t

      taca (-as) n. svet. – padėklas.

tai parod. įv. ir prieveiksmio bevardė giminė – nevart. sudėtine įvardžio ir prieveiksmio dalimi: Kolektyvo darbe yra kas tai, kažkas tai, kažin kas tai (= kažkas, kažin kas) negera. Mano draugas visą vakarą ko tai, kažko tai, kažin ko tai (= kažko, kažin ko) buvo nusiminęs. Mokytojas nutilo ir užsimerkė lyg ką tai, kažką tai, kažin ką tai (= kažką, kažin ką) netyčia būtų prisiminęs. Aš tuoj pamačiau, jog ji buvo kuo tai, kažkuo tai, kažin kuo tai (= kažkuo, kažin kuo) nepatenkinta. Jis man atrodė kur tai, kažkur tai, kažin kur tai (= kažkur, kažin kur) matytas. Vartininkas krito, bet kamuolys kaip tai, kažkaip tai (= kažkaip) netikėtai įriedėjo į vartus. Kiek tai, kažkiek tai (= Kiek) paėjėję, priėjome lauką. Šis paveikslas man kažkodėl tai (= kažkodėl) nepatinka;

lyg tai n. vert. – lyg ir, tartum, tarytum: Neatsimenu, lyg tai (= lyg ir, tartum, tarytum) esu ten buvęs;

ne tai – nevart. r. „lyg ir… lyg ir, ne… ne“ (spėliojant): Ten ne tai žmogus, ne tai medis (= lyg ir žmogus, lyg ir medis; žmogus ne žmogus, medis ne medis) juoduoja.

Vart.: 1. parodom. įv. bevardės giminės reikšme: Kodėl tai (šitai, tatai, tą) padarei? Kažkodėl tai (šitai, tatai, tas) man labai nepatiko. Kažkaip tai (Šitai, tatai, tas) mokiniams labai įstrigo į atmintį. Tai (tatai) buvo balta katytė. Tai (tatai, tas) manęs neliečia. Dėkoju už tai. Atsižvelgiant į tai, darbą užbaigti pavedama Šimonio brigadai. Kas tai? Kas tau tai (šitai, tatai) sakė?

2. dll. išvardijant panašius ar priešingus daiktus: Tai Jonas, tai Petras… Tai vakar, tai šiandien, tai rytoj…

3. pabrėžiant intensyvų veiksmą (dažniau su kad): Kad davė, tai davė! Tai kad griebsiu! Tai šiąnakt lijo! Tai tau, tai tau, pamotėle, bausti mano seserėlę;

4. rodant ryšį su sąlygos šalutiniu sakiniu: Jei duos, tai imsiu. Jeigu tau bus gerai, tai ir aš netrukus atvažiuosiu;

5. išskiriant pabrėžiamą žodį, kai žodelio tai negalima pakeisti žodeliais juk arba gi: Dabar tai eisiu. Tai va kur jis. Tai tu šito nežinojai?

taikyti – nevart.: 1. su veiksmažodiniais daiktav. vietoj konkretaus veiksmaž.: Buvo nuspręsta taikyti gydymą (= gydyti) apomorfinu. Ūkyje buvo taikomas laukų tręšimas (= laukai buvo tręšiami) organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Daugelyje rajono ūkių taikomas mašininis karvių melžimas (= karvės melžiamos aparatais);

2. r. „derinti“: Gydomasis maitinimas (su)taikomas (= derinamas) su gydymu vaistais;

geriau parinkti, naudoti: Taikyti (= Parinkti) tinkamas augalų veisles svarbiausias agronomų uždavinys. Taikyti (= Parinkti, naudoti) ūkių statyboms tinkamus tipinius projektus.

Vart.: Taiko į bėgantį kiškį. Akinius taiko prie akių. Taiko(si) kaip įmanydamas, bet negali įtikti. Ji labai taikosi prie anytos. Taiko(si) pasprukti. Taikosi į vidų. Toks būdas buvo taikomas visose operacijose, įstatymas taikomas ir kitais analogiškais atvejais.

taikstytis:

taikstytis kamtaikstytis su kuo: Valstybė norom nenorom taikstosi esamai padėčiai (= su esama padėtimi). Žr. naudininkas;

taikstytis prie kotaikstytis su kuo (kai su kuo apsiprantama, prie ko priprantama): Taikstosi prie trūkumų (= su trūkumais). Mes negalime taikstytis prie negerovių (= su negerovėmis). Žr. prie.

Vart. r. „taikytis prie ko, prie ko prisiderinti, pritapti“: Bulvarinė literatūra taikstosi prie skaitytojų skonio.

taip – nevart., kai nereikia ką patvirtinti arba teigti: atsiliepiant į telefono skambutį vietoj klausau, Petraitis klauso, alio, atsakant į beldimąsi (į duris) vietoj prašom, prašau;

geriau nevart. r. „todėl, dėl to, taigi“: Petrą pašaukėme kelis kartus, jis neatsiliepė, taip (= todėl, taigi) mes jį ir palikome miške. Suniukę padėjome ant žemės. Jis truputį pavaikščiojo ir pradėjo cypti. Taip (= Todėl, taigi, dėl to) turėjome jį vėl padėti atgal į dėžę.

Vart.: Taip bet kas gali padaryti. Visai ne taip buvo. Taip čia įprasta. Kaip moku, taip šoku. Ir taip toliau. Jis ir taip pyksta ant manės. Čia kažkas ne taip. Širdyje taip ramu. Kas eis taip toli. Taip tau nepraeis. Taip, tai buvo labai seniai;

taip, pavyzdžiui n. vert. – pavyzdžiui, antai, štai, šitaip, taigi…: Taip, pavyzdžiui (= Pavyzdžiui), galime pradėti mikroorganizmų stebėjimą. Taip, pavyzdžiui, (= Antai) Kaune buvo atidaryta nauja „Aušros“ parduotuvė. Taip, pavyzdžiui, (= Štai) mes kitaip manome. Taip, pavyzdžiui, (= Šitaip) galima nustatyti gyvūnų maitinimosi režimą. Taip, pavyzdžiui, (= Taigi) jau gana seniai buvo įvertinta medienos ir miškų reikšmė.

Vart.: Taip (Šitaip), pavyzdžiui, elgiasi vaikai;

taip vadinamas n. vert. – vadinamasis: Taip vadinama (= Vadinamoji) laikinoji valdžia išleido dekretą. Kai kur moksleiviai gyvena taip vadinamuose (= vadinamuosiuose) moksleivių butuose. Angliavandeniai sudaro taip vadinamą (= vadinamąją) baltymų ir angliavandenių komplekso dalį. Medžiagos turi būti normuojamos pagal taip vadinamus (= vadinamuosius) tipinius ar analoginius pavyzdžius. Čia taip vadinama (= vadinamoji) jūsų ataskaita.

Vart.: Šis augalas taip (šitaip) vadinamas todėl, kad jo vaisiai panašūs į pupą.

taipogitaip pat: Šitą patvirtinti gali taipogi (= taip pat) ir mano draugas Petras.

taisyklė: kaip taisyklė – nevart. r. „paprastai, daugiausia, dažniausiai“: Dokumentai aprašomi, kaip taisyklė, (= dažniausiai, paprastai) pagal antraštę. Netvarkingo žmogaus įspūdį, kaip taisyklė, (= paprastai) daro tas, kuris blogai prižiūri savo avalynę. Aš jį, kaip taisyklė, (= paprastai, daugiausia, dažniausiai) sutinku šitoje vietoje. Žr. kaip.

Vart.: Kaip taisyklė, ji gerai suformuluota. Šis apibrėžimas dar nevartojamas kaip taisyklė.

taisymas – geriau nevart. r. „taisykla“: Buitinių prietaisų (avalynės) taisymas (= taisykla). Žr. -imas.

taksos (gaminio kaina ar atlyginimo suma) – taksa: Nustatomos tokios stačio miško taksos (= Nustatoma tokia stačio miško taksa).

taksomotoras n. svet. – taksis, taksi (automobilis): Vilniuje pastatytas modernus taksomotorų (= taksių, taksi automobilių) parkas.

talija || pusiaujas (žmogaus), juosmuo.

talkučka n. svet., žarg. – sendaikčių turgavietė (turgus), daiktaturgis, senturgis.

talpinti – nevart. r.: 1. „spausdinti, dėti (laikraštyje, žurnale)“: Šiame laikraštyje talpinami (= spausdinami) įdomūs straipsniai. Tačiau dalis talpinamų (= spausdinamų) duomenų jau yra pasenę. Jūsų žinutė bus patalpinta (= išspausdinta, įdėta) rytdienos numeryje. Žr. tilpti;

2. „laikyti, krauti, dėti, įtaisyti“: Penimus gyvulius rekomenduojame patalpinti tvarte ir taikyti pririštus (= laikyti tvarte pririštus). Karvidė talpina (= skirta) 100 karvių. Termometras talpinamas (= įtaisomas, laikomas) tam tikrame inde. Bibliotekose sutalpinami (= sukraunami, sudedami, laikomi, yra) dideli literatūros lobiai. Dėžutė talpina (= Dėžutėje telpa) 10 kg obuolių;

3. „apgyvendinti, įkurdinti“: Mes svečius patalpinsime (= apgyvendinsime) „Draugystės“ viešbutyje. Šią vasarą į mūsų mokyklą atvykusią vokiečių jaunimo delegaciją patalpinome (= apgyvendinome, įkurdinome) stovykloje prie Galvės ežero.

Vart.: Aš šituos šiaudus gerai patalpinsiu, ir visi sulįs į šalinę. Butas nedidelis, ar sutalpinsime visus svečius (ar sutilps visi svečiai)?

talpos – dgs. nevart. r. „indai, statinės, cisternos, rezervuarai, talpyklos, laikyklos“: Anykščių vyno gamykloje įrengtos naujos talpos (= statinės, cisternos, talpyklos, laikyklos) vynui laikyti. Laboratorinės talpos (= Laboratoriniai indai) turi atitikti mokslinių tyrimų turinį ir uždavinius. Norint laiku padidinti statomos šiluminės elektrinės galingumą, būtina skubiai atiduoti naudoti naujas mazuto talpas (= cisternas, rezervuarus, laikyklas, talpyklas).

Vart. (vns.): Pripylėme šimto litrų talpos (talpumo) statinę.

tame n. vert. – tas, tai…: Nelaimė tame (= ta; Nelaimė), kad mes vieni kitų nesupratome. Ne tame dalykas, reikalas, o tame (= Ne tas dalykas, reikalas, o tas; Ne tai svarbu, o tai), kad visos kolektyvo grandys dirbtų darniai ir našiai. Žmogus visą gyvenimą ko nors siekia, tame (= tai) ir yra jo gyvenimo esmė. Mes tampame daiktų vergais ir tame (= juose) net matome laimę. Jis laikomas patyrusiu specialistu tame reikale (= Jis laikomas patyrusiu tų reikalų, to reikalo specialistu). Žr. vietininkas.

Vart.: Tame lauke gerai dera kviečiai. Dailininkas tame paveiksle pavaizdavo darbininkus. Antai tame name aš gimiau ir augau. Tame veikale sukaupti ilgų stebėjimų rezultatai;

tame skaičiuje, tame tarpetarp jų, iš to skaičiaus, iš jų: Mokyklos statybai buvo paskirta 300 tūkst. litų, tame skaičiuje (= iš jų, iš to skaičiaus) 250 tūkst. litų statybos ir montavimo darbams. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja apsvarstė daugelį klausimų, tame tarpe (= tarp jų) ir taikos Artimuosiuose Rytuose problemą. Tokių konkursų, tame tarpe (= tarp jų, iš jų) ir senamiesčio statiniams restauruoti, reikėtų skelbti daug daugiau. Žr. vietininkas.

Vart.: Tame (Šitame) skaičiuje yra klaida.

tam panašusį ką nors panašus: Šiai cheminei analizei reikia imti kalcinius ir tam (= į juos) panašius elementus. Mokslininkus domina potvyniai, nuošliaužos, vėjo erozija ir tam (= į juos) panašūs reiškiniai. Žr. panašus.

tamprus, tampriai – geriau glaudus, glaudžiai, artimas, artimai, tiesioginis: Kauno statybininkai palaiko tamprius (= glaudžius) ryšius su žemdirbiais. Tačiau šie požymiai yra tampriai (= glaudžiai, artimai, tiesiogiai) susiję su socialine bei politine šios asmenybės charakteristika. Dviejų šalių ryšius reikia daryti vis tampresnius (= vis labiau glaudinti, stiprinti).

Vart.: Šitas lankas labai tamprus. Triušio mėsa esti tampri (tąsi). Arklys tamprus – negalima pasukti. Raištis labai tamprus, kai užverži spaudžia. Tampri guma.

tangensas mat. – tangentas. Žr. -ensas.

tankus, tankiai – kai kur geriau dažnas, dažnai: Tankus (= Dažnas) jo lankymasis rodo, kad poetas pamėgo mūsų kraštą. Birželio pirmoje pusėje mūsų krašte dar gana tankiai (= dažnai) būna šalnos. Jis tankiai (= dažnai) pas mus ateina.

Vart.: Palei upelį auga tankūs krūmai. Žolė kultūrinėse pievose esti sodri ir tanki. Tankios šukos. Tankus audimas. Tankūs dantys. Jo kalba tanki. Už sienos išgirdome tankius žingsnius. Tankūs plaukai, net šukos nelenda.

tapatydinti n. dirbt. – tapatinti, sutapdinti: Prozos reikalavimus jis sutapatydino (= sutapatino, sutapdino) su realistinės literatūros normomis.

tapatingas posakistapatus posakis.

tapkės (-utės) n. svet. – šlepetės, šlepės, šliurės; (sporto) batukai, sportukai.

tapti – geriau nevart. su neveikiamaisiais dalyviais: Veronika tapo (= buvo) visų atstumta, paniekinta (Veroniką visi atstūmė, paniekino). Baudžiauninkas Laurynas seniai žinojo, kad už neklusnumą ponui taps (= bus) išplaktas; 

tapti sveiku, išmintingutapti sveikam, išmintingam: Pasigydyk, kol tapsi sveiku (= sveikas, pasveiksi). Kas galėjo pamanyti, kad Jokymas taps šitokiu išmintingu (= šitoks išmintingas). Didelis jaunimo susidomėjimas rodo, kad šis bėgimas tapo tradiciniu (= tradicinis). Sportas padeda žmogui tapti sveiku ir žvaliu (= sveikam ir žvaliam). Kas jam trukdo tapti laimingu (= laimingam). Žr. įnagininkas.

Vart.: Balys tapo garbingu žmogumi, geru darbininku. Andrių Juozas neseniai tapo mokytoju. Nesitikėjome, kad ji taps didvyre.

tariamoji nuosaka – nevart. vientisinės formos, kai reikia sudėtinių: Niekad nepatikėčiau (= nebūčiau patikėjęs), jei kas pasakytų (= būtų pasakęs), kad mūsų komanda laimės. Jei būtų buvęs prizas už ištvermę, jį laimėtų (= būtų laimėjęs) vienas iš „Žalgirio“ vyrų. Rezultatas galėjo būti geresnis, jei mūsiškis įmestų (= būtą įmetęs) dvi baudas.

tarnauti – nevart. r. „būti“: Jis tarnauja mums geru pavyzdžiu (= Jis yra mums geras pavyzdys). Vienas parodos skyrius demonstruoja baltymus, tarnaujančius pradine medžiaga (= kurie yra pradinė medžiaga) dirbtinių produktų gamybai. Jie tarnauja argumentais (= Jie yra kaip argumentai);

geriau: 1. laikyti, dėvėti, naudoti, eksploatuoti: Drabužis jums ilgai tarnauja (= Drabužį jūs ilgai dėvite, nešiojate; Drabužis jūsų ilgai laiko). Staklės dar vis tarnauja (= naudojamos, eksploatuojamos) ir pasibaigus veikimo laikui;

2. padėti: Naujų gaminių modeliai tarnauja gamybos pažangos apibendrinimui (= padeda apibendrinti gamybos pažangą). Užuolaidos tarnauja buto interjero spalviniam sprendimui (= padeda surasti buto interjero spalvų derinį (spalvą, spalvas).

Vart.: Kada pradėjai tarnauti šioje įstaigoje? Anais laikais ir pas velnią bernu tekdavo tarnauti. Dirbsiu, kol išsitarnausiu pensiją. 

tarnyba – nevart. r. „pareigos“: Institute patvirtinta nauja mokslinio bendradarbio tarnyba (= naujos mokslinio bendradarbio pareigos).

Vart.: Kada baigsi karo tarnybą? Technikos tarnyba rūpinasi mašinų priežiūra ir eksploatavimu. Grįžau iš tarnybos (darbo) labai vėlai. Eiti tarnybą (tarnauti).

tarnybinis, pareigybinis atlyginimas – geriau pareiginis atlyginimas, alga.

tarp kilm. priel. – geriau nevart., kai savitarpio veiksmą galima trumpiau pasakyti (naudininku, kilmininku be priel. ar kitaip): Šios lėšos tarp atskirų kolektyvų (= atskiriems kolektyvams) paskirstomos proporcingai. Pareigos ir darbas paskirstomi tarp darbuotojų (= darbuotojams). Auklėjamasis darbas tarp paauglių (= Paauglių auklėjimas). Sanitarinis švietimas tarp kaimo gyventojų (= Kaimo gyventojų sanitarinis švietimas).

Vart. žymint: 1. vietą: Pastatė kėdę tarp spintos ir lango. Kelias tarp Vilniaus ir Kauno. Laivas įstrigo tarp ledų. Gyvename tarp miškų. Jis sukinosi tarp menininkų. Patekau tarp kūjo ir priekalo;

2. laiką: Ateisiu tarp pirmos ir antros valandos;

3. veiksmo ribas: Blaškosi tarp natūralizmo ir formalizmo. Jų skaičius svyruoja tarp penkių ir dešimties;

4. savitarpio santykius: Tarp jų yra daug bendra. Taika tarp tautų. Pasitarė tarp savęs. Tarp mūsų kalbant, jis buvo neteisus. Tarp jų iškilo ginčas. Pešasi tarp savęs, ir tiek. Padalijo turtą tarp įpėdinių;

tarp kitko – geriau beje: Mūsų ūkio traktorininkas laimėjo artojų varžybas, tarp kitko (= beje) nebe pirmą kartą.

Vart.: Tai pasakiau tarp kitko (šiaip sau).

tarpe kilm. pol. – geriau nevart. 1. su vienaskaitiniais daiktavardžiais: Jo paskaita sulaukė didelio susidomėjimo visuomenės tarpe (= visuomenės susidomėjimo). Tikroji padėtis jaunimo tarpe (= jaunimo padėtis) visai kitokia;

2. savitarpio santykiams reikšti vietoj nepolinksninės konstrukcijos: Konkursai rengiami žemdirbių tarpe (= žemdirbiams). Sanitarinis švietimas plačiai organizuojamas gyventojų tarpe (= gyventojams, tarp gyventojų). Auklėjamasis darbas dirbamas vaikų (paauglių, tėvų) tarpe (= tarp vaikų (paauglių, tėvų), su vaikais, paaugliais, tėvais);

tame tarpetarp jų, iš jų: Buvo apsvarstyti kai kurie klausimai, tame tarpe (= tarp jų) Irako taikos problema. Žr. vietininkas.

Vart.: Jis stovi durų tarpe (tarpduryje). Jie savo tarpe (tarpusavy) sugyveno gerai. Šiame vasaros tarpe lietaus buvo pakankamai. Dviejų akmenų tarpe auga žolė.

tarpininkauti pas kąprašyti ką (ko), siūlyti kam: Visuomeninės organizacijos nutarė tarpininkauti pas ministrą (= prašyti ministrą, ministro, siūlyti ministrui) skirti daugiavaikėms motinoms vienkartines pašalpas. Žr. pas.

tarpinis pamušalas spec. – (avalynės) paklija.

tarpsesijinis – geriau tarpsesinis: tarpsesijinis (= tarpsesinis) laikotarpis. Žr. -ijinis.

tarpusaviniai ryšiai – geriau tarpusavio, savitarpio ryšiai: Žmogaus elgesio padariniai priklauso nuo išorinio pasaulio tarpusavinių (= tarpusavio, savitarpio) ryšių. Žr. -inis.

tas ar kitas – nevart. r. „kuris nors, bet kuris, bet koks, tas“: Jis daro išvadas, savo nuomonę remdamas tuo ar kitu (= vienu ar kitu, kuriuo nors) reiškiniu.

Vart.: Kas ateis, tas ar kitas, vis tiek bus gerai.

tąsa – geriau tęsinys.

tašė n. svet. – dėklė, rankinė, krepšys.

teatralinis – geriau teatrinis. Žr. -alinis.

technikinis – geriau techninis. Žr. -ikinis.

techniškai tvarkingas (automobilis, motociklas, kitas mechanizmas) – geriau techniškai sutvarkytas, nesugedęs: Automobilis techniškai tvarkingas (= sutvarkytas, sutaisytas, nesugedęs), galime keliauti, kur tik norim. Draudžiama naudotis netvarkingais (= nesutvarkytais, sugedusiais) prietaisais.

tefteliai svet. – geriau mėsos (žuvies) kukuliai.

teigiamas:

teigiama pusė – geriau geroji pusė, geras bruožas, gera ypatybė: Teigiama charakterio pusė (= Geras charakterio bruožas, ypatybė, savybė). Plg. pusė;

teigiamai skirtisbūti geresniam, pranašesniam: Jo dėstymas teigiamai skyrėsi nuo kitų (= buvo pranašesnis negu kitų; jis dėstė geriau nei kiti).

teikti – geriau nevart. r.: 1. „daryti“, kalbant apie neigiamus dalykus: Didelę žalą žmonėms teikia (= daro) naminė degtinė. Ši tolima kelionė man suteikė (= padarė) daug nemalonumų. Mūsų eksperimentai šiek tiek aiškumo teikė supratimui (= aiškesnį darė supratimą) apie visatos sandarą;

2. „įsigyti“, „patirti“: Šie ieškojimai suteikė menininkui daug draugų ir nemažai priešų (= Dėl šių ieškojimų menininkas įsigijo daug draugų ir nemažai priešų). Žmogui daug vargo teikia bacilos ir virusai (= Žmogus daug vargo patiria (nukenčia) nuo bacilų ir virusų);

3. „tiekti“: Dalis ir agregatus automobilių gamyklai teikia (= tiekia) daugelis įmonių;

teikti reikšmękreipti dėmesį į ką, domėtis kuo: Didelė reikšmė gamykloje teikiama kontrolei ir informacijai (= Daug dėmesio gamykloje kreipiama į kontrolę ir informaciją. Gamykloje labai rūpinamasi kontrole ir informacija).

Vart.: Lėšas mokyklos statybai teikia ūkis. Sodai žmonėms teikia (duoda) daug naudos ir malonumo. Stojamuosius dokumentus jau įteikiau. Teikti kam naudos, paramą, paslaugas. Teikti pagarbą. Kas ką peikia, tą sau teikia. Teikis man tai pasakyti.

teirautis pas kąteirautis ko: Jis teiravosi pas direktorių (= direktoriaus), ar jau patvirtintas atostogų grafikas. Ar teiravaisi pas konduktorę (= konduktorės), kur išlipti? Visko ji teiraujasi pas Juozą (= Juozo). Žr. pas.

teisėjauti kąteisėjauti kam: Teisėjauti šias rungtynes (= šioms rungtynėms) pavesta tarptautinės kategorijos teisėjui. Žr. galininkas.

teisės: iškovoti teises dalyvauti kur, turėti teises balsuoti – geriau iškovoti, turėti teisę dalyvauti kur…: Teisės (= Teisę) dalyvauti pirmenybėse iškovojo (įgijo) mūsų miesto komanda. Balsuoti rinkimuose turėjo teisės (= teisę) visi piliečiai, kuriems rinkimų dieną buvo ne mažiau kaip 18 metų. Žr. skaičius.

Vart.: Jis gavo (įgijo) šoferio teises (pažymėjimą). 

teisėtai – nevart. r. „pagrįstai, drąsiai“: Taigi galime teisėtai (= pagrįstai, drąsiai) kalbėti apie brigadininko aktyvumą.

Vart.: Tas namas man teisėtai priklauso.

teisingas – nevart. r.: 1. „taisyklingas, tinkamas, geras, tikslus“: Svarbu teisingai (= taisyklingai, tinkamai) įžeminti elektros įrenginius. Kalvose labai svarbu teisingai (= tinkamai, gerai) parinkti kombainų važiavimo kryptį. Neteisinga (= Netaisyklinga, netinkama) laikysena dažnai būna nuovargio priežastis. Kalbos pamokose būtina ugdyti teisingą (= taisyklingą) rašyseną. Kuo kaltas gyvulys, kad jis neteisingai (= netinkamai, blogai) prižiūrimas. Reikia kontroliuoti, kad teisingai (= tinkamai, išmintingai) būtų derinamas moksleivių darbas ir poilsis. Muziejus, teisingiau (= tiksliau), tokių muziejų kompleksas. Svarbu teisingai (= tinkamai) maitintis. Neteisingai (= Negerai) daro tie, kurie nepratę ištisomis valandomis guli saulėje. Reikia teisingai (= tinkamai, deramai) planuoti savo laisvalaikį. Dainininkui labai svarbu teisingas (= taisyklingas, geras) kvėpavimas, o aktoriui teisinga (= taisyklinga, gera) tartis. Mokinys privalo mokėti teisingai (= tinkamai, kaip reikiant) elgtis su knyga. Teisingas (= Tikslus) laikas, adresas. D-dur gamas reikia skambinti per 4 oktavas teisingais (= atitinkamais) pirštais. Būtina teisingai (= tinkamai, reikiamai) suklasifikuoti dokumentus. Pieno apskaita buvo tvarkoma teisingai (= tinkamai, gerai);

2. „teisėtas“: Teisingi (= Teisėti) interesai dažniausiai atveda į tiesą. Ieškinys atmestas teisingai (= teisėtai). Būtina atsižvelgti į teisingus (= teisėtus) žmonių reikalavimus;

3. „taip, tikrai, iš tikrųjų, teisybė, tiesa“:  – Pavargsta kojos per dieną stovint. Teisingai (= Taip, tikrai, iš tikrųjų, tiesa, tikra tiesa, be abejo, žinoma). Teisingai (= Iš tiesų, tikrai), Sauliau.

Vart.: Teisingos mintys pragyvena istoriją. Tas žmogus teisingas, jis nieko nenuskriaus. Vinco nuomonė buvo teisinga. Teisingas liudijimas. Teisingas žodis (tiesos žodis).

teismas:

teismas ėjo (vyko) prie uždarų durųteismas ėjo (vyko) uždaromis durimis, už uždarų durų, neviešai, buvo uždaras;

teismo sąstatasteismo sudėtis. Žr. sąstatas. 

tekamumas (kadrų, darbo jėgos) n. vert. – kaita, keitimasis, nepastovumas: Šioje gamykloje didelis kadrų (darbininkų) tekamumas (= kaita) (Šioje gamykloje labai keičiasi, nepastovūs darbininkų kadrai). Reikia vengti darbo jėgos tekamumo (= kaitos, nepastovumo).

Vart.: Tekamumas – skystųjų kūnų savybė.

tekti – nevart. r. „reikėti, galėti“: Tenka (= Reikia) pažymėti, kad šie kūnai laidūs šilumai. Netenka (= Nereikia) abejoti, kad ji savo svajonę įgyvendins. Mažeikiuose taip pat teks (= reikės) sukurti galingą statybinę bazę. Tenka (= Reikia, galima) pasidžiaugti, kad mūsų mokytojai auklėja jaunimą gerais pavyzdžiais. Ten, kur žuvų daug, žvejams mėgėjams tenka (= galima, reikia) tik pavydėti. Tenka (= Reikia) pripažinti, kad jie neteisūs. Netenka (= Nereikia) abejoti, kad derlius bus geras.

Vart. r. „atitekti, būti priverstam, užtekti, turėti progos, prarasti“: Man teko trečioji dalis. Jam tenka visus darbus dirbti. Ar ilgai jums teks mėsos? Ar tau teko dideliame mieste būti? Jei neklausysi, teks nuo tėvo. Jai tenka visa atsakomybė. Teks kviesti gydytoją. Kuo mesi, tuo teks. Paskutinis nuėjau, todėl man neteko paragauti tų skanumynų. Medžiai, nukritus lapams, netenka savo žavumo. Veronikai netekdavo nė išsimiegoti.

telegrafinė perlaida n. vert.: Siųskite pinigus telegrafinėmis perlaidomis (= telegrafo perlaida, telegrafu).

teležiūrovas – geriau televizijos žiūrovas.

tematinis – geriau teminis. Žr. -atinis.

tėmyti n. svet. – stebėti, žiūrėti: Tėmijant (= Žiūrint, stebint) iš šalies, kitaip atrodo. Kai patėmijau (= pastebėjau; Žiūriu), jums ne viskas gerai sekasi.

tempas:

tempai – reiškiant procesą, geriau vienaskaita: Lėtais tempais (= Lėtu tempu, lėtai) ruošiamasi sėjai. Darbininkų skaičiaus didėjimo tempai (= tempas, sparta; Darbininką skaičiaus didėjimas). Dirbti sparčiais tempais (= sparčiu tempu, sparčiai, greitai). Žr. skaičius;

tempe spec. – tempu: Skambink tokiame tempe, kokiame (= tokiu tempu, kokiu) gali. Žr. vietininkas.

temperatūriniai svyravimai – geriau temperatūros svyravimai. Žr. -inis.

teniska n. svet., žarg. – tenisininkai, tenisininko marškinėliai. 

tenkinti: tenkinti (= atitikti) reikalavimus: Skalda turi tenkinti (= atitikti) šiuos reikalavimus.

teoretiniai priev. – teoriškai: Toks apskaičiavimas teoretiniai (= teoriškai) pagrįstas. Žr. -iniai.

teoretinis – geriau teorinis. Žr. -inis.

teoretiškai – geriau teoriškai: Tas darbas dar nebuvo gerai teoretiškai (= teoriškai) parengtas. Romanas nebuvo išsamiau teoretiškai (= teoriškai) nagrinėjamas.

teoretiškas – geriau teoriškas.

tepliorius hibr. – geriau tepliotojas, teplius. Žr. -orius.

terioti n. svet. – 1. siaubti: Priešai nuteriojo (= nusiaubė) visą kraštą;

2. prarasti, pamesti, prapuldyti: Nieko nepešiau, tik kelias dienas pateriojau (= praradau) beieškodamas. Nerandu pirštinių, matyt, kažkur nuteriojau (= pamečiau, prapuldžiau).

teritorialinis – geriau teritorinis: Teritorialinis (= Teritorinis) klausimas ir toliau lieka neišspręstas. Derybos turi būti pagrįstos teritorialiniu (= teritoriniu) principu. Teritorialinis (= Teritorinis) padalijimas. Žr. -alinis.

terminai – žymint laiko tarpą, geriau vienaskaita: Paruošti sėjai žemės ūkio mašinas šiais terminais (= tokiu terminu, per tokį laiką);

glaustais terminaistrumpu laiku, sparčiai, per trumpą laiką: Teatras turi būti statomas glaustais terminais (= sparčiai). Žiemkenčius turime pasėti glaustais terminais (= per trumpą laiką, sparčiai). Žr. glaustas;

trumpais terminais – geriau per trumpą laiką, sparčiai: Suarti dirvas iš rudens būtina trumpais terminais (= sparčiai, kuo skubiausiai).

Vart. reikšti mokslo, technikos ir kt. sąvokai: Technikos terminus geriausia kurti inžinieriams kartu su kalbininkais. Žemės ūkio terminų žodynas.

tęsti(s) – geriau nevart. r.: 1. „trukti, užtrukti“: Mitingas tęsėsi (= truko, užtruko) tris valandas. Studentų praktika tesis (= truks, užtruks) kone pusmetį. Daugelio ligonių miego terapija tęsėsi (= truko, užtruko) vienuolika dienų;

2. „būti“: Šiapus upės viskas paskendo šešėlyje, o anapus dar tęsėsi (= buvo) diena; 

tęsti praleidinėjimą, susirašinėjimą ir pan. – toliau praleidinėti, susirašinėti: Nepaisydamas mokytojo pastabų, Arvydas ir toliau tęsė pamokų praleidinėjimą (= ir toliau praleidinėjo pamokas). Mes nusprendėme ir toliau tęsti susirašinėjimą (= susirašinėti) su vokiečių moksleiviais.

Vart.: Kam tęsi maišą žeme, išpurvinsi! Organizaciniai nesklandumai mums tęsia darbus. Kai reikia grąžinti skolą, jie vis tęsia ir tęsia. Pratęsti dokumento galiojimo terminą. Nueik pas kalvį, tegu pratęsia kirvio ašmenis. Kalbėdamas jis tęsia žodžius.

tie ir kiti: Atlikti tuos ir (ar) kitus (= vienokius ar kitokius) veiksmus. Žr. tas ar kitas.

tiekti – nevart. r. „teikti, duoti“: Kelionė tiekė (= teikė) mums daug malonumų. Vagonai grūdams vežti turi būti patiekti (= pateikti) nurodytu laiku. Sportas tiekia (= teikia) žmogui daug naudos. Tyrimų duomenys patiekti (= pateikti, duoti) 14 lentelėje. Ko jūs dar benorit, aš jums patiekiau (= atidaviau) viską, ką turėjau.

Vart.: Šeimininkė tiekia pietus. Dukterys užaugo, reikia kraičius tiekti. Ūkiai rudenį tiekia runkelius cukraus fabrikams. Seniau žmonės padargus tik iš medžio tiekdavosi. Reikia ko greičiau patiekti ūkiams traktorius bei kitas žemės dirbimo mašinas.

ties įnag. priel. – nevart. žymint ne erdvės santykį: Tačiau ties pasiektu (= prie to, kas pasiekta) mes nesustojame. Papasakokite apie svarbiausius darbus, ties kuriais (= kuriems, prie kurių, į kuriuos) sutelktas instituto mokslininkų dėmesys.

Vart. žymint. vietą: Ties langu auga liepa. Ties medžių viršūnėmis suklykė gervės. Jis ties savimi težiūri (savo interesų).

tiesiaeigiai priev. – tiesiai, tiesia linija: Kūnas juda tiesiaeigiai (= tiesiai, tiesia linija) pagal dėsnį. Žr. -ai.

tiesiasrovinis spec. – geriau tiesiasrovis. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

tiesioginiai priev. – tiesiog, tiesiogiai: Kiekvienas brigadininkas turi tiesioginiai (= tiesiog, tiesiogiai) vadovauti brigados darbui. Išsiuntėme tiesioginiai (= tiesiogiai, tiesiog) jam. Reikėjo kreiptis tiesioginiai (= tiesiai, tiesiog, tiesiogiai), būtų buvę greičiau. Žr. -iniai.

tiesmukiškas – geriau tiesmukas: Jis tiesmukiškas (= tiesmukas) žmogus, nebijo teisybę į akis išdrožti.

tikėti kam, į ką – tikėti kuo, ką: Toms šnekoms (= Tomis šnekomis) seniai nebetikiu. Aš tau (= tavimi) iki šios dienos tikėjau. Netikėk tam melagiui (= tuo melagiu). Tiems vaistams (= Tais vaistais) jis jau netiki. Žr. naudininkas.

tikrenybėje, tikrumoje priev. – tikrai, iš tikro, iš tikrųjų, iš tiesų: Tikrenybėje (= Iš tikro, iš tikrųjų) buvo kitaip. Tikrumoje (= Tikrai, iš tikro, iš tiesų) jis buvo gabus žmogus. Žr. vietininkas.

tiksliai – nevart. r. „tikrai, iš tikrųjų, taip, tiesa, iš tiesų, žinoma, taigi, o kaipgi, be abejo“: Ar važiuosim rytoj į Kauną? – Tiksliai! (= Taip, be abejo, žinoma…). Ar grąžinsi man šį vakarą skolą? – Tiksliai! (= O kaipgi, iš tikrųjų, tikrai…).

Vart.: Traukinys išėjo tiksliai pagal grafiką. Mano laikrodis eina tiksliai.

tikslu, su tikslu n. vert. – nevart. su bendratimi, nurodant veiksmo tikslą: Tikslu (= Siekiant, turint tikslą, norint) paspartinti sėją, reikia sutelkti ko daugiau žemės ūkio mašinų. Tikslu (= Siekdamas, turėdamas tikslą, norėdamas) pagreitinti mokyklos remontą, savivaldybė išleido sprendimą. Mes išėjome į mišką (su) tikslu pagrybauti (= grybauti). Tikslu (= Norėdami) nustatyti šio metodo efektyvumą, atlikome tokį eksperimentą.

Atėjau (su) tikslu (= norėdamas) papasakoti naujienas (Atėjau papasakoti naujieną). Gandai skleidžiami (su) tikslu (= siekiant, norint, kad būtų galima) pakenkti geriems santykiams. Taip jis padarė (su) tikslu kitus pagąsdinti (= kitus gąsdindamas, norėdamas kitus pagąsdinti, kad kiti išsigąstų, kitiems pagąsdinti).

Vart.: Aš tikiu mūsų gyvenimo tikslu.

tikslinė paskirtis – geriau tam tikra paskirtis, tam tikras reikalas: Medžiagos paskirtos tiksline paskirtimi (= tam tikram reikalui; kaip numatyta).

tilpti – nevart. r. „būti įdėtam, išspausdintam“: Laikraštyje tilpo (= buvo įdėta, išspausdinta) įdomi žinutė. Kada tilps (= bus įdėta, išspausdinta) mūsų užuojauta? Plg. talpinti.

Vart.: Kibire telpa 12 litrų. Šis straipsnis netilps, per ilgas. Žr. talpinti.

tinklas kanc. – kitur geriau: 1. prekybos įstaigos, parduotuvės: Šitos skalbimo mašinos netrukus jau bus prekybos tinkle (= parduotuvėse; parduodamos). Atvežė prekių į tinklą (= į parduotuves);

2. sistema: Jau prasidėjo mokslas švietimo tinkle (= sistemoje).

Vart.: Vielinis tinklas. Visą šalį išraižęs kelių ir geležinkelių tinklas. Elektros tinklai. Veidą vagoja raukšlių tinklas (raukšlės).

tirpintojas – nevart. r. „tirpiklis“: Nusipirkau butelį dažų tirpintojo (= tirpiklio) ir, manau, užteks. Žr. -tojas.

Vart.: Jis (žmogus) geras tirpintojas.

tirštas – nevart. r. „sodrus, storas, tvirtas“: Jo balsas buvo toks tirštas (= sodrus, tvirtas), jog malonu buvo klausyti.

Vart.: Tirštas rūkas; tiršta žolė, košė, minia, migla; tiršti dūmai. Gatvėje tiršta žmonių. Tirštai gyvenamas kraštas. Tirštai įmaišyta duona.

tituliarinis kanc. – geriau titulinis, vardinis: Ministerija patvirtino tituliarinį (= titulinį, vardinį) statybų sąrašą. Kiekviena knyga turi tituliarinį (= titulinį) lapą. Žr. -arinis.

to išvadoje, pasekmėje, pasėkoje, rezultate n. vert. – dėl to, dėl tos (-tų) priežasties (-čių): Šiemet vasara buvo lietinga, to išdavoje, to pasėkoje (= dėl to, dėl tos priežasties) žemesnėse dirvose prigėrė javai. To išdavoje, to pasekmėje, to pasėkoje (= Dėl to) vyriausybė buvo nuversta. Tiekėjai nepristatė taiku žaliavos, to pasėkoje, to išdavoje, to rezultate (= dėl to) gamykla neįvykdė plano. Žr. vietininkas.

-tojas – nevart. vadinti įrankiams, prietaisams: valytojas – (dėmių) valiklis, (automobilių stiklo) valytuvas; išryškintojas (fotografijos) – ryškiklis; tirpintojas (dažų) – tirpiklis; dalytojas (pašarų) – dalytuvas, skirstytuvas; gaivintojas (oro) – gaiviklis. 

tokiu būdu – nevart. r. „taigi, vadinasi“: Tokiu būdu (= Taigi, vadinasi,) formulė yra teisinga.

Vart.: Tokiu būdu (šitaip) pagaminta detalė yra tvirtesnė.

toks: Pasiryžimas ką pasiekti padaro žmogų tokiu stipriu (= tokį stiprų), jog jokie pavojai jam nebaisūs. Jis tokiu (= toks) buvo per visą gyvenimą. Kodėl nepabūti tokiais (= tokiems), kokie buvo mūsų senoliai. Žr. įnagininkas;

toks taitoks, toks ir toks: Pasakė, kad esu atleista pagal tokį tai (= tokį, tokį ir tokį) straipsnį. Žr. tai.

tolyginumastolygumas: Kaip pasiekti abiejų gamybos grupių augimo tolyginumą (= tolygumą).

tolimesnis – žymint laiko santykį, geriau tolesnis: Svarstėme klausimą dėl tolimesnio (= tolesnio) grūdų gamybos didinimo (Svarstėme tolesnio grūdų gamybos didinimo klausimą). Tolimesni (= Tolesni) mūsų uždaviniai yra tokie. Reikia siekti tolimesnio (= tolesnio) pedagogikos mokslo plėtojimo. Linkime tolimesnių (= tolesnių) laimėjimų, tolimesnės (= tolesnės) sėkmės.

Vart.: Tas kaimas, kur keliauji, yra tolimesnis. Mudu esame tolimesni giminės negu juodu.

tonfilmas n. svet. – garsinis filmas.

tormozas n. svet. – stabdys.

topolis – geriau tuopa.

tradiciniai priev. – tradiciškai, iš tradicijos, pagal tradiciją: Kritikas tradiciniai (= tradiciškai, iš tradicijos) vertino jo kūrybą. Tradiciniai (= Tradiciškai) šis projektas sukurtas gerai. Dailininkas tradiciniai (= tradiciškai) iliustravo poeto raštus. Žr. -iniai.

tragedijinis – geriau tragedinis, tragedijos: Mums nelabai sekasi tragedijinis (= tragedijos) žanras. Tragedijinis (= Tragedinis) vaidmuo jai prie širdies. Žr. -ijinis.

traktoristas – geriau traktorininkas. Žr. -istas.

trapecijinis – geriau trapecinis. Žr. -ijinis.

traukyti – kartais geriau traukti: Senelis užmetė meškerę ir pradėjo traukyti (= traukti) žuvis.

Vart.: Traukyti, pešioti siūlus.

traumatinis – geriau trauminis: Daug laiko medicina skiria traumatinėms (= trauminėms) ligoms (traumoms) gydyti. Žr. -atinis.

trejukė n. vert. – 1. trivietis (kambarys); 2. trečiasis, trečiukas (autobusas, troleibusas); 3. trejetas, trejetukas (pažymys). Žr. -ukė.

treliuoti – nevart. r. „vilkti, traukti“: Treliuoti (= Išvilkti, ištraukti) miško medžiagą prie kelio.

Vart.: Treliuoti dūdele.

trifazinis – geriau trifazis. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

trigubai mažiau – geriau triskart, tris kartus, trissyk mažiau.

triukšmas apie kątriukšmas dėl ko.

triumfalinis – geriau triumfo: Triumfalinė (= Triumfo) arka. Žr. -alinis.

trukti – nevart. su abstrakčiais veiksmažodin. daiktav.: Trūksta sistemingo repeticijų lankomumo (= Prastai, nepatenkinamai, nereguliariai lankomos repeticijos). Trūksta suderintumo tarp prekių gamybos ir darbo užmokesčio (= Prastai derinama prekių gamyba su darbo užmokesčiu).

Vart.: Trūksta proto, trūksta pinigų, laiko.

trumpalaikis – kai kur geriau trumpas: Ir vėliau bus tokių trumpalaikių (= trumpų) atokvėpių; 

trumpalaikis lietus (krituliai) – geriau trumpas lietus (krituliai).

trumpametražinis – geriau trumpametražis (filmas). Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

trusikai n. svet. – trumpikės, kelnaitės.

tūbai n. svet. – veltiniai.

tuberkuliozinis – geriau tuberkuliozės (dispanseris, institutas, ligoninė). Žr. -inis.

tu ką?, kur? (klausiamasis įv. po asmeninio reiškiant nustebimą, klausimą) – geriau ką tu?, kur tu?: Tu ką – išprotėjai (= Ką tu išprotėjai)? Tu kur (= Kur tu) dabar eini?

tūkstančiai ir tūkstančiai n. vert. – tūkstančių tūkstančiai: Į aikštę susirinko tūkstančiai ir tūkstančiai (= tūkstančių tūkstančiai) žmonių. Žr. ir.

tūlas – nevart. r. „toks, kažkoks, vienas, kuris ne kuris“: Tūlas (= Vienas, kažkoks) amerikiečių bankininkas užsakė dailininkui savo portretą. Komisijoje šeimininkavo tūlas (= kažkoks, toks) agronomas. Šita sodyba kadaise priklausė tūlam (= kažkokiam, tokiam) valstiečiui. Neseniai mokyklos direktoriui prisistatė tūlas (= kažkoks) tipelis, pasivadinęs revizoriumi.

Vart.: Tūlas (t. y. dažnas, ne vienas, daug kas) gali pasiklausti, iš kur tos visos gėrybės.

tuo:

tuo būdu – nevart. apibendrinant: Tuo būdu (= Taigi) išanalizavus darbus, galima padaryti išvadą.

Vart.: Tuo būdu gaminami ir kiti čia paminėti produktai;

tuo pačiu – nevart. r. „drauge, kartu“: Po tokia plėvele keičiasi vandens temperatūra, tuo pačiu (= kartu, drauge) ir fizinės bei cheminės dirvos savybės. Pagerėjus ligonio savijautai, galima padidinti cheminių preparatų dozes ir tuo pačiu (= kartu) gauti geresnių rezultatų.

Vart.: Rašyti pradėjai raudonu pieštuku, tai tuo pačiu ir baik. Aš važiavau tuo pačiu keliu. Atsimokėsiu tuo pačiu;

tuo tarpu kai – gretinimui ir lyginimui reikšti geriau o tuo tarpu, tuo tarpu: Tokiais veiksmais tik skatinami „skrajūnai“, tuo tarpu kai (= o tuo tarpu, tuo tarpu) visų įmonių kadrų skyriai turi kovoti su kadrų kaita.

Vart.: Tuo tarpu kai tu miegojai, sutvarkiau visą butą.

turėti pritaikymą – nevart. vietoj tiesioginio nusakymo: Savistabdės plokštumos turi platų pritaikymą (= plačiai naudojamos) įvairiems mechanizmams. Akordinė apmokėjimo sistema turi didesnį pritaikymą (= labiau naudojama) statybai.

turtingas – geriau nevart. r. „geras, puikus, didelis, gausus, išsamus, platus“: Šiemet išaugo turtingas (= geras, puikus, gausus, didelis) derlius. Laikraščio skiltys turtingos pasakojimų (= Laikraščio skiltyse gausu, daug, nemažai pasakojimų)

turtingas kuoturtingas ko arba nusakyti kitokiais žodžių junginiais: Ankštiniai pipirai turtingi vitaminais (= vitaminų; Ankštiniuose pipiruose ypač gausu, daug vitaminų). Gal esi turtingas pinigais (= pinigų; turi pinigų, esi pinigingas)? Ūkis šiemet turtingas šienu (= šieno; turi daug šieno). Rankraščių skyrius yra turtingas senovės raštais (= raštų; skyriuje yra daug senovės raštų). Žr. įnagininkas; 

turtingas akiratisplatus akiratis.

Vart.: Turtingas kraštas. Turtingam ir velnias pakiša. Jis turtingai gyvena.

turtinti – geriau nevart. r. „gausinti, didinti kiekį, papildyti, įgyti“: Mokslininkai stengiasi praturtinti maistą vitaminais (= pagausinti maiste vitaminų, padidinti maiste vitaminų kiekį).

Vart.: Darbas turtina kraštą.

tušinti n. svet. – troškinti: Tušintas (= Troškintas) karpis.

tušonka n. svet., žarg. – troškinta mėsa, troškinys.

tvarinys hibr. – kūrinys, padaras: Gamtos tvarinys (= kūrinys). Visi gyvi tvariniai (= padarai) stiebiasi į saulę.

tvarka: išimties tvarka kanc. – geriau išimties būdu: Išimties tvarka (= būdu) skirti butą.

tvarkingas – žr. techniškai tvarkingas.

tvarkoje – nevart. vietoj konkrečių pasakymų: Kombainas iki derliaus nuėmimo turi būti tvarkoje (= sutvarkytas, sutaisytas, suremontuotas). Tvarkoj (= Tvarka), galime būti ramūs. Žr. vietininkas.

Vart.: Nusibodo tokioje tvarkoje gyventi, ėmiau ir vedžiau.

tvarslas – geriau tvarstis.

tvėrėjas – geriau kūrėjas, steigėjas: Jis priklauso ūkių tvėrėjų (= kūrėjų, steigėjų) būriui.

tverti – geriau nevart. r. „kurti, steigti“: Biblija teigia esą pasaulį dievas sutvėręs (= sukūręs) per šešias dienas. Tveriama (= Steigiama) nauja draugija.

Vart.: Šuo tvėrė už kojos. Iš skausmo negalėjau tverti. Netveria savo kailyje. Šis paltas tau ilgai tveria. Tvorą tverdamas, susižeidžiau koją. Žaizdą tveria.

tvirtas: tvirtas dvasia – geriau tvirtos dvasios.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *