Jungtukai, jungiamieji įr atliepiamieji žodžiai.

Šalutinio sakinio vieta

Šalutiniai sakiniai prie pagrindinių jungiami:

1) prijungiamaisiais jungtukais: kad, jog, ar, nes, kadangi, jei, jeigu, nors, kai, kada, kol, vos, kaip, lyg, tartum, negu, juo... juo, juo... tuo, kuo... tuo, kad ir, kai tik, vos tik;

2) santykiniais įvardžiais kuris, katras, kas, koks, prieveiksmiais kada, kodėl, kur, kiek, kaip.

Minėti įvardžiai ir prieveiksmiai ne tik susieja šalutinį sakinį su pagrindiniu, bet ir patys eina kuria nors sakinio dalimi: veiksniu (Klausosi Petras, kas pakalnėje dar šneka.), papildiniu (Pro stiklą galėjai matyti visą erdvę, kurią skrodė jų sidabrinis laivelis.), aplinkybe (Namas, kuriame gyvename, yra penkiaaukštis.) ir t. t. Prijungiamieji jungtukai sakinio dalimis neina.

Šalutinio sakinio jungiamasis žodis gali turėti pagrindiniame sakinyje atliepiamąjį žodį (tas... kuris, tas... kas, ten... kur, tol... kol, taip... kaip, tiek... kiek):

Sveikata mažiausiai skundžiasi tie, kurie jos neturi.

Kas meluoja, tas ir vagia.

Ten, kur baigiasi Anykšta, iš priešingo šono į Šventąją įteka mažas Valaukio upeliukas.

Kol savo istorijų žinai, tol esi.

Šalutinis sakinys gali eiti po pagrindinio sakinio, prieš pagrindinį sakinį arba gali būti įsiterpęs į jį.

Reikia pasakyti, Kad mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn.

Ko motina nesako pati, niekados nereikia klausinėti.

Moksliški spėliojimai, kuriems kolei kas trūksta įrodymų, vadinasi hipotezėm.

Žmogus pamatė, kad neperkalbės pelėdos, ir nusiminęs grįžo į savo niūrų urvų.

Kai balsai nutyla, girdėti, kaip šniokščia lietus.

Tik šalutiniai sakiniai su jungtukais nes, negu, nei, taip pat su jungtukais kad, jog, turinčiais atliepiamuosius žodžius toks, taip, tiek, visada eina po pagrindinio sakinio.

Gasiūnas įjungė šviesas, nes jau pradėjo temti.

Griovys buvo platesnis, negu įstengčiau peršokti.

Vanduo buvo toks šaltas, kad gėlė sąnarius.

Ąžuolas vilkui taip sužnybo kojas, jog jis net pajudėti negalėjo.