v

      vadinti kasvadinti kuo, reiškiant kitų vadinamą daiktą: Viršutinį žemės sluoksnį vadiname dirvožemis (= dirvožemiu). Jį visi vadina pasiutėlis (= pasiutėliu).

vadintis kuovadintis kas, reiškiant, kuo kas yra vardu: Aš vadinuosi Romu (= Romas; Mano vardas Romas). Tas medis vadinasi ąžuolu (= ąžuolas). Žr. įnagininkas.

Vart.: Jis vadinosi (laikė save) nervų daktaru.

vadovautis nustatyta tvarka kanc . – geriau laikytis nustatytos tvarkos.

vailokai, veilokai n. svet. – veltiniai.

vaisinti – nevart. r. „veisti, auginti“: Sodininkai vaisina (= veisia, vaiso) serbentus.

Vart.: Augalai vaisinasi žiedadulkėmis, bitės vaisina žiedus.

vaistai prieš kąvaistai nuo ko: Vaistai prieš kraujo spaudimą (= nuo kraujospūdžio). Vaistai prieš gripą (= nuo gripo). Žr. prieš.

vaizdinys apie kąko nors vaizdinys: Buvo būdingi vaizdiniai apie gerąsias dvasias (= gerųjų dvasių vaizdiniai). Žr. apie.

vaizduoti – nevart. r. „dėtis, apsimesti“: Vaizdavo didelį poną (= Dėjosi, apsimetė dideliu ponu). Jis skubėjo atsisveikinti, vaizduodamas darbuose paskendusį gydytoją (= dėdamasis, apsimesdamas darbuose paskendusiu gydytoju).

Vart.: Knygoje vaizduojama piemens dalia. Šiame paveiksle dailininkas vaizduoja žiemą.

vakuum- sudurt. žodžių dėmuo – geriau vakuuminis: vakuumsiurblys (= vakuuminis siurblys), vakuumdžiovykla (= vakuuminė džiovykla). Žr. sudurtiniai žodžiai.

valdyti:

valdyti kalbą n. vert. – mokėti kalbą, kalbėti ta kalbas: Jis laisvai valdo kelias kalbas (= gerai moka kelias kalbas, laisvai kalba keliomis kalbomis). Jaunoji karta gana gerai valdo bendrinę kalbą (= moka bendrinę kalbą, kalba bendrine kalba);

valdyti kokybękelti, lemti, reguliuoti kokybę;

valdyti peizažą, skulptūrą, apsakymą sugebėti, mokėti kurti peizažą, skulptūrą, apsakymą.

valgyti – nevart., kalbant apie gyvulius, jeigu gyvuliai nesuasmeninami: Duok šuniui valgyti (= ėsti). Katė nieko nevalgo (= neėda).

Vart. pasakose ir pan.: Šuo pasikvietė katę į svečius, abu kalbasi ir valgo.

valiai n. svet. – pradėti, imti: Valiai (= Kad ims) jam kailį tvoti! Ko nutilai valiai (= varyk, rėžk) toliau!

valymas – geriau nevart. r. „valykla“: Cheminis valymas (= Cheminė valykla). Žr. -imas;

valymo produktasvalymo liekanos, sąvalos: Reikia nuvalyti labai didelius plotus ir surinktus valymo produktus (= sąvalas) išvežti.

valyti (daržoves) – nevart. r. „lupti, skusti“: Bulves reikia valyti (= lupti, skusti) nerūdijančiu peiliu. Bulvių valymo mašina (= Bulvių skutimo mašina, skutamoji mašina, bulviaskutė). Nuvalytos (= Nuskustos) morkos.

Vart.: Nuvalė nuo morkos žemes skuduru ir valgo neskustą;

valyti gatvę nuo sniego (nuo purvo, nuo šiukšlių)valyti sniegą (purvą, šiukšles) nuo gatvės. Žr. nuo. 

vardan – kai kur geriau dėl, dėlei, kieno nors labui: Transporto darbuotojai turėtų labiau derinti savo darbą keleivių interesų vardan (= dėl keleivių interesų, keleivių interesų dėlei, labui). Vardan (= Dėl) karjeros ir turto menininkai pataikaudavo dvarui. Vertina principingumą vardan tikrojo tobulėjimo (= padedantį tobulėti; nes jis padeda tobulėti). Viską pasiruošę iškęsti meilės vardan (= dėl meilės).

Vart. kalbant iškilmingai, pakiliai: Kovokime už taiką vaikų ateities vardan!

vardas: kieno nors vardo – nevart. pavadinimuose: Vienuolio vardo (= Vienuolio) mokykla. Žemaitės vardo (= Žemaitės) gimnazija.

vardininkas

Nevart.: 1. kreipiniui reikšti: Direktorius (= Direktoriau), aš atnešiau prašymą. Mokytojas (= Mokytojau), aš pamiršau namų darbą. Vedėjas (= Vedėjau), čia reikia jūsų parašo. Pirmininkas (= Pirmininke), prašyčiau mane anksčiau išleisti. Pardavėjas (= Pardavėjau), būk mandagus su pirkėjais;

daiktav. ponas… eidamas šauksm. priedėliu, – geriau šauksm.: ponas (= pone) ambasadoriau;

2. neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti; dažniausiai neapibrėžti, nediferencijuoti yra ir patys daiktai. Toks vard. ypač dažnai susijęs su veiksmažodžiais: būti, pasitaikyti, daugėti, mažėti, atsirasti, susidaryti, iškilti, įvykti, pasiekti ir pan.: Esti įvykiai (= įvykių), kurie pakeičia žmogaus likimą. Nuo seniai čia buvo kai kurios įmonės (= įmonių, keletas įmonių, viena kita įmonė). Ponia pardavėja, pienas (= pieno) yra? Trūkumai (= Trūkumų) pasitaiko ir auklėjamajame darbe. Susirgimai (= Susirgimų) gripu padaugėjo. Stengiamės, kad mažėtų nelaimingi atsitikimai (= nelaimingų atsitikimų). Atsirado sunkumai (= sunkumų) atiduodant objektus. Imtuve atsiranda energijos nuostoliai (= nuostolių). Dėl to susidarė nemaži sunkumai (= nemažų sunkumų). Man kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Atsitiko nenumatyti įvykiai (= nenumatytų įvykių). Žymūs pakitimai (= Žymių pakitimų) taip pat įvyko ir kitur. Lenktyniaujant pasiekiami geri rezultatai (= gerų rezultatų);

3. kartojami pabrėžiamieji vard., susieti jungtuku ir: Šimtai ir šimtai (= Šimtų šimtai) kilometrų bevaisės tundros. Per karą žuvo tūkstančiai ir tūkstančiai (= tūkstančių tūkstančiai) žmonių. Žr. ir;

kai kur geriau nevart. vardui reikšti, kur galimas vardo kilm.: Dirbu gamykloje „Sparta“ (= Spartos“ gamykloje). Veda vaiką į darželį „Vyturėlis“ (= „Vyturėlio“ darželį). Plg. vart. 3;

vard. || naud. (beasmeniuose sakiniuose veikėjui reikšti): Nėra kas dirba (kam dirbti). Yra kas valgo (kam valgyti).

vard. || gal.: 1. reiškiant laiko tarpą ar kartojimąsi: Kur trankaisi visas rytas (visą rytą)? Jis kas vakaras (kas vakarą) pas mus ateina;

2. beasmeniuose sakiniuose po skausmą reiškiančių veiksmažodžių: Kojos (Kojas) gelia. Šonas (Šoną) skauda?

3. beasmeniuose sakiniuose bendraties veiksmo objektui reikšti: Reikia darbas (darbą) dirbti. Pienas (Pieną) gerti sveika. Galima viskas (viską) pamiršti.

Vart. reiškiant: 1. veikėją: Lėktuvas skrenda. Susirinko trys draugai;

2. būvį: Jie buvo tikri broliai. Jonas atrodė nepatenkintas. Tu nori visur būti pirmas;

3 daikto vardą (priedėlį): Mums patiko filmas „Mažoji išpažintis“;

4. vietą ar atstumą. Keli kilometrai nuo miesto miškas. Kas žingsnis vis sutinku kokį pažįstamą.

vartotojiška psichologija – geriau vartotojų, vartojimo psichologija. Žr. -iškas.

vartoti – geriau nevart. vietoj konkretaus veiksmažodžio: Miestuose vis mažiau kas vartoja malkas (= kūrena malkomis). Reikia daugiau vartoti (= valgyti) juodos duonos. Vartojo necenzūrinius žodžius (= plūdo, keikė, burnojo, piktžodžiavo, koneveikė necenzūriškais žodžiais).

vat, vot n. svet. – va, štai.

vaza – nevart. buitiniams nepuošniems indams pavadinti: kompoto vaza kompotinė, kremo vaza kreminė, padažo vaza padažinė, saldainių vaza saldaininė.

Vart. puošniems, nebuitinės paskirties indams vadinti: Dailės parodoje mačiau visokių vazų. Gėlių vaza.

vedamasis – geriau nevart. r. „svarbiausias, pagrindinis“: Tai yra vedamasis (= svarbiausias, pagrindinis) meno metodas. Tokia yra vedamoji (= pagrindinė, svarbiausioji) dainos mintis.

Vart.: Spyriojasi už rankos vedamasis vaikas.

vedantis, vedantysis – nevart. r. „žymiausias, svarbiausias, pagrindinis“: Kova dėl duonos kąsnio, rūsti kasdienybė štai vedantys (= pagrindiniai, svarbiausi) kūrinio motyvai. Vedantis (= Pagrindinis, svarbiausias(is) bruožas); vedanti (= pagrindinė, svarbiausioji) idėja; vedanti (= pagrindinė, svarbiausioji) profesija; vedanti (= pagrindinė, svarbiausioji) instituto specialybė;

geriau vadovaujantis, vadovaujantysis, vyriausias(is), duodantis kryptį, pagrindinis: Tai šios srities vedantysis (= vadovaujantis, duodantis kryptį, pagrindinis) institutas. Vedančioji (= Vadovaujančioji, pagrindinė) „Neries“ firmos gamykla. Vedantysis (= Vyriausiasias, vadovaujantis) režisierius nustatė tokią filmo kryptį;

vedantysis inžinierius (konstruktorius, ekonomistas…) – geriau vadovaujantysis inžinierius (konstruktorius, ekonomistas…);

(radijo, televizijos) laidos, diskotekos, koncerto vedantysis – geriau laidos vedėjas, vadovas;

vedantieji rataivarantieji, varomieji ratai.

Vart.: Vedantis derybas diplomatas išvyko pasitarti. Vedantis būrį žvalgas stabtelėjo.

vedinas – nevart. r. „vedamas“: Tokio jausmo vedini (= vedami), atvykome į Berlyną. Kokiu reikalu vedinas (= vedamas, kokiu reikalu) čia atsibeldei? Atėjo vedinas (= vedamas) gerų norų; 

vedinas ką – geriau vedinas kuo: Atėjo kareivių būrį (= būriu) vedinas. Žr. galininkas.

Vart.: Eina motina vaikais vedina.

veidas:

veidas į veidą n. vert. – akis į akį: Susidūrė su likimu veidas i veidą (= akis į akį);

prie veido – nevart. r. „derėti, tikti“: Toks elgesys tau ne prie veido (= netinka, nedera). Žr. prie.

Vart.: Drabužį reikia derinti prie veido;

šaltu veidu n. vert. – abejingai, nesijaudinant: Visa tai jis kalbėjo šaltu veidu (= šaltai, abejingai, nesijaudindamas).

veikiantis – nevart. r. „galiojantis, galiojantysis“: Užsakovai gali sužinoti veikiančias (= galiojančias) kainas. Laikomės veikiančių (= galiojančių) normų. Paskelbė įstatymą jau neveikiančiu (= negaliojant, negaliojančiu). Žr. veikti. 

veikslai

eigos veikslo veiksmažodžiai

Geriau nepriešdėliniai veiksmaž., kai reiškiamas nuolatinis ar tam tikrą laiką trunkantis veiksmas, kai nėra reikalo pabrėžti veiksmo baigties: Grafika įvertinama (= vertinama) ir Latvijoje. Moksliniai darbai bus plačiai pritaikomi (= taikomi) radiotechnikoje. Iškyla (= Kyla) klausimas, ką daryti su vaikais. Šį rudenį ilgai neapšildo (= nešildo) butų. Pradėjo išeiti (= eiti) laikraštis.

Vart.: Ateina ruduo. Geras artojas ir žąsinu paaria. Jį čia visi pažįsta;

įvykio veikslo veiksmažodžiai

Nevart. nepriešdėliniai veiksmaž., kai svarbu veiksmo pabaiga, jo rezultatas: Klasės vadovas organizavo (= suorganizavo) naują būrelį (organizuoti baigė, būrelis jau veikia). Šiemet ūkininkas jau melžia (= primelžta) po 16 kg iš karvės;

geriau nevart. priešdėlinio veiksmažodžio, kai nereikia pabrėžti veiksmo galo, pabaigos momento: Patapusi (= Tapusi) motina, neturėjo laiko mokytis. Pasakojo, kur ir kiek nupirkęs (= pirkęs) miško.

Veiksmaž. su priešdėliu čia vart., jei svarbu veiksmo galas, rezultatas.

priešdėlinis veiksmaž. || veiksmaž. be priešdėlio: Pernai numirė (mirė) jo dėdė. Rašytojas pabaigė (baigė) rašyti naują romaną. Visa tai nulėmė (lėmė) jo likimą.

Vart. įvykio veikslo veiksmaž.: 1. su priešdėliais: Kiškis pavijo lapę. Jis sudaužė lėkštę. Prisirinkom pintines grybų;

2. be priešdėlių: Koją nikstelėjau. Kažkas netoli šovė. Jis viską metė ir išbėgo pro duris.

veikti – nevart. r. „galioti“: Tas įstatymas dar veikia (= galioja);

veikti į kąveikti ką: Triukšmas veikia į žmogaus (= veikia žmogaus) sveikatą. Jaudinimasis veikia į širdį (= veikia širdį). Žr. į.

Vart.: Žmogus veikia aplinką. Telefonas neveikia. Ką dabar veiki?

veislinis darbasveisimo, veislininkystės darbas: Dėl veislinio darbo (= veisimo, veislininkystės) pagerinimo apylinkės ūkiuose.

vėliau – nevart. su kilm.: Vėliau dešimtos (= Vėliau kaip dešimtą) nepareik. Žr. laipsniai.

velyk, velyt n. svet. – verčiau, geriau: Velyk (= Verčiau, geriau) pats nueisiu.

vėl ir vėl kaskart, vis, nuolat: Jo tapyba vėl ir vėl (= kaskart, vis) užmena mums mįslę. Žr. ir.

velyti n. svet. – linkėti: Jis nieko bloga man nevelijo (= nelinkėjo).

vengerkos n. svet. – 1. vengrikės, moteriški aulinukai: Nusipirko žiemai naujas vengerkas (= vengrikes, aulinukus);

2. vengrinės slyvos: Jau žydi vengerkos (= vengrinės slyvos).

venozinisveninis, venų (kraujas). Plg. -inis.

ventiliavimo-šildymo agregatasšildomojo ventiliavimo agregatas, šildomasis ventiliatorius.

versti kojas (šokant, darant pratimus) – kreipti kojas.

vertikalinis – geriau vertikalus: vertikalinė (= vertikalioji) linija, vonia. Žr. -alinis.

vertiminis n. dirbt. – vertimo, vertėjų: vertiminės (= vertimų) problemos, vertiminė (= vertimo) praktika, vertiminės kalbos (= vertėjų, verstinių knygų kalbos) etalonas. Žr. -inis.

vesti – 1. geriau nevart. su veiksmažodiniais daiktav., kur visą junginį gali atstoti konkretus veiksmaž.: vesti darbą dirbti, dirbti darbą: Veda aiškinamąjį darbą (= Aiškina, dirba aiškinamąjį darbą). Nevedamas darbas (= Nedirbama) su mokinių tėvais; vesti (kokį nors) gyvenimą gyventi, elgtis: Tas vaikinas vedė netinkamą gyvenimą (= netinkamai gyveno, elgėsi). Bendro gyvenimo jie nevedė (= Kartu negyveno, neturėjo bendro ūkio); vesti kontrolę kanc., spec. – kitur geriau kontroliuoti: Nutarta vesti griežtą kontrolę (= griežtai kontroliuoti); vesti kovą – geriau kovoti: Vedė kovą (= Kovojo) su korupcija; vesti susirašinėjimą kanc., spec. – kitur geriau susirašinėti: Vedė platų susirašinėjimą (= plačiai (su daug kuo) susirašinėjo); vesti į, vesti prie su abstrakčiu veiksmažodiniu daiktav. – geriau konkretus veiksmaž.: Vieno metodo absoliutinimas veda į užsisklendimą (= verčia vis labiau užsisklęsti, skatina užsisklendimą). Alkoholis veda į ankstyvą senatvę (= anksti sendina, artina ankstyvą senatvę). Susijaudinimas veda prie ligos paūmėjimo (= paūmina ligą, sukelia ligos paūmėjimą);

2. kai kur geriau nevart. r.: a) „vadovauti kam nors, būti atsakingam už ką nors, tvarkyti ką nors“: vesti chorą, katedrą, mokyklą, skyrių, ūkį vadovauti chorui, katedrai, mokyklai, skyriui, ūkiui; vesti laikraščio skyrelį vadovauti skyreliui, tvarkyti skyrelį, atsakyti už skyrelį, laidą; vesti reikalus, dokumentaciją kanc., spec. – tvarkyti reikalus, dokumentaciją;

b) „rašyti, kurti“: Veda (= Rašo) dienoraštį, metraštį;

c) „brėžti, braukti, tiesti“: Išvedė (= Nubrėžė) dvi tiesias linijas;

d) „varyti(s)“: Futbole kamuolys vedamas (= varomas) kojomis;

e) „leisti“ (vandenį): Vanduo vedamas (= leidžiamas) vagomis;

f) „pirmauti“: Komanda dabar veda (= pirmauja) 2:0;

vesti save n. vert. – elgtis, dėtis kuo nors: Per pamokas jie blogai save veda (= elgiasi). Nelabai studentiškai save vedė (= elgėsi) antrakursiai. Vienuoliktokai veda save (= dedasi, laiko save) suaugusiais vyrais;

Vart.: Arklius į ganyklą veda. Vedė karius į mūšį. Telefoną veda. Vedė žmoną. Pamokas, pratybas, seminarus veda. Jo bylą vedė (plg. gynė) geriausi advokatai. Valstybės ilgai vedė derybas, konsultacijas (plg. derėjosi, konsultavosi) Pavartoti junginiai turi oficialumo, iškilmingumo ir kanc. atspalvį, o konkretūs veiksmažodžiai tinka buitinėje ir meninėje kalboje.

vestis – nevart. r. „vesti, imti pačią, tuoktis“: Jų jauniausias sūnus jau vedasi (= veda, ima pačią, kelia vestuves).

Vart.: Vedasi žmogus šunį gatve.

vidiniai priev. – iš vidaus, vidujai: Paveikslas vidiniai (= vidujai, iš vidaus) dar nebaigtas, Rembrandto kūriniai vidiniai dinamiški (= dinamiški iš vidaus, kupini vidinės dinamikos). Žr. -iniai.

vidujiniai priev. – vidujai, iš vidaus; Tai vidujiniai stiprus (= vidujai stiprus, stiprus vidinis) charakterio bruožas. Žr. -iniai.

vidurinysis – geriau vidurinis: viduriniosios (= vidurinės) mokyklos; viduriniųjų (= vidurinių) klasių mokiniai. Vidurinieji (= Vidurio, Viduriniai) Rytai. Žr. įvardžiuotinės formos.

vidutiniai priev. – vidutiniškai: Vidutiniai (= Vidutiniškai) tankus miškas. Žr. -iniai.

vidūkinis – geriau ūkio vidaus, ūkio: vidūkiniai keliai (= ūkio vidaus, ūkio keliai); vidūkinis specializavimas (= specializavimas ūkio viduje). Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

viekasjėga: Stengiausi iš viso vieko (= iš visų jėgų).

vien(a)- – dėmenį turinčių sudur. būdvardžių geriau nevart. su priesagomis -inis ar -iškas: vienabranduolinė (= vienabranduolė) ląstelė, vienfazinė (= vienfazė) srovė, vienamotorinis (= vienmotoris) lėktuvas, vienaspalviškas (= vienspalvis) pieštukas, vienareikšmiškas (= vienareikšmis) žodis. Žr. sudurtiniai žodžiai, -inis, -iškas.

Vart.: Vienašališka nuomonė. Vienaskaitiniai daiktavardžiai.

vienaamžis – nevart. r. „amžininkas, tuo pačiu metu gyvenęs“.

Vart.: Tie seneliai yra vienaamžiai (vienodo amžiaus, vienų metų).

vienaip ar kitaip – nevart. įterpiniu r. „šiaip ar taip“: Vienaip ar kitaip (= Šiaip ar taip), tau jau laikas vesti.

vienas ir tas pat – nevart. r. „vienas, vis tas pat, vis toks pat“ (kaip frazeologinis junginys): Vienos ir tos pačios (= Tos pačios) savybės gaminiui gali būti svarbiausios. Vienas ir tas pat (= Vis tas pat) klausimas neduoda man ramybės.

Vart.: Turėjo vieną arklį ir tą patį vos paeinantį.

vienaskaita – žr. skaičius.

vienasmeniškai n. vert. – vienas, savo nuožiūra: Negalima bausti mokinių vienasmeniškai (= vienam, savo nuožiūra, savo galva).

vienašaliai priev. – vienašališkai: Tie sąrašai tada buvo sudaryti vienašaliai (= vienašališkai). Žr. – ai.

vienbalsiai priev. – geriau visais balsais, sutartinai, vienu balsu: Vienbalsiai (= Vienu balsu, sutartinai) visi nutarė. Konkursą vienbalsiai (= visais balsais, gavęs visus balsus) laimėjo N. Žr. -ai.

vienybėje – nevart. r. „susijęs“: Medžiagų skaidymasis vyksta nenutrūkstamoje vienybėje (= glaudžiai susijęs) su kitais procesais. Žr. vietininkas.

Vart.: Gyvename taikoje ir vienybėje.

vieningas – nevart. r. „vienodas, bendras, vienas“: Nustatomi vieningi (= vienodi) talonai ir vieningos (= vienodos) kainos. Sudaromas vieningas (= bendras) fondas. Gravitacinio lauko parametrų nustatymas vieningoje (= bendroje) sistemoje. Vieningo (= Bendrojo, visuotinio) kalbos ugdymo vieninga (= darni, nuosekli) sistema.

Vart. r. „nedalijamas, vientisas, sutartinis“: Vieningas frontas. Vieningas darbas.

vieningumas – nevart. r. „bendrumas, vienodumas“: Darbo apmokėjimo vieningumo (= vienodumo) pagrindas. Žr. vieningas.

vieninteliai priev. – vienintelis: Tai nėra vieninteliai (= vienintelė) galima kovos forma. Žr. -ai.

vienok n. vert. – tačiau, vis dėlto: Buvo jam daug visokių valandų, vienok (= tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo. Vienok (= Tačiau) tas gydymas buvo nesėkmingas.

vientautis n. dirbt. – tautietis: Mūsų vientaučių (= tautiečių) yra visuose pasaulio kraštuose.

viešojo maitinimo įstaigos kanc. – kitur geriau valgyklos.

viešpatauti ant koengti, išnaudoti, valdyti ką nors: Kadaise ponai viešpatavo ant baudžiauninkų (= engė, išnaudojo, valdė baudžiauninkus).

viešpatauti kam valdyti, daryti lemiama įtaką: Susvetimėjimas įsivaizduojamas kaip antgamtinė žmogui viešpataujanti (= žmogų valdanti, daranti žmogui lemiamą įtaką) jėga. Žr. naudininkas.

vietininkas

Nevart. reikšti: 1. būsenai (tarinio vardininko vietoje) : Medžiaga yra kietoje būklėje (= kieta). Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos, nepasirengęs rungtyniauti, blogai jaučiasi). Darbas yra šiuolaikiniame lygyje (= šiuolaikinio lygio, šiuolaikinis), žemame lygyje (= apleistas, prastai dirbamas). Šiandien pardavime yra (= parduodama, turime parduoti). Vakar tu buvai ne nuotaikoje (= prastai nusiteikęs, be nuotaikos). Inventorius yra mokyklos nuosavybėje (= mokyklos, priklauso mokyklai). Hemoglobino kiekis normos ribose (= normalus). Augalai yra glaudžiame ryšyje (= glaudžiai susiję) su dirvožemiu. Atskiras reiškinys yra įvairiuose santykiuose (= įvairiai susijęs) su visais kitais. Inventorius gerame stovyje (= geras, gerai sutvarkytas, nesugadintas). Esmė ne tematikoje, ne žanre, o talente (= Svarbu, svarbiau ne tematika, ne žanras, o talentas). Apsileidimo priežastis glūdi ne vien netvarkingume (= yra ne vien netvarkingumas). Kame čia reikalas? (= Kas čia yra? Kas čia atsitiko? Koks čia reikalas?). Reikalas tame (= Štai kas, dalykas tas, svarbu tai). Bėda tame (= ta), kad negauname žaliavų;

2. veiksnio reiškimosi būdui ir daikto požymiui: Prekės gautos fasuotame pavidale (= fasuotos). Mineralai pasitaiko kristalų pavidale (= kristalais, kristalų pavidalo). Medikamentas gaminamas ampulėse, buteliukuose ir flakonuose (= ampulėmis, pilstomas į buteliukus ir flakonus). Avalynė atiduodama popieriniame įpakavime (= įpakuota į popierių). Elektros prekės buityje (= Buitinės elektros prekės). Ji gimusi marškinėliuose (= su marškinėliais; dar geriau po laiminga žvaigžde). Teisėjas aikštėje (= Aikštės teisėjas) yra N. Kumpis formoje (= Forminis kumpis). Skaitė paskaitą lietuvių kalboje (= lietuvių kalba, lietuviškai). Originale tas veikalas (= To veikalo originalas) pasirodė prieš 10 metų. Sutartį sudaryti dviejuose egzemplioriuose (= dviem egzemplioriais). Derliai dideliame laipsnyje (= labai, daug, gerokai) priklauso nuo oro sąlygų. Skaito literatūrą programos apimtyje (= programos numatytą literatūrą). Vaistas terapinėje dozėje (= Vaisto terapinė dozė) sukelia nedidelių pakitimų. Prašo nuosprendį ieškinio dalyje (= dėl ieškinio) pakeisti. Mūsų istorija žymioje dalyje (= daugiausia, apskritai imant) kovos istorija. Pavasarį komanda susirinks pilnoje sudėtyje (= visa). Sąmatą 100 Lt sumoje (= 100 Lt sąmatą) patvirtinti. Pastatyti paminklą granite (= iš granito, granito paminklą). Skulptūros atliktos tvirtoje medžiagoje (= padarytos iš tvirtos medžiagos). Du kvadrate, trys kube (= Du (pakelti) kvadratu, trys kubu). Muziką reikia atlikti greitame tempe (= greitu tempu). Vartoti derinyje (= derinant) su kitais preparatais. Rašinio dalys parašytos skirtingame stiliuje (= skirtingu stiliumi). Tikrovę atkūrė keliuose variantuose (= keliais variantais). Serga tymais lengvoje formoje (= lengvai, lengva forma). Augo vienodose sąlygose (= vienodomis sąlygomis). Mašina sutvarkyta pilnoje tvarkoje (= visai, visiškai sutvarkyta). Parodyti dalyką tokioje šviesoje (= taip). Palikti sprendimą galioje (= galioti). Matas dešimtajame ėjime (= dešimtuoju ėjimu);

3. veikimo ar būsenos reiškimosi sričiai, sferai: Neleistinas žaidėjų elgesys santykiuose su teisėjais (= su teisėjais). Svarbus momentas teisėjavime (= teisėjavimo momentas, teisėjaujant) abiejų teisėjų sutarimas. Ūkis specializuojasi linų auginime (= auginti linus). Čempionas baidarių irklavime (= Baidarių irklavimo čempionas). Jėgas išbandė bėgime (= bėgdami, bėgimo rungtyje). Nauji pakeitimai taisyklėse (= taisyklių pakeitimai). Nusimano matematikoje (= išmano matematiką). Trūkumai darbo normavime (= Darbo normavimo trūkumai). Pieno gamyboje praėjusieji metai nebuvo sėkmingi (= Pieno gamyba praėjusiais metais nebuvo sėkminga). Stasio gabumais muzikoje (= muzikai) niekas neabejoja. Pasiekė rekordą rutulio stūmime (= rutulio stūmimo rekordą). Medžiagos rinkime (= Renkant medžiagą), proporcingumą buvo nelengva išlaikyti. Prisipažino meilėje (= Pasisakė, kad myli, mylįs, apie savo meilę). Dirbo auklėtojos pareigose (= auklėtoja). Dirba atsakingose pareigose (= Eina atsakingas pareigas);

4. būsenos priežasčiai, pagrindui: Pervargimo išdavoje (= Dėl pervargimo, pervargstant) organizmas nusilpsta. Geros priežiūros įtakoje (= Dėl geros priežiūros, gerai prižiūrint) gyvulių prieaugis padidėjo. To pasekmėje (= To rezultatas) gali būti visiškas nervų suirimas. To pasėkoje (= Dėl to, dėl tos priežasties) dažnai įvyksta avarijų. Naujų idėjų poveikyje (= veikiamos, dėl naujų idėjų) pakito rašytojo pažiūros. To darbo rezultate (= Dėl to) pakilo ūkininkų sąmoningumas. Susitarė visuose klausimuose (= visais klausimais, dėl visų klausimų);

5. būsenos patyrėjui netiesiogiai reikšti: Jame (= Jam) kilo nauja mintis. Aš stebiuosi, iš kur žmoguje (= žmogui) tiek jėgos! Pažymėjimas išduotas autobusų parke (= parko). Skiepijo moksleiviuose (= moksleiviams) sąmoningą požiūrį į darbą;

6. nevart. suprieveiksmėję ir dažnai priev. funkcijas atliekantys viet.: daugumoje: Daugumoje (= Daugiausia, dažniausiai, paprastai) gripu sergama pavasarį ir rudenį; eilėje atvejų: Eilėje atvejų (= Dažnai, neretai) būna kalti pėstieji; esmėje: Esmėje (= Iš esmės) niekas nepasikeitė; pagrinde: Pagrinde (= Daugiausia, iš esmės) mokiniams sunkiau sekėsi matematika; pilnumoje: Inventorius suremontuotas pilnumoje (= visai, visiškai, baigtas remontuoti); principe: Principe (= Iš principo) aš su juo sutinku; pirmoje eilėje: Pirmoje eilėje (= Pirmiausia) reikta pasirūpinti vaikais; sąryšyje: Sąryšyje su pasunkėjusia būkle (= Pasunkėjus būklei) ligonį reikėjo operuoti; tame skaičiuje: Prikulta 50 t grūdų, tame skaičiuje (= iš jų) 20 t kviečių; tame tarpe: Pasitarime dalyvavo daug mokytojų, tame tarpe (= tarp jų) ir iš Vilniaus miesto; tikrumoje: Tačiau tikrumoje (= iš tiesų, iš tikrųjų, iš tikro) yra kitaip; visumoje: Visumoje (= Apskritai) rašinys neblogas. Žaidimai stiprina organizmą visumoje (= apskritai, visą);

7. nevart. priel. ar pol. einantys viet. laike, laikotarpyje, eigoje, bėgyje: Sprendimas gali būti skundžiamas laike 10 dienų (= per 10 dienų). Trijų dienų laikotarpyje (= Per tris dienas; kanc.: Trijų dienų laikotarpiu) bus pataisyta. Vanduo laiko eigoje (= per ilgesnį laiką, laikui bėgant) keičia savo savybes. Darbą baigsime metų bėgyje (= per metus);

geriau nevart.: 1. laikui reikšti: a) Traukinys išeina septyniose (= septintą, septyniomis); b) Kitoje savaitėje (= Kitą savaitę) darbus jau baigsime. Šiuose metuose (= Šiais metais) man sekėsi; c) Grįžo pavasaryje (= pavasarį). Žr. vart. 2;

2. įvardžio mūsuose forma r. „pas mus“: Knygos mūsuose (= pas mus) darosi vis populiaresnės;

3. kaip pleonastiškas, tą patį reiškiantis, nereikalingas žodis: Geriausią dviratininką turime Vytauto asmenyje (= Geriausias dviratininkas yra Vytautas). Komandos sudėtyje (= Komandoje) įvyko pakitimų. Salės patalpose (= Salėje) įvyks paskaita. Sąvoka turėjo savyje (= turėjo) konkretų turinį.

Vart. reiškiant: 1. vietą: Sode pasisodinome serbentų. Auksas ir pelenuose žiba. Medyje išpjaustytos raidės;

2. laiko tarpą: Darbymetyje (Darbymečiu) ir akmuo kruta. S. Daukantas gyveno XIX amžiuje. Egzaminų išvakarėse reikia gerai pailsėti. Kaip dirbsi tokiame karštyje?

3. retais atvejais būdą ar būvį su kokybės atspalviu: Gyveno vienybėje ir meilėje. Juras ryžosi pagyventi skolose. Mergina pačiame gražume. Vyras pačioje sveikatoje.

vietoj to, kad su veiksmažodžio forma – užuot su dalyviu ar padalyviu: Vietoj to, kad paaiškinti (= Užuot paaiškinęs) jis pradėjo šaukti. Vietoj to, kad pranešus (= Užuot pranešus) vadovybei apie šį laišką, imama ieškoti jo autorių.

vykdyti – nevart., kalbant apie dalykus, kurie nenumatomi, neplanuojami: Einamajam remontui buvo skirta a litų, įvykdyta (= išleista) b litų. Vykdomos rinkėjų kritinės pastabos (= Atsižvelgiama, reaguojama į kritines rinkėjų pastabas)

geriau nevart. su veiksmažodiniais daiktav. vietoj konkretaus veiksmažodžio: Vykdo dirvų arimą (= Aria dirvas). Kasininkė vykdė bilietų išdavimą (= (iš)duodavo, parduodavo bilietus). Vykdomas naujos medžiagos įtvirtinimas (= Įtvirtinama nauja medžiaga). Iš biudžeto lėšų vykdomi dovanų pirkimai (= perkamos dovanos). Vykdė knygų platinimą (= Platino knygas). Registracija vykdoma (= Registruojama) iki 13 val. Vykdyti su veiksmažodiniu daiktavardžiu turi oficialumo, kanceliariškumo atspalvį; kur to nereikia, tinka vartoti konkretų veiksmažodį;

vykdyti su veiksmažod. daiktav. || konkretus veiksmaž., kai junginiai ir juos atitinkantys veiksmaž. nelabai skiriasi reikšmės atspalviu: Namų valdyba vykdo butų remontą (remontuoja butus). Valstybė vykdo naftos šaltinių paieškas (ieško šaltinių). Vykdomas šeimos biudžetų tyrinėjimas (tiriami šeimų biudžetai). Vykdomi miesto apželdinimo darbai (Miestas apželdinamas, rūpinamasi miesto apželdinimu). Junginiai su vykdyti gali būti vartojami kalbant apibendrintai, oficialiai, kanceliariškai, o buitinėje kalboje, meniniame stiliuje vartojami atitinkami veiksmaž.

vykti – nevart su abstrakčios reikšmės veiksmažodiniais daiktav. vietoj konkretaus veiksmažodžio: Kurapkų kiaušinių dėjimas vyksta (= Kurapkos deda kiaušinius) gegužės pabaigoje. Vyksta kraujo išsiliejimas (= Išsilieja kraujas). Bilietų pardavimas vyksta (= Bilietai parduodami) iki 20 val. Transportavimas vyksta (= Transportuojama) pneumatiniu būdu;

vykti vizituivykti vizito, su vizitu. Žr. naudininkas; 

vykti (apie renginius: poilsio vakarus, eglutes ir pan.) – geriau ti rengiamam: Naujųjų metų eglutės vyksta (= yra rengiamos) nuo gruodžio 24 d.; 

vykti su veiksmažod. daiktav. || veiksmažodis: Vyksta dideli ekonomikos pakitimai (Labai keičiasi ekonomika). Vyksta pasikeitimas nuomonėmis (Keičiamasi nuomonėmis). Tarp abiejų šalių vyksta derybos (šalys derasi, tariasi). Junginiai su vykti vart. iškilmingoje, oficialioje ir kanceliarinėje kalboje, o atitinkami veiksmažodžiai – meniniame stiliuje, buitinėje kalboje.

Vart.: Posėdžiai vyksta po pietų. Vyksta kova tarp sena ir nauja.

vinkelis n. svet., spec. – kampainis, kampamatis.

violetiniai priev. – violetiškai, violetinės spalvos: Mergaitės aprengtos violetiniai (= violetinės spalvos drabužiais). Žr. -iniai.

vyresnis, vyriausias rūšiai reikšti (kaip terminas) – vyresnysis, vyriausiasis: vyresnis, vyriausias (= vyresnysis, vyriausiasis) buhalteris, inžinierius, teisėjas. Žr. įvardžiuotinės formos.

Vart.: Brolis už jį keleriais metais vyresnis. Jų giminėje vyriausias Adomas.

virsti į ką || virsti kuo: Žiūrėk į ką (kuo) jis pavirto. Vanduo virsta į garus (garais).

virš, viršum kilm. priel. – nevart.: 1. prieveiksmio „anksčiau“ reikšme: Teigimas prieštarauja virš (= anksčiau) minėtiems reikalavimams. Atsižvelgdami į virš išdėstytą (= į tai, kas anksčiau išdėstyta), prašome jam bausmę sumažinti. Virš išdėstytos (= Išdėstytos, anksčiau išdėstytos) mintys turėtų versti pagalvoti ne vieną skaitytoją;

geriau nevart.: 1. reiškiant konkretaus kiekio ar skaičiaus viršijimą: Į būrelį atėjo virš 20 (= daugiau kaip, per 20) naujų narių. Yra žmonių, išdirbusių virš 25 metų (= per, daugiau nei 25 metus). Jis uždirba virš penkių šimtų litų (= daugiau kaip (negu) penkis šimtus, per penkis šimtus, penkis šimtus su viršum);

2. nusakant ypatybės ar būsenos viršijimą: Tai jau virš įžūlumo (= negirdėtas įžūlumas. Tai bent įžūlumas!). Tai virš mano jėgų (= man per sunku, viršija mano jėgas). Du kūrinius dar atliko virš (= po) programos;

3. pabrėžiant, iškeliant kurio nors reiškinio pirmenybę: Asmeninius interesus jis stato virš visuomeninių (= Asmeniniai interesai jam svarbiau negu visuomeniniai, asmeninių interesų jis daugiau žiūri negu visuomeninių). Mūsų darbas yra virš asmeniškų nesutarimų (= Mūsų darbui nesvarbu (netrukdo) asmeniški nesutarimai).

Vart.: Virš(um) avilio skraidė bitės. Teko padirbėti virš normos.

viršgamtinis n. vert. – antgamtinis.

viršpelnis n. vert. – antpelnis.

viršžmogis n. vert. – antžmogis.

visa- – dėmenį turinčius būdvardžius geriau vart. be priesagos -iškas, -inis: visagališkas (= visagalis) įstatymas, visateisinis (= visateisis) šeimininkas;

geriau nevart. sudurtinių dalyvių su šiuo dėmeniu: visaapimantis (= viską apimantis) klausimas, visagalintis (= visagalis) žmogus, visanugalinti (= viską nugalinti) jėga, visažinantis (= visažinis, viską žinantis) burtininkas. Kai dėmuo visa- tik dubliuoja kolektyvinės reikšmės šaknį, geriau vart. būdvardžius be dėmens visa-: visaliaudinis (= liaudies, visos liaudies) turtas. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

visa eilė – geriau daug, nemaža, keletas: Tai nulėmė visa eilė (= daug) objektyvių priežasčių. Surengs visą eilę (= daug, nemaža) koncertų. Žr. eilė.

viso – nevart. r. „iš viso“: Išaugo naujos elektrinės, erdvūs kultūros namai, didžiulės fermos viso (= iš viso) 54 pastatai. Viso (= Iš viso) jų tik ketvertas. Rungtyniavo viso (= iš viso) 14 komandų. Gauta viso (= iš viso) 45 Lt. Žr. prieveiksmis.

Vart.: Viso reikalo gali nepasakoti. Nesuvalgyk viso kumpio. Viso gero.

vis tik, vis tiktai – geriau nevart. r. „vis dėlto, visgi“: Vis tik (= Vis dėlto) tėvas buvo pasiryžęs išleisti sūnų į mokslus. Vis tik (= Vis dėlto) ir šį kartą nugalėjo vilniečiai. Ir vis tiktai (= Vis dėlto, visgi) ir šiuose namuose yra dūmų.

Vart.: Visi darbai vis tik man ir man.

vystymasis – kai kur geriau raida, plėtojimasis, lavėjimas, rutuliojimasis: Kalbos ir mąstymo vystymasis (= raida, plėtojimasis, rutuliojimasis). Žodis vystymasis neturėtų nustelbti kitų žodžių.

vystyti(s) – geriau nevart. junginiuose su abstrakčiais daiktav. vietoj konkretaus veiksmažodžio: Vystė atkaklią kovą už medžiagų taupymą (= Kruopščiai taupė medžiagas). Vaiko gabumus reikia vystyti (= ugdyti) iš mažens. Rūpinasi vystyti (= plėsti, gerinti) būrelių veiklą. Mašina vysto (= didina) greitį. Autoservisas dabar vystomas (= plečiamas, plėtojamas) dviem kryptimis. Sparčiai vystomi (= plečiami, plėtojami) telefonų tinklai. Atsiranda noras žaisti, vystosi (= lavėja, gerėja) orientacija. Junginiai su vystytis daugiau pateisinami abstrakčioje mokslinėje ar kanceliarinėje kalboje, o buitinėje ir meninėje kalboje pirmenybę reikia teikti konkretesniam veiksmažodžiui.

Vart.: Vystyti kūdikį. Vystyti (Plėtoti) pramonę, mokslą. Vystyti (Plėtoti, rutulioti) mintį.

visumoje – nevart. r. „apskritai, iš viso“: Visumoje (= Iš viso) tas planas sudarytas apgalvotai. Visumoje (= Apskritai) konferencija patiko. Visumoje (= Apskritai) už ganyklų priežiūrą atsako gyvulininkystės specialistai. Geresni ryšiai su miestu visumoje (= apskritai). Žr. vietininkas.

Vart.: Reikia mokėti susigaudyti įvykių visumoje.

visų pirma || pirmiausia: Visų pirma (Pirmiausia) turėsite su pirmininku pakalbėti.

visuotinas – geriau visuotinis: Visuotinas (= Visuotinis) balsavimas. Visuotinas (= Visuotinis) susirinkimas. Visuotinas (= Visuotinis) ornamentų išplitimas. Žr. -inas.

vyšniavas hibr. – vyšninis, vyšnių spalvos: Atėjo su vyšniava (= vyšnine, vyšnių spalvos) suknele. Jo veidai įkaitę, net vyšniavi (= vyšniniai, vyšnių spalvos). Žr. -avas.

vokiškas(is) – nevart. r. „vokietis, vokiečių“: Per karą čia atsibastė būrys vokišką (= vokiečių) vyrų. Dalyvavo mūšiuose su vokiškaisiais (= vokiečių) kariais. Žr. -iškas.

Vart.: Muziejuje pamatėme senų vokiškų ginklų.

volioti: durnių volioti n. vert. – kvailiu dėtis, kvailioti, paikioti.

vosilka n. svet. – rugiagėlė. 

vot n. svet. – štai, va: Vot (= Štai, va), ir viskas! Vot (= Štai, va) ir padaryk tokiam ką, kad nori.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *