Dalyvis
Dalyvis, turėdamas laiko
kategoriją, siejasi su veiksmažodžio laikų formomis ir kontekste
jas pakeičia. Dažniausiai toks keitimas vyksta, kai dalyvių ir
asmenuojamųjų formų laikai sutampa:
Ir tu gera, sukosi
senoji į Saliamutę, visai dienai pražuvusi (pražuvai)
iš namų, o sugrįžai ir vėl bežvingaujanti (bežvingauji)
pakamariais!
Anksti rytelį kėliau,
šulnin vandenėlio ėjau, pasisėmus (pasisėmiau)
vandenėlio, baltai burnelę prausiu.
Dalyviai, vartojami
sinonimiškai, pavaduoja ir asmenuojamąsias formas, kurių laikas
perkeltinis:
Obliuos ką ar kals,
vaiką į skiedras pasodins, skudurais apūturiuos, nudrožęs
ar išskaptavęs (nudroš ar išskaptuos) kokį
niekelį, į rankas mažiukui įduos ir nė valandėlei iš savo
mylinčių akių neišleis.
Būsimasis laikas čia turi
būtojo dažninio reikšmę.
Patekę į tinkamą
kontekstą, veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviai
gali būti vartojami lygiagrečiai su liepiamosios nuosakos
formomis ir turėti liepiamąją reikšmę:
Eik valgyt,
nedūlinėjęs (nedūlinėk) po sodą.
Jei dvaras neleis
pasišienauti, nors ėmęs (imk) ir išpjauk
galvijus.
Neveikiamosios rūšies
dalyviais lyginamosiose konstrukcijose pasakomi tariami
veiksmai:
Blaškos, it dantį
geliamas.
Džiaugias, kaip žirgą
dovanotas.
Tokius dalyvius galėtume
laikyti tariamosios nuosakos (vientisinės ar sudurtinės)
pakaitalais.
Kai dalyvis yra
asmenuojamųjų formų valdomas ar prie jų šliejasi, jis laikytinas
bendraties sinonimu:
Bevelyčiau varlele
šokavusi (šokuoti), ne ko į tokių beširdžių
nagus pakliuvusi (pakliūti).
Jonas irgi liovėsi
valgęs (valgyti), išbalo veidu ir padėjo
šaukštą.
Rečiau dalyvis reikšme
priartėja prie padalyvio:
Tėveliui einančiam
(einant) kelelius atskinsiu, aš po jo kojelėm
meirūnus barstysiu.
Tau reikėtų, rodos, jau
pavalgiusiam (pavalgius) būti.
Kai veikiamosios rūšies
dalyviai reiškia antrojo plano veiksmus, vienalaikius su
asmenuojamosiomis formomis ir priklausančius tam pačiam
atlikėjui, jie suartėja su pusdalyviais:
Vainikėlį bepinanti
(pindama), labai graudžiai beverkianti
(verkdama): Vainikėli žalių rūtų, kur aš tave jauna
dėsiu?
Ką dirbs šuva
nelojęs (nelodamas)!
Visi pateiktieji
pavyzdžiai neabejotinai rodo teigiamą dalyvio stilistinę
reikšmę; juo pasinaudojant, kalboje išvengiama morfologinės ir
sintaksinės monotonijos, paįvairinamas kalbos stilistinis
audinys.