|
 |
|
Būdvardžių daryba
Būdvardžiai, kaip ir daiktavardžiai, dažniausiai
yra padaromi su priesagomis. Priesaginiai būdvardžiai daromi iš
daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių ir dalyvių. Pamatiniai
daiktavardžiai ir būdvardžiai dažniausiai esti neišvestiniai,
pamatiniai veiksmažodžiai ir neišvestiniai, ir išvestiniai
{dažniausiai padaryti su priešdėliais).
Galūnių darybos būdvardžiai dažniausiai daromi iš
veiksmažodžių. Dariausia yra galūnė -us (-i),
kiek mažiau pasidaroma būdvardžių su galūne -as (-a).
Sudarant veiksmažodinius būdvardžius su galūnėmis, labai dažnai
keičiamas pamatinio žodžio šakninis balsis, pvz.: išlaidus
(: išleisti), nuostabus (: nustebti),
išsamus (: išsemti), paslankus (: paslinkti),
palaidas (: paleisti), praviras (: praverti),
talpus (: tilpti). Su priešdėliais būdvardžių
sudaroma labai nedaug. Literatūrinėje kalboje pasidaroma
būdvardžių tik su priešdėliais apy- ir po-.
Būdvardžių darybinės reikšmės visų pirma
priklauso nuo to, iš kokios kalbos dalies jie yra padaryti.
Pavyzdžiui, visi veiksmažodinės kilmės būdvardžiai žymi ypatybę,
susijusią su veiksmu: arba a) ypatybę, kilusią iš veiksmo
rezultato (panašiai kaip būtojo kartinio laiko dalyvis), arba b)
ypatybę, kilusią iš paties veiksmo, rodančią sugebėjimą tą
veiksmą atlikti. Pvz.: a) aklas (: akti),
atviras (: atverti), palaidas (: paleisti),
seklus (: sekti), silpnas (: silpti);
b) gėringas (: gerti), išlaidus (:
išleisti), kalbus (: kalbėti), patrauklus
(: patraukti), taiklus (: taikyti).
Tokias reikšmes gali turėti ir priesagų, ir galūnių
vediniai. Dauguma būdvardžių, padarytų iš būdvardžių, žymi tam
tikrą ypatybės laipsnį. Tai įvairių priesagų ir priešdėlių (apy-,
po-) vediniai.
Kai kurių būdvardžių darybos reikšmę nulemia
priesaga. Išskiriamosios (rūšinės), t. y. negalinčios
laipsniškai keistis (didėti ar mažėti), ypatybės pavadinimai yra
sudaromi iš įvairių kalbos dalių, bet tik su tam tikrais
afiksais (su jais nesudaromi kitų reikšmių būdvardžiai).
Be to, reikia pasakyti, kad dabartinėje lietuvių
kalboje yra labai daug būdvardžių, kurių daryba jau labai
neryški, nes jų semantiniai ryšiai su pamatiniais žodžiais
menkai tejuntami, pvz.: kilnus (: kilti),
gudrus (: gusti), aukštas (: augti),
stiprus (: stipti), tikslus (: tikti),
gyvas (: gyti) ir t. t. Tokie žodžiai jau
dažnai laikomi darybiškai neskaidomais.
|
Darybos
formantas |
Pamatinis
žodis |
Pavyzdžiai |
|
priesaga |
galūnė |
priešdėlis |
|
Ypatybės,
kilusios iš veiksmo ar veiksmo rezultato, pavadinimai |
|
ypatybė, kilusi iš
veiksmo rezultato |
|
-as |
|
veiksmaž. |
atdaras,
palaidas |
|
-ius |
|
|
veiksmaž. |
duslus, seklus |
|
-nas |
|
|
veiksmaž. |
drėgnas,
silpnas |
|
-tas |
|
|
veiksmaž. |
girtas, riestas |
|
|
-us |
|
veiksmaž. |
kilus, sandarus |
|
ypatybė, kilusi iš
paties veiksmo |
|
-us |
|
veiksmaž. |
kalbus,
nuolankus |
|
-lus |
|
|
veiksmaž. |
auglus,
patrauklus |
|
-mus |
|
|
veiksmaž. |
įsakmus |
|
-nus |
|
|
veiksmaž. |
paklusnus |
|
-snus |
|
|
veiksmaž. |
kvapsnus |
|
-ingas |
|
|
veiksmaž. |
gėringas |
|
Ypatybės
atspalvių pavadinimai |
|
ne visai pilas
ypatybės kiekis |
-okas |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
brangokas,
kietokas |
|
|
|
apy- |
laipsniuojami
būdv. |
apygeris,
apyšaltis |
|
|
|
po- |
laipsniuojami
būdv. |
pogražis,
poamžis |
|
didesnis ypatybės
kiekis |
-otas |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
kumpotas,
klampotas |
|
-inas |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
aklinas |
|
-ingas |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
didingas,
meilingas |
|
-iškas |
|
|
nelaipsniuojami
būdv. |
bejėgiškas,
vidutiniškas |
|
-svas, -švas
(mažesnis
ypatybės intensyvumas) |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
melsvas,
pilkšvas |
|
didinamoji reikšmė
ir maloninis atspalvis |
-utis |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
jaunutis
(medelis) |
|
-ulis |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
apskritulis
(pieštukas) |
|
-ukas |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
apskritukas
(vaikutis) |
|
-ytis |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
plonytis,
mažytis |
|
-ylis |
|
|
laipsniuojami
būdv. |
mažylis |
|
Daiktavardžių ypatybių pavadinimai (ypatybių, susijusių
su pamatiniu žodžiu reiškiamais dalykais, pavadinimai) |
|
paviršiaus ypatybė |
-ėtas |
|
|
daiktav. (ė
kamien.) |
dėmėtas,
raukšlėtas |
|
-ytas |
|
|
daiktav. (i
kamien.) |
akytas,
dantytas |
|
-otas |
|
|
daiktav. (o
kamien.) |
kuprotas,
rasotas |
|
-(i)uotas |
|
|
daiktav. (a
kamien.) |
kampuotas,
spygliuotas |
|
-inas |
|
|
daiktav.
|
dulkinas,
suodinas |
|
-iškas |
|
|
daiktav.
įv. |
šuniškas
(gyvenimas)
arkliškas
(juokas)
maniškas
(būdas) |
|
-ingas
(gausinga ypatybė) |
|
|
daiktav. |
lietingas,
triukšmingas |
|
vidinė ypatybė |
-uistas |
|
|
daiktav. |
liguistas |
|
-ūstas |
|
|
daiktav. |
miegūstas |
|
-ylas |
|
|
daiktav. |
akylas, ausylas |
|
|
-us |
|
daiktav. |
lobus
(žmogus) |
|
|
|
|
|
sakus
(medis) |
|
Išskirtinių
(rūšinių) ypatybių pavadinimai |
|
-inis |
|
|
daiktav.
veiksmaž.
(neveikiam. dalyvis)
būdv.
skaitv.
priev. |
geležinis
(lankas), plytinė (spalva)
pašarinės
(žolės), laukinė (antis)
lenktinis
(peilis), draustinė (giria)
ūminės
(ligos), lyginis (skaičius)
penkiolikinė
(mergaitė)
tiesioginė
(reikšmė) |
|
-utinis |
|
|
daiktav. |
vidutinis
(ūgis) |
|
-iškis |
|
|
daiktav. |
uteniškis
(Jonas) |
|
-ykštis |
|
|
daiktav. |
pernykštės
(bulvės) |
|
-opas |
|
|
skaitv. |
dvejopas
(būdas) |
|
-ainis |
|
|
skaitv. |
dešimtainės
(trupmenos) |
|
|
-is |
|
būdv. |
jaunis
(brolis), pilkės (žąsys) |
Sudurtinių būdvardžių
daryba yra labai panaši į sudurtinių daiktavardžių darybą.
Pagrindiniu (antruoju) jų dėmeniu eina dažniausiai neišvestiniai
daiktavardžio, būdvardžio
ar veiksmažodžio kamienai, pirmuoju gali eiti visų kalbos dalių,
turinčių savarankišką leksinę reikšmę, kamienai. Yra ir tokių
sudurtinių būdvardžių,
kurių antruoju sandu eina ne kamienas, o visas žodis.
Dažniausiai tai būna
būdvardis,
padarytas su priesaga -inis, -inė,
pvz.: daugianacionalinis,
daugiaserijinis.
Sudurtiniai būdvardžiai
gali būti sudaromi
be jungiamųjų balsių
(svetimšalis, pusnuogis, didpilvis, baltkriaunis,
raudonveidis) arba su jungiamaisiais balsiais a,
ia (aštuoniasienis, daugiavaikis, greitakojis,
plačialangis, riestanosis, savanaudis). Visi jie
sudaromi su galūnėmis
-is, -ė.
|
I. Prijungiamieji, arba determinatyviniai, dūriniai |
|
1. Su pagrindiniu vardažodiniu sandu (nusakomieji) |
|
Pagrindinis sandas |
Apibrėžiamasis sandas |
Pavyzdžiai |
|
I |
II |
I |
II |
|
|
daiktav. |
būdv. |
|
baltariešis
(veršiukas), baltakriaunis (peiliukas) |
|
|
daiktav. |
daiktav. |
|
ožkavilnė
(avis), karklakarnės (vyžos) |
|
|
daiktav. |
skaitv. |
|
antrametis
(augalas), dvižagris (plūgas) |
|
|
daiktav. |
įv. |
|
šiųmetė
(telyčia) |
|
|
daiktav. |
dalyvis |
|
aplėpausis
(šuo), lektaragė (avelė) |
|
|
būdv. |
būdv. |
|
baltmargis
(šuo), juodbėris (arklys) |
|
|
būdv. |
priev. |
|
pusiaužalė
(mėsa), pusaklis (šuo) |
|
2. Su
pagrindiniu veiksmažodiniu sandu (valdomieji) |
|
Pagrindinis
sandas |
Valdomasis
sandas |
Kas rodoma
valdomuoju sandu |
Pavyzdžiai |
|
I |
II |
I |
II |
|
|
veiksmaž. |
daiktav. |
|
veiksmo objektas |
bulviskutis
(peilis), akmenvertis (vyras) |
|
|
veiksmaž. |
būdv.
(ar priev.) |
|
veiksmo ypatybė |
sausvirės
(bulvės) |
|
|
veiksmaž. |
skaitv. |
|
|
dvigulė
(lova), dvilypis (pomidoras) |
|
II.
Sujungiamieji, arba kopuliatyviniai, dūriniai |
|
I sandas |
II sandas |
Pavyzdžiai |
|
daiktav. |
daiktav. |
šilkavilnis
(avinėlis) |
 |
|
|
