|
Daiktavardžių daryba
Daugiausia lietuvių kalbos daiktavardžių yra
sudaroma su priesagomis. Galūnių vedinių yra žymiai mažiau, o
mažiausiai daiktavardžių yra padaryta su priešdėliais.
Su priesagomis ir galūnėmis daiktavardžiai yra
daromi iš įvairių kalbos dalių. Šių abiejų rūšių vedinių ir jų
pamatinių žodžių reikšmės santykiai yra labai panašūs. Ir
galūnių, ir priesagų vedinių darybos reikšmės dažnai esti
vienodos arba labai artimos. Todėl aišku, kad ir galūnės
vedinys, ir priesagos vedinys, jei jų darybos reikšmė yra ta
pati, yra tos pačios darybos kategorijos, nors kito darybos
tipo. Semantiniai ryšiai tarp išvestinių daiktavardžių ir jų
pamatinių žodžių yra labai įvairūs ir sudėtingi. Skirstant
vedinius į darybos kategorijas ir tipus, atsižvelgiama į pačias
bendriausias jų darybos reikšmes, siauresnės leksinės-darybinės
ar individualiosios darybos reikšmės neaiškinamos.
Formali priesaginių vedinių struktūra yra
paprastesnė už galūnių vedinių struktūrą ta prasme, kad
priesagos dažniausiai dedamos prie nepakitusios pamatinio žodžio
šaknies, o galūnės dažnai reikalauja tam tikro fonologinio
pamatinio žodžio šaknies pakitimo. Dėl to galūnių vedinių
daryboje yra dažna šaknies balsių kaita, kiek retesnė
metatonija. Pvz.: i šdaga
(: išdegti), marka (: merkti),
nuovarta (: nuversti), pjūvis (: pjauti,
pjovė), saga (: segti), sargas (: sergėti),
tvanas (: tvinti); alksna (: alksnis),
bulvius (: bulvė), pašluostė (: pašluostyti),
šiurpis (: šiurpti)
ir t. t. Vardažodiniai
priesagų ir galūnių vediniai dažniausiai daromi iš darybiškai
neskaidomų pamatinių kamienų. Veiksmažodinių priesagų vedinių
kamienai irgi daugiausia neišvestiniai. Galūnių vedinių
pamatiniais žodžiais labai dažnai eina veiksmažodžiai, padaryti
su priešdėliais.
Su priešdėliais
daiktavardžiai daromi tik iš daiktavardžių. Daugiausia
daiktavardžių yra pasidaroma su priešdėliais pa-, už-, ant-,
prie-. Kitų priešdėlių (ap-, be-, iš-, į-, per-,
po-, prieš-, pro-) yra po keletą vedinių.
Priešdėlinių daiktavardžių darybos reikšmės daugeliu atvejų yra
individualios, dažnai lemiamos priešdėlio reikšmės. Pvz.:
antkapis tai, kas ant kapo, poveržlė ,,tai, kas po
veržle, priegalvis tai, kas prie galvos, apyrankė
,,tai, kas apie ranką, daiktavardžiai nelaimė, nelaisvė,
netvarka reiškia pamatiniu žodžiu pasakyto dalyko priešybę:
beduonė, bekelė pasakyto dalyko nebuvimą ir t. t.
Didelė dalis priešdėlinių daiktavardžių priklauso tiems patiems
semantiniams tipams kaip ir jų pamatiniai žodžiai: iš asmenų
pavadinimų sudaromi kiek modifikuoti asmenų pavadinimai, iš
laiką žyminčių daiktavardžių laiką nusakantys vediniai.
Pavyzdžiui, su priešdėliais gali būti sudaryti tokie asmenų
pavadinimai: patėvis, protėvis, įdukterė, išdukterė, podukra,
antžmogis, apydaktaris (plg.: tėvas, duktė, dukra,
žmogus, daktaras). Tačiau asmens pavadinimas nėra šių
žodžių darybos reikšmė. Tik daiktavardžiuose bekelnis,
bepirštis, betvarkis galima įžiūrėti darybinę asmens
pavadinimo reikšmę. Šios rūšies vedinių darybos reikšmė yra
siauresnė ir priklauso nuo priešdėlio reikšmės: priešdėlių
apy-, pa- vediniai (apydaktaris, pameistrys)
žymi asmenį, menkiau išmanantį savo darbą už pamatiniu žodžiu
pasakytą asmenį, priešdėlio ant- vediniai (antžmogis)
asmenį, viršesnį už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu.
Priešdėlių pa-, iš-, į- daiktavardžiai pavadina tikrus ar
netikrus pamatiniu žodžiu nusakytų asmenų gimines (patėvis,
pabrolys, podukra, išdukterė).
Su šiais priešdėliais
galima sudaryti vedinius, nusakančius laiką: pavakarė,
povakaris, priešvakaris, perpiečiai, išnakčiai. Bet visų jų
pamatiniai žodžiai taip pat žymi laiką (plg.: vakaras,
pietūs, naktis).
|
Priesagų ir galūnių vediniai |
|
Darybos
formantas |
Pamatinis
žodis |
Pavyzdžiai |
|
priesaga |
galūnė |
|
Veiksmų
pavadinimai |
|
-imas |
|
įvairios reikšmės
veiksmaž.
(išskyrus tuos,
kurių bendratyje
-yti, o
būt. k. l. kamienas priesagos neturi) |
augimas,
ieškojimas, rengimasis |
|
-ymas |
|
įvairios reikšmės
veiksmaž.
(tik su -yti,
kurių būt. k. l. priesagos neturi) |
rašymas,
valymas, mokymasis |
|
|
-a |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
apklausa,
pajuoka, kaita |
|
|
-is
(vienkartinis veiksmas) |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
poelgis,
užpuolis, kirtis |
|
-tis |
|
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
lemtis trintis |
|
-esys |
|
veiksmaž. (garsų
ir būsenos) |
liūdesys,
ūžesys |
|
-smas |
|
veiksmaž. (garsų
ir būsenos) |
džiaugsmas,
trenksmas |
|
-ulys |
|
veiksmaž.
(fiziologinių procesų ir būsenos) |
kosulys,
svaigulys |
|
-yba (-bos) |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
dalybos,
statyba |
|
-tynės |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
lenktynės,
peštynės |
|
-sena
(veiksmo atlikimo būdas |
|
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
eisena,
šukuosena |
|
|
-as |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
atsakas, juokas |
|
|
-ė |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
išmonė, sopė |
|
Veikėjų
pavadinimai |
|
-tojas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
artojas,
mokytojas |
|
-ėjas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
sėjėjas,
veikėjas |
|
-ėlis |
menki-namasis
atspalvis |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
apsnūdėlis,
išdykėlis |
|
-ikas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
grobikas,
švilpikas |
|
-lys |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
kranklys,
cyplys, bet seklys |
|
-alas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
plepalas,
tarškalas |
|
|
-a |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
spauda,
užuomarša |
|
-ūnas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
keikūnas,
pataikūnas |
|
-tinis |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
auklėtinis,
megztinis |
|
-ovas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
palydovas,
varovas |
|
-alius |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
tauškalius,
šaukalius |
|
-eklis |
menki-namasis
atspalvis |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
bambeklis,
zirzeklis |
|
-ynė |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
pliauškynė,
tauškynė |
|
|
-is, -ė (-ys,
-ė) |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
plepys,-ė,
žliumbis,-ė, čirškė |
|
|
-as |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
sargas, naras |
|
|
-(i)us,
-ė |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
terlius,-ė |
|
Veiksmo
rezultato pavadinimai |
|
|
-a (-os) |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
nuosėda, skalda |
|
|
-as |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
užrašas,
graužas |
|
-inys |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
grindinys,
rašinys |
|
|
-is (-ys) |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
grobis,
atspindys |
|
-alas |
|
veiksmaž.
(dažniausiai aktyvaus veiksmo) |
skiedalas,
viralas |
|
-muo |
|
veiksmaž.
(dažniausiai aktyvaus veiksmo) |
dalmuo, dėmuo |
|
-tas |
|
veiksmaž.
(dažniausiai aktyvaus veiksmo) |
pluoštas,
raštas |
|
-ulys (-iai) |
|
veiksmaž.
(savaiminio veiksmo ir būsenos) |
krešulys,
krituliai |
|
-ėsis (-iai) |
|
veiksmaž.
(savaiminio veiksmo ir būsenos) |
degėsis,
griuvėsiai |
|
-snis, (-ys) |
|
veiksmaž.
(savaiminio veiksmo ir būsenos) |
kepsnys,
dribsnis |
|
|
-ė |
įvairios reikšmės
veiksmaž. |
riekė, brydė |
|
-inis |
|
būt. k. l. neveik.
r. dalyvis |
megztinis,
suktinis |
|
Įrankių
pavadinimai |
|
-tuvas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
imtuvas,
skeltuvas |
|
-iklis |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
jungiklis,
variklis |
|
|
-as |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
apavas,
šluostas |
|
-tas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
kaltas, varžtas |
|
-tukas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
pieštukas,
trintukas |
|
-alas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
uždangalas,
apmušalas |
|
-yklė |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
pustyklė,
rodyklė |
|
-tuvė |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
keptuvė,
trintuvė |
|
-eklis |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
grūdeklis,
žarsteklis |
|
-klas |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
arklas, irklas |
|
-klė |
|
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
važiuoklė,
vėduoklė |
|
|
-a |
veiksmaž.
(aktyvaus veiksmo) |
pakaba, įmova |
|
Vietų
pavadinimai |
|
-ynas |
|
daiktav. |
eglynas,
žirgynas |
|
-ynė |
|
daiktav.
būdv.
veiksmaž. |
purvynė,
kirmėlynė
dykynė, žydrynė
landynė,
maudynė |
|
-inė |
|
daiktav. |
malkinė,
sviestinė |
|
-ykla |
|
veiksmaž. |
mokykla,
siuvykla |
|
-tuvė |
|
veiksmaž. |
dirbtuvė,
spaustuvė |
|
-uma |
|
būdv. |
dykuma,
plokštuma |
|
-iena |
|
daiktav.
(kultūrinių augalų pavadinimai) |
rugiena,
bulviena |
|
-idė |
|
daiktav. (naminių
gyvulių pavadinimai) |
karvidė,
veršidė) |
|
-ija |
|
daiktav. (asmenų
pavadinimai) |
girininkija,
eigulija |
|
-ystė |
|
daiktav. (asmenų
pavadinimai) |
karalystė,
kunigaikštystė |
|
|
-a |
veiksmaž.
daiktav.
būdv. |
prieglauda,
perėja
alksna
alksnynas
klampa
klampynė |
|
|
-is |
veiksmaž. |
guolis |
|
Ypatybių
pavadinimai |
|
-umas |
|
laipsniuojami
būdv., neveik. ar reikiamybės dal. |
aukštumas,
gerumas, lankomumas, būtinumas |
|
-ybė |
|
laipsniuojami
būdv., neveik. ar reikiamybės dal.
daiktav. |
aukštybė,
gerybė, būtinybė
brolybė,
pilietybė |
|
|
-is |
laipsniuojami
būdv. |
grožis, tamsis |
|
-ystė |
|
daiktav. (asmenų
pavadinimai)
laipsniuojami
būdv. |
jūreivystė,
daržininkystė
jaunystė,
kvailystė |
|
-enybė |
|
laipsniuojami
būdv. |
brangenybė,
sunkenybė |
|
-ulys |
|
laipsniuojami
būdv. |
godulys,
nuobodulys |
|
-atvė |
|
laipsniuojami
būdv. |
jaunatvė,
senatvė |
|
-ovė |
|
laipsniuojami
būdv.
daiktav. |
gerovė,
bendrovė
vergovė |
|
|
-a |
laipsniuojami
būdv. |
drąsa, tyla |
|
|
-as |
laipsniuojami
būdv. |
narsas, tvankas |
|
Vardažodinės
ypatybės turėtojų pavadinimai |
|
asmenų pavadini-
mai pagal
a) profe-
siją,
b) išskir-
tinę ypa-
tybę |
-ininkas
-ininkė |
|
daiktav.
būdv. ir skaitv. |
a)
darbininkas,-ė, šeimininkas, -ė, paštininkas,-ė
b)
smurtininkas,-ė
a)
pirmininkas,-ė
b)
raitininkas,-ė |
|
|
-ius |
daiktav. |
a) račius,
kurčius
b) kurpius,
duonius
kušlius,
kurčius |
|
asmenų,
gyvų būtybių, ar
šiaip dalykų pavadini-
mai pagal būdingą
ypatybę |
-uolis |
|
būdv.
daiktav. |
darbštuolis,-ė,
gudruolis, -ė
turtuolis,
meduolis |
|
-ūnas |
|
būdv.
daiktav. |
ėdrūnas,
plėšrūnas
klastūnas |
|
-okas |
|
skaitv.
būdv.
daiktav. |
pirmokas,-ė
naujokas,-ė
variokas |
|
-eiva |
|
būdv. |
gudreiva,
šventeiva |
|
-očius |
|
daiktav.
būdv. |
galvočius,
ūsočius
gudročius |
|
|
-is (-ys) |
būdv. |
žilis, žvairys |
|
|
-ė |
būdv. |
plikė, striukė |
|
asmenų pavadini-
mai pagal kilimo
ar gyvena-
mąją vietą |
-ietis,-ė |
|
daiktav.
(gyvenamųjų vietų pavadinimai) |
amerikietis,-ė,
kaunietis,-ė
|
|
-iškis,-ė |
|
daiktav.
(gyvenamųjų vietų pavadinimai) |
klaipėdiškis,-ė, ukmergiškis,-ė |
|
-ėnas,-ė |
|
daiktav.
(gyvenamųjų vietų pavadinimai) |
kupiškėnas,-ė,
romėnas,-ė |
|
|
-is, -ė |
daiktav.
(gyvenamųjų vietų pavadinimai) |
linkuvis
linkuvietis,
lietuvis,-ė |
|
asmenų ar
gyvūnų pavadi-
mai pagal lyties
skirtumą |
-ienė |
|
daiktav.
(vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai |
brolienė,
Jonienė, gandrienė, zuikienė |
|
|
-ė |
daiktav.
(vyriškosios giminės asmenų ar gyvūnų pavadinimai |
elnė, kalakutė |
|
-inas |
|
daiktav.
(moteriškosios giminės gyvūnų pavadinimai) |
katinas,
stirninas |
|
augalų stiebų
pavadini-mai |
-ienojas |
|
daiktav. (augalų
pavadinimai) |
bulvienojas,
bruknienojas |
|
-ojas |
|
daiktav. (augalų
pavadinimai) |
bulbojas,
bruknojas |
|
-inė |
|
daiktav.
būdv. skaitv. |
milinė,
pirštinė, skardinė
rudinė, šimtinė |
|
-inis |
|
daiktav. |
auliniai
(batai) |
|
-ainis |
|
daiktav. |
stiklainis,
sviestainis |
|
-ienė
(valgių pavadinimai) |
|
daiktav.
būdv. |
morkienė,
uogienė
raugienė |
|
-ukas |
|
būdv. |
atvirukas,
rankinukas |
|
-imas |
|
būdv. |
apskritimas,
skystimas |
|
-ymas |
|
būdv. |
karštymas,
rūgštymas |
|
Švenčių ir
apeigų pavadinimai |
|
-tuvės |
|
veiksmaž. |
išleistuvės,
laidotuvės |
|
-inės |
|
daiktav. |
Joninės,
vardinės |
|
-ynos |
|
veiksmaž.
|
pakasynos,
krikštynos |
|
-tai |
|
veiksmaž. |
sugrąžtai |
|
|
-os |
veiksmaž. |
nuobaigos |
|
|
-ai |
veiksmaž. |
atlaidai |
|
|
-ės |
veiksmaž. |
vaišės |
|
Kuopiniai
daiktavardžiai |
|
-ija |
|
daiktav. (asmenų
pavadinimai) |
studentija,
žmonija |
|
-ynas |
|
daiktav. (negyvų
daiktų pavadinimai) |
laivynas,
žvaigždynas |
|
-uomenė |
|
būdv.
daiktav.
įv. |
bendruomenė
kariuomenė
visuomenė |
|
-auja |
|
daiktav. |
šunauja |
|
-imas |
|
būdv. |
jaunimas,
senimas |
|
Mažybiniai-maloniniai daiktavardžiai |
|
-elis,-ė |
|
daiktav. |
kiškelis,
seselė |
|
-ėlis,-ė |
|
daiktav. |
debesėlis,
nugarėlė |
|
-(i)ukas,-ė |
|
daiktav. |
kiškiukas,
sesiukė |
|
-utis,-ė |
|
daiktav. |
kiškutis,
sesutė |
|
-ytis,-ė |
|
daiktav. |
kiškytis,
sesytė |
|
-ulis,-ė |
|
daiktav. |
kiškulis,
sesulė |
|
-užis,-ė |
|
daiktav. |
kiškužis,
sesužė |
|
-iūkštis,-ė |
|
daiktav. |
kiškiūkštis,
mergiūkštė |
|
-okšnis,-ė |
|
daiktav. |
krūmokšnis,
upokšnis |
|
-šė |
|
daiktav. |
mergšė |
|
-ėzas |
|
daiktav. |
vaikėzas |
|
-ilis |
|
daiktav. |
vagilis |
|
Priešdėlių vediniai |
|
Priešdėlis |
Pamatinis
daiktavardis |
Pavyzdžiai |
|
Vietų
pavadiniamai |
|
pa- |
konkretūs daiktav. |
pajūris,
pastalė |
|
už- |
konkretūs daiktav. |
užkrosnis,
užupis |
|
prie- |
konkretūs daiktav. |
prieklėtis,
prieangis |
|
į- |
konkretūs daiktav. |
įlomis,
įkrantis |
|
apy- |
konkretūs daiktav. |
apyausis |
|
nuo- |
konkretūs daiktav. |
nuokalnė |
|
po- |
konkretūs daiktav. |
požemis |
|
pra- |
konkretūs daiktav. |
pradantė |
|
prieš- |
konkretūs daiktav. |
prieškalnė |
|
pro- |
konkretūs daiktav. |
prodebesis |
|
Asmenų
pavadinimai |
|
pa- |
asmenų pavadinimai |
patėvis,
pameistrys |
|
po- |
asmenų pavadinimai |
podukra,
posūnis |
|
pro- |
asmenų pavadinimai |
protėvis,
prosenelis |
|
ant- |
asmenų pavadinimai |
antžmogis |
|
apy- |
asmenų pavadinimai |
apydaktaris |
|
į- |
asmenų pavadinimai |
įdukterė,
įtėvis |
|
iš- |
asmenų pavadinimai |
išdukterė |
|
be- |
įvairios reikšmės
daiktav. |
bekelnis,
betvarkis, betėvis, beglobis |
|
Laiko
pavadinimai |
|
pa- |
laiką žymintys
daiktav. |
parytys,
pavakarė |
|
prie- |
laiką žymintys
daiktav. |
prievakaris |
|
po- |
laiką žymintys
daiktav. |
pokaris |
|
per- |
laiką žymintys
daiktav. |
perpietė |
|
prieš- |
laiką žymintys
daiktav. |
priešaušris |
|
iš- |
laiką žymintys
daiktav. |
išnakčiai |
Sudurtiniai
daiktavardžiai dažniausiai yra
padaromi iš dviejų žodžių kamienų, vadinamų sudurtinio žodžio
dėmenimis, arba sandais. Tokiais sandais gali eiti
įvairių kalbos dalių kamienai. Didžiausią dūrinių dalį (apie
tris ketvirtadalius) sudaro tokie žodžiai, kurių antrasis sandas
yra daiktavardinis, o likusią dalį žodžiai, kurių antrasis
sandas veiksmažodinis. Pirmuoju sudurtinių žodžių sandu gali
eiti daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio, kartais
veiksmažodžio kamienai, prieveiksmis ir prielinksnis. Sudurtinių
žodžių dėmenimis dažniausiai eina pirminiai žodžiai, t. y.
tokie, kurių kamienas sutampa su šaknimi. Labai mažai yra
dūrinių, padarytų iš priesagas ar priešdėlius turinčių kamienų,
pvz.:
dirvonvietė, pusdykumė, pasaulėžiūra.
Lietuvių kalboje pasitaiko
ir tokių sudurtinių žodžių, kurių vienu dėmeniu eina ne kokio
nors žodžio kamienas, o visas žodis, pvz.: savikritika (kritika),
savikaina (kaina). Mokslinėje lietuvių
terminologijoje yra ir svetimų kalbų kilmės sudurtinių
daiktavardžių. Yra nemaža tokių dūrinių, kurių pirmasis (a) arba
antrasis (b) dėmuo lietuvių kalboje neina savarankišku žodžiu,
pvz.: a) autobazė, agrotechnika, fotonuotrauka; b)
spektrograma, spektroskopas. Tokio tipo sudurtinių žodžių
kartais pasidaroma ir iš daugiau kaip dviejų dėmenų, pvz.:
aeronuotrauka, termobarokamera.
Du sandai yra suduriami
arba tiesiai, arba juos skiria jungiamoji morfema, paprastai
vadinama jungiamuoju balsiu. Jungiamojo balsio vartojimą
ar nevartojimą ir jo parinkimą nulemia tai, iš kurių kalbos
dalių yra sudarytas dūrinys ir kokio kamieno vardažodžiai eina
pirmuoju sandu. Pavyzdžiui, maždaug pusė dūrinių su abiem
daiktavardiniais sandais yra be jungiamųjų balsių (pvz.:
brolvaikis, diendaržis, lietpaltis, medgalys, vilkligė).
Kita pusė tokių dūrinių sudaromi su jungiamaisiais balsiais
a, ia, i, o, u, ė, y, ū (pvz.: darbadienis,
piliakalnis, ašigalis, laikotarpis, vidurnaktis, eilėraštis,
prekyvietė, galvūgalis). Jungiamąjį balsį a
turi dažniausiai tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina a
arba o kamieno daiktavardžiai, jungiamąjį balsį ia
tie dūriniai, kurių pirmuoju dėmeniu eina ia arba i
kamieno daiktavardžiai, ė tie dūriniai, kurių
pirmuoju dėmeniu eina ė kamieno daiktavardžiai, i, y
tie, kurių pirmuoju dėmeniu eina i kamieno
daiktavardžiai. Kartais jungiamojo balsio parinkimą nulemia ne
pirmuoju dėmeniu einančio daiktavardžio kamiengalis, o kitų
sudurtinių žodžių analogija.
Visų lietuvių kalbos
dūrinių darybos formantas yra galūnė. Vyriškosios giminės
sudurtiniai žodžiai dažniausiai yra padaromi su galūne -is
arba -ys (jei dūrinio galūnė kirčiuota),
moteriškosios giminės su galūne -ė. Pvz.:
juodalksnis, juokdarys, šienapjovė. Dūriniai su antruoju
veiksmažodiniu sandu gali turėti ir galūnes -a, -as,
pvz.: kalbotyra,
namisėda, šlapdriba, pėdsakas.
Dūrinių skirstymą į
darybos tipus ir kategorijas lemia sandais einančių žodžių
leksinių reikšmių santykiai.
|
I. Prijungiamieji, arba determinatyviniai, dūriniai |
|
1. Su pagrindiniu daiktavardiniu sandu (nusakomieji) |
|
Pagrindinis sandas |
Apibrėžiamasis sandas |
Kas rodoma
apibrėžiamuoju
sandu |
Pavyzdžiai |
|
I |
II |
I |
II |
|
daiktav. |
daiktav. |
daiktav. |
daiktav. |
paskirtis
priklausymas
vieta
medžiaga
|
kiauliatvartis,
maistpinigiai
grėbliakotis,
gandralizdis
beržagrybis,
sienlaikraštis
eglitvorė,
vaisvynis
viduvasaris,
viršukalnė |
|
daiktav. |
būdv. |
|
būdinga išskirtinė
ypatybė |
piktžolė,
sunkvežimis |
|
daiktav. |
skaitv. |
|
skaičius, eilė |
trečdalis |
|
daiktav. |
dalyvis |
|
būdinga išskirtinė
ypatybė
|
išpūstažandis,
papurgalvis |
|
daiktav. |
priev. |
|
daugiakovė,
pusiaukelė |
|
daiktav. |
priel. |
|
vieta |
tarpupirštis |
|
2. Su
pagrindiniu veiksmažodiniu sandu (valdomieji) |
|
Pagrindinis
sandas |
Valdomasis
sandas |
Kas rodoma
valdomuoju sandu |
Pavyzdžiai |
|
I |
II |
I |
II |
|
|
veiksmaž. |
daiktav. |
|
veiksmo objektas
veiksmo subjektas |
angliakasys,
dangoraižis, bulviakasė, ledonešis
saulėtekis,
vandengrauža |
|
|
veiksmaž. |
būdv.
(ar priev.) |
|
veiksmo ypatybė |
aiškiaregys,
naujadaras |
|
|
veiksmaž. |
įv. |
|
veiksmo objektas
|
saviaukla |
|
|
veiksmaž. |
priev. |
|
daugiskaita,
daugnora |
|
II.
Sujungiamieji, arba kopuliatyviniai, dūriniai |
|
daiktav. |
daiktav. |
gelžbetonis,
ragaišduonė, svietvarškė |
 |
