š

      šaiba n. svet. – 1. spec. poveržlė; 2. spec. plokštelė; 3. spec. skridinys, skridinėlis; 4. sport. ritulys. 

šalašas n. svet. – 1. palapinė; 2. būdelė; prk. lūšna. 

šaldytuvas – geriau nevart. r. „šaldymo įmonė, šaldykla“: Tai mūsų miesto paskirstomasis šaldytuvas (= skirstomoji šaldykla). Dirbu žuvies šaldytuvo (= šaldyklos) planavimo skyriuje.

Vart.: Pirkau šaldytuvą „Snaigė“. Vieną šaldytuvą turime virtuvėje, kitą – kambaryje.

šalia su kuo geriau šalia ko: Aš sėdėjau šalia su tėvu (= šalia tėvo). Žr. su.

šaliavas n. svet. – šalinis. Žr. -avas.

šaltai: šaltai atsinešti n. vert. – būti abejingam (darbui, pareigoms, žmogui), nesirūpinti (darbu, pareigomis, žmogumi), nerūpestingai žiūrėti (į darbą, pareigas). Žr. atsinešti.

šaltas:

šaltas atsinešimas n. vert. – aplaidumas, abejingumas (darbui, pareigoms, žmogui), nesirūpinimas (darbu, pareigomis, žmogumi), nerūpestingas požiūris (į darbą, pareigas);

šaltu veidu žarg. – geriau 1. itin ramiai, labai ramiai, abejingai: Ji šaltu veidu (= itin ramiai, labai ramiai, abejingai) praėjo pro šalį;

2. nebaisu, būta ko: Ar nebijosi, berniuk? Šaltu veidu (= Būta ko)!

Vart.: Jis prisiglaudė prie manęs savo šaltu veidu.

šarikas n. svet. – tušinukas, šratinukas. 

šauksmininkas

Vart. pasirinktinai, dažniausiai atsižvelgiant į funkcinį kalbos stilių: 1. deminutyvų, turinčių priesagas -el-, -ėl-, -yt-, -ut-, sutrumpėjusios (be galūnių) ir ištisinės formos: vaikel || vaikeli, mergel || mergele, katinėl || katinėli, dukružėl || dukružėle, Kastyt || Kastyti, motinyt || motinyte, sesut || sesute;

2. kai kurių a-kamienių daiktavardžių formos su galūnėmis -e ir -ai: tėvai || tėve, avinai || avine… Bet pavardės ir vardai paprastai vart. tik su -ai: Bernotai, Skučai, Petrauskai, Jonai, Antanai.

Daiktarvardžio ponas, einančio šauksm. priedėliu, senesnė lietuviška forma yra šauksm.: Pone prezidente, pone ambasadoriau!

šaukti(s) – nevart. r. „vadinti(s)“: Jį šaukė (= vadino) Petru. Kaip tas daiktas šaukiasi (= vadinasi)?

Vart.: Vaikas šaukia kiek gali. Kas mane šaukė? Šauk visus namo. Tave šauks į teismą. Reikės šauktis pagalbos. Šauks atsakinėti pamoką;

šauktis pas ką šauktis ko: Susirgęs šaukis pas daktarą (= daktaro). Žr. pas.

-ščikas n. svet. – autogenščikas (= autogenininkas, (su)virintojas), chaltūrščikas (= chaltūrininkas, brokdarys), formirovščikas (= formuotojas), kinščikas (= kinininkas), šlifovščikas (= šlifuotojas).

Dažnai lietuvių kalbai visai svetima ir žodžio šaknis: svarščikas (= suvirintojas), gruščikas, gruzčikas (= krovikas), izvoščikas, izvozčikas (= vežikas), samagonščikas, samogončikas (= naminės varytojas, pardavinėtojas; prk. alkoholikas, girtuoklis).

ščytas n. svet. – 1. skydas; 2. techn. antdangtis.

šeimininkas – geriau nevart. r.: 1. užkrėstasis, ligonis, mikrobų ar parazitų turėtojas: Sumažėjo lervų skaičius šeimininko (= užkrėstojo) raumenyse;

2. savininkas, autorius: Pašaliniam šie užrašai nieko nepasakytų, o jų šeimininkui (= savininkui, autoriui) jie prabyla virtinėmis vaizdų.

Vart.: Svečius išlydėjo šeimininkas. Žmonės geri savo krašto šeimininkai.

šešiukė n. vert. – 1. šešiavietis (kambarys, kupė, automobilis, baidarė);

2. šeštasis, šeštukas (autobusas, troleibusas);

3. šešetas, šešetukas (komanda ar kita grupė). Žr. -ukė.

šiberis, šyberis n. svet. – 1. kaištis, spengtis, sklandis, sklendė (krosniai): Užstumk šiberį (= kaištį, spengtį, sklandį, sklendę), kad šiluma neišeitų;

2. šiferis: Reikia dengti stogą, bet neturiu šiberio (= šiferio).

šiečka, čiečka, siečka n. svet. – 1. kapoklė, pjaustyklė (kopūstams pjaustyti, smulkinti);

2. kapojai (sukapoti pašarui šiaudai).

šienikas, šienykas hibr. – čiužinys.

šilumlaivis vert. – geriau motorlaivis.

šilumvežys vert. – geriau motorvežys.

šimtai ir šimtai n. vert. – šimtai, šimtų šimtai, daug šimtų: Į miestą plūdo šimtai ir šimtai (= šimtai, šimtų šimtai, daugybė) karo pabėgėlių. Žr. ir.

šina, šyna n. svet. – ratlankis, apsagas (ratų); apkaustas (rogių).

šynelės n. svet. – pačiūžos.

šinelis, šinielius n. svet. – milinė.

šis, ši:

šiuo pažymima n. vert. – pažymima;

šia prasme kai kur geriau čia, šiuo požiūriu, šiuo atžvilgiu, dėl to: Mūsų miesto jaunimas rudenį, talkina ūkininkams, ir geriausiai čia šia prasme (= čia) pasirodo studentai. Tikrąją padėtį jis nušvietė labai paviršutiniškai, o jo bendradarbio knyga šia prasme (= šiuo atžvilgiu, šiuo požiūriu) kur kas vertingesnė. Pasauliui gresia energetinė krizė; ypač rimta padėtis šia prasme (= dėl to) susidarė kai kuriose Rytų šalyse.

Vart.: Jo žodžius turime suprasti ne kokia kita, o tik šia prasme. Aptartoje filosofinėje sistemoje derinami įvairūs požiūriai, ir šia prasme ji įdomi.

šiška, šiškutė n. svet. – 1. kankorėžis, gurgutis: Vaikai prisirinko eglių, pušų šiškų (= kankorėžių, gurgučių);

2. gumbas: Tau šiška (= gumbas) kaktoj.

šiupelis n. svet. – semtuvas.

šlagbaumas svet. – geriau užtvaras, užkardas, buomas.

šlėga n. svet. – kūlė, tvoklė.

šleikos n. svet. – petnešos.

šlipsas n. svet. – kaklaraištis.

šmirgelis n. svet. – tekėlas.

šmotas n. svet. – 1. gabalas: Atpjauk jam lašinių šmotą (= gabalą);

2. keletas, keliolika, nemaža: Jau bus šmotas (= keletas, keliolika, nemaža) metų, kai nesimatėm.

šnicelis || pjausnys.

šnirpštokas, šriūbštokas n. svet. – spaustuvas.

šniūras n. svet. – 1. virvė, virvelė, virvagalys, siūlagalys: Ar neturi kokio šniūro (= virvagalio, virvės, virvelės, siūlagalio) surišti dėžutei?

2. (batų) raištis, batraištis, varstis: Pirksiu bateliams šniūrus (= raiščius, batraiščius, varsčius);

3. laidas: Apšvietimui, elektrai reikia šniūrų (= laidų);

4. vilksnis, vilksmė: Žvejai upėje užtaisė šniūrą (= vilksnį, vilksmę);

5. ia, (žemės) rėžis: Seniau laukai buvo suskirstyti šniūrais (= rėžiais).

šniurkas, šniūrelis, šniūriukas n. svet. – varstis, varsčiukas, (batų) raištis, raištelis: Žiūrėk, tavo šniurkai (= varsčiai, varsčiukai, (batų) raišteliai, batraiščiai) atsivarstę.

šokoladiniai priev. – šokoladiškai: Spalva buvo šokoladiniai ruda (= šokoladiškai ruda, šokolado rudumo). Žr. -iniai.

šone – nevart. r. „nuošalyje“: Kai kurie klausimai liko šone (= nuošalyje, neliesti, negvildenti).

Vart.: Šone atsivėrė žaizda. Kuriame šone (krašte) lijo?

šotlandas, šotlandietis n. svet. – škotas.

špala, špalas n. svet. – pabėgis, žuolis.

špikuoti n. svet. – smaigstyti (kepsnį lašiniais).

špilka, špilkutė n. svet. – smeigė, smeigelė.

špilkuoti n. svet. – 1. smaigyti, badyti; 2. ironizuoti, stengtis įgelti.

špokas n. svet. – varnėnas.

šposas n. svct. – pokštas, išdaiga, juokai.

špricas n. svet. – švirkštas.

špūlė svet. – geriau ritė.

špūliuotojas hibr. – geriau ričiuotojas.

šriubas, šriubelis n. svet. – 1. sraigtas, sraigtelis; 2. varžtas, varžtelis.

štabelis || rietuvė.

štabeliuoti || dėti (krauti) į rietuves.

štatyvas n. svet. – stovas, pastovas.

štepselis svet. – geriau kištukas, šakutė, jungiklis.

štora, štoros n. svet. – (pakeliama || naktinė) užuolaida, (pakeliamos || naktinės) užuolaidos.

štrausas – žr. strausas.

štrichas – geriau brūkšnys, linija, bruožas.

štuka n. svet. – 1. vienetas: Parduodu štukomis (= vienetais, atskirai). Sąskaitoje būna skiltis, kur įrašoma, kiek štukų (= vienetų) kurios nors prekės pirkta;

2. gabalas (apie gabalinius daiktus), galva (apie galvijus), visai išleistina (apie daugelį kitų daiktų): Kiek štukų (= gabalų) muilo imti? Karvių su telyčiom reikėjo septynias štukas (= galvas)liuobti. Nusipirkau dešimt štukų (= dešimt) žvakių;

3. pokštas, juokai. Žr. štukos.

štukaturka n. svet. – 1. tinkavimas: Dar štukaturka (= tinkavimas, ištinkavimas) kiek kainuos! Ar jau padarė štukaturką (= ištinkavo)?

2. tinkas: Štukaturka (= Tinkas) lupasi, byra.

štukinis hibr. – vienetinis, gabalinis: Parduotuvės skyrius prekiauja štukinėmis (= vienetinėmis, gabalinėmis) prekėmis. Žr. štuka.

štukos n. svet. – pokštai, išdaigos, juokai.

šturmovka, šturmovkė n. svet., žarg. – 1. šturmavimas; 2. šturminis kostiumas, šturminė striukė, alpinikė.

šumas n. svet. – 1. triukšmas, šurmulys, bruzdesys; 2. barnis, vaidai, rietenos.

šviesoje ko, kieno – kai kur geriau pagal ką, ką vykdant, darant: Šių nurodymų šviesoje (= Pagal šiuos nurodymus; vykdydami, įgyvendindami šiuos nurodymus) iš esmės geriname darbą.

Vart.: Ryškioje šviesoje jo akys prisimerkė. Dabar viską matome naujoje šviesoje (kitaip vertiname).

šviesotamsa dirbt. – geriau šešėliuotumas, kontrastingumas, šviesokaita, šviesos kontrastai, šviesa ir tamsa: Tapyboje gali dominuoti ir erdvė bei šviesotamsa (= šešėliuotumas, kontrastingumas, šviesokaita, šviesos ir tamsos žaismas, šviesos ir tamsos efektai). Visa ši šviesotamsos (= šviesos kontrastų, šviesos ir tamsos žaismo) modeliuota dekoracija atrodo nuostabi. Taip sukuriamas tapybiškas šviesotamsos (= šviesokaitos, šviesos ir tamsos) žaismas. Žr. sudurtiniai žodžiai.

šviesotechnika n. vert. – šviesos technika.

švietimietis dirbt. – geriau: 1. švietimo (sistemos) darbuotojas;

2. pedagogas, mokytojas. Žr. -ietis.

šviežiai – geriau nevart. r. „ką tik, neseniai“: Kieme kabėjo šviežiai (= ką tik) išskalbti drabužiai. Tai šviežiai (= neseniai) apakęs žmogus. Čia šviežiai paskirtas (= neseniai paskirtas, naujas) mūsų vedėjas.

Vart.: Duona šviežiai kvepta.

šviežias – geriau nevart., kai kalbama ne apie produktus: Buvo iškelta šviežia (= nauja) hipotezė. Štai šviežias (= naujas) laikraštis. Tai pats šviežiausias (= naujausias) jo kūrinys.

Vart.: Ar mėsa dar šviežia, ar nešviežia? Šviežias pienas skanu.

švogeris n. svet. – svainis.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *