|
Vietos aplinkybė
Vietos aplinkybė
žymi veiksmo vietą, kryptį, kelią ir atsako į klausimus kur?
i š
kur? ligi kur?
Aliukas atsargiai slinko
paežere.
Ramiame vandenyje
iš lėto siūbavo švendrės.
Toliau nuo kranto
sujudėjo vanduo.
Galbūt ten lydys gaudė
mažyles kuojas, kurios vikriai išsprūsdavo iš seno ežerų
vilko nasrų.
Kaip matyti, vietos
aplinkybės pateiktajame tekste išreikštos vietos prieveiksmiu
ten (Kur gaudė?), daiktavardžio vietininku
vandenyje (Kur siūbavo?) ir įnagininku paežere (Kuria
vieta slinko?), linksniu su prielinksniu iš nasrų
(Iš kur išsprūsdavo?), žodžių junginiu toliau nuo
kranto (Kur sujudėjo?).
Pagrindiniai vietos
aplinkybės reiškimo būdai
|
Kuo reiškiama |
Pavyzdžiai |
|
Vietos
prieveiksmiais |
Dabingis nebenorėjo čia stovėti.
Aplink
buvo visiškai tylu. Netoliese dirbo žmonės. Eisiu
ir aš namo. |
|
Daiktavardžio ir
įvardžio linksniai:
a) vietininku
b) įnagininku
c) linksniais su prielinksniais |
Apačioje tyliai tekėjo upė. Benius rankose
laikė žurnalą. Jame buvo daug spalvotų nuotraukų. |
|
Plentu kartais nuūžia mašinos. Keliavome
laukais ir miškais. Pažeme siūbtelėjo
vėjo gūsiai. Gatvelėmis vaikščiojo daug
poilsiautojų. Dangumi slinko tamsūs tiršti
debesys! |
|
Garlaivis pasuko
į marias. Pro kluono duris virto
debesys dulkių. Važiuok ir sustok ties Balsio
kiemu. Anapus upės gelto javų laukai. Po
egle sidabrine baltas briedis miega. Pas mus
gyveno laiškininkė. |
|
Žodžių junginiu |
Žaibai užgeso, griaustinis kažin kur už miškų
nubildėjo. |
 |
