Dalelytė
Dalelytė yra nekaitoma
kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jos dalims papildomų
prasminių atspalvių. Tai tarnybinė kalbos dalis.
Bendrinėje lietuvių
kalboje dažniausiai vartojamos šios dalelytės: antai, ar,
argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone,
kone, ne, nebe, nei, nė, nebent, nejaugi, net, pat, štai, tarsi,
tartum, tegu, tik, tiktai, vėl, vien, vis, vos. Dalelytėmis
taip pat gali eiti žodeliai bet, ir, ypač, lyg, per
ir kt.
Pagal kilmę dabartinės
kalbos požiūriu dalelytės yra dvejopos pirminės ir
antrinės. Istoriškai jos visos tikriausiai yra kilusios iš
kitų kalbos dalių (kaip ir prieveiksmiai), bet dabar daugelio
dalelyčių kilmės neįmanoma paaiškinti, todėl tokios dalelytės ir
vadinamos pirminėmis. Pirminės dalelytės yra šios: ar,
be, bent, jau, juk, dar, gi, ne, nė, nei, net, tik, vos.
Kitas dalelytes dar galima sieti (daugeliu atvejų taip pat tik
istoriškai): a) su įvardžiais: ana, antai, aure, itin, juo,
kuo, pat, te, še, štai, va, vis ir kt.; b) su prieveiksmiais
ar net su atitinkamais būdvardžiais: bemaž, ypač, lyg, taip
ir kt.; c) su veiksmažodžių formomis: gal, nors, rasi,
tarsi, tarytum, tartum, nelyginant ir kt. Dalelytės, kurias
dar galima susieti su kitais žodžiais, vadinamos antrinėmis.
Dalelytės nesavarankiški
žodžiai. Jos sakinyje ne tik kad neina sakinio dalimi, bet
neturi ir savarankiško kirčio. Jos visada šliejasi prie
niuansuojamojo žodžio kaip proklitikai arba enklitikai.
Pagal reikšmę dalelytės
skirstomos į klausiamąsias, neigiamąsias, tvirtinamąsias,
pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias,
lyginamąsias ir geidžiamąsias bei skatinamąsias.
Klausiamosios bei
abejojamosios dalelytės: ar, argi, bene, gal, kažin,
negi, nejau, nejaugi. Jos vartojamos klausiamuosiuose
sakiniuose.
Neigiamosios
dalelytės: ne, nebe, nė, nei. Jomis neigiame ir atskiras
sąvokas, ir viso sakinio turinį.
Tvirtinamosios
dalelytės: taip, taigi. Jomis tvirtinama pasakytoji
mintis.
Pabrėžiamosios
dalelytės: gi, juk, dar, net, juo, pat, ypač, tik ir kt.
Jos ne tik pabrėžia, bet drauge ir patikslina, išskiria, lygina.
Tikslinamosios
dalelytės: beveik, dar, jau, juk, ko, kone, kuo, kuo tik,
per, veik, tik tik, vis, vėl, vos, vos tik ir kt. Šios
dalelytės ne tik tikslina, bet ir pabrėžia.
Išskiriamosios
dalelytės: bent, ypač, ir, nebent, net, nors, tiktai, vien
ir kt.
Parodomosios
dalelytės: ana, antai, aure, štai, šitai, šit, va.
Lyginamosios
dalelytės: lyg, tarsi, tartum, tarytum ir kt.
Geidžiamosios ir
skatinamosios dalelytės: geidžiamosios te, tegu, tegul,
kad, o skatinamosios še, te. Geidžiamosios
dalelytės reiškia kalbančiojo asmens valią kitam asmeniui, norą,
pageidavimą. Skatinamosios dalelytės paprastai lydi liepiamosios
nuosakos formas arba jas net atstoja.
Pastaba. Apie
dalelyčių rašybą skaitykite puslapyje
Dalelyčių rašyba.