2009 m. I turo diktanto tekstas

Vytautas V. Landsbergis „Partizanas“ (diktanto tekstas su skyrybos variantais ir PAAIŠKINIMAIS)

DIKTANTAS

 Vytautas V. Landsbergis

 Partizanas

Sutreška lūžtančios šakos, sučęžta [R1] sniegas(,) [S1] ir kaži kas [R2] svetimas prabėga viršum bunkerio. Dzūkas kaipmat užpučia ant stalo žvakę ir stovi prieblandoje(,) [S2] sulaikęs kvapą,^(–)1 klausosi. Sušnara medžių šakos(,) [S1] ir stribų žingsniai nutolsta.

„Ramu čia^(,) [S3] tarsi kapuos“, – nusišypso² partizanų vadas(,) pravarde Dzūkas(,) [S4] ir regi tamsoje, [S5] kaip nuo drėgmės žąla bunkerio sienos, o skurdūs gulto apklotai pamažu virsta puvėsiais. Ramus partizano žvilgsnis klaidžioja po ankštą požemį, apžiūri varvančias lubas ir sustoja prie nuotraukų. Jose (–) [S6] užvakar nužudytų ir Merkinėje^(,) ant grindinio^(,) [S7] numestų partizanų nuotraukos. Kaži koks [R2] nenumaldomas skausmas dreskia [R3] po krūtine, kyla gomuriu aukštyn(,) ir Dzūkas [R4] prisėda ant gulto. Uždega žvakę, išsitraukia dienoraštį ir(,) paseilinęs pieštuką(,) [S2] ima rašyti:³

 „Vienumoje dažnai galvoju apie žuvusius. Viešpatie mano, [S8] kiek jų daug! Mūsų tėvynė [R5]  (–) [S9] tokia maža, o žūva geriausi vyrai,^(–)[S10] jauni, stojiški [R6], kupini pasiryžimo, drąsūs...^(.) Ir širdį kartais taip pradeda skaudėti, kad imu niekuo netikėti. Žmogus juk nesi geležinis, o ir geležis per trumpą laiką surūdija(,) [R7, S11] sutrupa. Ir todėl kartais pradedi dvejoti,^(:) [S12] argi [R8] neišseks mūsų jėgos?^(.) Kas iš tos Lietuvos, jeigu ji nustos geriausios savo dalies? Kas bus, jeigu(,) atėjus lemiamam [R9] momentui(,)[S2] nebus kam jos prikelti, išgydyti?

   Jaučiu, kad savo kraštą pamilstu vis [R10] labiau. Jeigu kas pasiūlytų laisvę Amerikoj [R11],^(–) neišvažiuočiau. Geriau žūti čia(,) garbingai kovojant(,)^(,) [S2, S13] negu(,) rankas sudėjus(,) [S2] laukti. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės [R5]  nepalikome. Ir kas gi [R8] mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį.“ [S14]

(Diktanto tekste panaudotos partizanų vado
Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio ištraukos)

_____________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Emociniai ženklai nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai motyvuoti (garso įrašą žr. lrt.lt, LR 11:00, http://www.lrt.lt/media.php?strid=2961828&id=5115671). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos būtų klaida.

Skyrybos variantai:

1. Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę pirmam tariniui „stovi“– kaip tekste, pasirinkus skirti aplinkybę šalutinis variantas:

<...> stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą, – klausosi. 

Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę antram tariniui „klausosi“:

<...> stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą(,) klausosi.  

2. Galimi variantai:

a) – Ramu čia tarsi kapuos, – nusišypso partizanų vadas <...>

b) Ramu čia tarsi kapuos(,) – nusišypso partizanų vadas <...>

3. Galimas ir taškas. Kėlimas į kitą eilutę neprivalomas, bet pageidautinas.

Kai kurių diktanto rašybos (R) ir skyrybos (S) ypatumų paaiškinimai

Rašyba

[R1] Šis veiksmažodis čežti, čęžta, čežo „suirti, suskilti“ dabartinėje kalboje rečiau vartojamas, žr. „Lietuvių kalbos žodyną“ (http://www.lkz.lt/startas.htm), pvz.: Ledas jau sučežęs (iškorijęs, sutižęs). Tirpo sučežęs sniegas. Šis veiksmažodis vienas iš tų, kurių esamojo laiko šaknyje rašoma nosinė (plg.: balti, bąla, balo; skarti, skąra, skaro; knežti, knęžta, knežo; gesti, gęsta, geso).

[R2] Įvardis kaži kas yra dažnesnio dabartinėje kalboje kažin kas variantas – jų dėmenys rašomi skyrium. Samplaikinis sutrumpėjęs variantas kažkas (iš kaži(n) kas) rašomas kartu.

[R3] Įsidėmėtina, kad nosinės raidės paprastai nerašomos, kai tos pačios šaknies žodžiuose balsiai ą, ę kaitaliojasi su ė, kaip dreskia, draskyti, drasko, nes drėksti, drėskė (žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ § 10, 2 pastabą, Vilnius, 1992, p. 19).

[R4] Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai rašomi didžiąja raide be kabučių kaip vardai ir pavardės (žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 62, § 145).

[R5] Žodis tėvynė stilistiniais sumetimais galėjo būti rašomas didžiąja raide (Tėvynė).  

[R6] Iš tarptautinio žodžio stoikas su lietuviška priesaga -iškas išvestas būdvardis stojiškas, -a rašytinas su jotu (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 45, p. 34), taip teikiama ir 6-ajame, elektroniniame, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime, ir „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001), tačiau ankstesniuose „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose, tarp jų ir internetiniame DŽ4e, didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ dar buvo teikta nesilaikant taisyklės (teikta stoiškas, -a). Vertinant diktantą, variantas stoiški nebus laikomas rašybos klaida.

[R7] Veiksmažodžio pagrindinės formos – rūdyti, rūdija, rūdijo. Žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, http://www.autoinfa.lt/webdic/. Plg. dar apšerkšnyti, apšerkšnija, apšerkšnijo; įsišaknyti, įsišaknija, įsišaknijo; dalyti, dalija, dalijo.

[R8] Pabrėžiamoji dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais (pvz., argi, dargi, irgi), bet skyrium kitais atvejais (pvz., kas gi, kodėl gi).

[R10]  Esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis lemiamas padarytas iš veiksmažodžio esamojo laiko 3-iojo asmens lemia (es. laiko 3 a. galūnėje niekada nerašoma balsė e).

[R10]  Dalelytė vis visada rašoma atskirai nuo kitų žodžių.

[R11] Tikriniai žodžiai rašomi didžiąja raide, o jotas gale todėl, kad pavartotas sutrumpėjęs vienaskaitos vietininkas: Amerik-oje, Amerik-oj.

Skyryba

[S1] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 11.1 punktą „sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą“, taigi kablelis nebėra privalomas kaip anksčiau. Laisvumas pagrįstas vienarūšių sakinio dalių ar vienarūšių šalutinių dėmenų, sujungtų nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, neskyrimo principu.

[S2] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą „išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą“, taigi tokia aplinkybė nebėra privalomai išskiriama. Klaida tokiu atveju laikomas tik skyrimas iš vienos pusės.

[S3] Autoriniame tekste kablelis buvo, tačiau aplinkybė, išreikšta palyginimu tarsi kapuos yra paprastoji, ne išskirtinė, todėl teiktinesnis variantas be kablelio, o kablelis gali atsirasti dėl priduriamojo atspalvio.

[S4] Po pažymimojo žodžio einantys pažyminiai, prasidedantys žodžiais tema, antrašte, pavadinimu, privalomai neskiriami, prie neskyrimo artinama ir pažyminių, prasidedančių žodžiais vardu, pavarde, pravarde, skyryba. Anksčiau (pagal „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ § 96, Vilnius, 1992, p. 163) pastaruosius reikėjo išskirti kaip aiškinamuosius priedėlius, tačiau pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.7 punktą dabar jie tegali būti išskiriami norint parodyti intonacinį savarankiškumą, bet neskyrimas nelaikomas klaida.

[S5] Jungiamuoju žodžiu kaip jungiamas ne paprastas palyginimas, o šalutinis dėmuo kaip nuo drėgmės žąla bunkerio sienos, todėl kablelis būtinas (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių, patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) (Žin., 2006, Nr. 107-4084), 8.1 punktą).

[S6] Autoriaus brūkšnys buvo padėtas, tačiau jį daugiau lemia intonacija nei būtinybė. (Žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą.)

[S7] Junginys ant grindinio gali būti suprastas kaip aiškinamoji aplinkybė (tikslinanti, kur Merkinėje numestų...). Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą: „Vienavardės sakinio dalys be jungiamųjų žodžių gali būti išskiriamos kableliais (rečiau brūkšniais), jei norima parodyti aiškinamąją jų paskirtį.“

[S8] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą „kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais“.

[S9] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą „vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą“, bet tai ne privalomoji skyryba. 

[S10] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.2. punktą „du ar daugiau neišplėstų ir (ar) išplėstų derinamųjų ar nederinamųjų pažyminių, einančių kartu su derinamaisiais, po pažymimojo žodžio yra išskiriami kableliais (arba brūkšniais)“.

[S11] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą „greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei laikomi samplaikomis, pvz.: Sprogsta(,) skleidžiasi alyvų žiedai. Sukaitau(,) subuvau visa, kol duoną pakepiau. Šnara(,) murma šaltos bangos amžiną legendą.“

[S12] Dvitaškis galimas, nes toliau detalizuojama, dėl ko dvejojama.

[S13] Šalutinis skyrybos variantas (jei išplėstinių padalyvinių aplinkybių pasirenkama neskirti): Geriau žūti čia (,) negu rankas sudėjus laukti. Kablelis ne klaida, nes junginį negu rankas sudėjus laukti galima laikyti paprastąja aplinkybe arba šalutiniu aplinkybės dėmeniu. 

[S14] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 11.2 punktą „sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes“ (po kabučių rašoma tada, kai citata sudaro autoriaus sakinio dalį, žr. 13.3 punktą).

Nacionalinio diktanto garso įrašas

Šaltiniai

http://www.vlkk.lt

http://www.lrt.lt