ž

      žaisti prieš kąžaisti su kuo: Vakar „Žalgiris“ žaidė prieš ,,Lietuvos rytą“ (= su „Lietuvos rytu“). Žr. prieš.

žaliaviniai ryžiai n. vert. – neapdoroti ryžiai.

žaliavinis spiritas n. vert. – žaliasis spiritas.

žėglis n. svet. – l. burė; 2. stiebas.

žemas, -ai – geriau nevart. r. „prastas, menkas, silpnas, mažas“: Mokyklos sklype derlius šiemet gana žemas (= prastas, blogas, menkas, mažas). Niekas nenorėjo tenai dirbti dėl žemo (= menko, mažo) atlyginimo. Tas žmogus yra žemo (= menko, mažo) mokslo. Kai kuriose šalyse žemės ūkis dar žemai (= silpnai, menkai) išsivystęs. Žemas (= Mažas, menkas) pieningumas ūkininkams didelė žala;

žemiau stovinčios organizacijosžemesniosios organizacijos. Žr. stovėti;

žemiau galimybių (pasirodyti)pasirodyti prasčiau, blogiau negu galima tikėtis, negu galima.

Vart.: Šitas namas visai žemas, gali ant stogo be kopėčių užlipti. Po lietaus dangumi plaukia žemi debesys. Čia žemos vietos. Man patinka žemas balsas.

žemietis – geriau kraštietis, tėviškietis, tėviškėnas. 

Vart. r. „Žemės gyventojas“.

žemvaldybė, žemvaldystė n. dirbt. – žemėvalda.

ženybos hibr. – sutuoktuvės, santuoka, vedybos: Kas čia per ženybos (= Kokia čia santuoka) vienas senas, kita jauna. Jiems tik ženybos (= sutuoktuvės) terūpi.

ženytis hibr. – vesti, tekėti, tuoktis: Ilgai su ja draugauji, gal jau apsiženijai (= gal jau vedei)? Ji dar jauna, dar ne laikas ženytis (= tekėti). Abudu gražūs, ko jums nesiženyti (= nesituokti).

žestas, žestikuliuoti n. svet. – gestas, gestikuliuoti.

žgutas n. svet. – timpa, varžtis.

žiletė n. svet. – skutimosi, barzdaskutis peiliukas, skustukas.

žilka n. svet. – valas.

žymiai – kai kur geriau daug, labai, smarkiai, itin, gerokai, kur kas, nemažai: Toks metodas žymiai (= daug, labai, gerokai) padėjo organizuoti dirbančio jaunimo mokymą. Moksleivių sporto varžybose šiais metais žymiai (= daug, kur kas) geriau pasirodė mergaitės. Dar žymiai (= gerokai) prieš skambutį prie mokyklos durų jau būriavosi mokiniai. Po kaitinimo ši medžiaga žymiai (= labai, itin, smarkiai) pajuoduoja. Žinoma, problemą iškelti yra žymiai (= daug, gerokai, kur kas) paprasčiau, negu ją išspręsti.

žymus – kai kur geriau didelis, svarbus, reikšmingas, nemažas: Šis Lietuvos mokslininkų laimėjimas, visų nuomone, yra gana žymus (= didelis, svarbus, svarus, reikšmingas).

Vart.: Takelis buvo vos žymus. Jau žymu, kad aušta. Jis yra ne tik žymus mokslininkas, bet ir geras visuomenininkas;

žymia dalimi kanc. – geriau daug, nemažai: Dabar ūkio darbo vaisiai žymia dalimi (= daug) priklauso nuo to, kaip mechanizuojamas bei automatizuojamas rankų darbas;

žymiu mastu (laipsniu) – geriau smarkiai, daug: Šis metodas žymiu mastu (laipsniu) (= smarkiai, daug) padėjo tobulinti gamybos procesus.

žingeidu neteikt. dirbt. – įdomu: Žingeidu (= Įdomu), kodėl jis kitiems nieko nesakė.

žingeidus – geriau smalsus: Jis buvo žingeidus (= smalsus) vaikinas, todėl nenuostabu, kad jį viliojo kelionės;

žingeidus mokslui trokštąs mokslo: Mergaitė labai žingeidi mokslui (= trokšta mokslo, mokytis).

žinios – kai kur geriau mokslas, išsilavinimas, išmanymas, mokėjimas, mokymasis…: Jis turi daug mokslo žinių (= yra labai mokytas, išsilavinęs). Įvaldyti techniką reikia žinių (= mokslo, išsilavinimo). Susirinkime buvo svarstomos ekonominių žinių (= ekonomikos mokslo) studijavimo problemos. Aukštosiose mokyklose semiasi žinių (= mokosi) daug jaunimo. Tam reikia ir žinių iš mitybos srities (= reikia išmanyti ir apie mitybą).

žiniai (pranešti, siųsti) kanc. – geriau susipažinti, vykdyti: Siunčiame raštą jūsų žiniai (= jums susipažinti, vykdyti).

žinomas – nevart. r. „vartojamas, naudojamas“: Vėlyvajame neolite buvo žinomi (= vartojami) gludinto akmens kirviai.

Vart.: Paskaitą apie astrofiziką skaitė žinomas mokslininkas. Tai visiems žinomas dalykas. 

žinoti – nevart. r.: 1. „mokėti, išmanyti“: Vertėjas turi gerai žinoti (= mokėti) abi kalbas savo ir svetimą, iš kurios verčia. Geras filologas žino (= moka) ne tik savo specialybę, bet ir savo krašto istoriją. Jūs nežinote (= nemokate) kai kurių formulavimų. Jei vairuoji mašiną, turi žinoti (= mokėti) kelių eismo taisykles. Daug dainų ir pasakų žino (= moka) kompozitoriaus sesuo. Mūsų agronomė ne tik labai darbšti, bet ir gerai savo darbą žinanti (= mokanti, išmananti) specialistė;

2. „pažinti, būti susipažinusiam“: Menkai žinodamas (= pažindamas) prekybos darbo specifiką, negali dirbti net mažoje parduotuvėje. Anglistai studentai nepakankamai žinojo prancūzų literatūrą (= buvo susipažinę su prancūzų literatūra). Tu supranti, kaip mums svarbu žinoti (= pažinti) žmones;

3. „nusimanyti, išmanyti“: Jis nežinojo technikos (= neišmanė technikos, nenusimanė apie techniką), todėl jos nemėgo;

4. „turėti“: Aukso medaliai įteikti sportininkams, iki šiol nežinojusiems (= neturėjusiems, nepatyrusiems) pralaimėjimo.

Vart.: gerai žinau kelią į Kauną. Žinau, kur jis gyvena. Savo vertę jis žino. Jis nežino, ką daro. Daryk, kaip sau žinai. Aš tai žinau iš patyrimo. Jis daug žino, bet nedaug moka. Suprantamas natūralus vaiko noras ko daugiau žinoti, ko daugiau patirti.

žiūrėti – nevart. r. „svarstyti, nagrinėti“: Byla bus žiūrima (= svarstoma, nagrinėjama) teisme. Gyventojų skundai ir pareiškimai turi būti išžiūrėti (= apsvarstyti) laiku ir kruopščiai. Plg. išžiūrėti.

Vart.: Nėra ko žiūrėti, imk ir gana. Visi į mano rankas žiūri. Negalima į viską žiūrėti pro pirštus. Javai gražu žiūrėti. Jis žiūri tvarkos, o kiti žiūri tik išsisukti. Aš žiūriu į gyvenimą realistiškai.

žiūrėtis – nevart. r. „žiūrėti“: Šitas filmas labai gerai žiūrisi (= Šitą filmą gera, malonu, įdomu žiūrėti). Nueik į tą komediją, gerai žiūrisi (= ją malonu, įdomu žiūrėti). Televizijos spektaklis kiek kitaip žiūrisi (= žiūrimas, atrodo) negu scenoje. Žr. sangrąžinės formos.

Vart.: Jis vis žiūrisi veidrodyje. Mano sesuo labai savęs žiūrisi (saugo save).

žiuri komisija žiuri, vertinimo komisija: Daugelyje rajonų sudarytos vakaronių konkurso vertinimo žiuri komisijos (= žiuri, vertinimo komisijos).

žiūrint – kai kur geriau nelygu, destis: Kuris padės, kuris nepadės, žiūrint (= nelygu, destis) koks žmogus.

žiūrovinis: žiorovinė (= žiūrovų) salė; žiūrovinė (= žiūrovų) vieta;

žiūrovinė įmonė n. vert. – (meno) pramogų, pramoginių renginių, pramoginė įstaiga: Respublikoje kasmet didėja žiūrovinių įmonių (= meno) pramogų, pramoginių renginių, pramoginių įstaigų, (t. y. kinų, teatrų ir pan.).

žiurstas n. svet. – prijuostė, prikyštė.

žmogiškas – geriau žmogaus: žmogiškoji (= žmogaus) sąžinė; žmogiškoji (= žmogaus) mintis. Žr. -iškas.

žulikas n. svet. – 1. vagišius, sukčius; 2. elektros terminas trišakis.

žūti – nevart. r. „irti, gesti“: Drėgnose patalpose rankraščiai iš lėto žūva (= genda).

Vart.: Nuo krušos žuvo visi javai. Jis žuvo kovoje už Tėvynę. Kur tu buvai žuvęs (dingęs)?

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *