Būdo ir kiekybės
aplinkybės
Būdo
aplinkybė
žymi veiksmo kokybę ir pobūdį. Ji atsako į klausimus
kaip?
kuriuo būdu?
Galiu
drąsiai joti namo.
Kaip galiu
joti? drąsiai.
Adomas
gena arklius žingine.
Kaip gena?
žingine.
Nuo
skardžio leidomės be baimes.
Vaikas
įsiręžęs tempė rogutes.
Ką tėvelis
sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis prarado klykaudamas.
Tėvas mirė
karo laukuose karžygio mirtimi.
Vargais
negalais išėjome į pamiškę.
Pasikėlė
kaip erelis, nusileido kaip žvirblis.
Būdo
aplinkybė dažniausiai reiškiama būdo prieveiksmiais,
daiktavardžio linksniais, linksniais su prielinksniais,
dalyviais, pusdalyviais, padalyviais, žodžių junginiais,
frazeologizmais, taip pat lyginamaisiais posakiais,
kurie su tariniu siejami jungtukais
it, lyg, kaip,
tarsi, tarytum
ir kt. (žr. lentelę).
Pagrindiniai
būdo aplinkybės reiškimo būdai
|
Kuo reiškiama |
Pavyzdžiai |
|
1.
Būdo prieveiksmiais |
Žolyne
linksmiau čirškė žiogai.
Lauke
baisiai pustė.
Būblio
balsas salėje aidėjo vis skambiau.
|
|
2. Daiktavardžio
įnagininku ir vietininku |
Taip ir sukosi
gyvenimas ratu.
Kazimieras
žaibu sprunka pro duris.
Vanduo ėmė pilti
čiurkšle.
Nekalbėk
mįslėmis ir liaukis pykusi.
Anksčiau žmonės
gyveno tamsoje ir skurde. |
|
3. Linksniais su
prielinksniais |
Berniukas gulėjo
ant šono.
Kambariuose
gyvenome po tris.
Seniai su
nepasitikėjimu kraipė galvas.
Lauke be
paliovos šnarėjo lietus. |
|
4. Dalyviais |
Visi
išsijuosę dažė sienas.
Vaikas
prisimerkęs žiūrėjo į liepsną. |
|
5. Pusdalyviais |
Stepukas nukurnėjo
mišku neatsisukdamas.
Žmonės
prakaituodami pjovė nunokusius rugius.
Namo važiavome
tylėdami. |
|
6. Padalyviais |
Diena prabėgo
beiškylaujant.
Čia reikia
vaikščioti pasilenkus. |
|
7. Žodžių
junginiais |
Ne vienu kirčiu
medis nukertamas.
Vaikai, įsikibę
į skvernus, nubėgo kartu.
Laužydamas
sniego plutą, klampoju upokšnio pakraščiu. |
|
8. Frazeologizmais |
Atgalia ranka
tik tinginys dirba.
Geriau akis į
akį pasikalbėti.
Reikia dirbti
su galva. |
|
9. Lyginamaisiais
posakiais |
Šie žodžiai
kaip iešmu pervėrė Kasiulienės širdį.
Žmogus pašoko
lyg įgeltas. |
Kiekybės
aplinkybė žymi erdvės, laiko bei kitokio kiekio matą ir atsako į
klausimą kiek? keliese?
Kas daug
šneka, mažai daro.
Kiek šneka?
daug.
Kiek daro?
mažai.
Į kalnus
kopėme šešiese.
Keliese
kopėme? šešiese.
Nuo mokyklos
reikės eiti pėsčiomis kilometrą.
Šitas kambarys
metru platesnis.
Amžius
tu šlamėsi, šilkalapi uosi.
Prisnigo
sulig stogu.
Amato reikės
mokytis dvejus metus.
Įrankių
turėjome gyvų kelmą.
Kiekybės
aplinkybė dažniausiai reiškiama kiekybės prieveiksmiais
(daug, mažai, šešiese...),
įvairiais daiktavardžių linksniais
(kilometrą, metru,
amžius...),
linksniais su prielinksniais
(sulig stogu...),
žodžių junginiais
(dvejus metus...),
frazeologizmais
(gyvų kelmą...).
