abi kada, kaip, kas, koks, kur hibr. – bet kada, kaip, kas, koks, kur: Galėsi abi kada (= bet kada) pasiimti. Jam ne abi kaip (= bet kaip) išvirsi, ne abi kaip (= bet kaip) paduosi. Bus geras abi koks (= bet koks), kad tik ne girtuoklis. Jam ne abi kas (= bet kas) įtiks.

abipusiai priev. – abipusiškai, abiem pusėms: Šalys siekia abipusiai (= abipusiškai, abiem pusėms) naudingų kontaktų. Žr. -ai.

abuojas – nevart. r. ,,abejingas“: Nebūkime abuoji (= abejingi) ir nedideliam chuliganizmui. Bet ar nemato šie jaunuoliai, kad jie visiškai abuoji (= abejingi) grožiui.

Vart. r. „piktas, nedoras, blogas“: Eidamas pasiimk lazdą – jų šuo abuojas. Abuojas žmogus – jo visi privengia. Negerų tėvų abuoji ir vaikai. Tai abuojas – visą dieną urzgia. Koks abuojas kelias!

abuojumas – nevart. r. „abejingumas“: Visa tai atsimušdavo į fanatišką valdininkų abuojumą (= abejingumą). Tai redakcijų abuojumas (= abejingumas) satyrai. O jis dainavo neviltį, viskam abuojumą (= abejingumą). Žr. abuojas.

Vart. r. „blogumas, nedorumas, piktumas“: Aš ir išėjau dėl jo abuojamo. Juk jis abuojumu visa ima.

abzacas – geriau pastraipa, įtrauka (naujoje, pradinėje teksto eilutėje).

-acija – 1. reiškiant veiksmą, daug kur geriau -avimas: Jo darbas buvo knygų ir žurnalų iliustracija (= iliustravimas) graviūromis. Šiandien bus madų demonstracija (= demonstravimas). Tai priklauso nuo darbo organizacijos (= organizavimo). Sienų dekoracija (= dekoravimas) pareikalaus dar nemaža laiko;

2. -acija || -avimas(is): Svarbu ištirti augalų aklimatizacijos (aklimatizavimosi) sąlygas. Lėta tavo orientacija (orientavimasis).

Vart., kai daiktiškumo sąvoka ryškesnė už veiksmo sąvoką: Dabar visai pasikeitusios ir teatro dekoracijos. Knygos iliustracijos paimtos iš originalo.

ačiū || dėkui: Ačiū (Dėkui) už pagalbą. Ačiū (Dėkui), motinėle, kad užauginai. Dirbi, iš kailio neriesi, o niekas už tai tau nė ačiū (dėkui) nepasakys;

didelis ačiū n. vert. – labai ačiū: Didelis ačiū (= Labai ačiū, labai dėkui, labai dėkojame) miesto švietimo darbuotojų profsąjungai už tokį rūpinimąsi. Dar kartą didelis nuoširdus (= labai nuoširdžiai) ačiū. Už sudarytas sąlygas dirbti ir mokytis didelis ačiū (= labai ačiū) įstaigos vadovybei.

adijalas n. svet. – antklodė, apklotas.

administratyvinis – geriau administracinis: Vilnius ir tada buvo svarbus administratyvinis (= administracinis) centras. Jiems paskirtos tik administratyvinės (= administracinės) nuobaudos. Žr. -yvinis.

agregatuoti prie ko spec. – agreguoti su kuo: Šias mašinas reikės agregatuoti prie traktoriaus (= agreguoti su traktoriumi, kabinti prie traktoriaus).

-ai – būdvardinių prieveiksmių darybos formantas. Nevart.: 1. daryti prieveiksmiams iš būdvardžių su priesaga -inis (medinis, geležinis, dieninis). Žr. -iniai, prieveiksmis;

2. iš būdvardžių su vns. vard. galūne -is (betikslis, bešalis, pirmalaikis, savalaikis ir kt). Žr. prieveiksmis.

Vart.: bejėgiškas – bejėgiškai, bešališkas – bešališkai, betiksliškas – betiksliškai (be tikslo);

Su -ai daromi prieveiksmiai beveik iš visų kokybinių būdvardžių ir būdvardiškųjų dalyvių: geras – gerai, gražus – gražiai; patikimas – palikimai, netikėtas – netikėtai, pasiutęs – pasiutusiai

Taip pat vart.: galutinai, (iš)imtinai, dirbtinai, pakartotinai, visuotinai.

aiva – geriau svarainis.

akcionierius n. svet. – akcininkas.

aktyvizuoti spec. – kitur geriau aktyvinti: Reikėtų aktyvizuoti (= aktyvinti, suaktyvinti) būrelių veiklą. Žr. -izuoti.

akurat n. svet. – kaip; kaip tik; taip pat, kaip; lygiai kaip: Viską daro atvirkščiai – akurat (= kaip, kaip tik, taip pat, kaip, lygiai kaip, visai kaip) mūsų dėdienė.

akuratnai, akuratniai – kruopščiai, tvarkingai, puikiai, gerai: Ką jis paima į rankas, tai jau akuratnai (= puikiai, gerai, kruopščiai) padaro. Akuratniai (= Tvarkingai) gyveno, pinigo degtinei nemėtydavo.

akuratnas, akuratus n. svet. – padorus, geras, teisingas, rimtas, tvarkingas: Iš pažiūros jis visai akuratnas (= padorus, rimtas, tvarkingas), o matai, ką žmonės apie jį kalba. Mano dėdė buvo labai akuratnas (= tvarkingas, geras) ūkininkas. Iš kur čia tą akuratnųjų (= padoriųjų) taip greitai priviso?!

alasas n. svet. – triukšmas, rėksmas, klegesys.

ale n. svet. – bet, tik: Ale (= Bet) tu tik žiūrėk, kas čia pasidarė! Sužaibavo, ale (= bet, tik) netrenkė. Stengėsi, ale (= bet, tik) nieko negalėjo padaryti.

-aliai – tarptautinių prieveiksmių priesaga, geriau nevart., jei yra atitinkamų prieveiksmių su -ingai ar -iškai: Jis tada tai principialiai (= principingai) pasielgė.

Vart.: formalus – formaliai, horizontalus – horizontaliai, racionalus – racionaliai ir kt.

-aliniai priev. priesaga -aliai, -ališkai: Tai dvi horizontaliniai (= horizontaliai) nubrėžtos linijos. Jis tąsyk atrodė visiškai moraliniai (= morališkai) sužlugdytas žmogus. Tai buvo diametraliniai (= diametraliai) priešingos nuomonės. Žr. -iniai, prieveiksmis.

-alinis – tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau: 1. -inis: eksperimentalinis (= eksperimentinis), funkcionalinis (= funkcinis), kontinentalinis (= kontinentinis), momentalinis (= momentinis), principialinis (= principinis), regionalinis (= regioninis), teatralinis (= teatrinis);

2. -alus: amoralinis (= amoralus), horizontalinis (= horizontalus), maksimalinis (= maksimalus), unikalinis (= unikalus). Žr. -inis.

Vart. terminologijoje, pvz., diferencialinis, integralinis skaičiavimas, funkcionalinė analizė, realinė mokykla, globalinė raketa, tačiau ir čia kartais tinka būdvardžiai su priesaga -alus, tik jie turi būti įvardžiuotiniai: Numatytas taip pat aikštės ir aplinkos horizontalinių (= horizontaliųjų) plokštumų ansamblis. Gyvenimo laivo ritmas – asimetrinis verlibras ir atonalinė (= atonalioji) gama. Žr. įvardžiuotiniai žodžiai.

aliuminijus – aliuminis.

alkoholinis || svaigusis: Alkoholiniai (Svaigieji) gėrimai čia pardavinėjami tik nuo aštuntos valandos.

Vart. tik alkoholinis: Nuo besaikio gėrimo jį dažnai apima alkoholinis kliedesys.

amplituda spec. – amplitudė.

analizas spec. – analizė, tyrimas, skaida.

analogiškas su – geriau analogiškas kam. Žr. su.

anksčiau || kitados || pirmiau || seniau || kada || kadaise. Visi šie žodžiai gali būti vartojami kaip sinonimai, tik anksčiau, labai dažnai ir neapdairiai vartojamas, stumia iš apyvartos kitus sinonimus ir skurdina kalbą: Anksčiau (Kitados, pirmiau, seniau, kadaise) buvo kitokie papročiai ir kitokios mados. Jis, kaip ir anksčiau (pirmiau), yra toks pat nesukalbamas. Sako, kad anksčiau (seniau) buvę ir žiemos gilesnės, ir vasaros karštesnės.

anksti – nevart. r. „gerokai, iš anksto“: Anksti (= Iš anksto, gerokai) prieš atvykstant garbingam svečiui, gyventojai išėjo į gatves. Žiūrovai susirinko anksti (= dar gerokai) prieš parodos atidarymą.

Vart.: Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo. Anksti kėlė, vėlai gulė. Nesigailėsi anksti kėlęs ir anksti vedęs.

ankstyvesnis – geriau ankstesnis: Ankstyvesniais (= Ankstesniais) metais ne taip gerai čia augdavo javai.

Vart. tik ankstyvesnis: Šiandien pavėlavau, rytoj būsiu ankstyvesnis.

ant kilm. priel. – nevart. reiškiant: 1. vietą, kai nežymimas paviršius: Kas liko iš jachtklubo, kuris buvo įrengtas ant salos (= saloje)? Ant gatvės (= Gatvėje) buvo pilna žmonių. Vaikai bėgioja ant kiemo (= kieme);

gyventi ant kambario n. vert. – nuomoti kambarį, gyventi (kambaryje) pas ką nors.

Tais atvejais, kai išryškėja ir paviršiaus reikšmė, gali būti vartojamas ir viet., ir ant su kilm., o kartais tik ant su kilm. Kai reikšmės skirtumas nedidelis, susidaro lyg ir dubletai tam pačiam dalykui reikšti: rašyti ant lentos || rašyti lentoje, gulėti ant lovos || gulėti lovoje. Bet jeigu vidaus reikšmė neįmanoma, tada vartojame tik ant su kilm.: prirašinėta ant tvorų, sienų (bet ne tvorose, sienose), guli ant sofos (bet ne sofoje);

2. daiktą, apibūdinamą ko nors turėjimo atžvilgiu: Psichiškai nesveikiems ligoniams kartais atrodo, kad ant rankos yra šeši pirštai (= kad ranka turi šešis pirštus, kad ranka yra su šešiais pirštais);

3. veiksmo tikslą: Iškvietė ant dvikovos (= į dvikovą). Svečią pakviečiau ant pietų (= pietų);

5. veiksmo priemonę: Jau kelinti metai ant tralerio (= traleriu) plaukioja. Jis dirba ant dvejų staklių (= dvejomis staklėmis). Griežia ant smuiko (= smuiku, su smuiku). Ant pirštų (= Pirštais) susikalbėsim. Gaudo žuvis ant sliekų (= su sliekais, sliekais). Atlikti bandymai ant eksperimentinių gyvulėlių (= su eksperimentiniais gyvulėliais);

6. veiksmo ar būsenos pobūdį: Mūsų valytoja dirba ant dviejų etatų (= dviem etatais, turi du etatus). Jau antras mėnuo, kai aš ant biuletenio (= turiu biuletenį (geriau nedarbingumo lapelį), su biuleteniu).

Pirkau ant išsimokėjimo (= išsimokėtinai). Važiuok ant mano atsakymo (= mano atsakymu);

7. pažinimo, žinojimo šaltinį: Ant ko (= Iš ko) kvailį pažinsi? Ant juoko! (= Iš juoko!). Ant visko (= Iš visko) buvo matyti, kad geruoju šis reikalas nesibaigs. Ant plunksnų (= Iš plunksnų) matyti, kas per paukštis. Ant ko (= Iš ko) atspėjai, kad aš čia buvęs?

8. laiką: Uždavė išmokti ant pirmadienio (= pirmadieniui). Du paršelius palikome ant žiemos (= žiemai). Ant rytojaus (= Rytojaus dieną) pasijuto visiškai sveikas. Išvažiavo ant penkių dienų (= penkioms dienoms, penkias dienas) į kaimą. Išvažiuoju ant visados (= visai, visam laikui).

9. paskirtį, siekimą: Pasiliko pinigų tik ant maisto (= maistui). Tąsyk buvo išrašytas kvitas tik ant šito pašarų kiekio (= šitam pašarų kiekiui).

Mokosi ant inžinieriaus (= inžinieriumi, inžinieriaus specialybės, bus inžinierius);

11. objektą su būdvardžiais turtingas, apstus, godus: Ar tu turtingas ant šieno (= turi daug šieno, turtingas šieno)? Jis godus ant svetimo gero (= svetimo gero). Šis ruduo apstus ant obuolių (= apstus obuolių; šį rudenį apstu obuolių).

Vart., reiškiant: 1. veiksmo vietą, akcentuojant paviršių: Ant griovio krantų sėdėjo seniai. Gandras kalena ant stogo. Kepurę numetė ant suolo. Eisiu ant to kalnelio, kur palaidoti mano tėveliai;

2. veiksmo priemonę ir būdą drauge: Pasirėmė ant rankų (rankomis) ir prašneko. Negali dar atsistoti ant savo kojų (savo kojomis). Melsiuosi tau ant kelių parpuolęs. Vaikystėje mes be galo mėgom ant pilvų gulėti. Ant galų pirštų (Galais pirštų) prieš ją vaikščiojo;

ant dienų n. vert. – netrukus, tuojau, gana greit, šiomis dienomis: Ant dienų (= Netrukus, tuojau, greitai, šiomis dienomis) turi viskas paaiškėti;

ant galo n. vert. – pagaliau, galų gale: Ant galo (= Pagaliau, galų gale) ji visai nesikėlė iš lovos. Ant galo (= Pagaliau, galų gale) daryk, kaip pats išmanai;

ant kiek n. vert. – kiek, kaip: Visi matome, ant kiek (= kiek, kaip) išaugo šalies ekonomika;

ant kiek ... ant tiek n. vert. – kiek ... tiek: Ant kiek (= Kiek) vienas brolis protingas, ant tiek (= tiek) kitas kvailas;

ant rankų – nevart. r. „paimtas“: Išduoti jums knygos negalime – ji dabar ant rankų (= paimta).

Vart.: Paimk vaiką ant rankų. Ant ranką tave nešiosiu, šaltu vandeniu nesiprausi;

ant savęs n. vert. – savarankiškai, sau: Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi? Ant savęs (= Sau) aš jau užsidirbu;

ant savo pastatyti n. vert. – pasiekti savo: Užsispyręs toks – trūks plyš ant savo pastatys (= pasieks savo);

ant sveikatos (linkėjimas) n. vert. – į sveikatą;

ant tiek n. vert. – tiek, taip: Reumatas sutrikdė širdį ant tiek (= tiek, taip), kad reikėjo skubiai operuoti.

antgalvis n. vert. – antraštė: Per ilgas to straipsnio antgalvis (= Per ilga ... antraštė).

antraeilės pareigos || antrinės, šalutinės pareigos.

antroji žolė – dažnai geriau atolas: Jau ir antroji dobilų žolė (= atolas) paaugo.

ap- – 1. iš-, su-, už-: Ar jau apmokėjai (= sumokėjai, užmokėjai) už butą? Apsimokėjo (= Išsimokėjo) visas skolas. Smulkias įmonėles naudinga buvo apjungti (= sujungti). Amatininkai buvo apjungti (= suburti) į arteles;

2. nevart. su eigos veikslo veiksmažodžiais ir iš jų padarytais daiktavardžiais, neturinčiais mažybės, menko intensyvumo reikšmės: Ji dabar apmoko (= moko) jaunas merginas verpėjų amato. Prašyčiau priimti mane į neakivaizdinio apmokymo skyrių (= neakivaizdinio mokymo, neakivaizdinį skyrių);

eigos veikslo r. geriau be priešdėlio: Dabar čia apsvarstomi (= svarstomi) svarbūs klausimai. Ar jau apmoka (= moka) už komandiruotes? Žr. veikslai.

Vart.: 1. veiksmo kryptingumui reikšti kartotiniuose veiksmažodžiuose: Man dabar jau pasidarė aišku, kodėl jis taip atsidėjęs iki smulkmenų aprašinėja vakarykščius įvykius. Vaikščioja moterėlės po kapines, apžiūrinėja paminklus;

2. įvykio veikslo veiksmažodžiuose, reiškiant veiksmo baigtumą ir kryptį:

b) veiksmo kryptį pro šalį: Ir aplenks mane mirtis;

d) veiksmo paskirtį: Neužtenka dainų jų žygiams apdainuoti. Kiekviena žemės pėda mūsų ašaromis aplaistyta.

apart n. svet. – be, išskyrus: Apart Juozelio (= Be Juozelio), čia kito žmogaus nebuvo. Apart to (= Be to), mums reikės mokėti ir už visus kitus patarnavimus. Apart valgio (= Be valgio), tu nieko daugiau nežinai.

apdėtas – nevart. r. ,,apsinešes, apsivėlęs, apsitraukęs, aptekęs“: Ligonis karščiuoja, liežuvis baltas, apdėtas (= apsinešęs, apsivėlęs, apsitraukęs, aptekęs). Žr. dalyvis.

Vart.: Po langu sukastos lysvelės, baltais akmenėliais apdėtos. Obelys iš rudens mėšlu apdėtos;

apdėtas mokestis n. vert. – išperkamasis mokestis: Prašom atsiųsti knygą su apdėtu mokesčiu (= su išperkamuoju mokesčiu).

apdirbimas – geriau apdorojimas: Aplankėme arbatos pramoninio lapų apdirbimo (= apdorojimo) fabrikus.

apdraudimo draugija – draudimo draugija. Žr. apdrausti.

apdrausti – eigos veikslo reikšme geriau drausti: Dabar mes apdraudžiame (= draudžiame) tik trobesius, kitą turtą drausime vėliau. Žr. ap-.

Vart. įvykio veikslo r.: Ar jau apdraudėte savo turtą? Jis norėjo apsidrausti nuo nemalonumų.

Vart.: Jis norėjo ežerą apeiti. Jei bus laiko, tai apeisim, apžiūrėsim visą miestą. Kol apeini gyvulius, tai ir sutemsta.

apginklavimas – kai kalbama ne apie ginklų tiekimą, geriau aprūpinimas: Konditerijos gamyboje techninio apginklavimo (= aprūpinimo) lygis dar buvo žemas (= Konditerijos gamyba buvo menkai techniškai aprūpinta, prastai aprūpinta).

ap(si)ginkluoti – nevart. r.: 1. „aprūpinti“: Gamybą reikėjo apginkluoti (= aprūpinti) naujais, tobulesniais įrenginiais;

apginti – eigos veikslo r. geriau ginti: Dabar ji rengiasi apginti (= ginti) diplominį darbą. Žr. ap-.

Vart. įvykio veikslo r.: Tokį darbą nesunku ir apginti. Apgynė nuo šunų. Apgynė žmogaus garbę.

apibilietuoti – parduoti bilietus, aprūpinti bilietais.

apie gal. priel. – nevart. reiškiant: 1. objektą su veiksmažodžiais liudyti, skelbti, pažymėti ir kt., reikalaujančiais galininko be prielinksnio: Apie tai (= Tai) ir skelbia šis užrašas. Apie tai (= Tai) liudija sugriautos gyvenvietės, Tik vakare prisiminiau apie paliktus daiktus (= paliktus daiktus);

2. objektą su veiksmažodžiais, reikalaujančiais įnagininko: Kam rūpiniesi apie mane (= manimi)? Visai nesidomima apie darbo sąlygas (= darbo sąlygomis);

3. reiškiant nusakymą vietoj kilmininko: Buvo sudaryta statistika apie vietas (= vietų), kuriose susitikta su „laukiniu“ žmogumi. Netiksli statistika apie žvėris (= žvėrių statistika);

4. priežastį: Apie šios medžiagos kilmę (= Dėl šios medžiagos kilmės) iki šiol dar ginčijamasi. Mes dažnai gauname skundų apie duonos kokybę (= dėl duonos kokybės). Pasitarimas apie keitimąsi (= dėt keitimosi) patirtimi. Laužė galvą ne tik apie savo, bet ir apie svetimus vaikus (= ne tik dėl savo, bet ir dėl svetimų vaikų).

2. objektą, į kurį nukreiptas veiksmas: Kas galėjo pamanyti, kad apie Laimą pradės pats pirmininkas suktis;

4. buvimo vietą apie ką nors: Baltai aprengta, geltonom garbanom apie baltą veidą. Apie galvą buvo dvigubas kasų vainikas;

6. apytikrį veiksmo laiką: Apie pietus visiškai sutemo. Ateik apie dešimtą valandą;

7. apytikrį kiekį: Apie dešimtį kilometrų nuvažiavau. Už tai, rodosi, sumokėjo apie dvidešimt litų;

apimtyje n. vert. – didelio masto, didelis: Mūsų sektorius vykdo tyrimus plačioje apimtyje (= plačios apimties, didelio masto, didelius tyrimus). Literatūros per stojamuosius egzaminus turi būti reikalaujama tik vidurinių mokyklų programų apimtyje (= tik tiek, kiek yra vidurinių mokyklų programose). Žr. vietininkas.

apimtis || kiekis, dydis, mastas, suma: Didėja dujofikacijos darbų apimtis (Didėja ... mastas; Plečiasi dujofikacijos darbai). Tai neviršija bendrosios lėšų apimties (bendrojo lėšų kiekio, dydžio, bendrosios sumos).

apiprekintas n. dirbt. – panaudotas: Individualaus transporto savininkai gali grąžinti senuosius neapiprekintus (= nepanaudotus) talonus bet kuriai automobilių degalinei.

apiprekinti, apsiprekinti n. dirbt. – pripirkti, nupirkti kam nors; prisipirkti, nusipirkti, apsipirkti: Reikia dabar apsiprekinti (= prisipirkti, apsipirkti, nusipirkti), nes prieš pat šventes bus daug žmonių. Ne tik save, bet ir kaimynes apiprekinau (= Ne tik sau, bet ir kaimynėms pripirkau).

apystova n. vert. –  l. aplinkybė: Šiandien, pasikeitus daugeliui apystovų (= aplinkybių), kitaip žiūrima į ateitį;

apjungimas – sujungimas, suvienijimas: Toks įmonių apjungimas (= sujungimas, suvienijimas) nieko gera nedavė. Žr. apjungti.

apjungti n. vert. – jungti, sujungti, suvienyti, suburti, sutelkti: Po to ši organizacija apjungė (= sujungė, subūrė, sutelkė) atskirai veikusias grupeles. Konditerijos įmonės turėjo būti stambinamos, jas apjungiant (= stambinamos jungiant, sujungiant, suvienijant). Žr. ap-.

apkūrenimas – geriau: kūrenimas: Apkūrenimas (= Kūrenimas) dujomis pigus ir patogus. Prasidėjo apkūrenimo (= kūrenimo, kūrenamasis) sezonas. Plg. apšildymas.

apkūrenti – eigos v. r. geriau kūrenti: Anglių pristigome, reikės durpėmis apkūrenti (= kūrenti). Žr. ap-.

Vart: Butui apkūrenti reikėjo daug malkų. Apkūrensim durpes, pratuštės malkinė – bus kur krauti.

apleisti – nevart. r. „praleisti“: Pernai nė vienos dienos neapleidau (= nepraleidau), kasdien dirbau. Skaitydamas ne vieną puslapį apleido (= praleido);

geriau išeiti iš kur: Sportininkas, gavės penkias baudas, turi apleisti aikštelę (= palikti aikštelę, išeiti iš aikštelės).

Vart.: Sodas buvo apleistas (t. y. neprižiūrimas). Koks tu vaikas, kad savo tėvus senatvėje apleidai! Rūteles sėjo, nenuravėjo, dilgėlėmis apleido. Šepetį sakais apleido.

aplink gal. priel. – žymint apytikrę vietą ar kalbamą, mąstomą daiktą, geriau apie: Aplink (= Apie) mus nelijo. Kalbėjo aplink viską (= apie viską). Aplink (= Apie) mane čia parašyta.

2. buvimo vietą apie ką nors: O sveteliai jau aplink (apie) stalą sėdi.

apmiškinti dirbt. – geriau apželdinti, apsodinti, užleisti mišku, paversti mišku: Dalis šio apmiškinamo (= mišku sodinamo, želdinamo, mišku verčiamo) ploto – buvusios žemės ūkio naudmenos.

apmokamas – geriau mokamas: Nori gauti apmokamų (= mokamų) atostogų. Donorai gauna lengvatų ir neapmokamus (= nemokamus) pietus (= pietus nemokamai).

apmokymas – nevart. r. „mokymas“. Žr. apmokyti.

apmokyti – nevart. r. „mokyti“: Institute apmokoma (= mokoma) lietuvių kalba. Vaikinai ir merginos verslo mokyklose apmokomi (= mokomi) reikalingiausių profesijų. Žr. ap-.

Vart.: Per tiek laiko neįmanoma gerai išmokyti, tik apmokoma. Šiek tiek apmokysiu (pamokysiu), o paskui pats stenkis.

aprėdalas hibr. – apdaras, drabužis, apsirengimas, danga: Visus stebino tas jos aprėdalas (= apdaras, danga, drabužis, apsirengimas). Aprėdalų (= Drabužių) pilna spinta. Žr. rėdyti, rėdytis.

ap(si)rėdyti hibr. – ap(si)taisyti, ap(si)vilkti, ap(si)rengti, ap(si)daryti: Nauju kostiumu apsirėdęs (= apsitaisęs, apsivilkęs, apsirengęs). Apsirėdyk (= Apsirenk, apsivilk) ir eisime. Dukterį aprėdė (= aptaisė, papuošė), o pati nuskarusi. Žr. rėdyti, rėdytis.

aprūpinti – nevart. r. „pridėti, pataisyti, įtaisyti, (su)teikti, turėti, būti su“: Savo veikalą autorius aprūpino ilga pratarme (= Savo veikalui autorius pridėjo ilgą pratarmę). Mechanizmas aprūpintas automatiniu jungikliu (= turi automatinį jungiklį, yra su automatiniu jungikliu). Vargonai aprūpinti elektrinėmis dumplėmis (= su elektrinėmis dumplėmis, turi elektrines dumples). Šioje bibliotekoje dar nesutvarkytas skaitytojų aprūpinimas informacija (= informacijos teikimas skaitytojams, skaitytojų informavimas).

Vart.: Pirmiausia aprūpinau pačią ir valkus drabužiais ir kitais reikalingais daiktais. Tu dar negali mirti, dar neaprūpinai savo vaikų. Jurgelis viskuo mane aprūpina. Iš anksto reikia apsirūpinti sąsiuviniais.

apsaugoti nuo ko – kartais geriau neduoti, neleisti kam atsitikti, įvykti: Juos reikia apsaugoti nuo kritimo (= Jiems reikia neduoti, neleisti kristi, nukristi; Reikia saugoti, žiūrėti, kad jie nekristų).

Vart.: Apsaugok nuo nelaimės! Niekas nuo lemties neapsaugos.

apsieiti – nevart. r.: 1. „elgtis“: Su juo reikia apsieiti (= elgtis) kaip su mažu vaiku;

2. „vartoti“: Nemokėjau tada apsieiti su paprasčiausiu ginklu (= vartoti paprasčiausio ginklo);

3. „atsieiti, kainuoti“: Jų išlaikymas valstybei apsiėjo (= atsiėjo, kainavo) daug brangiau, negu mums atrodo.

Vart.: Nedaug jau čia darbo – apsieisiu ir be tavęs. Apsieisim be ilgų kalbų ir pamokymų.

apsiėjimas – nevart. r. „elgesys“: Ne vien tik iš knygų mokomės gražaus apsiėjimo (= elgesio). Žr. apsieiti.

Vart.: – Ar apsieinate vieni? – Toks ir apsiėjimas – vargstam, ir gana.

apsikeitimo būdu n. vert. – mainais: Daug knygų mūsų biblioteka įsigyja apsikeitimo būdu (= mainais).

apsitarnavimas – geriau savitarna: Skalbykloje įrengta pačių apsitarnavimo (= savitarnos) salė.

apsivesti n. vert. – vesti (kalbant apie vyrą), (iš)tekėti (kalbant apie moterį), tuoktis, susituokti (kalbant apie abu): Sūnus baigė universitetą, apsivedė (= vedė). Duktė tik pernai apsivedė (= ištekėjo). Nelengvas ir apsivedusiųjų (= susituokusiųjų, vedusiųjų) gyvenimas.

apsivilkti ką || apsivilkti kuo: Galėtum ir paltą (paltu) apsivilkti.

apsunkintas – nevart. r. „pasunkėjęs, sunkus“: Gerokai apsunkintas (= pasunkėjęs) šių medikamentų tiekimas. Ligos požymiai: liežuvis apsivėlęs, apsunkintas (= pasunkėjęs, sunkus) rijimas. Žr. dalyvis.

apsvarstymas – geriau svarstymas: Ir surengtas apsvarstymas (= svarstymas) nieko nepadėjo. Po spektaklio gyvai vyko jo apsvarstymas (= svarstymas).

apsvarstyti – eigos veikslo r. geriau svarstyti: Mes čia dabar susirinkę apsvarstome (= svarstome), ką reikės toliau daryti.

Vart. įvykio veikslo r.: Jie pirma apsvarstys, nutars, o tik paskui jau vykdys. Darbas buvo apsvarstytas universitete.

apšildymas – geriau šildymas: Centrinis apšildymas (= šildymas). Lėšos už apšildymą (= šildymą) dar nepakankamos. Krosnelė apšildymui (= Šildomoji krosnelė).

apšildyti – eigos veikslo r. geriau šildyti: Kambarys šviesus, apšildomas (= šildomas) elektra. Žr. ap-.

Vart.: Mūsų parduotuvėje geras pirkėjų aptarnavimas.

apturėti n. vert. – turėti, patirti: Apturėjau (= Turėjau, patyriau) didelę gėdą. Dar apturėsi (= turėsi, patirsi) vargo.

apvaldyti – geriau apimti, įveikti: Mane apvaldė (= apėmė) didžiulis pyktis. Tai buvo žmogus, kurį apvaldė (= apėmė) didelė ir tikra meilė (= kuris pamilo didele ir tikra meile). Ji stengiasi apvaldyti (= įveikti) save.

apvalus – kartais geriau didelis, nemažas, solidus: Už tą knygą autorius gavo apvalią (= nemažą, didelę) sumą. Frankas Krukas greitai susikrovė apvalų (= didelį, solidų) kapitalą;

apvalus kvailys n. vert. – visiškas, tikras kvailys.

Vart.: Žemė – apvali kaip kamuolys. Apvalus riebus paršelis.

apvandeninti dirbt. – geriau užlieti vandeniu, tiekti, aprūpinti vandeniu, drėkinti: Užtvenkus upę, apvandeninti (= užlieti vandeniu) derlingi laukai. Šie įrenginiai leis apvandeninti (= drėkinti, aprūpinti vandeniu) didelius žemės plotus. Dabar ir dykumos apvandeninamos (= drėkinamos, aprūpinamos vandeniu; ir dykumoms tiekiamas vanduo).

apvažiavimas – geriau lankstas, iškėlė: Priekyje apvažiavimas (= lankstas, iškėlė), nes ten vyksta kelio darbai.

apžievinimas n. dirbt. – apžievėjimas, apaugimas žieve: Aiškiai matyti trigubas liemens apžievinimas (= apžievėjimas, apaugimas žieve). Tarpinių eilių ląstelės stiebo apžievinimui (= apžievėjimui) neturi įtakos.

apžievinti n. dirbt. – apaugti, apsitraukti, apsidengti žievė, žievėti: Lapai, kaip ir stiebas, gali būti ištisai apžievinti (= apaugę, apsitraukę, apsidengę žieve). Jie gali būti iš dalies apžievinti (= žievėti) arba pliki. Jaunas stiebas iš dalies apžievintas (= apsidengęs žieve).

arenda n. svet. – nuoma.

areštas: po areštu n. svet. – areštuotas: Visas jų turtas yra po areštu (= areštuotas). Teks tada pasėdėti po areštu (= areštuotam).

Vart.: Prasidėjo gaudynės, areštai.

-arinis – tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau: 1. -inis: fragmentarinis (= fragmentinis), legendarinis (= legendinis), regionarinis (= regioninis, vietinis), tituliarinis (= titulinis) ir kt.;

2. -arus: elementarinis (= elementarus), preliminarinis (= preliminarus). Žr. -inis.

aršus – kartais geriau atkaklus, smarkus: Tai buvo aršios (= atkaklios, smarkios) grumtynės.

ar tai – nevart. r. „argi“: Ar tai (= Argi) kaimo punktuose dirba niekam tikę žmonės?

Vart.: Aš neklausiu, ar tai jums patinka.

artas n. svet. – (plieno) grūdinimas, kietinimas: Prastas buvo to kirvio artas (= grūdinimas, kietinimas). Kirviui artas dar neuždėtas (= Kirvis dar negrūdintas, nekietintas).

asmeniniai priev. – asmeniškai, pats: Reikia asmeniniai (= asmeniškai, pačiam) kreiptis į viršininką. Jis asmeniniai (= pats) už save atsako. Žr. -iniai.

asmens parašas n. vert. – parašas: Čia dar turi būti viršininko asmens parašas (= parašas).

asociatyvinis – geriau asociatyvus, asociacinis, asociacijų. Žr. -yvinis.

aštrus – kai kur geriau nevart. r.: 1. „atkaklus“: Vakar čia vyko aštrios (= atkaklios) varžybos;

2. „ūmus, staigus“: Jam turbūt pakenkė aštrus (= ūmus, staigus) oro pasikeitimas. Aštri (= Ūmi) liga netikėtai privertė nutraukti darbą;

3. „didelis“: Jaučiamas aštrus (= didelis) darbo jėgos perteklius.

Vart.: Aštrus peilis gerai riekia. Vanago aštrūs nagai. Jis jai ne vieną aštrų žodį yra pasakęs. Iš kažkur sklinda labai aštrus (stiprus) kvapas.

2. atskyrimą nuo ko nors: Atplėšė mane nuo giminių, nuo draugų, nuo artimų žmonių. Atgnybk ir man trupinėlį duonos;

atatikti tarm. – atitikti: Atatiko (= Atitiko) kirvis kotą. Butas atatinka (= atitinka) visus sanitarijos reikalavimus.

atatinkamai tarm. – atitinkamai.

atatinkamas tarm. – atitinkamas.

Vart.: Nuo pusiaukelės turėjau atgal trauktis. Meluodamas gali pasaulį pereiti, bet atgal nesugrįši. Nenusileisk – duok atgal.

atidaryti – nevart. r.: 1. „atidengti“: Į paminklo atidarymą (= atidengimą) susirinko daug žmonių;

2. „atkimšti“: Šito butelio aš neatidarysiu (= neatkimšiu);

3. „atsukti“: Tarpuose tarp žiočių yra įkaišai, sudarantys raktą deguonies balionams atidaryti (= atsukti). Atidaryti (= Atsukti) visi šalto ir karšto vandens čiaupai;

atidaryti burną – kartais geriau išsižioti: Proto dantis pamatysi, plačiai atidaręs burną (= išsižiojęs). Tik atidaryk burną (= išsižiok) – kepti karveliai patys sulėks;

atidaryti akis – kartais geriau atsimerkti: Nespėjo atidaryti akių (= atsimerkti), o jau klykia.

Vart.: Atidaryk žmogui duris. Ar krautuvė jau atidaryta? Atidarė mūsų mieste naują mokyklą.

atidarytuvas (butelių) n. dirbt. – kamščiatraukis, atkimštukas.

atidengti – nevart. r.: 1. „atidaryti“: Mokykla bus atidengta (= atidaryta) prieš naujuosius mokslo metus;

2. „atverti“: Jis savo kūriniais mums atidengė (= atvėrė) visai naują pasaulį;

3. „atskleisti“: Netikėtai atidengė (= atskleidė) svarbią paslaptį.

Vart.: Jau laikas rožes atidengti. Senovės Iranietės vaikščiojo atidengtais veidais. Atidenk puodą, kad neišbėgtą.

atidirbtas – nevart. r. „panaudotas, perdirbtas, suvartotas“: Veninis kraujas, tekėdamas inkstais, atiduoda kai kurias atidirbtas (= panaudotas, perdirbtas) medžiagas. Tai jau atidirbtas (= suvartotas, panaudotas) tepalas, kuras.

-atinis – tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau -inis: problematinis (= probleminis), sistematinis (= sisteminis), tematinis (= teminis). Žr. -inis.

atitikti kam n. vert. – atitikti ką, sutikti su kuo: Šis darbas atitinka disertacijoms keliamiems reikalavimams (= atitinka ... keliamus reikalavimus, sutinka su keliamais reikalavimais). Žr. naudininkas.

atitinkamas – kai kur geriau būtinas, reikalingas: Stojant į mokyklą, turėti atitinkamus (= reikalingus, būtinus) dokumentus.

Vart.: Priimtas atitinkamas nutarimas. Daiktavardžiai, padaryti iš atitinkamų veiksmažodžių, dažnai išlaiko tą patį valdymą.

atkrauti – nevart. r. „išsiųsti pakrautą“: Reikės šių medžiagų keletą vagonų atkrauti (= išsiųsti, siųsti) į Estiją.

Vart.: Kas užkrovė taką, tas ir atkraus. Atkrauk šalinę šienui.

atleidimas – nevart. r. „pardavimas, išdavimas“: Mūsų krautuvėse degtinės atleidimas (= pardavimas) pradedamas nuo aštuntos valandos. Prekių atleidimo (= pardavimo, išdavimo) normos gerokai padidintos. Žr. atleisti.

Vart.: Nori pagąsdinti atleidimu iš pirmininko pareigų. Gavo atleidimą (leidimą) iš darbo ir išvažiavo.

atleisti – nevart. r.: 1. „parduoti, išduoti, tiekti“: Mūsų valgykloje pietūs atleidžiami (= duodami, tiekiami) į namus. Atleisti (= Tiekti) medžiagas yra jų tiesioginė pareiga. Šitos prekės bus atleidžiamos (= parduodamos) tik po patikrinimo;

2. „aptarnauti“: Sandėlininkė akimirksniu atleidžia (= aptarnauja) klientą.

Vart.: Ji yra pasakiusi tokių žodžių, kokių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti. Mirsiu ir neatleisiu šitos skriaudos. Kai veidas sutinsta, tai atleidžia dantį. Naktį buvo atleidę, bet paryčiu vėl ėmė šalti. Atleido mane iš darbo. Atleido nuo grandinės.

atlėkščiuoti – išlėkščiuoti, sulėkščiuoti, aplėkščiuoti: Po to dirvą reikia gerai atlėkščiuoti (= išlėkščiuoti, sulėkščiuoti, aplėkščiuoti). Žr. a t-.

atlieti – geriau nulieti, išlieti: Visa figūra atlieta (= nulieta, išlieta) iš bronzos. Žr. at-.

atlikti su veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais – geriau vienas veiksmažodis: Reikta laiku atlikti bulvių sodinimą (= sodinti, pasodinti bulves). Iki švenčių turime atlikti dirvų akėjimą (= suakėti dirvas). Reikia laiku atlikti mokyklų remontą (= suremontuoti mokyklas). Tapyba atlikta (= Nutapyta) ant keturių lentų. Atlikus patikrinimą (= Patikrinus) paaiškėjo daug trūkumų;

atlikti medžiagoje n. vert. – iš medžiagos: Figūros atliktos bronzoje (= nulietos iš bronzos). Mus žavėjo molyje atlikti darbai (= molio dirbiniai, dirbiniai iš molio, molio darbai, darbai iš molio).

Vart.: Gerai atlik savo pareigas. Atlikau visus reikalus. Buvo atlikti žymiausių kompozitorių kūriniai. Kas atliko, gali atiduoti kitam.

atmainyti – nevart. r.: 1. „panaikinti“: Prašau teismo sprendimą atmainyti (= panaikinti);

2. „pakeisti, pavaduoti“: Tris savaites išbudėjau prie jos lovos, ir nebuvo kam atmainyti (= pakeisti, pavaduoti). Kai pavargsiu, tada galėsi atmainyti (= pakeisti, pavaduoti).

Vart.: Kaip sumainei, taip ir atmainyk. Jau nesugrąžinsi jaunųjų dienelių, jau neatmainysi aukselio žiedelių.

atmintis – nevart. r. „atminimas, prisiminimas“: Visuomenė tąsyk nepagerbė Čiurlionio atminties (= atminimo). Aną knygą jis žadėjo užrašyti tau atminčiai (= atminimui, prisiminimui). Paliko apie save kraupią atmintį (= kraupų atminimą) ir įspėjimą ateities kartoms.

atmirti n. vert. – mirti, nykti, išnykti, liautis egzistavus: Tada valstybė turės atmirti (= išnykti, liautis egzistavus). Palengva atmiršta (= nyksta, miršta) visuomeniniai institutai.

atnešti – kai kur geriau duoti, padaryti, telkti: Toks darbo organizavimas galėtų daugiau naudos atnešti (= duoti). Sausra, o po to liūtys atnešė (= padarė) daug nuostolių žemės ūkiui. Žmogus, baigęs mokslą, atneštų (= duotų) naudos kraštui. Ne visi dabar atneša (= teikia) pasitenkinimą;

atnešti pripažinimą n. vert. – būti pripažintam: Ne visi filmai atneša žiūrovų pripažinimą (= būna žiūrovų pripažinti).

Vart.: Gal aitvaras tave čionai atnešė? Atnešk sausesnių malkų.

atpenėti – nevart. r. „penėti, nupenėti“: Blogai buvo prižiūrimos ir atpenėti (= penėti) paliktos kiaulės. Šiemet ji atpenėjo (= nupenėjo) dešimt bekonų. Žr. at-.

Vart.: Taip suliesėjęs vargšelis – vargu, ar per tokį laiką atpenėsiu.

atpigintos kainos – sumažintos kainos: Parduotuvėje galite įsigyti plokštelių atpigintomis (= sumažintomis) kainomis.

atpulti – nevart. r. „atkristi“: Puspadis visai atpuolė (= atkrito). Tai man visai atpuola (= atkrinta) reikalas važiuoti. Tiriant visi įtarimai atpuolė (= atkrito).

Vart.: Šaltis atpuolė. Atpuldama nuo darbų, dar ir mezga.

atredaguoti n. vert. – suredaguoti, paredaguoti: Reikės dar atredaguoti (= suredaguoti, paredaguoti) ir perrašyti kompiuteriu. Atredaguos (= Suredaguos) skyriaus redaktorius. Prastai atredaguotas (= suredaguotas) tekstas. Žr. at-.

atremontuoti n. vert. – suremontuoti, paremontuoti: Buvo visiškai atremontuoti (= suremontuoti) senojo universiteto rūmai. Ūkis pats žada atremontuoti (= suremontuoti, paremontuoti) žemės ūkio mašinas. Žr. at-.

atsakingasis || atsakomasis: Dar nepasirašė atsakingasis (atsakomasis) redaktorius.

atsakyti prieš ką – atsakyti kam: Atsakysi prieš teismą (= teismui). Žr. prieš.

atsakomingas n. dirbt. – atsakingas: Jam teko dirbti atsakomingq (= atsakingą) darbą. Atlyginimas nemažas, bet ir pareigos atsakomingos (= atsakingos).

atsėliuoti n. dirbt. – atsėti: Labai opi problema – miežių atsėliavimas (= atsėjimas). Atsėliuojama (= Atsėjama) iki 15% respublikos miežių.

atsiekimas n. vert. – laimėjimas, pergalė: Ji visada džiaugdavosi ne tik savo, bet ir draugų atsiekimais (= laimėjimais, pergalėmis). Ryškūs yra fiziologijos atsiekimai (= laimėjimai). Šis šuolis – didelis jauno sportininko atsiekimas (= laimėjimas, pergalė). Žr. atsiekti.

atsiekti n. vert. – 1. pasiekti: Mes atsiekėme (= pasiekėme) puikių laimėjimų. Žr. at-;

2. padirbti, atlikti: Tai puiki atsiekto (= padirbto, atlikto) darbo apibendrinimo mokykla. 

atsigręžti veidu n. vert. – atsigręžti: Palikime dangų paukščiams, o patys atsigręžkime veidu (= atsigręžkime) į kėdes.

atsikratyti nuo ko || atsikratyti kuo || atsikratyti ko: Niekaip negalėjau atsikratyti nuo baimės (baime, baimės).

atsiliepti į ką n. vert. – atsiliepti kam, turėti neigiamos įtakos, kenkti kam nors: Alkoholis neigiamai atsiliepia į palikuonis (= atsiliepia palikuonims, turi neigiamą įtaką, daro neigiamą įtaką, kenkia palikuonims). Peršalimas atsiliepia į sveikatą (= atsiliepia sveikatai, kenkia sveikatai). Pasakykite, kaip tėvų gyvenimas atsiliepė į jūsų vaikystę (= atsiliepė jūsų vaikystei)? Žr. į.

Vart.: Atsiliepk į pagalbos šauksmą. Į Būgos raginimq atsiliepė šimtai talkininkų.

atsinešimas – nevart. r. „požiūris, pažiūra“: Toks atsinešimas (= požiūris, pažiūra) į darbą garbės nedaro;

šaltas atsinešimas į ką n. vert. – abejingumas kam: Stebina toks šaltas atsinešimas į savo tiesiogines pareigas (= abejingumas savo tiesioginėms pareigoms, abejinga pažiūra į savo tiesiogines pareigas).

atsinešti į ką nors n. vert. – žiūrėti, atsižvelgti, kreipti dėmesį į ką nors, paisyti ko nors: Pardavėjau, nuoširdžiai atsinešk (= atsižvelk, kreipk dėmesį) į pirkėjų pageidavimus! Ji rimtai atsineša (= žiūri) į klasės įpareigojimus;

atsinešti prie ko nors n. vert. – elgtis su kuo nors, būti nusistačiusiam ko nors atžvilgiu, paisyti ko: Mūsų brigadininkas netinkamai atsineša prie direktoriaus (= elgiasi su direktorium). Cecho viršininkas šiandien nemandagiai atsinešė prie darbininkų (= elgėsi su darbininkais, buvo nemandagus). Jis nekaip atsineša prie darbo (= aplaidžiai žiūri į darbą, nepaiso darbo, nesirūpina darbu);

šaltai atsinešti į ką nors n. vert. – abejingai žiūrėti į ką, nepaisyti ko: Kai kurie mokytojai visiškai šaltai atsineša į jiems patikėtą darbą (= nepaiso, abejingai žiūri į jiems patikėtą darbą).

Vart.: Nieko čia neatsinešei, nieko ir neišsineši. Nešte atsinešiu, nereikės nė arklio. Į mokyklą atsinešė ir savo lėlę.

atsirasti – nevart. r.: 1. „atsidurti, patekti“: O kiek avarijų, gaisrų būna įmonėse, kai mašinos atsiranda girto žmogaus rankose (= patenka į girto žmogaus rankas, atsiduria girto žmogaus rankose);

2. „susidaryti“: Kodėl atsiranda (= susidaro) tokia padėtis, niekas negali paaiškinti;

3. „ištikti“: Šiam operos artistui epilepsijos priepuoliai atsirasdavo (= Šį operos artistą epilepsijos priepuoliai ištikdavo) tiktai atliekant mėgstamiausią ariją.

Vart.: Po tokio lietaus turėtų grybų atsirasti. Atsirado mat! Mokytą mokys! Iš jų tarpo atsirado išdavikas. Iš kur tamsta atsiradai? Buvau pametęs, bet atsirado.

atsisakyti nuo ko || atsisakyti ko: Atsisakė nuo tarnybos (Atsisakė tarnybos). Mes neatsisakome nuo savo planų (neatsisakome savo planų).

atsiskaityti prieš ką – atsiskaityti kam: Netrukus reikės atsiskaityti prieš visuomenę (= visuomenei). Žr. prieš.

atsispindėti kame – matyti iš ko: Tai atsispindi parodos apipavidalinime (= matyti iš apipavidalinimo, rodo apipavidalinimas). Nenoras dirbti ir atsispindi tame (= matyti iš to), kad visaip išsisukinėjama. Žr. vietininkas.

Vart.: Jo veidas atsispindėjo ramiame ežero vandenyje. Literatūroje atsispindėjo sunki darbininkų buitis. Akyse atsispindi žmogaus siela.

atsistatyti n. vert. – grįžti, atsinaujinti: Dar buvusios jėgos neatsistatė (= negrįžo, neatsinaujino), bet jau kur kas geriau. Žr. atstatyti.

atsišaukti – nevart. r. „palankiai žiūrėti į ką, pritarti kam, atsiliepti“: Jaunimas noriai atsišaukia į kiekvieną kreipimąsi (= mielai pritaria kiekvienam ... kreipimuisi, mielai atsiliepia į kiekvieną kreipimąsi).

Vart.: Kaip lauke šaukia, taip miške atsišaukia. Po kiek metų atsišaukė dingęs įpėdinis.

atsitikimas – kai kur geriau atvejis, faktas, reiškinys: Miestelyje išnyko girtavimas, chuliganizmo atsitikimai (= reiškiniai, chuliganizmas).

Vart.: Nelaimingas atsitikimas padarė žmogų invalidą visam gyvenimui. Papasakosiu aš tau vieną atsitikimą.

atsitikti su – geriau atsitikti kam: Su juo (= Jam) atsitiko didelė nelaimė. Žr. su.

atsitiktinas – geriau atsitiktinis. Žr. -inas.

atsitraukti – nevart. r. „atitraukti“: Čia praktikuojamas darbininkų mokymas neatsitraukiant (= neatitraukiant) nuo darbo.

Vart.: Mokausi neatsitraukdamas nuo darbo. Frontas jau buvo atsitraukęs. Tokia gera knyga – negaliu atsitraukti. Ilgesnį siūlo galą atsitrauk.

atsižymėti n. vert. – pasižymėti: Jis jau atsižymėjęs (= pasižymėjęs) savo suktybėmis. Atsižymėk (= Pasižymėk) taloną. Žr. atžymėti.

atskiras – nevart. r. „kiekvienas“: Mūsų mokykloje atskiras (= kiekvienas) jaunuolis mokomas suprasti matematiką;

kai kur geriau tam tikras, kai kuris: Atskirais (= Kai kuriais, tam tikrais) atvejais neišvengta klaidų. Didėjant keleivių srautui, mieste pailginami atskirų (= kai kurių) linijų maršrutai.

Vart.: Nebūkite atskiri (atsiskyrę, vieni). Man reikia atskiro kambario. Vargonų dumples pūsdavo atskiras (specialus, tam tikras) žmogus.

atsparus prieš ką – atsparus kam: Stiprus organizmas yra atsparus prieš ligas (= atsparus ligoms). Naujai išvesta obelų rūšis yra atspari prieš mūsų krašto šalčius (= mūsų krašto šalčiams). Žr. prieš.

atspindėti – nevart. r. „nagrinėti, spręsti, analizuoti, rodyti“: Šie mokslo darbai atspindi (= rodo) ląstelės pakitimus (= Šiuose darbuose nagrinėjami pakitimai).

Vart.: Ne visi kūnai vienodai atspindi šviesą. Veidas atspindi žmogaus vidinę būseną.

atstatyti – nevart. r. „atgauti, susigrąžinti“: Ligonis jau atstatė (= atgavo, susigrąžino) savo jėgas;

geriau atkurti: Atstatė (= Atkūrė) sugriautą ūkį.

Vart.: Atstatyti miestai, prasidėjęs gyvenimas. Sugriauti – juokas, bet atstatyti nelengva. Kareiviai išsitempė, atstatė krūtines.

atstovauti ką n. vert. – atstovauti kam: Konferencijoje jis atstovaus mūsų šalį (= šaliai). Žr. galininkas.

atšerti – nevart. r. „šerti, penėti“: Dabar kiaulininkės atšerta (= šeria, peni) tuos bekonus, kurie netrukus bus parduoti valstybei. Žr. at-.

Vart.: Sulysusias karves sunku greitai atšerti.

atšešėlis n. vert. – 1. atspalvis, niuansas: Spalvos buvo aiškios, be perėjimo iš vieno atšešėlio (= atspalvio) į kitą;

3. gaida, spalva: Jo balse skamba nusivylimo atšešėliai (= gaidos, spalvos, atspalviai).

atvedimas – nevart. r.: 1. „nukreipimas“: Ar ne įtartinas tau pasirodė tas jos labai staigus aktų atvedimas (= nukreipimas) į šalį?

2. „praskėtimas“: Darant pratimus, sunkiausia tokioje padėtyje yra kojų atvedimas į šalis (= praskėtimas) ir suglaudimas. Žr. atvesti.

Vart.: Brangiai kainavo elektros atvedimas į mūsų gyvenvietę.

atvejis – kartais geriau nevart.: Pasveikus nurodoma dieta, kaip ir aterosklerozės atveju (= sergant ateroskleroze). Pavėlavimo atveju (= Pavėlavus) į salę neįleidžiama.

Vart.: Šiuo atveju tu teisus. Tave vis reikia atvejų atvejais prašyti. Blogiausiu atveju pats turėsiu tai padaryti. Mirties atveju palieku visą indėlį broliui. Įdomus infarkto atvejis aprašytas „Sveikatos apsaugoje“.

atvesti – nevart. r.: 1. „kreipti, tiesti į šalį“: Sužalotas akį atvedančiojo (= kreipiančiojo, akies kreipiamojo) nervo branduolys. Pirmiausia dešinę ranką atvedame (= tiesiame) į šalį, o paskui į kairę. Gulėdami atvedame (= tiesiame) į šalį priešingą ranką ir priešingą koją;

2. „skėsti, žergti“: Kojas atvedame vieną nuo kitos (= skečiame, žergiame, išsiskečiame, išsižergiame) ir rankomis pasiekiame pirštų galus;

Vart.: Ne pats atėjau – draugai atvedė. Žaloji atvedė gražų veršiuką. 

atviortka n. svet. – atsuktuvas.

atviras su kuo n. vert. – atviras kam: Jis su manimi (= man) visada atviras.

atvirutė, atvirukė – geriau atvirukas.

atžyma n. vert. – 1. riba: Prie keturių šimtų metrų atžymos (= ribos, pažymos) pirmasis atbėgo mūsų šalies sportininkas;

2. įrašas (socialinio draudimo pažymėjime): Visokių atžymų (= įrašų) socialinio draudimo pažymėjime prisirinko per tokį ilgą laiką.

atžymėti n. vert. –  1. pažymėti: Kaip bus atžymimos (= pažymimos) krepšininkų pergalės? Reikia atžymėti (= pažymėti), kad šiuo atžvilgiu mes gerokai atsiliekame. Prašom atžymėti (= pažymėti) ir mano bilietą;

2. paminėti: Būtina tinkamai atžymėti (= paminėti) Mokytojų dieną;

3. apdovanoti: Geriausios grupės bus atžymėtos (= apdovanotos) vertingomis dovanomis. Reikia atžymėti (= apdovanoti) konkurso nugalėtojus.

aukštai – geriau didžiai, labai: Mes aukštai (= didžiai) vertiname jos šlovingą istoriją. Ši santvarka pasižymi aukštai (= labai) organizuota gamyba;

aukščiau stovintis n. vert. – aukštesnis, vyresnis; aukštesnysis, vyresnysis: Tai turi padaryti tik aukščiau stovinti (= aukštesnė, aukštesnioji) organizacija. Aukščiau stovintis (= Vyresnysis) prokuroras atmetė protestą. Žr. stovėti.;

aukštai kvalifikuotas n. vert. – aukštos kvalifikacijos: Čia dirba tik aukštai kvalifikuoti (= aukštos kvalifikacijos) darbininkai.

Vart.: Saulė buvo jau aukštai pakilusi. Ten aukštai klykė gervės. Toliau bus dar aukščiau. Jei Vilniuje nepadės, skųsiuosi dar aukščiau.

Vart.: Aukšti kunigaikščio dvarai, o berno dar aukštesni. Aukštas vyras – gali būti krepšininkas. Atvyko aukštas svečias. Dainuoja aukštu balsu;

aukštame lygyje n. vert. – aukšto lygio: Susirinkimas praėjo aukštame lygyje (= buvo aukšto lygio). Pasitarimas aukštame lygyje (= Aukšto lygio pasitarimas). Žr. vietininkas.

australietis – geriau australas. Žr. -ietis.

-avas n. svet. – -inis: burdavas (= bordinis), lėlijavas (= lelijinis), buteliavas (= butelinis), ružavas (= rožinis), dangavas (=  dangiškas, danginis), morkavas (= morkinis), smėliavas (= smėlinis) ir kt.

-avimas – geriau nevart. vietoj -acija: Gerokai pavėluotas rekomendavimų (= rekomendacijų) įdiegimas į praktiką. Žr. -acija.

-avoti n. svet. – -auti, -uoti, -oti ir kt.: juokavoti (= juokauti, juokus krėsti, juokuoti), komandavoti (= komanduoti), žiemavoti (= žiemoti), naktavoti (= nakvoti).