2007 m. II turo diktanto tekstas
Ramutė Skučaitė
Suvokti ir būti
Graužia sąžinė. Vis
rečiau išgirstame ar tariame žodžius, kurie anksčiau buvo
laikomi asmenybės savastimi. Nūdienos žmogui [] tai [] jau
abstrakcija, atimanti brangų, vien pinigais vertinamą[,] laiką.
Nelinksma, bet[,] deja,
sąžinės mesianizmas dvęsta, galbūt daro staigų posūkį į jau nebe
asmeninės, o nacionalinės sąžinės nuopuolį ar net moralinį
vakuumą. Naujoji visuomenė nori savo veiklos vaisius matyti,
apčiuopti, ragauti, tačiau[,] šiukštu[,] ne mąstyti, kas
padaryta ne taip[,] tuos vaisius auginant ir reškiant. Retas
drįsta išgirsti, kas gresia neišklausius priekaištų, tyliu
sąžinės balsu tariamų pačiam sau, kartojamų kelissyk, pusšimtį,
o neretai [] begalybę sykių. Kartojamų, kol bus suvokta, kas ne
taip.
Neturėti sąžinės [,]
vadinasi, nebūti. Bet ir turėdami dažnai jos nejaučiame,
negirdime ar tariamės negirdį. Tik nepatikėkime, kad nutilusi
sąžinė [] visiškai prarasta, [] [,] tikėkime ją esant.
Tikėkime ja,[] paniekinta, apspjaudyta, sergančia, esančia ir
prabilsiančia[,] vos radus žodį jai pabudinti ir prikelti. Jai
išgydyti reikia tikro žodžio, gimusio tiesoje ir įkūnijančio
tikros būties troškimą. Mes patys turime rasti tą žodį [,]
paniekintos sąžinės tęsėją. Suvoksime jį radę, nes jis išsyk
užžiebia baikščią vilties kibirkštėlę. Baikščią, iš pradžių
švysčiojančią kaip žaltvykslę. Bet tik nuo jos žiburiavimo
atšils, pabus sąžinė ir ims draskyti sielą [] [,] vos mums
pajutus ją šąlant. Pabudusi sąžinė atsakys, nes durys iš tamsos
į šviesą visados atdaros.
Pastaba
Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi
alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi
atsakymai.
dvèsti,
dvęsta, dvẽso
intr. Vlkv
blėsti, gesti:
Lempa pradėjo
dvèsti.
Nacionalinio diktanto garso
įrašas
Šaltiniai
http://www.vlkk.lt/lt.php
|