2. Brūkšnys rašomas tarp
pažymimojo žodžio ir kelių derinamųjų pažyminių, kai jie yra
sakinio gale ir tariami pabrėžiamai.
Iš vakarų skubėjo debesys
tamsūs, paniurę, grėsmingi.
Įsiveržė kryžiuočiai
žiaurūs ir negailestingi.
Kyla poetui mintys
kilnios ir didžios.
3. Jungiamąjį žodį
turintis antrasis derinamasis pažyminys nuo prieš ji einančio
pirmojo pažyminio atskiriamas kableliu.
Išmokau kirčiuoti
paprasčiausius, t. y. pirmosios kirčiuotės žodžius.
4. Po pažymimojo žodžio
pažyminys, išreikštas vienu būdvardžiu ar dalyviu, išskiriamas
kableliais, kai tariamas pabrėžiamai ir turi aplinkybės reikšmės
atspalvį.
O sesutė, jauna, tavim
tiki.
Bet Jonui, pamokytam,
ten rodytis netiko.
Kitam kampe,
šviesiajame, stovėjo skobnys.
Už raisto gražus šilas,
ištekinis.
5. Pažyminys, išreikštas
būdvardžiu ar dalyviu su jungtukams artimomis dalelytėmis
irgi, nors, nors ir, kad ir, net, net ir, netgi, dargi,
išsiskiriantis savo intonacija, skiriamas kableliais, kai eina
po pažymimojo žodžio.
Rapolas, irgi alkanas,
neturėjo ko atsakyti.
Pastogė, nors ir maža,
jau buvo užleista pabėgėlių vaikams.
O liūtui, kad ir
stipriam, per kvailumą teko bastytis iš vietos į vietą.
Vaikai, net ir mažieji,
stengėsi iš paskutiniųjų.
6. Po pažymimojo žodžio
kableliais skiriamas vientisinis būdvardinis ar dalyvinis
derinamasis pažyminys, jei pažymimasis žodis yra įvardis, o
pažyminys turi aplinkybės reikšmės atspalvį.
Mes, jauni, ir tai ne
kartą pagalvodavome, kad netversime.
Mums, mažiesiems, jis
buvo tėtulis, kada meiliai tėtulytis.
Tai ji, nelauktoji, pro
šalį mums prašliaužė.
Jam, užsimiegojusiam,
staiga pasidarė pikta.
7. Vieną ar kelis
derinamuosius pažyminius, einančius prieš pažymimąjį žodį
įvardį, išskiriame kableliais, kai pažyminys turi aplinkybės
reikšmės atspalvį.
Jauni, mes daug ką
galim.
Lengva kaip plunksna,
ėjo ji kartu su princu...
Paprastai santūrus ir
tylus, jis tačiau nevengdavo jaunimo pasilinksminimų su
dainomis, šokiais ir žaidimais.
Aukštas ir žilas, jis
buvo panašus į senovės krivį.
Išvirtę iš lovų, basi,
vienmarškiniai, jie prišoko prie senelės ir vienas per kitą
prašė parodyti.
8. Nuo pažymimojo žodžio
atskiriami keli po jo einantys pažyminiai, iš kurių pirmasis yra
derinamasis, o po jo vienas ar keli nederinamieji.
Ir ėmė mane krimsti
abejojimas, baisus, be pasigailėjimo.
Įėjo jaunikaitis, aukštas,
plačių pečių, su lazda rankoje.
9. Brūkšnys rašomas prieš
pažyminius, kurie iš įprastos vietos nukelti į sakinio galą ir
pasakomi kaip pabrėžtos pridurtinės pastabos.
Kitados Kistyno
tarpukalnė yra mačiusi ir laimingų laikų - ir net labai
laimingų.
Neskiriame
Vienas ar keli
vientisiniai ar išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys
prieš pažymimąjį žodį, nuo jo kableliu neskiriami.
Dėl lengvabūdiškumo jam
tenka porą dienų gulėti tvarte, kol užgis žaizdos ir gaji,
nutrinta _ oda vėl užžels širmu plauku.