e ir ia rašymas

1. Balsė e rašoma linksniuojamųjų žodžių galūnėse, jei vardininko galūnė yra -ė:

a) ė linksniuotės daiktavardžių galūnėse: žole, žoles, žolei (nes žolė);

b) ė linksniuotės (moteriškosios giminės) būdvardžių galūnėse: medine, medines, medinei (nes medinė).

Šių žodžių galininko galūnėje rašoma raidė ę: žolę, medinę.

2. Veiksmažodžių, kurių būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo baigiasi ė, to laiko vienaskaitos antrojo asmens galūnė yra -ei: audė – audei, kėlė – kėlei, skalbė – skalbei, o pirmojo asmens – - iau: audžiau, kėliau, skalbiau.

e taip pat rašoma visų nuosakų bei laikų daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens formų gale: sukame, sukome, sukdavome, suksime, suktume, sukime ...

3. Lietuviškų žodžių šaknyse rašoma tik balsė e: metai, medis, teta, senas, geras, šeši, nešti, vesti. (Su ia rašomi tik kai kurie nelietuviškos kilmės žodžiai.) Nelietuviškos kilmės žodžiuose su e rašoma dvibalsė eu: eufemizmas, leukocitai, Europa.

4. Balsė e rašoma lietuviškose priesagose:

a) prieš kurias išlieka minkštieji priebalsiai t, d:

-elis (piršt-elis, žod-elis),

-esnis (balt-esnis, sald-esnis),

-esys (liūd-esys),

-ena (žand-ena),

-eklė (gelt-eklė),

-ekšnis (šalt-ekšnis);

b) kurių rašybos negalima patikrinti:

-etas (vienetas, šešetas),

-eri (penkeri),

-eji (dveji),

-sena (eisena),

-mena (trupmena).

5. Balsė e rašoma visur kitur, kur rašybos negalima patikrinti:

a) įvardžių mane, tave, save galūnėse (šių įvardžių kilmininko galūnėse rašoma raidė ę: manęs, tavęs, savęs);

b) dviskiemenių galūnių pabaigoje, būtent: vietininko galūnėse: kelyje, pievoje, žolėje, turguje, laukuose, pievose, žolėse, baltame, baltoje, ir veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnėse: dirbame, dirbate;

c) nekaitomuose žodžiuose: ne, nes, bet, beje, bene, dviese, kadaise, savaime, drauge; palei, kolei, šiolei, dėlei.

6. Linksniuojamųjų žodžių galūnėse ia rašoma, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi balsio e (tai yra – visų linksniuojamųjų žodžių galūnėse, išskyrus tuos atvejus, kurie nurodyti prie e rašymo pirmo punkto): kelias, keliai, dalia, dalias, šaliai, vaisiaus, staliai; žalias, žaliam, lygiam, žalia, žaliai, lygias; geriausias, geriausia, geriausiam; mediniam, mediniame, mediniai; geresniam, geresniame, geresniais; kuriam, kuriais, kurias; keturiais, keturias.

Su ia rašoma ir dukteriai, dukteria, nes su vardininko galūne -ė čia kaitaliojasi ne šių linksnių galūnės -iai, -ia, o prieš r esantis balsis e: dukt-ė, dukt-er-iai.

7. Veiksmažodžių galūnėse ia rašoma:

a) esamojo laiko trečiojo asmens gale: kelia, skalbia, verčia, audžia;

b) būtojo kartinio laiko ir tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens gale rašoma -iau: kėliau, skalbiau, verčiau, audžiau; kelčiau, ausčiau.

Pagal esamojo laiko trečiąjį asmenį rašomos iš jo sudarytos formos: daugiskaitos pirmasis ir antrasis asmuo: skalbia-me, skalbia-te, dalyviai: skalbia-ntis, skalbia-nti, skalbia-mas, skalbia-ma, padalyviai: skal-bia-nt, verčia-nt. Pagal esamąjį laiką su ia rašomi ir būsimojo laiko dalyviai: skalbsiantis, skalbsianti, skalbsiančio, skalbsiančios.

8. Lietuviškų žodžių šaknyje rašoma iau (ne eu): šiaudas, kriaušė, šiaurė, kiauras, džiaugtis, liautis. Su ia rašomi kai kurie nelietuviškos kilmės žodžiai: aliarmas, girlianda, pliažas, Aliaska.

9. Priesagose ia rašoma:

a) lietuviškose priesagose, prieš kurias minkštieji priebalsiai t, d virsta c, dž:

-iausias (balč-iausias, saldž-iausias),

-iauti, -iauja, -iavo (posėdž-iauti),

-iava (baudž-iava);

pagal -iava rašoma ir -liava (rink-liava);

pagal šią taisyklę būdvardinių prieveiksmių gale rašoma -iai (soč-iai, saldž-iai);

b) tarptautinėse nepatikrinamose priesagose:

-iacija: transliacija, cirkuliacija;

-iantas: spekuliantas, simuliantas;

-iatorius: izoliatorius, ventiliatorius;

-iaras, -iarus, -iarija: kapiliaras, populiarus, kanceliarija.

10. Prieveiksmių gale ia rašoma, jei greta to prieveiksmio yra daiktavardžio forma su ia arba kitas prieveiksmis su io: nakčia, šalia, slapčia (plg. slapčiomis), vogčia (plg. vogčiomis), tyčia (plg. tyčiomis).

11. ia rašoma tarp sudurtinių žodžių dėmenų: angliakasys, dalgiakotis, piliakalnis, rugiagėlė, saldžiarūgštis.

Su ia rašomi ir sudurtiniai dešimčių nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt pavadinimai.