Gerbkime žodį!
Lietuvių kalba ir literatūra
Skip to content
Gerbkime žodį!
  • Pradžia
  • Literatūros teorija
    • Literatūros enciklopedija
    • Literatūros terminų žodynėlis
    • Nobelio literatūros premijos laureatai
  • Rašytojų balsai
  • Žodynai
    • Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
    • Lietuvių kalbos žodynas
    • Tarptautinių žodžių žodynas
    • Sinonimų žodynas
    • Kanceliarinės kalbos patarimai
    • Lietuvos vietovardžiai
  • Egzaminai
    • Pagrindinio ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pasiekimų patikrinimo užduotys
    • Lietuvių (gimtosios) kalbos brandos egzamino užduotys
    • Nacionalinis diktantas
  • Nuorodos

Raštvedyba

      1. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės 

2. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės

3. Įsimintinos rašybos smulkmenos

4. Kanceliarinė kalba

5. Dokumentų ir raštų tekstas

6. Asmenvardžių ir asmenų pavadinimai

7. Asmens dokumentai

8. Įstaigų ir įmonių pavadinimai

9. Adreso rašymas

10. Protokolas

11. Nuorašas ir išrašas

12. Aktas

13. Sutartis

14. Įgaliojimas

15. Charakteristika ir rekomendacija

16. Gyvenimo ir veiklos aprašymas

17. Curriculum vitae

18. Prašymas

19. Pareiškimas ir jo atmainos

20. Raštas ir laiškas

21. Ataskaita

22. Kvietimas ir kviečiamasis pranešimas

23. Skelbimas

24. Renginio programa

25. Vizitinė kortelė

26. Sveikinimas

27. Užuojauta

28. Teksto ypatybės

Kalba ir stilius

Mandagumo raiška

29. Dažniausios kanceliarinės kalbos klaidos

 

Šaltiniai

Bendrosios kalbos kultūros ugdymo rekomendacijos aukštosioms mokykloms / Parengė Z. Alaunienė. V., 2001.

Lietuvių kalbos žinynas / Sudarė P. Kniūkšta. K., 2000.

Raštvedybos taisyklės / Parengė Lietuvos archyvų generalinė direkcija. V., 1994.

Rinkevičienė A. Oficialiųjų ir kitų raštų rengimas. Š., 2003.

Vladarskienė R. Dokumentų tekstai. V., 2003.  

Comments are closed.

    • Bendrieji kalbos dalykai
    • Rašyba
    • Fonetika
    • Morfologija
    • Sintaksė
    • Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės
    • Kirčiavimas
    • Kalbos kultūra
    • Kalbos praktikos patarimai
    • Leksikologija
    • Stilistika
    • Kalbos etiketas
    • Raštvedyba
    • Pasitikrinkime
  • Naudingos knygos

    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
    Naudingos knygos
  • sviesa-70

ŠIANDIEN
PRISIMINKIME
Naudininkas

Reiškiant paskirtį, kalboje kartais varžosi kilmininkas ir naudininkas. Pabrėžiant ne tik paskirtį, bet ir tipą, rūšį, teiktinesnis kilmininkas, pvz.: Pirkau drabužių spintą, t. y. specialiai pritaikytą drabužiams kabinti, o naudininkas čia reikš labiau atsitiktinę paskirtį, pvz.: Čia man bus spinta drabužiams, t. y. bet kokia spinta, kuri tam reikalui maždaug tiks. Dabar čia per daug plinta naudininkas. Jeigu kas specialiai daryta, gaminta, pirmenybę reikia teikti kilmininkui: geriau batų tepalas negu tepalas batams, dantų pasta negu pasta dantims, vaikų valandėlė negu valandėlė vaikams, eismo taisyklės negu taisyklės eismui. Parduotuvių pavadinimai ir skyriai tradiciškai pavadinami kilmininkais: Maisto prekės. Drabužių parduotuvė. Audinių skyrius, todėl taisytini pavadinimai Prekės sportui (- Sporto prekės). Trikotažo vaikams (- Vaikų trikotažo) skyrius.

Kartais nelengva atskirti, kur reikia naudininko su bendratimi, o kur – galininko su bendratimi. Dėl to daug yra ginčijęsi patys kalbininkai. Yra ir bus pereinamųjų atvejų, bet apskritai gali padėti tokia taisyklė: jeigu daiktavardis gana konkretus ir jo linksnis su bendratimi aiškiai reiškia paskirtį, reikia naudininko, pvz.: Neturiu stiprių dantų riešutams krimsti (dantų kam, kuriam reikalui, tikslui? – riešutams krimsti, tik čia venkime riešutų krimtimui, nevartokime dėl riešutų krimtimo). Davė rąstų tiltui statyti (rąstų kam, kuriam reikalui, tikslui? – tiltui statyti, venkime tilto statymui, nevartokime dėl tilto statymo). O jeigu daiktavardis gana abstraktus ir jo linksnis su bendratimi paskirties nereiškia, bet eina sudėtiniu tariniu, naudininkas nevartotinas, pvz.: Neturiu noro riešutų krimsti (kokio noro? – riešutų krimsti; ne riešutams krimsti ir juo labiau ne riešutų krimtimui; vengtina ir riešutus krimsti, nes yra neiginys). Davė įsakymą tiltą statyti (kokį įsakymą? – tiltą statyti; ne tiltui statyti ir juo labiau ne tilto statymui). Dar svarbu, kad žodžių junginiai neturiu noro, davė įsakymą gali būti keičiami veiksmažodžiais nenoriu, įsakė, o šios veiksmažodžio formos tiesiogiai valdo kilmininką ar galininką, plg. nenoriu ko – riešutų krimsti, įsakė ką – tiltą statyti. Be to, dantys, rąstai yra priemonė veiksmui realizuoti, o noras, įsakymas – tik prielaida, pagrindas.

Ar abejotinais atvejais paskirties naudininkas su bendratimi tinka, ar ne, galima įsitikinti tokiu praktišku būdu: bandome įterpti į sakinį žodį tinka. Antai galima sakyti drungnas vanduo tinka šaukštams plauti; botagas tinka arkliams paraginti; gera diena tinka bitėms kopinėti; girininkas tinka miškui saugoti, taigi ir be tinka naudininkai su bendratimi čia taisyklingi. Tačiau nesakoma noras tinka riešutams krimsti; įsakymas tinka tiltui statyti – vadinasi, naudininkai su bendratimis čia klaidingi. Panašiai klaidingi tokie sakiniai: Gavome nurodymą paplūdimiui įrengti (= įrengti paplūdimį). Jam išduotas leidimas šautuvui laikyti (= laikyti šautuvą). Kaip vykdomi įsipareigojimai etatams pertvarkyti (= pertvarkyti etatus; dėl etatų pertvarkymo)? Priimtas nutarimas žemei grąžinti (= grąžinti žemę; dėl žemės grąžinimo). Atsirado galimybė butui pirkti (= pirkti butą). Teismai turi teisę nusikaltėliams bausti (= bausti nusikaltėlius).

Šaltiniai

Jonas Šukys. KALBOS KULTŪRA VISIEMS. Vilnius, 2003.

© 2021 - Gerbkime žodį!
Sukurta su WordPress