Dalyviai

Tai linksniuojama veiksmažodžio forma, turinti būdvardžio ypatybių. Dalyviai turi veiksmažodžio šaknį, laikus, gali eiti tariniu. Būdvardžio ypatybės yra kaitymas giminėmis, skaičiais, linksniais. Dalyviai reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę arba aplinkybę. Dalyviai gali būti sangrąžiniai ir įvardžiuotiniai.

Dalyviai yra dviejų rūšių: veikiamieji ir neveikiamieji. Veikiamieji turi keturis laikus, neveikiamieji - tris.

Veikiamieji dalyviai

Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo (rašąs mokinys, skrendąs lėktuvas, plaukianti gulbė).

Esamasis laikas

1. Šio laiko dalyviai daromi iš veiksmažodžio esamojo laiko kamieno ir priesagų bei galūnių:

a) -ąs, -antis, -anti (padaryti iš I ir III asmenuotės veiksmažodžių), -iąs, -iantis, -ianti po minkšto priebalsio.

einąs, einantis, einanti;

plaukiąs, plaukiantis, plaukianti.

b) -įs, -intis, -inti (padaryti iš II asmenuotės veiksmažodžių).

tylįs, tylintis, tylinti.

2. Šiose esamojo laiko vyriškosios giminės dalyvių vienaskaitos vardininko galūnėse rašome nosines balses: -ąs, -iąs, -įs.

einąs, žiūrįs, rašąs, kuriąs, buriąs.

3. Esamojo laiko vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos vardininko galūnėse rašome nosines balses -ą, -į, jeigu vienaskaitos vardininke yra -ąs, -įs.

einą, žiūrį, rašą (einąs, žiūrįs, rašąs).

4. Esamojo laiko vyriškosios giminės dalyviai vienaskaitos vardininke turi ir priesagas -antis, -intis.

bėgantis, nešantis, sakantis;

mylintis, tylintis, žiūrintis.

5. Esamojo ir būsimojo laiko dalyvių daugiskaitos vardininko galūnė yra -ys, jei vienaskaitos vardininko yra -antis, -intis.

bėgantis – bėgantys, žiūrintis – žiūrintys, sakantis – sakantys;

bėgsiantis – bėgsiantys, nešiantis – nešiantys, sakysiantis – sakysiantys.

6. Įvardžiuotinių esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke rašome -ysis.

kalbantysis, nešantysis, rašantysis.

7. Vyriškosios ir moteriškosios giminės dalyvių esamojo laiko kamiene po minkštojo priebalsio rašome -iant; -ianč- (tariame -ent- -enč-).

verkianti, verkiančio, plaukiančiai.

Būtasis kartinis laikas

1. Šio laiko dalyviai daromi iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko kamieno, pridedant -ęs, -usi, -iusi.

drabstęs, drabsčiusi, gulėjęs, gulėjusi;

krapštęs, krapščiusi, plaukiojęs, plaukiojusi;

stebėjęs, stebėjusi, vežiojęs, vežiojusi.

2. Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnėse rašome ę (-ęs, -ę).

dirbęs, dirbę; laikęs, laikę; turėjęs, turėję.

3. Sangrąžiniai būtojo kartinio laiko vyriškosios giminės dalyviai turi gale -ę- prieš sangrąžos dalelę -is, -si.

rodęsis, mokęsis, juokęsis;

baigęsi, matęsi, radęsi.

Būtasis dažninis laikas

1. Šio laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžių kamieno, pridedant -ęs, -usi.

matydavęs, matydavusi, skalaudavęs, skalaudavusi.

2. Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės yra -ęs, -ę.

plasnodavęs, plasnodavę, vaitodavęs, vaitodavę.

3. Sangrąžiniai būtojo kartinio laiko vyriškosios giminės dalyviai turi gale -ę- prieš sangrąžos dalelę -is, -si.

laikydavęsis, laikydavęsi; matydavęsis, matydavęsi; kalbėdavęsis, kalbėdavęsi.

Būsimasis laikas

1. Padaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių kamieno, pridedant -iąs, -ianti (iš 2-ojo asmens kamieno).

eisiąs, eisianti, stebėsiąs, stebėsianti, vešiąs, vešianti.

2. Veikiamosios rūšies būsimojo laiko vyriškosios bei moteriškosios giminės dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko priesagos ir galūnės yra -siąs, -sią ir -siantis, -siantys; -sianti, -siančios.

eisiąs, eisią, žiūrėsiąs, žiūrėsią, laikysiąs, laikysią;

laikysiantis, laikysiantys, kalbėsiantis, kalbėsiantys, eisiantis, eisiantys;

krypsianti, krypsiančios.

3. Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyviai padaromi iš veiksmažodžių būsimojo laiko kamieno, todėl išlaiko pakitusias kamieno galo priebalses (s + s = s, š + s = š, z + s = s, ž + s = š).

veši + ąs = vešiąs;

peši + ąs = pešiąs;

zysi – zysiąs, zirsi – zirsiąs;

verši – veršiąs, grįši – grįšiąs.

4. Sangrąžiniai vyriškosios giminės dalyviai galūnes -iąs, -ią turi prieš sangrąžos dalelę -is, -s.

nešiąsis, laikysiąsis, vešiąsis;

pešiąsi, matysiąsi, lankysiąsi;

nešiantis, kalbėsiantis, matysiantis.

Neveikiamieji dalyviai

Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Jie turi tris laikus.

1. Esamojo laiko dalyviai daromi iš viso to paties laiko veiksmažodžio 3-iojo asmens (galūnė išlieka) pridedant -mas, -ma. Po minkšto priebalsio galūnė -ia- tariama kaip -e-.

esamas, esama, mylimas, mylima, skaitomas, skaitoma.

beriamas,-a, brėžiamas,-a, laukiamas,-a, lemiamas,-a, verčiamas,-a, grojamas,-a, gaubiamas,-a, šaukiamas,-a.

2. Būtasis laikas yra tik vienas. Nėra kartinio ar dažninio. Dalyviai daromi iš bendraties kamieno, pridedant -tas, -ta.

būtas,-a, eitas,-a, matytas,-a, žiūrėtas,-a.

3. Būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio 2-ojo asmens (galūnė išlieka), pridedant -mas, -ma. Šio laiko dalyvių mažai vartojama.

būsi+mas, -ma = būsimas, būsima.

Reikiamybės dalyviai

1. Nurodo ypatybę, kylančią iš reikiamo atlikti veiksmo. Daromi iš bendraties, pridedant -nas, -na.

skaitytinas, skaitytina; rašytinas, rašytina;

vežtinas, vežtina; žinotinas, žinotina.

Dalyvių vartojimas

Kaip linksniuojamasis žodis dalyvis vartojamas derinamuoju pažyminiu:

Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą. (J. B.)

Praeina pavasariai – jaunystė, gyvenimas pralekia, ir lieki tarsi išsivadėjęs šienas. (J. P.)

Nemėgstu tavęs, išlepintas, poniškas, maitinamas, penimas, šukuojamas ir maudomas, išblusinėtas šunie. (V. M.-P.)

Pažyminiu eina visi dalyvių linksniai, o vardininkas vartojamas ne tik kaip pažyminys, bet ir kaip tarinys (dažniausiai sudurtinio tarinio vardinė dalis), ir kaip sakinio pagrindinio veiksmo aplinkybė.

Tariniu einantys dalyvių vardininkai su asmenuojamuoju pagalbiniu veiksmažodžiu būti sudaro sudėtines (arba tradiciškai vadinamas sudurtines) laikų ir nuosakų formas, kurios tam tikrais ryšiais susijusios su tą patį sintaksinį vaidmenį atliekančiomis vientisinėmis formomis.

Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu, turinčiu priešdėlį be-:

Esamasis laikas                           –          benešąs, besėdįs, besakąs

Būtasis kartinis laikas                  buvo     benešąs, besėdįs, besakąs

Būtasis dažninis laikas                 būdavo benešąs, besėdįs, besakąs

Būsimasis laikas                          bus        benešąs, besėdįs, besakąs

a)                                               būtų       benešąs, besėdįs, besakąs

b)                                       būtų buvęs     benešąs, besėdįs, besakąs

Sudėtinių formų asmenuojama tik pirmoji dalis (esu, esi, yra, esame, esate, yra; buvau, buvai, buvo, buvome, buvote, buvo...). Dalyvis – nekintama dalis. Todėl kaip pavyzdys čia pateikiamas visų laikų ir nuosakų tik 3 asmuo. Tariamoji nuosaka sudaroma ir su vientisine, ir su sudėtine pagalbinio veiksmažodžio forma.

Esamasis laikas neturi pagalbinio veiksmažodžio, bet priklauso tai pačiai sistemai, kur dalyvis yra su priešdėliu be-. Sudėtinės formos su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu dar vadinamos pradėtinėmis todėl, kad viena iš dviejų jo reikšmių rodo ketinamą pradėti ar jau ir pradėtą, bet kokios nors priežasties nutrauktą veiksmą:

Buvau jau beeinanti iš namų, kai išgirdau vaiko riksmą.

Antroji šio tipo sudėtinių formų reikšmė – tęstinis veiksmas, laiko ar priežasties santykiu susijęs su kitu veiksmu ar kokiomis aplinkybėmis:

Matysi, aš būsiu bemiegąs, kai ateisi manęs guldyti. (J.)

Gal jau seniai būčiau beturįs porelę triušiukų, jei nebūtų numirusi mama. (K. S.)

Pasigailėjau širdyje, kad nesu šv. Jurgis, būčiau bekremtąs sūrį nuo galo. (Ž.)

Sudėtinės formos su esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu skiriasi nuo vientisinių ne laiko, o modalumo, dviejų veiksmų santykio ar tebesitęsiančio veiksmo reikšmėmis. Todėl jos gali būti vientisinių formų sinonimai.

Gramatinė sinonimija daro kalbą turtingesnę, spalvingesnę. Tiktai labai dažnai tarp sinonimų vyksta konkurencija. Todėl reikia rūpintis, kad vientisinės formos nenustelbtų sudėtinių.

Esamasis laikas                                yra                 mušamas, mylimas, rašomas

Būtasis kartinis laikas                       buvo               mušamas, mylimas, rašomas

Būtasis dažninis laikas                      būdavo           mušamas, mylimas, rašomas

Būsimasis laikas                               bus                 mušamas, mylimas, rašomas

Būtasis dažninis laikas                              būdavo            dirbtas, mylėtas, rašytas

Šios sudėtinės formos taip pat yra atliktinės. Jų dalyvio laikas nesutampa su jungties laiku (yra ankstesnis) ir turi įvairiu metu trunkančios rezultatinės būsenos reikšmę: yra rašytas „toks jis todėl, kad anksčiau kas nors jį rašė ar parašė“, buvo rašytas, būdavo rašytas, bus rašytas. Rūšies atžvilgiu jos sudaro priešpriešą visoms veikiamosioms formoms (ir vientisinėms, ir sudurtinėms): Jis parašė laišką, Jis yra parašęs laišką / Laiškas yra jo parašytas. Einanti tarimu neveikiamoji forma keičia linksnių vaidmenis: papildinio linksnis virsta veiksniu (galininkas – vardininku), o veiksnio linksnis – papildinio linksniu (kilmininku).

Žmogaus pavaišintas ir apnakvintas, senis iškeliavo toliau. (P. C.)