u (ū)

      ubagas n. svet. – elgeta.

-ukė – n. pries. skaitvardiniams daiktavardžių vediniams daryti: dvejukė (= dvivietis [kambarys], antrasis, antrukas [autobusas, troleibusas], dvejetas [pažymys]); trejukė devyniukė…

Vart.: mažiukė, vištukė.

uknolis n. svet. – pasagvinė.

ukolas n. svet. – l. injekcija, adata; 2. dūris (sport.).

ulioti, uliavoti n. svet. – 1. ūžauti, puotauti, siausti; 

2. trankytis, bastytis.

unikalinis – geriau unikalus: Valstybė saugo visus unikalinius (= unikalius) architektūros paminklus. Žr. -alinis.

univermagas n. svet. – universalinė (parduotuvė).

universamas n. svet. – (universali) maisto parduotuvė; prekybos centras.

untai: kailiniai untai n. svet. – auliniai kailiabačiai.

-uotas (-iuotas) – otas: kaIvuota (= kalvota) apylinkė; spalvuotas (= spalvotas) popierius; galvuotas (= galvotas) debesis; garbanuotas (= garbanotas) ėriukas: kočiuota (= kočiota) tešla; nukainuota (= nukainota) prekė.

Vart.: 1. žymint vyr. g. pagrindinio žodžio kokių nors paviršiaus savybių gausumą: akmenuotas kelias, dygliuotas ežys, ginkluoti kareiviai, pirštuotos pirštinės, spygliuota vieta, vingiuotas takas, plaukuota ranka, gauruotas šuo, šašuota galva, banguota jūra;

2. pagrindinio žodžio skiriamąją savybę: akiniuotas vyras, raštuota juosta, kailiniuotas senis, tinkuota siena, eiliuota poema.

uzbonas n. svet. – ąsotis.

už:

kilm. priel. – kai kur geriau prie, po: Išdirbti savaitę be poilsio už (= prie) kombaino vairo ne kiekvienas gali. Už (= Prie) savo darbo stalo prasėdėjau gerą amžiaus pusę. Sėdo už (= prie) vairo ir nurūko keliu. Mintys eina viena už (= po) kitos. Metai už (= po) metų ir taip prabėga visas gyvenimas;

|| prie: Visi susėdo už (prie) stalo, ir prasidėjo vaišės; 

už sykio, už karto tarm. – kartu, išsyk, iš karto, iškart: Už karto (= Iš karto, iškart) pataikiau; 

už tavęs tarm. – kai nurodoma ne vieta, o priežastis: Už tavęs (= Per tave, dėl tavęs) visi pavėlavome.

Vart., žymint: 1. kryptį, slinktį: Tuoj saulė užeis už debesų. Jie užbėgo už krūmų. Peilis užkrito už lovos;

2. atstumą, kur vyksta veiksmas: Už upės augo medis. Gyveno jis už kokios mylios;

3. daiktą, už kurio imamasi: Jis už galvos nusitvėrė. Nei valgęs, nei gėrės tuoj už knygos;

4. laiko tarpą: Jis išvyko į praktiką ir sugrįžo tik už (po) metų. Už (Po) valandos jau ir vakaras;

5. lyginant: Lengvesnis už plunksną. Jis už visus geriausias.

gal. priel. – nevart.: 1. reiškiant laiko tarpą, per kurį kas vertinama, kainojama, atlyginama: Gamykla įvykdė gamybos planą už visus metus (= visų metų gamybos planą) pirma laiko. Iki mėnesio 5 dienos reikia pateikti įmonės darbo ataskaitą už praeitą mėnesį (= praeito mėnesio įmonės darbo ataskaitą). Mus džiugina gamybos rezultatai už pirmą ketvirtį (= pirmo ketvirčio gamybos rezultatai). Buvo susumuoti dviejų brigadų darbo rezultatai už antrąjį pusmetį (= antrojo pusmečio darbo rezultatai).

Apskaičiuota, kad produkcijos savikaina už šiuos metus (= per šiuos metus, šiais metais) gerokai sumažėjo. Už pirmąjį ketvirtį (= Pirmąjį ketvirtį, per pirmąjį ketvirtį) Kaunas mus aplenkė;

2. nereiškiant pakeitimo ko kuo (pavadinimo): „Žalgirio“ komandą (= „Žalgirio“ komandoje) šiemet žais nemaža jaunimo;

3. laikant (imant) ką kuo: Siūloma šią rezoliuciją imti už pagrindą (= kaip pagrindą, pagrindu). Susirinkimo dalyviai nusprendė pateiktąjį projektą priimti už nutarimo pagrindą (= kaip nutarimo pagrindą, nutarimo pagrindu). Jo žodžius visi palaikė už malonę (= kaip malonę, malone) ir linksmiau susižvalgė. Imdama už tą patį (= Laikydama tokiomis pat, vienos rūšies) visai skirtingas figūras, topologija darosi labai išranki. Už ką (= Kuo) tu mane palaikei;

geriau nevart., reiškiant: 1. ko rezultatą, o ne atlyginimą už ką: Audra ūkiui padarė nuostolių už 720 tūkst. litų (= 720 tūkst. litų nuostolių);

2. kai daugiau akcentuojama rūšis, taip pat geriau vart. nusakomąjį kilmininką: Skelbiamas konkursas už pavyzdingiausiai sutvarkytą sodybą (= pavyzdingiausiai sutvarkytos sodybos konkursas). Dalyvaukime apžiūroje už aukštą darbo kultūrą (= aukštos darbo kultūros apžiūroje). Buvo patvirtinti tarifai už buitines paslaugas (= buitinių paslaugų tarifai);

3. veiksmo tikslą: Už du skatikus (= Dėl dviejų skatikų) jis su pačiu velniu eitų galynėtis.

Vart., žymint: 1. atpildą, apmokėjimą, įkeitimą: Už vieną muštą šimtą nemuštą duoda. Dirbome tik už pavalgymą. Pardaviau kostiumą už 100 litų. Namus pardavė už skolas. Jis mane pamilo už gerą širdį. Sukeikė berną už arklių čaižymą;

2. pavadavimą: Aš už jį padirbėsiu. Valgo už vieną, dirba už du. Aš jį palaikiau už gerą žmogų (geru žmogumi). Kam mane už kvailą (kvailu) laikai? Nusiprausk, varna už vaiką nuneš;

3. profesiją, pareigas, darbą, vietą: Dirbo pas ponus už berną (bernu). Našlaitę pasiėmė už išdukterę (išduktere);

4. lyginimą: Žalesnis už lapus žalius ten klykavo žalvarnis. Tu geriau dainuoji už mane.

už- ap-, at-, į-, pa-, pri-, su-: Į parduotuvę užvežė (= atvežė) daug naujų prekių. Metimas neužskaitytas (= neįskaitytas). Ar galima jus valandėlę užtrukdyti (= patrukdyti, sutrukdyti)? Geras pjesės siužetas bematant užintriguoja (= suintriguoja, sudomina) žiūrovą. Ar užsipylei (= prisipylei) benzino? Užpildyk (= Pripildyk, prikrauk) krepšius, kad nė vieno tuščio neliktų. Ar užpildei (= pripildei) sifoną. Paveikslas užpildytas niūriais tonais (= kupinas, jame gausu niūrių tonų). Subtiliai užmanyta (= sumanyta) idėja. Knygos storai užneštos (= apneštos) dulkėmis;

geriau be priešdėlio: Prašom užkomposteruoti (= komposteruoti, pa(si)žymėti) talonus. Šis mikrorajonas bus užstatomas (= statomas) laisva kompozicija. Žr. veikslai.

Vart. reiškiant: 1. veiksmo kryptį: Užlindo jis už tvarto ir užlipo ant stogo;

2. veiksmo trumpumą: Užsuk kada nors į svečius;

3. kliūčių sudarymą: Užkalk tą skylę skarda;

4. veiksmo pradžią: Užtraukė dainą, laukai suskambėjo. Užpilk vandens ant rankų, nusiprausiu;

5. veiksmo galą: Mergaitę mirtinai užkapojo. Užmuš, jei netylėsi;

6. veiksmo naudą: Kiek ten uždirbi per mėnesį. Užsitarnavau medalį;

7. mažybės veiksmą: Užvalgyk, ir einam. Užnešk, kai eisi pro šalį;

8. užsitęsusį veiksmą: Užsikalbėjau, ir išbėgo sriuba. Neužsisėdėk per ilgai;

9. individualų veiksmą: Užteko tų grūdų iki pavasario. Užgavo mane tos kalbos.

užaštrinti – nevart. r. „sustiprinti, suintensyvinti, pabrėžti, paryškinti“: Užaštrinti klausimą (= Klausimą spręsti iš esmės, kelti visu griežtumu). Rašytojai savo kūriniuose turi užaštrinti (= paryškinti, pabrėžti) kovą dėl gėrio.

Vart.: Reikia užaštrinti pieštuką. Užaštrink kuolą, ir lįs į žemę.

užcinuoti svet. – geriau ažalavuoti. Žr. cinas.

uždaras:

uždaras silkėms – geriau silkių uždaras; 

uždaras salotoms – geriau salotų uždaras. Žr. naudininkas.

uždaryti – nevart. r.: 1. „užversti“: Perskaitęs paskutinį puslapį, uždariau (= užverčiau) knygą ir dar ilgai sėdėjau galvodamas;

2. „baigti“: uždaryti (= baigti) ligonio lapelį; uždaryti (= baigti) sąrašą;

3. „uždengti“: Įkaitinkite uždarytą (= uždengtą) keptuvę;

kartais geriau (si)merkti, už(si)čiaupti: Netikėtai suėmė miegas, ir nepajutau, kaip akys užsidarė (= užsimerkė)

Vart.: Parduotuvę laikas uždaryti, jau po aštuonių. Uždarykit kiaules, joms jau per karšta. Fašistai uždarė į kalėjimus geriausius šalies žmones. Sėdi užsidaręs kambaryje, nė pasaulio nemato. Užsidaręs žmogus (nekalbus, neatviras). Sriubą užsidaryk kiaušiniu ir grietine.

už(si)dėti – nevart. r.: 1. „priteisti, (pa)skirti, priskirti“: Baudas už pasėlių nuganymą uždeda (= skiria) vykdomieji organai. Teismas uždėjo (= paskyrė) nuobaudą už įstatymo pažeidimą. Uždėti (= Priteisti, priskirti) teismo išlaidas atsakovui;

2. „vilktis, mautis, autis, rištis, segtis ir pan.“: Užsidėk (= Apsivilk) chalatą, peršalsi. Užsidėjusi (= Apsivilkusi) geriausią suknelę, išėjo Monika iš namų. Vos užsidėjo (= užsimovė) naujas pirštinaites, žiūrėk, jau pirštai lenda. Užsidėjau batus, naują kaklaraištį, švarką, paltą, skrybėlę (= Apsiaviau batus, pasirišau naują kaklaraištį, apsivilkau švarką, paltą, užsidėjau skrybėlę) ir atrodžiau ne blogiau už patį šeimininką Daubarą. Nenorėk, vaikeli, prilygti toms, kurios, užsidėjusios margas skareles, aukso žiedus, auskarus, šilkines kojines, batus aukštais kulnimis, žibančius diržus (= apsirišusios, apsigobusios margomis skarelėmis, apsimausčiusios aukso žiedais, įsisegusios auskarus, apsiavusios šilkinėmis kojinėmis, batais su aukštais kulnimis, apsijuosusios žibančiais diržais), eina per miestą, nosį užrietusios, ir į nieką nežiūri. Užsidėjusi sijoną, prijuostę (= Apsisegusi sijoną, užsirišusi, prisisegusi prijuostę) tai dar ne merga. Užsidėjęs (= Apsivilkęs) gerąjį švarką, išėjo malkų kirsti. Vos tik užsidėjęs (= prisitvirtinęs, prisirišęs) slides, pasileidau nuo kalno;

uždėti globą paskirti globėją;

uždėti pamatus pakloti pamatus;

uždėti planą nustatyti planą;

uždėti siūlę medic. – susiūti, užsiūti pjūvį, žaizdą;

uždėti šaligatvį pakloti, įrengti šaligatvį;

uždėti viršininku paskirti viršininku.

Vart.: dėjo ranką ant peties. Užsidėk akinius, geriau matysi. Raštą parašei, bet dar antspaudą reikia uždėti (pridėti). Ponas nė skatiko neuždėjo. Reikėtų dar malkų uždėti, geriau degtų. Uždėjo per sprandą ir neišimsi. Uždėk už mane litą, atiduosiu.

užduotas:

užduota koncentracija reikiama, nustatyta, numatyta koncentracija; Nukrypimai nuo užduotos (= reikalingos, nustatytos) koncentracijos neturi viršyti nė šimtosios procento; 

užduotas svoris reikiamas, reikalingas svoris.

užgalandinimo staklės galandimo staklės.

užgaląstojas, užgalandytojas, užgaląstytojas galąstojas, galandėjas: Mūsų gamyklai reikia frezuotojų, tekintojų, užgaląstojų (= galąstojų, galandėjų) ir kitų specialybių darbininkų.

užganėdinti patenkinti, paakinti.

užgyventi nevart. r. „apgyventi“: Iš užgyventų (= apgyventų, gyvenamų) vietų jie traukė į dykvietes. Žr. už-,

Vart.: Šitie namai dar senelio užgyventi.

užgrasinti n. vert. – prigrasinti: Padavė raktą ir užgrasino (= prigrasino): tik nepamesk. Žr. už-.

užįdomauti sudominti: Kalbėtojas mokėjo užįdomauti (= sudominti) klausytojus. Žr. įdomauti.

užimtas – nevart. r. 1. „dirbantis kokį darbą“: Mindaugo vaidmenyje užimtas (= vaidmenį, vaidina) žinomas aktorius. Iki šiol mūsų apylinkėje nepakankamai buvo užimtos (= turėjo, gaudavo darbo) moterys, todėl nutarėme steigti mezgyklą. Esu užimtas normavimu (= Dirbu normavimo darbą, normuoju);

2. „užsiėmęs“: Netrukdyk, esu labai užimtas (= užsiėmęs),

Vart.: Tas butas jau užimtas (apgyvendintas). Kai nuėjau, mano vieta jau buvo užimta. Šitie baldai užima daug vietos. Bėgau, net kvapą užėmė.

užimti – nevart. r. „dominti“: Šis darbas jį labai užima (= domina);

užimti poziciją (kokiu klausimu) – geriau laikytis (kokios) pozicijos: Čia nemažas nuopelnas ir buvusio fakulteto dekano, kuris šiuo klausimu užėmė gana principingą poziciją (= laikėsi gana principingai).

Vart.: Po atkaklios kovos kariai užėmė priešo pozicijas.

užinteresuoti n. vert. – suintersuoti, sudominti: Klausytojai buvo užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) nauju siūlymu. Ūkininkas turi būti užinteresuotas (= suinteresuotas) ne tik stiprinti savo ūkį, bet ir visos šalies ekonomiką. Žr. už-.

užkariauti – kartais geriau į(si)gyti, iš(si)kovoti, patraukti, užvaldyti: Visų dėmesį vis labiau užkariauja (= patraukia) nauji darbo metodai. O jis, išklausęs mane, pamokė, kaip užkariauti (= iš(si)kovoti, į(si)gyti) darbininkų pasitikėjimą.

Vart.: Kunigaikštis tikėjosi užkariauti visą šalį, bet jo kėslai sužlugo.

užkepas apkepas; Kepenėlių užkepas (= apkepas) su padažu.

užklausimas kanc. – geriau paklausimas: Rinkėjai pateikė deputatui užklausimą (= paklausimą). Žr. už-.

užkomposteruoti – geriau komposteruoti, įžymėti, išmušti, pramušti: Prašom užkomposteruoti (= įkomposteruoti, įžymėti, pramušti, išmušti) taloną. Žr. už-.

užkrauti – nevart. r. „prikrauti“: Užkrauti runkeliais (= Prikrauti runkelių) galima ir šią mašiną. Esant ventiliacijai, čia galima užkrauti (= prikrauti) iki 5 metrų. Užkrauti (= Prikrauti, įkrauti) akumuliatorių. Žr. už-.

Vart.: Šakes šienu užkrovė, neberanda. Užkrovė tokį sunkų darbą, kad atsikvėpti nėra kada. Visas klojimas užkrautas kviečiais (pilnas kviečių), nebėra vietos.

užlaikymas – nevart. r. „laikymas, priežiūra“: čia kalbėti apie gerą mašinų užlaikymą (= priežiūrą, laikymą), jeigu jos paliktos žiemai plyname lauke. Susirinkime buvo aptartos galvijų šėrimo bei užlaikymo (= priežiūros, laikymo) sąlygos. Visiems turi rūpėti gyvenamojo (butų) fondo užlaikymas (= priežiūra). Kelių, skverų, pastatų užlaikymas kanc. (= priežiūra).

Vart.: Tas mano užlaikymas (sulaikymas) namuose visiems daug kainavo.

užlaikyti – nevart. r. ,,(iš)laikyti, prižiūrėti“: Nežinojome, kaip grūdus žiemą užlaikyti (= laikyti). Užlaikyti (= Išlaikyti) senus tėvus vaikų pareiga. Ūkininkams turi rūpėti ne tik statytis naujus pastatus, bet ir senuosius gerai užlaikyti (= laikyti, prižiūrėti). Tinkamai užlaikyti (= prižiūrėti) kelius mes jau įpratome.

Vart.: Kas gali mane namie užlaikyti? Molis gerai užlaiko vandenį. Čia šiluma prastai užsilaiko. Ilgam užlaikyti kvėpavimą ne kiekvienas gali.

užleisti – kartais geriau apleisti, palikti be priežiūros, nesirūpinti kuo: Prieš man ateinant, ši mokykla buvo visiškai užleista (= apleista, palikta be priežiūros). Kur vaikai užleisti (= apleisti, palikti be priežiūros, jais nesirūpinama), ten nelauk gero auklėjimo vaisių.

Vart.: Laukai buvo užleisti piktžolėmis. Rudenį užleidome karves ant dobilų. Ar užleidi vietą senam žmogui? Kam užleidai tą smarvę?! Užleisk (užpjudyk) kiaules šunimi. Užleidau sakais skylę. Užuolaidą užleisk, jau metas. Užleisk bent dešimtį centimetrų.

užmanymas n. vert. – sumanymas, mintis, idėja, planas: Toks buvo projekto autorių užmanymas (= sumanymas). Jo užmanymui (= sumanymui) steigti kultūros namus visi pritarė. Mano galvoje ilgai brendo du užmanymai (= sumanymai, idėjos), kuriuos jau pradedu įgyvendinti. Šiandien dailininko dirbtuvėje gimsta nauji užmanymai (= sumanymai, planai, naujos idėjos). Režisieriaus užmanymas (= sumanymas) įdomus. Žr. už-.

užmanyti n. vert. – sumanyti, sugalvoti: Jam pavyko užmanyti (= sumanyti, sugalvoti) naują šio uždavinio sprendimą. Užmanė (= Sumanė, sugalvojo) lokys medaus pasikopinėti. Žr. už-.

užmesti, užmetinėti – nevart. r. „prikišti, prikaišioti, padaryti priekaištą“: To jam negalima užmesti (= prikišti). Šis berniukas gerai mokosi, nieko jam neužmesi (= neprikiši). Nereikia jam užmetinėti (= prikaišioti, daryti priekaištų), dabar jau niekas nepadės.

Vart.: Įsiūbavau ir užmečiau lazdą ant stogo. Vyrai užmetė tinklus, dabar žuvies laukia. Užmesk avims pašaro, kad nebliautų. Užmetė po pliauską, ir tuoj sušilo. Kur čia tą knygą užmėtei, kad nerandu. Užsimetė, ir tiek. Užmečiau kiek už dantų (nedaug valgiau).

užmetimas, užmetinėjimas – nevart. r. „priekaištas, prikaišiojimas“: Reikia padaryti užmetimą (= priekaištą, reikia papriekaištauti), kad jis neatliko, kas buvo sakyta. Toks užmetimas (= priekaištas), mano manymu, nėra teisingas. Visokių užmetinėjimų (= priekaištų, prikaišiojimų) Morta išgirdo.

Vart.: Užmetimas (užmėtymas) pėdų ant šalinės per daug nevargino. 

užmušti:

užmuštas per autoavariją geriau žuvęs per autoavariją; 

užmušti mintį, viltis n. vert. – užgniaužti, nuslopinti mintį, sužlugdyti viltis.

užnešimas n. vert. – pažymėjimas, nubrėžimas: Pradedant statybą, pirmiausia daromas užnešimas (= pažymėjimas) natūroje (geriau pirmiausia nužymima natūroje). Labai svarbus darbas kontūrų užnešimas (= nubrėžimas).

užnešti – nevart. r.: 1. „pažymėti, išvesti, nubrėžti“: Pirmiausia reikia užnešti (= pažymėti) žemėlapyje atskirus taškus. Grafike užnešame (= išvedame, nubrėžiame) lygiagretes linijas;

2. „būti panašiam, ką priminti“: Šis daiktas į arklio galvą užneša (= panašus į arklio galvą). Jis į savo tėvą užneša (= panašus);

3. „užtepti“: Išdžiūvus pirmajam, reikia užnešti (= užtepti) antrąjį dažų sluoksnį;

4. „blokšti, mesti į šalį“: Mašina rieda gerai, tik per posūkius užneša (= nubloškia, meta į šalį).

Vart.: Lentyną užnešiau ant aukšto. Palauk, tuoj užnešiu pinigus. Smėlis užnešė šaltinį. Dar kokios ligos neužnešk. Ar čia bėda tave užnešė!

užpavėsinti vert. – geriau pavėsinti, daryti pavėsį, laikyti (auginti) pavėsyje: Kai kuriuos augalus reikia užpavėsinti (= pavėsinti; kai kuriems augalams reikia padaryti pavėsį). Paruoštą mišinį būtina užpavėsinti (= laikyti pavėsyje).

užpilas – nevart. r. „padažas“.

Vart.: Vyšnių užpilas (antpilas) išėjo geras.

užpilta vištiena vištiena su padažu.

užpildymo (= pildymo) punktas (pildykla).

užpildyti – nevart. r. „pripildyti, prikimšti“: Mikropipetė užpildoma druskos tirpalu (= pripildoma druskos tirpalo). Šia mase reikia užpildyti (= Šios masės reikia prikimšti) pipirus. Viešnagių tvarte vist gardai užpildyti paršavedėmis su paršeliais (= pilni paršavedžių su paršeliais). Žr. už-.

Vart.: Reikia rūpestingai užpildyti visus tarpus. Anketą užpildyk ir rytoj atnešk.

užpylėjas pilstytojas (žmogus). Žr. -tojas.

užpilti (automobilį, traktorių) – pripilti, prisipilti (skystojo kuro). Žr. už-.

užpylimo stotis degalinė.

užplokštintas spec. – plokščias, paplokščias, paplotas: Laužtuvas užplokštintais (= plokščiais, paplokščiais, paplotais) galais.

užregistruoti – kartais geriau įregistruoti: Pasą užregistravo (= įregistravo) laikinai. Užregistravo (= Įregistravo) santuoką, naujagimį.

Vart.: Astronomai užregistravo naują kometą. Atvykus reikia užsiregistruoti.

užrezervuoti – 1. rezervuoti: Užrezervuokite (= Rezervuokite) vietą vagone;

2. garantuoti: Pirmoji vieta turnyre jam jau užrezervuota (= garantuota).

užsibrėžti – kartais geriau užsibrėžti tikslą, sutarti, sumanyti: Mūsų ūkio žemdirbiai užsibrėžė (= užsibrėžė tikslą, sutarė, sumanė) švenčių išvakarėse surengti pabaigtuves. Audėja užsibrėžė (= užsibrėžė tikslą, sumanė, pasiryžo) stoti į institutą.

Vart.: siuvinyje užsibrėžiau paraštę. Užsibrėžė (įbrėžė) degtuką.

už(si)dėti – žr. dėti(s).

užsiduoti – nevart. r. „pasiryžti kam, nusistatyti, pasirinkti“: Užsiduoti (= Pasirinkti) nauji tyrinėjimai leido išspręsti sudėtingą mokslo problemą. Iš anksto užsiduotas (= nusistatomas) temperatūros režimas daug padeda tyrinėti kitus reiškinius. Užsiduotas (= Nusistatytas, pasirinktas) reikiamas dydis.

Vart.: sidaviau su plaktuku per pirštą.

užsiėmimas vert. – geriau: 1. kursai, pamokos, repeticijos (dramos būrelio, saviveiklos), susirinkimas (fakultatyvo, liaudies universiteto), treniruotė (sporto kolektyve), pratybos;

2. verslas: Pagrindinis salos gyventojų užsiėmimas (= verslas) žvejyba; 

praktiniai užsiėmimai n. vert. – pratybos, praktikumai.

užsigręžti – nevart. r. „nusigręžti“: Jis užsigręžė (= nusigręžė) nuo manęs.

užsikrauti nevart. r. „būti prikraunamam“: Taip pamažu kambariai užsikrauna įvairiais daiktais (= prikraunami įvairių daiktų). Taip gerai užsikrauna (= prikraunamas) sandėlis. Per naktį akumuliatorius užsikrovė (= prisikrovė).

Vart.: Taip užsikrausime daiktais iki pat galvos.

užsimokėti – nevart. r. „išsimokėti, apsimokėti“: Auginti cukrinius runkelius dabar užsimoka (= išsimoka, apsimoka).

Vart.: simokėk ir gali eiti.

užsipilti nevart. r. „prisipilti“: Ar užsipylei (= prisipylei) baką benzino? Žr. už-.

Vart.: sipilk šalto vandens ant galvos ir atvėsi.

užsirekomenduoti kanc. – kitur geriau pasirodyti: Statydami elektrinę, jaunieji specialistai gerai užsirekomendavo (= pasirodė).

užskaita n. vert. – įskaita: Užskaitas (= įskaitas) laikysime iš viso kurso.

užskaitinis įskaitinis: Užskaitinis (= Įskaitinis) komandos dalyvis (sportininkas).

užskaityti n. vert. – 1. įskaityti: Už laimėtą partiją žaidėjui užskaitomas (= (į)skaitomas) taškas. Neatvykusiai į rungtynes komandai užskaitomas (= (į)skaitomas) pralaimėjimas. Ministerija jam užskaitė (= įskaitė) visą kursą, išeitą universitete. Pernai sumokėti pinigai šiemet buvo užskaityti (= įskaityti). Gamybinė praktika jums užskaitoma (= įskaitoma);

2. perduoti: Norkus užskaitomas jūsų žiniai (= perduodamas jūsų žinion). Žr. už-.

užslaptinti įslaptinti. Žr. už-.

užstatymo projektas statymo, statybos projektas (kai ne teritorija užstatoma, o statomi objektai).

užstatyti – geriau nevart. r. „statyti“: Šiemet pradėjome užstatyti (= statyti) naują gyvenvietę. Žr. už-.

Vart.: Langą spinta užstatė. Tas sklypas (teritorija) jau užstatytas. Už skolą užstočiau (įkeičiau) armoniką. 

užstatytojas statytojas: Naujo kvartalo užstatytojas (= statytojas) – namų statybos kombinatas. Šiuos namus stato keli užstatytojai (= statytojai, kelios statybos organizacijos, įmonės).

užtaisyti geriau nevart. r. „pripildyti“: Nunešk dujų balionėlį, kad užtaisytų (= pripildytų). Ar šis gesintuvas jau užtaisytas (= pripildytas)?

Vart.: taisyk spragą tvoroje. Vos užtaisiau kojinę, o ji vėl kiaura. Ar šautuvai jau užtaisyti? Ką tu man dar užtaisysi (padarysi, iškrėsi pokštą)!

užtarytojas arch. – geriau užtarėjas.

užtemdytas – nevart. r. „patamsėjęs, pritemęs“: Plaučių viršūnės buvo užtemdytos (= patamsėjusios, pritemusios). Žr. dalyvis.

Vart.: Pro užtemdytus langus nieko nebuvo matyti.

užtikrintai – daug kur geriau 1. tvirtai: „Žalgirio“ komanda užtikrintai (= tvirtai) pirmauja varžybose. Jis atsakinėjo užtikrintai (= tvirtai). Mes užtikrintai (= tvirtai) stovime ant kojų, todėl ateitis mūsų nebaugina;

2. tikrai: Kad paukščiai mūsų krašte užtikrintai (= tikrai) globojami, matyti kiekviename žingsnyje. Kai sektantų auka būna užtikrintai (= tikrai, visiškai) apmulkinta, ji gauna uždavinį mulkinti kitus.

užtikrinti – daug kur geriau: 1. laiduoti, garantuoti, lemti, rūpintis: Kiekvienas vairuotojas privalo pasirinkti greitį, užtikrinantį (= garantuojantį) eismo saugumą. Mykolo pelnytas taškas užtikrino (= garantavo, nulėmė) pergalę klaipėdiečių komandai. Sudarytojo parinkta medžiaga užtikrino (= nulėmė, laidavo) rinkinio vientisumą;

2. su veiksmaž. kilmės daiktav. geriau atitinkamas veiksmaž., kada veikėjas pats dirba.

Vart.: Saugumo taryba privalo užtikrinti (garantuoti) tarptautinį saugumą. Mes turime užtikrinti (įtvirtinti) savo iškovojimus, tada galėsime žengti į priekį.

užtylėti n. vert. – nutylėti: To fakto neužtylėk (= nutylėk), o viešai paskelbk.

užtrukdyti n. vert. – sutrukdyti, patrukdyti: Ar galiu jus valandžiukę užtrukdyti (= sutrukdyti, patrukdyti)? Žr. už-.

įtvirtinti – nevart. r.: 1. „pažymėti, užfiksuoti“: Reikia skubiai užtvirtinti (= pažymėti, užfiksuoti) avarijos pėdsakus;

2. „patvirtinti“: Iki metų galo reikia užtvirtinti (= patvirtinti) darbo planus;

3. „įtvirtinti, sutvirtinti“:  Skersinis per upę įstatomas ir užtvirtinamas (= sutvirtinamas, įtvirtinamas);

4. „paskirtį, priskirti“: Žemės naudotojams užtvirtinami (= paskiriami, priskiriami) nauji plotai.

Vart.: tvirtinkime (suveržiame) virvę šioje vietoje, kad nesismauktų.

užvaldyti – nevart. r. „įvaldyti, perprasti“: Kaimo mechanizatoriai greitai užvaldė (= Įvaldė) naująją techniką. Ilgainiui mes užvaldėme (= perpratome) visas meno paslaptis;

geriau nevart. r. „apimti, pagauti“ (pykčiui, nerimui, baimei, neapykantai ): Kai išgirdau tuos žodžius, mane visą užvaldė (= apėmė, pagavo) pyktis.

Vart.: Priešai užvaldė kraštą, bet neužvaldė žmonių.

užvardijimas, užvardinimas pavadinimas, vardas, antraštė: Toks šios knygos užvardijimas (= antraštė). Kūrinio užvardijimas (= vardas, antraštė) man nepatinka.

užvardyti, užvardinti pavadinti, duoti vardą, antraštę: Straipsnį parašiau, tik nežinau, kaip užvardyti, užvardinti (= pavadinti).

užvažiavimas – nevart. r.: 1. „pamaina“: Ar naujas užvažiavimas (= nauja pamaina) dar neprasidėjo? Užvažiavimo (= Pamainų) dienomis registratūra sanatorijoje veikia iki 20 valandos;

2. „važiavimas“ (sportas): Utenos varžybų trečias užvažiavimas (= ratas, laukas).

Vart.: Jam šitas užvažiavimas (užsukimas) brangiai atsiėjo.

užvažiuoti – nevart. r. „atvykti“: Į poilsio namus turi užvažiuoti (= atvykti) nauja pamaina (Poilsio namuose turi prasidėti nauja pamaina).

Vart.: Važiavau pro šalį ir užvažiavau (užsukau) valandžiukę. Užvažiuok ant kalno. Užvažiuoti per sprandą.

užvesti – kai kur geriau pradėti (veiklą): Jis užvedė (= pradėjo) javų prekybą (ėmė prekiauti javais), bet prastai sekėsi.

Vart.: Dviratis aplipo purvu, vos užvedžiau prieš kalniuką. Užsivesk, parodyk, kur gyveni. Užvedė mus galulaukėje už krūmo ir liepė palaukti. Užvedė mašiną tik iš trečio karto. Užvedė (pradėjo) kalbą, o pats išėjo.

užvežimas – nevart. r. „siunta“: Prekes gausime kitu užvežimu (= siunta).

užvežti – nevart. r. „atvežti, at(si)vežti“ (prekių): Į parduotuvę užvežė (= atvežė) daug naujų prekių. Ar šaldytuvus jau užvežėte (= atvežėte, atsivežėte)? Žr. už-.

Vart.: Važiavau pro šalį ir užvežiau statinę. Šaka pasileido ii smarkiai užvežė (sukirto) per veidą.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *