s

      salaka n. svet. – strimelė.

sakykit, prašau n. vert. – prašom (prašau, prašyčiau) pasakyti; gal pasakytu()t; ar nepasakytu()t… Žr. prašau.

salfetka, salfietkė n. svet. – servetėlė. Žr. -ka.

sąlyga – geriau nevart. būdo, sąlygos, priežasties aplinkybėms reikšti, jei be šio žodžio jos gali būti išreikštos glausčiau: Pakilusios temperatūros sąlygomis (= Pakilus temperatūrai; Jei temperatūra pakyla), skystis išgaruoja. Nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis (= Dėl blogo oro, dėl blogų orų) kukurūzai neužaugo.

Vart.: Jūsų sąlygos mums nepriimtinos (Su tokiomis sąlygomis sutikti negalime). Kokios buvo taikos sąlygos? Sveikas maistas pagrindinė geros sveikatos sąlyga (laidas). Kasmet gerėja gyvenimo ir darbo sąlygos. Ar nusirašei uždavinio sąlygą?

sąlyginis – nevart. r. „sutartinis“: Sąlyginiai (= Sutartiniai) dydžių vienetai ne visai atitinka įprastus dydžius, nes gaunami susitarus. Arimą skaičiuojame sąlyginiais (= sutartiniais) hektarais, konservų fabriko produkciją sąlyginiais (= sutartiniais) indeliais.

Vart.: Sąlyginis paleidimas (jei nenusikals).

sąlygose – nevart. reiškiant: 1. būdą: Jis tuo metu gyveno ypatingose sąlygose (= ypatingai, ypatingomis sąlygomis);

2. priežastį: Nepalankiose sąlygose (= Nepalankiomis aplinkybėmis; Dėl nepalankių aplinkybių) mikrobai žūva. Žr. vietininkas.

Vart.: Uždavinių sąlygose klaidų neturėtų būti.

sąlytyje – nevart., reiškiant būdą: Lietuvių tautos istorija vystėsi glaudžiame sąlytyje (= buvo glaudžiai susijusi) su rusų tautos istorija. Žr. vietininkas. 

salka n. svet. – anttrobis, aukštelis. 

salnikas, salnykas spec., n. svet. – riebokšlis. 

samasvalas, samosvalas n. svet. – savivartis, savivartė. 

samtis : skylėtas(is) samtis – geriau kiaurasamtis.

san- – geriau nevart. sudurtinio žodžio pirmuoju dėmeniu, turinčiu atstoti žodį sanitarinis: sanmazgas (= sanitarinis mazgas), sanpostas (= sanitarinis postas), sanpraleidėjas (ntk.) arba sanšvarykla (= sanitarinė švarykla), sanšvietimas (= sanitarinis švietimas). Žr. sudurtiniai žodžiai.

sangrąžinės formos

1. Sangrąžos dalelytė nekaitytina: ruošdamosios (= ruošdamosi), džiaugdamosios (= džiaugdamosi);

2. priešdėlinės sangrąžinės formos nevart. su dalelyte -s žodžio gale, tik su dalelyte -si- tarp priešdėlio ir šaknies: nesukąs (= nesisuka), negailėsis (= nesigailės), nevėluokis (= nesivėluok);

3. sangrąžos dalelytės -s(i) reikšmės nedubliuotinos įvardžio savęs linksniais (sau, save) arba prielinksninėmis konstrukcijomis (tarp savęs, prie savęs): Darže verta pasisodinti sau (= pasisodinti) bulvių, pasisėti sau (= pasisėti) pupų, žirnių. Jis užsirekomendavo save iš teigiamos pusės (= Jis gerai, puikiai, be priekaištų, nepriekaištingai dirbo, atlikdavo savo pareigas, užduotis; gerai pasirodė). Dabar mudu pasidalykim tarp savęs (= pasidalykim) pinigus.

Vart., kai sangrąžinį veiksmažodį norima pabrėžti: Stalą sau dirbuos, ne kitiems; tikslinti: Tie baldai tarp savęs nesiderina || nedera; stilistiškai nuspalvinti: Ji sėdi ir šukuojasi sau. Žinokis sau!

4. sangr. formos nevart. neveikiamosios r. savaimine rezultatine reikšme: Parsiduoda (= Parduodama) dar gera spinta (Parduodame dar gerą spintą). Išsinuomoja butas (= Išnuomojamas butas; Išnuomojame butą). Vilniuje atsidaro paroda (= atidaroma paroda; atidaro parodą). Nafta gaunasi (= Nafta gaunama; Naftą gauname) keliais būdais. Valia ugdosi veiklos procese (= ugdoma veiklos procese; Valią ugdo veikla). Kaune įsisteigė K. Petrausko memorialinis muziejus (= įsteigtas muziejus; įsteigėme muziejų). Per tuos metus pasistatė (= buvo pastatyta) ne viena mokykla. Šis žodis rašosi ir linksniuojasi (= Šis žodis rašomas ir linksniuojamas, rašytinas ir linksniuotinas; Šį žodį reikia rašyti ir linksniuoti, rašykime ir linksniuokime) taip. Jis jau spausdinasi žurnaluose (= Savo kūrinius (kūrybą) jis jau spausdina žurnaluose; Jo kūrinius jau spausdina žurnalai). Spektaklis žiūrisi (= žiūrimas) su malonumu (Spektaklį malonu žiūrėti). Šis paveikslas nesižiūri (= nedaro įspūdžio, netraukia akies).

sanitarka sanitarė. Žr. -ka.

santykyje su dėl arba įnag.: Santykyje su svarstomu klausimu (= Dėl svarstomo klausimo, svarstomu klausimu) noriu pasakyti štai ką. Žr. vietininkas.

sardelka, sardelkė sardelė. Žr. -ka.

sardinka sardinė. Žr. -ka.

sargyba – geriau saugojimas, rūpinimasis: Šalies patriotams rūpi tautos interesų sargyba (= saugojimas; rūpi tautos interesai).

Vart.: Sargas tą dieną buvo sargyboje (ėjo sargybą). Prie ginklų sandėlio visada stovi sargyba.

sąryšyje su n. vert. – l. dėl, ryšium su: Sąryšyje su minėjimu (= Dėl minėjimo) pamokų nebus. Mokyklos jis nelankė sąryšyje su liga (= dėl ligos). Sąryšyje su artėjančiomis šventėmis (= Artėjant šventėms, ryšium su artėjančiomis šventėmis) Kaunas puošiasi;

2. kadangi: Sąryšyje su tuo, kad (= Dėl to, kad; Kadangi) tarybos narių susirinko maža, posėdis atidedamas;

3. remiantis: Sąryšyje su šiuo nutarimu (= Remiantis šiuo nutarimu,) ankstesnis sprendimas panaikinamas;

4. Išlaidos sąryšyje su varžybų pravedimu (= Varžybų išlaidos) buvo didelės. Žr. vietininkas.

sarmata || gėda

sąskaita geriau nevart., reiškiant priemonę: Jis tai pasiekė kantrybės sąskaita (= kantrybe, per kantrybę). Šviesos sąskaita augalai sintetina organinę medžiagą (= Sintetinti organinę medžiagą augalams padeda šviesa);

sąskaiton – geriau nevart. reiškiant.: 1. būdą: Jau dirbame kitų metų sąskaiton (= sąskaita);

2. aprūpinimo šaltinį: Jie negali visų aprūpinti savo sąskaiton (= iš savo lėšų, savo lėšomis). Jie maitinami įstaigos sąskaiton (= sąskaita; Juos maitina, lėšų jiems maitintis skiria įstaiga).

Vart.: Ten einamoji sąskaita, čia atsiskaitomoji. Išrašykite man sąskaitą. Kurion sąskaiton (į kurią sąskaitą) įrašyti? Turiu su juo asmeninių sąskaitų (nesutarimų).

sąstatas – nevart. r. „sudėtis“: Mokytojų sąstatas (= Mokytojų sudėtis, mokytojai) šiemet pasikeitė. Skelbiamas naujojo teismo sąstatas (= sudėtis, nariai). Paaiškėjo ir komisijų sąstatai (= sudėtis, nariai). Komanda išbėgo tokio sąstato (= tokios sudėties; geriau Išbėgo tokia komanda). Atvyko grupė artistų tokiame sąstate (= Atvyko tokios sudėties artistų grupė; tokių artistų grupė; tokie artistai). Šios medžiagos sąstatas toks (= sudėtis tokia; Ši medžiaga tokios sudėties; Ši medžiaga susideda iš ). Vandenilio yra visokių kūnų sąstate (= sudėtyje; geriau Vandenilio yra visokiuose kūnuose).

Vart.: Traukinio sąstatas.

saugykla – kartais geriau konkretesnis daiktavardis: Ūkininkas įsirengė daržovių ir bulvių saugyklą (= sandėlį, rūsį).

Vart.: Tai brangenybių saugykla. Už sunkių metalinių durų buvo aukso saugykla. Bagažo saugykla.

saugojimo kamera vert. – geriau (bagažo, daiktų) saugykla, bagažinė.

saugoti – geriau laikyti: Žiemą traktoriai saugomi (= laikomi) po stogu. Vyžas senelis saugojo (= laikė) ant aukšto. Vaistus reikia saugoti (= laikyti) tamsioje vietoje.

Vart.: Sargas saugo parduotuvę. Saugokime sodus nuo kenkėjų. Saugok vaiką, kad neužsigautų. Saugojom šerną, bet jis tą naktį neatėjo.

sauvalė, sauvalia, savavalia – geriau savivalė, savavaliavimas.

sauvaliauti – geriau savavaliauti.

savaimingai – nevart. r. „savitai“: Dailininkė stengiasi savarankiškai mąstyti, savaimingai (= savitai) pažvelgti į pasaulį. Jis savaimingai (= savitai, nepakartojamai) vaizdavo gamtą.

Vart.: Viskas vyko savaimingai (savaime).

savaimingas – nevart. r. „savitas“: Tai labai savaimingas (= savitas) rašytojas.

Vart.: mesys gali būti savaimingas ir ne savaimingas.

savalaikiai priev. – laiku: Pinigus reikia įmokėti savalaikiai (= laiku, nustatytu laiku, nevėluojant). Brigada arimą pradėjo savalaikiai (= laiku, nevėluodama). Dalis darbuotojų ataskaitas pateikė nesavalaikiai (= ne laiku, pavėlavę, pavėluotai). Žr. -ai, prieveiksmis.

savarankiai priev. – savarankiškai: Vaikai jau gyvena savarankiai (= savarankiškai). Žr. -ai, prieveiksmis.

savarankus – geriau savarankiškas: Puiku, kad jaunuolis savarankus (= savarankiškas).

save – nevart.: 1. žodžių junginiuose su nesangrąžiniu veiksmažodžiu, kur užtenka vieno sangrąžinio veiksmažodžio: Sunku išsaugoti save (= išsisaugoti) nuo peršalimo. Darbe jis parodė save (= pasirodė, pasirodė esąs) kaip kvalifikuotas inžinierius (gerai, nepriekaištingai pasirodė, pasireiškė; gerai, puikiai, be priekaištų dirbo);

2. dubliuojant sangrąžos dalelytę -si: Apsišluostyk save (= Apsišluostyk) rankšluosčiu. Žr. sangrąžinės formos;

save vesti n. vert. – elgtis: Kaip tu save vedi (= elgiesi)?! Ar jis išmoks kada save vesti (= gražiai laikytis, (kultūringai) elgtis)? Žr. vesti.

Vart.: Be reikalo save kaltini. Smerkia save, ne tave. Galima nebent už apynasrio save vesti.

savimonė – nevart. n „ugdymas, tobulinimas (is)“: Mes dalyvaujame nuolatiniame mūsų visuomenės savimonės (= ugdymo, tobulinimo) darbe.

savistoviai n. dirbt. – savarankiškai, nepriklausomai: Sūnus jau savistoviai (= savarankiškai, nepriklausomai) gyvena. Ši valstybė, kadaise buvusi kolonija, dabar tvarkosi savistoviai (= savarankiškai, savo nuožiūra, pati). Specialybę jis savistoviai (= pats, be kitų pagalbos) pasirinko.

savistovus, savistovis n. dirbt. – savarankiškas, nepriklausomas: Tai pirmasis jo savistovus (= savarankiškas) darbas. Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką. Savistovios (= Savarankiškos) studijos jam išėjo į naudą. Laikas pradėti savistovų (= savarankišką, nepriklausomą) gyvenimą.

savitarpis – nevart. būdvardžiu: šalių savitarpiai (= savitarpio) santykiai pašlijo.

Vart. daiktavardžiu: Nesikišk, čia jų savitarpio reikalas.

savitikslis – geriau nevart. būdvardžiu: Savitiksliai metodai (= Metodai dėl metodų, savitiksliški metodai) naudos neduoda.

Vart. daiktavardžiu: Sunkiosios pramonės vystymas nėra savitikslis (tikslas sau; tikslas dėl tikslo).

savivaldis dirbt. – geriau: 1. savavaldis; 2. savivaldybės, savivaldybinis.

savivaliauti – geriau savavaliauti.

savo:

savo laiku – geriau anksčiau, kitados, kadaise: Savo laiku (= Anksčiau, tuomet, kitados, kadaise) apie tą įvykį daug šnekėta. Savo laiku (= Seniau, anksčiau, kitados, kadaise) ji buvo žymi dainininkė; 

savo rūšies – nevart. r. „tam tikras, savotiškas“: Tai buvo savo rūšies (= tam tikras, savotiškas) protestas.

Vart.: Nesikišk ne į savo reikalus. Kodėl savo vaiką skriaudi?! Iš pirmo žvilgsnio tie reiškiniai panašūs, bet įsigilinę pastebime, kad jie skiriasi savo esme. Viskas savo laiku. Savo laiku dirbu, ne svetimo. Negirk tos savo obelaičių rūšies – prasta.

schematinimas – geriau: 1. sche minimas, schematizavimas: Toks šio reiškinio schematinimas (= scheminimas, schematizavimas) padeda geriau atskleisti jo esmę;

2. schematizmas: Vienas iš ryškiausių apysakos trūkumų charakterių schematinimas (= schematizmas).

schematinis – geriau scheminis: Gavome schematinius (= scheminius) brėžinius. Žr. -atinis.

schematinti – geriau scheminti, schematizuoti: Nedera šio dalyko taip schematinti (= scheminti, schematizuoti).

schematiškai – geriau schemiškai: Viskas parodyta labai schematiškai (= schemiškai, abstrakčiai, suprastintai, bendrais bruožais).

schematizuoti || scheminti. Žr. -izuoti.

sėdėti – nevart. r. „tupėti“: Medyje sėdėjo (= tupėjo) kažkoks paukštytis;

sėdėti ant biuletenio n. vert. – turėti nedarbingumo lapelį, biuletenį: Žmona dar ant biuletenio sėdi (= turi biuletenį, serga, neina į darbą). Užteks tau sėdėti ant biuletenio (= sirgti, naudotis nedarbingumo lapeliu, biuleteniu). Žr. ant.

Vart.: Sėdime ant suolo. Ko tu vis namie sėdi?! Jis jau kalėjime sėdi. Vaikas sėdėjo klasėje antrus metus. Nesėdėk mums ant sprando (t. y. nebūk mums našta).

segmentarinis – geriau segmentinis. Žr. -arinis.

sekansas sekantas: Sekansas (= Sekantas) yra trigonometrinė funkcija, atvirkščia kosinusui.

sekančiai priev. – 1. taip, šitaip (nusakant veiksmo būdą): Naujasis komitetas pareigas pasiskirstė sekančiai (= taip, šitaip). Planas įvykdytas sekančiai (= taip). Lėšos sunaudotos sekančiai (= taip);

2. šis, tas, toks (nusakant objektą): Sudarėme šią sutartį sekančiai (= šią sutartį; tokią sutartį).

sekantis – nevart. r.: 1. šis, šitoks, toks (prieš išvardijimą): Vilniuje dabar veikia sekančios (= šios) parodos. Kolektyvas priėmė sekančius (= šiuos, tokius) įsipareigojimus. Mums reikia sekančių (= tokių) specialistų. Sudaryta komisija sekančios sudėties (= tokia komisija). Gauname sekančias (= šias, šitokias, tokias) lygtis. Vaikams miego trukmė siūloma sekanti (= tokia, šitokia; geriau Vaikams rekomenduojama miegoti šitiek). Gydyti galima sekančiu (= šiuo, šitokiu, tokiu) būdu;

2. štai kas, štai kodėl (prieš aiškinimą): Atsakydamas į jūsų raštą, pranešu sekantį (= pranešu štai ką; pranešu). Tai rodo sekantį (= štai ką). Sprendimas paliktas galioti dėl sekančio (= dėl šių priežasčių, motyvų; štai dėl ko; dėl to, kad…). Vart.: Sekantis vilko pėdomis medžiotojas apsižvalgė. Jį sekantys žmonės sustojo. 

sekcijinis – geriau sekcinis. Žr. -ijinis. 

sekretas – geriau paslaptis: Koks čia sekretas (= Kokia čia paslaptis), kad visi jau žino;

po sekretu n. vert. – slaptai, neviešai: Pasakysiu tau tik po sekretu (= slaptai, neviešai, tau vienai, vienam).

sekretoriaujantis – geriau nevart. r. „sekretorius“: Susirinkime išrinkome pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį (= pirmininką ir sekretorių).

Vart.: pestingai sekretoriaujantį žmogų susirinkimuose dažnai renka sekretoriumi.

sekti – nevart. r. „būti, eiti tuoj po ko“: Kas seka (= Kas eina, kas yra) tuoj po žiemos? Žemiau seka (= eina, yra) parašai. Sekė (= Buvo) du tikslūs smūgiai (Paskui, toliau du tikslūs smūgiai);

iš to seka n. vert. – iš to plaukia, kyla, išeina; iš to matyti: Iš to, kas pasakyta, seka (= išeina, išplaukia) tokia išvada (Iš to galima daryti tokią išvadą). Iš Eilerio formulės seka (= išeina, matyti), kad.. Iš įstatymo turinio seka (= matyti), kad… Kas iš to seka (= Kokią iš to galime daryti išvadą)? Iš to seka (= kyla) kita klaida;

sekti ką nors – geriau nevart. r. „sekti kuo nors, imti iš ko pavyzdį, kuo vadovautis“: Vaikų kolektyve dažniausiai atsiranda vienas, kurį (= kuriuo) visi seka. Sekite tik gerus pavyzdžius (= gerais pavyzdžiais). Žr. galininkas.

Vart.: l. su gal.: Šeimininkė seka vištą (t. y. stebi, kur nueis). Sekam lėktuvo skridimą. Saugumo darbuotojai seka nusikaltėlį. Mes sekam spaudą, mokslo naujienas. Sek paskui mane. Senelė vakarais sekdavo pasakas;

2. su įnag.: Vaikas tėvu seka (t. y. ima iš jo pavyzdį, eina jo pėdomis). Blogais pavyzdžiais nesek.

senai priev. – nevart. r. „seniai, prieš daug laiko“: O, tai buvo jau senai (= seniai). Senai (= Seniai) tave bemačiau. Nesenai (= Neseniai) aplankiau draugą.

Vart.: Vos bepažinau taip senai jis atrodo.

septyniukė n. vert. – 1. septynvietis (kambarys, kupė, automobilis, baidarė);

2. septintasis, septintukas (autobusas, troleibusas);

3. septynetas, septynetukas (komanda ar kita grupė). Žr. -ukė.

sergantysis – kai kur geriau ligonis. Sergantysis (= Ligonis) gulėjo lovoje, blaškėsi.

Vart.: Padaugėjo sergančių() gripu.

servetka, servetkė servetė, servetėlė. Žr. -ka.

sėsdintojas n. vert. – nusodintuvas (prietaisas). Žr. -tojas. 

sėsti(s) – nevart. r. „leistis, tūpti(s)“: Matau, kaip sėdasi (= leidžiasi, tupia) ant šakos kažkoks paukštis. Sugedęs lėktuvas nusėdo (= nusileido, nutūpė) pievoje.

Vart.: Prašom sėsti(s). Tėvas sės prie manęs. Sėsim į traukinį. Sėsk ant arklio. Jau saulė sėda (leidžiasi). Pelkėse vanduo jau sėda (slūgsta). Drumzlės sėda (nusistoja) ant dugno. Dažai sėda (įsigeria) į medį. Ant jo visi sėda(si) (Jį visi užsipuola).

sėti – geriau nevart. r. „sodinti“: Bulves sėja (= sodina) pavasarį.

Vart.: Lietuvoje sėja įvairių javų: rugių, kviečių, miežių. Sėja morkų, krapų. Mes pasisėjom žirnių, jie vikių. Sėja berdami iš saujos, iš mašinos, sodina kišdami į žemę daigą, bulvės, gėlės ar kitokį gumbą.

sevriūga n. svet. – žvaigždėtasis eršketas.

siaura vieta – nevart. r. „silpna vieta, sunkumai, kliuvinys, nesklandumas“: Kilti darbo našumui mūsų gamykloje trukdo viena siaura vieta (= viena silpna vieta, vienas kliuvinys, vienas sunkumas). Komiteto darbe nebėra siaurų vietų (= silpnų vietų, nesklandumų).

Vart.: Ten karvės nerišk: siaura vieta, apie telefono stulpą gali apsisukti.

siauražinybinis – geriau žinybinis, tik žinybinis: Nereikėtą vadovautis siauražinybiniais (= žinybiniais, tik žinybiniais) interesais. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

siekti ko (kiekio r.) – siekti ką: Jų molekulinis svoris siekia keleto (= keletą) milijonų. Žuvis siekė kilogramo (= kilogramą).

Vart. objekto r.: Kariai siekė pergalės. Atkakliai siek tikslo.

sietelis – nevart. r. „tinklelis, tinkliukas, regztukas (pirkiniams)“: Eičiau duonos nusipirkti, tik nerandu sietelio (= tinklelio, tinkliuko, regztuko).

Vart.: Čia sietelis miltams sijoti. Ar turi sietelį (koštuvėlį) arbatai košti? Kad nesugeltų bitės, bitininkai, kopdami medų, būna užsigaubę sieteliais.

sietka, sietkutė n. svet. – tinklelis, tinkliukas, regztukas: Ėjau į parduotuvę, bet pamiršau sietką (= tinklelį, tinkliuką, regztuką).

signalistas svet. – geriau signalininkas, signalizuotojas. Žr. -istas.

sykis – nevart. r. „jeigu, kad“ (šalutiniams sąlygos aplinkybės sakiniams jungti): Sykį (= Jei, jeigu, jeigu jau, kad) nusprendei, tai taip ir daryk. Sykį (= Jei, jeigu, jei jau, kad) kaltas, bent patylėtum; 

kaip sykis n. vert. – kaip tik: Aš kaip sykis (= kaip tik) tavęs vieno ir laukiau. Tinka kaip sykis (= kaip tik; labai).

Vart.: Vienas sykis nemeluos. Sykį vakare užmyniau ežį. Kitą sykį gyveno graži mergaitė. Ne sykį sakiau. Iš sykio pataikiau. Vėl bus taip, kaip tą sykį. Vienu sykiu (t. y. staiga, nelauktai) apniuko, sutemo.

silpnai – geriau mažai, menkai: Vaikas dar silpnai (= mažai) išmano. Jis silpnai (= menkai, sunkiai) supranta matematiką. Kai kurios įmonės silpnai (= mažai, menkai) mechanizuotos; 

silpnai alkoholinis n. vert. – silpnas alkoholinis, beveik nealkoholinis: Pradėsime gaminti silpnai alkoholinį (= silpną alkoholinį, beveik nealkoholinį) gėrimą;

silpnai išreikštas n. vert. – nedidelis, nežymus, ne toks žymus: Ligonis jautė silpnai išreikštą (= nedidelį) skausmą. Mūsų dėmesį atkreipė silpniau išreikšti (= mažesni, ne tokie žymūs) kitimo požymiai;

silpnai išvystytas n. vert. – nepakankamai, menkai išvystytas, išplėtotas; prastas, blogas: Pramonė šioje šalyje silpnai išvystyta (= nepakankamai išvystyta, išplėtota, menka). Seniau čia buvo silpnai išvystyti (= prasti, blogi) keliai.

Vart.: Silpnai spausdamas nesuspausi, silpnai stumdamas nepastumsi. Vaikas silpnai išmoko pamoką.

silpnas – kartais geriau nedidelis, menkas: Tą dieną buvo silpna (= nedidelė) lijundra. Aną dieną buvo silpnas (= nedidelis, mažas, nesmarkus) lietus;

silpnas dvasia – geriau silpnos dvasios, silpnadvasis: Nebūk silpnas dvasia (= silpnos dvasios, silpnadvasis);

silpnas kūnu – geriau silpno kūno: Jis buvo silpnas kūnu (= silpno kūno), bet stiprus dvasia (= stiprios dvasios).

Vart.: Žmogus jis buvo silpnas, silpno charakterio. Mano silpnos akys. Silpno proto vaikas būna silpnas mokinys. Geriu silpną kavą. Klasėje silpna (prasta, menka) drausmė.

simpatiškas || simpatingas.

sistemačiai n. dirbt. – 1. sistemingai, tam tikru dažnumu: Kai kas po sekmadienio sistemačiai (= sistemingai, kas pirmadienį) vėluojasi į darbą;

2. nuolat, dažnai.: Kodėl jūs sistemačiai (= nuolat, dažnai) praleidinėjate paskaitas?

3. visą laiką, per dienų dienas: Kai kurie jaunuoliai, neturėdami jokio pomėgio, sistemačiai (= visą laiką, per dienų dienas) šlaistosi be darbo.

sistematiškai – geriau: 1. sistemingai, tam tikru dažnumu: Sistematiškai (= Sistemingai, tam tikru dažnumu) tikriname mokinių sveikatą;

2. nuolat, dažnai: Berniukas sistematiškai (= nuolat, dažnai) vėluojasi į pamokas;

3. visą laiką: Nusikaltėlių grupė sistematiškai (= visą laiką) grobstė produkciją.

sistematizuoti – geriau sisteminti. Žr. -izuoti.

sistemingas – 1. nevart. r. „sisteminis“: Buvo sudarytas sistemingas (= sisteminis) rekonstrukcijos planas;

2. geriau nevart. r. „nuolatinis, dažnas“, kai neturima galvoje periodiško dažnumo, sistemos: Namuose buvo sistemingi (= nuolatiniai, dažni) barniai.

Vart.: Sistemingas darbas padeda pasiekti gerų rezultatų. Sakinio nagrinėjimas turi būti sistemingas. Pirmadieniais pastebėtas sistemingas vėlavimasis.

siūlyti – geriau nevart. r. „įsakyti, pareikalauti“: Teisėjas sportininkui pasiūlė (= įsakė, liepė) išeiti iš aikštės;

siūlyti domesiui vert. – geriau prašyti atkreipti dėmesį: Siūlau jūsų dėmesiui keletą kadrų (= Prašom pasižiūrėti keletą kadrų, atkreipti dėmesį į keletą kadrą, į kelis kadrus).

Vart.: Valgyti vaikui siūliau siūliau neįsiūIiau. Siūloma prekė nebrangi. Jis važiuoja į Nidą ir man siūlo kartu važiuoti.

siuntinys – geriau nevart. r. „siunta“: Mūsų gamykla gavo naują pusfabrikačių siuntinį (= siuntą, t. y. didelę partiją, didelį kiekį vienodų daiktų, vienodų siuntinių).

Vart.: Studentas iš tėvų gavo paštu siuntinį.

kam (tikslo r.) – siųsti ko, į ką: Juos atsiuntė revizijai (= revizuoti, daryti revizijos). Žr. naudininkas.

skaičius

Vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai

1. Vns. daiktav. nevart. dgs. forma: Priimame kailių siuvimų (= siuvimo) užsakymus. Tai kelia teisėtus žmonių pasipiktinimus (= teisėtą, pagrįstą žmonių pasipiktinimą; Dėl to žmonės pagrįstai piktinasi).

Vns. daiktav. dgs. forma gali būti vart. tik dėl stilistinio efekto: Stalą mėsomis, sviestais nukrovė. Tai gilumai vandenėlio!

2. vns. daiktav. nevart. dgs. forma, net jeigu kalbama apie kelis objektus: Jie išgelbėjo ne vieno žmogaus gyvybes (= gyvybę). Iki rugpjūčio pradžios reikia baigti mokyklų remontus (= remontą), sutvarkyti jų aplinkas (= aplinką). Šie veiksmai yra skirtingi laiko apimtimis (= apimtimi; geriau Šie veiksmai trunka nevienodą laiką; Šiems veiksmams reikia skirtingo laiko);

3. dgs. daiktav. nevart. vns. forma: Važiuoju į vestuvę (= vestuves). Iš apvaisintos ikros (= apvaisintų ikrų) atsiranda žuvytės;

4. su dgs. daiktav. nevart. paprasti kiekiniai skaitvardžiai ir įvardis keli: Pirkau penkis (= penkerius) marškinius, keturias (= ketverias) kelnes. Visame kaime tebuvo dvi (= dvejos) avikirpės žirklės. Prieš tris (= trejus) metus mano vaikui buvo tik šeši (= šešeri) metai. Viduramžių miestai turėjo po kelis (= kelerius) vartus. Žr. skaitvardis.

Vienaskaita ir daugiskaita 

A. Daiktavardžių

1. geriau vns. kalbant apie profesiją, amatą, specialybę, verslą: Mokytojų (= Mokytojo, pedagogo) profesija yra garbinga. Jis išmoko stalių (= staliaus) amato. Šioje mokykloje galima įsigyti ir elektrikų (= elektriko) specialybę;

2. geriau dgs. kalbant apie tam tikrai žmonių, darbuotojų grupei skirtas dienas, šventes: Šiandien žemės ūkio darbuotojo (= darbuotojų) diena;

3. geriau dgs. kalbant apie daugelį visos rūšies objektų apimančius renginius: Rudens puokštės (= puokščių) paroda. Rusiško romanso (= Rusiškų, rusų romansų) vakaras. Plakato (= Plakatų) paroda;

4. geriau dgs. kalbant apie augalų arba gyvūnų vienos kurios rūšies visumą: Rugiui (=Rugiams) geriau tinka drėgnesnės dirvos. Lubiną (= Lubinus) sėkime ko anksčiau. Ar jau pjauna dobilą (= dobilus)? Kiškis (= Kiškiai) dažnai apgraužta neapraišiotus sodinukus. Parduodamas gyvas karpis (= gyvi karpiai).

Vns. vart. botanikoje ir zoologijoje apibendrinant rūšinį augalą ar gyvūną; Palmė yra šiltų kraštų medis. Šarka peri krūmuose ir miškuose. Žiurkė žmogui daro daug salos.

Vns. vietoj dgs. vart. ir stilistiniais sumetimais: jau rūtą, sėjau mėtą, sėjau lelijėlę;

4. tik vns. arba dgs., kai kitoks skaičius iškreiptų žodžio reikšmę: Tai neleistinas juokas (= neteistini, nevykę, pavojingi juokai; plg. linksmas visų juokas). Rinkimuose turi teises (= teisę) dalyvauti visi piliečiai (plg. vairuotojo teisės). Numatoma padidinti įmonių pajėgumus (= pajėgumą, plg. pajėgumai – ne ypatybė, o konkretūs gamybos objektai). Krosnį mes kūrename anglimi (= anglimis; plg. anglis – cheminis elementas).

B. Veiksmažodžių

Kreipiantis įvardžiu jūs, geriau nevart. būdvardžių ir dalyvių dgs., tik – veiksmaž.: Jei jums, gerbiamasis skaitytojau, uždavinio figūras pavyks atpažinti per 5 min., tai esate labai pastabūs (= pastabus).

skaičius:

didelis (didesnis), mažas (mažesnis) skaičius – geriau daug, daugiau, maža, mažiau: Įsitikinome, kad ten didelis skaičius (= daug, pilna) uodų, o Karelijoje dar didesnis (= dar daugiau). Vietnamo kare žuvo didelis skaičius (= daug) žmonių. Šį mėnesį gana mažas skaičius (= maža) eismo nelaimių. Dar mažesnis skaičius (= Dar mažiau) studentų gavo trejetus.

Vart.: Šitas skaičius didelis, o tas dar didesnis. Pirmųjų klasių mokiniams neduodame uždavinių su dideliais skaičiais, nes skaičiavimo veiksmus jie moka atlikti tik su mažais skaičiais;

tame skaičiuje – nevart. r. „iš to skaičiaus, tarp jų“: Įsakau skirti 365 litus, tame skaičiuje (= iš to skaičiaus) darbo užmokesčiui 350 litų. Keturi kolektyvai turi po tris taškus, tame skaičiuje (= tarp jų, iš jų) ir Vilniaus „Žalgiris“. Žr. vietininkas.

Vart.: T ame skaičiuje viduramžiais įžiūrėdavo magišką reikšmę. 

skaityti – nevart. r.: 1. „laikyti (ką kuo)“: Jaunimo judrumą skaitau (= laikau) normaliu reiškiniu. Jis manęs žmogum neskaito (= nelaiko). Sprendimą reikia skaityti (= laikyti) nustojusiu (netekusiu) galios. Tai neskaitysime (= nelaikysime) klaida. Pastabas skaitome (= laikome) priimtinomis. Jis skaitomas (= laikomas) geru mokiniu. Susirinkimą skaitau (= laikau) atidarytu (geriau Susirinkimą skelbiu atidarytą, pradėtą; Susirinkimą pradedame). Jis skaitė save (= laikė save, buvo laikomas) patyrusiu specialistu;

2. „manyti, turėti nuomonę, būti įsitikinusiam“: Skaitau (= Manau, esu įsitikinęs, esu tos nuomonės), kad tai neteisinga. Skaitom (= Manom, esam įsitikinę), jog tokios išvykos praplečia žmogaus akiratį. Jis skaitė (= manė, turėjo tokią nuomonę, buvo įsitikinęs), kad svarbiausia įvesti tvarką. Skaitykim (= Sakykim, tarkim), kad dvi trikampio kraštinės lygios;

3. daug kur geriau skaičiuoti: Pinigus skaitykit (= skaičiuokit) neatsitraukdami nuo kasos; 

skaityti eilės, eilėraščius – geriau deklamuoti, sakyti eiles, eilėraščius (jei atmintinai).

Vart.: Skaitau knygą. Skaityk garsiau. Lektorius skaito paskaitą. Universitete jis skaitė (dėstė) fonetikos kursą.

skaitytis – nevart. r.: 1. „skaityti“: Ta knyga lengvai skaitosi (= Tą knygą lengva skaityti). Romanas nesiskaito (= sunkus, nepatrauklus; Romaną sunku skaityti). Žr. sangrąžinės formos;

2. „laikyti save, būti laikomam“: Jie skaitėsi (= laikė save, buvo laikomi) puikiais darbuotojais;

3. „būti priskirtam“: Šitas traktorius skaitėsi ant manęs (= buvo man priskirtas);

4. įterptiniu žodžiu: Skaitos (= Vadinas, taigi) pralaimėjai. Skaitosi (= Atrodo, matyt), jis sveiksta.

Vart.: Reikia skaitytis su faktais (atsižvelgti į faktus). Su žmogum skaitykis (žmogų gerbk, paisyk jo nuomonės).

skaitlinė – geriau skaitmuo: Neįžiūriu, kokia čia skaitlinė (= koks čia skaitmuo). Žr. skaitlius.

skaitlingai – geriau gausiai, apsčiai, daug: Jaunimo susirinko skaitlingai (= gausiai, apsčiai, daug). Šių vabzdžių čia rasta neskaitlingai (= negausiai, nedaug). Kviečiame ko skaitlingiau (= gausiau) dalyvauti. Žr. skaitlius.

skaitlingas – geriau gausus, gausingas, apstus: Išauginome skaitlingą (= gausų, didelį, gerą) derlių. Ta proga mieste įvyko skaitlingi (= gausūs) mitingai. Šie filmai užkariavo skaitlingą (= didelę, gausią) auditoriją. Gatvėje stovėjo skaitlinga (= didelė) minia. Žr. skaitlius.

skaitlingumas – geriau gausumas, apstumas. Tai daro įtaką vabzdžių skaitlingumui (= gausumui; Tai reguliuoja, nulemia vabzdžių skaičių, kiekį, gausą). Žr. skaitlius.

skaitliukai – geriau: 1. skaitytuvai, skaičiukai: Kasininkės skaičiuoja su skaitliukais (= skaitytuvais, skaičiukais). Mokytoja pirmokams liepė turėti skaitliukus (= skaitytuvėlius, skaičiukus);

2. (elektros) skaitiklis: Patikrink skaitliukus, skaitliuką (= skaitiklį), gal saugikliai perdegė. Žr. skaitlius.

skaitlius tarm. – geriau skaičius: Iš didesnio skaitliaus (= skaičiaus) reikia atimti mažesnį. Parašytas toks didelis skaitlius (= skaičius), kad sunku ir perskaityti. Musių šiemet be skaitliaus (= be skaičiaus, daugybė).

skaitvardis – nevart.: 1. paprastieji kiekiniai skaitvardžiai du devyni su daugiskaitiniais daiktavardžiais: Pirkau penkis (= penkerius) marškinius ir dvi (= dvejas) kelnes. Prieš tris (= trejus) metus mano vaikui buvo lik šeši (= šešeri) metai;

2. paprastieji kiekiniai sudėtiniai skaitvardžiai su nekaitomais pirmaisiais dėmenimis: Traukiniu nuvažiavome tūkstantis penki šimtai dvidešimt keturis kilometrus (= tuksiantį penkis šimtus dvidešimt keturis kilometrus);

3. kelintiniai skaitvardžiai su pažymimuoju žodžiu metai dešimtmečiui nusakyti: Į istoriją įeis aštuoniasdešimtųjų (aštuoniasdešimtinių) metų (= devintojo dešimtmečio) jaunimo darbai;

4. vyr. g. kelintiniai skaitvardžiai dienai nusakyti: Šiandien kovo šešto (= šešta, šeštoji). Atostogausiu nuo liepos pirmo (= pirmos) iki trisdešimto (= trisdešimtos). Susitiksim spalio penkiolikto (= penkioliktą). Žr. kilmininkas;

5. geriau nevart. kuopinių skaitvardžių ne kuopine reikšme: Per visą gyvenimą mačiau tik dvejetą gyvačių (= tik dvi gyvates). Lygiai po ketverto (= keturių) dienų bus pirmasis egzaminas,

Vart. šalia paprastųjų kiekinių skaitvardžių nusakyti: a) grupei: Atvažiavo dviem arkliais || dvejetu arklių. Seniau laikėm septynias antis || septynetą ančių;

b) apytikriam skaičiui: Duok kokius šešis litus || (kokį) šešetą litų. Palauk kokias tris dienas || trejetą dienų.

skalbėja – nevart. r. „skalbiamoji mašina“: Mano skalbėja (= skalbiamoji, skalbimo mašina) pagedo. Tu dar nenusipirkai skalbėjos (= skalbiamosios mašinos)? Žr. -ėjas.

Vart.: sų mama buvo gera skalbėja.

skaldytojiškas dirbt. – geriau skaldomasis, skaldymo: Skaldytojiški (= Skaldomieji) veiksmai ardo demokratinių jėgų vienybę. Žr. -iškas.

skambinti (telefonu) pas ką skambinti kam: Turiu skambinti pas tėvus (= tėvams) ir jiems viską pranešti. Žr. pas.

skaudėti kas || skaudėti ką: Pradėjo skaudėti (diegti) šonas || šoną. Skauda galva || galvą. Tuoj, vaikeli, nebeskaudės tas pirštas || tą pirštą. Žr. vardininkas, galininkas.

skerdiena – nevart. r. „skerdena“: Mėsos kombinatas šiandien turės šimtą skerdienų (= skerdenų, t. y. paskerstų, bet dar neapdorotų gyvulių).

Vart.: Paskerdę ir išmėsinėję kiaulę, skerdieną (t. y. mėsos gabalus) išdėlioja lauke, kad atvėstų.

skiedėjas spec. – nevart. r. „skiediklis“: Tapytojams reikalingos skystos medžiagos – skiedėjai (= skiedikliai). Žr. -ėjas.

Vart.: Skiediklio turim, reikia skiedėjo (t. y. žmogaus, kuris atskiestų).

skiepai priešskiepai nuo: Skiepai prieš raupus (= nuo raupų, raupą skiepai). Žr. prieš.

skiepijimas prieš skiepijimas nuo: Skiepijimas prieš raupus (= nuo raupų) vaikams privalomas. Žr. prieš.

skiepyti prieš skiepyti nuo: Vakar visus skiepijo prieš tuberkulioze (= nuo tuberkuliozės). Žr. prieš.

skylutė moksl. – nevart. r. „spraga, proguma, trūkumas, nepilnatis“: Kai fizikinėje sistemoje trūksta vieno ar kelių objektų iki jos pilnumo, susidaro skylutė (= spraga, proguma, trukumas, nepilnatis).

Vart.: gręžk lentoje skylutę. Kojinėje atsirado skylutė.

skyrybos spec. – geriau nevart. r. „ištuoka“ (t. y. santuokos oficialus nutraukimas per teismą): Italijos parlamente vyksta kova dėl skyrybą (= ištuokos) teisių.

Vart.: Tos jų skyrybos dar netikros – per teismą dar neišsiskyrę.

skirtas – geriau nevart.: 1. kai kartoja tikslo bendraties reikšme: Buvo įrengtas nedidelis pakilimas, skirtas muzikantams atsisėsti (= pakilimas muzikantams atsisėsti). Įvyko iškilmingas vakaras, skirtas jubiliatui pagerbti (= vakaras jubiliatui pagerbti; jubiliato pagerbimo vakaras);

2. kai kartoja veiksmažodinio tikslo naudininko reikšmę: Ceche įrengta plieno lydymui skirta vonia (= plieno lydymo, lydomoji vonia; vonia plienui lydyti);

3. kai aprašomąja fraze stumiamas įprastas žodis arba terminas: Prie gydytojo kabineto bus laukimui skirta patalpa (= laukiamasis). Daugumas viešbučio kambarių yra skirti vienam ar dviem žmonėms (= vienviečiai ar dviviečiai);

4. kai pasakymas dviprasmis: Šis pasakojimas skirtas pirmūnams (= Tai pasakojimas apie pirmūnus).

Vart.: Šios lėšos skirtos mokyklai. Tas siuntinys man skirtas. Ateik skirtį valandą. Taip jau likimo skirta.

skirti:

skirti dėmesį kam || kreipti dėmesį į ką (reikšme „rūpintis“): Mokyklos vadovai daug dėmesio skiria auklėjamam darbui (kreipia daug dėmesio į auklėjamąjį darbą; labai rūpinasi auklėjamuoju darbu). Darželio vedėja neskyrė reikiamo dėmesio valgyklai (nekreipė reikiamo dėmesio į valgyklą; nepakankamai rūpinosi valgykla);

skirti didelį, mažą (didesnį, mažesnį) dėmesį – geriau skirti daug, maža (daugiau, mažiau) dėmesio: Skiriame didelį dėmesį (= daug dėmesio) sportui, dar didesnį (= dar daugiau) – darbui.

skirtingai nuo ko – kai kur geriau kitaip negu; ne taip, kaip: Skirtingai nuo Šatrijos Raganos (= Kitaip negu Šatrijos Ragana; Ne taip, kaip Šatrijos Ragana,) į dvarą žiūrėjo Lazdynų Pelėda. Skirtingai nuo Juro, Monika jautriai (= Monika jautriau kaip Juras) reaguoja į gyvenimo įvykius.

skirtingas – geriau įvairus: Mūsų skaičiavimo centru naudojasi skirtingiausių (= įvairių, įvairiausių) sričių specialistai.

Vart.: Mudviejų nuomonės skirtingos (t. y. kitokios, nesutampančios). Tų autorių skirtingas (t. y. kitoks) stilius, skirtinga kūrinių kompozicija, skirtinga tematika.

skirtis – nevart. r. „būti skirstomiems“: Visi organizmai skiriasi (= skirstomi; gali būti skiriami, skirstomi, dalijami) į dvi dideles grupes. Žr. sangrąžinės formos.

Vart.: Svečiai jau skiriasi (skirstosi). Ar nematai, kad siena skiriasi (t. y. skyla, yra)? Žmonės vienas nuo kito visada kuo nors skiriasi.

skystas pašaras spec. – kitur geriau jovalas.

skladka, skladkė n. svet., žarg. – sudėtinė, susidėjimas, susimetimas (pirkti dovanai, alkoholiniams gėrimams).

skleika, skleikė n. svet. – sanklija, suklijavimas. 

sklepas n. svet. – rūsys, pusrūsis. 

skliaustas – nevart. r. „įstrižinis brūkšnys“: Kampinių namų numeriai užrašomi su skliaustu (= įstrižiniu brūkšniu; su įstrižine): Pilies 10/32.

Vart.: Skliaustai būna lenktiniai ir laužtiniai. Iškelk daugiklį už skliaustų.

skolinti(s) pas n. vert. – skolinti(s) iš: Pinigų skolinau pas kaimynus (= iš kaimynų). Juras buvo priverstas skolintis grūdų pas Jarmalą (= iš Jarmalos). Žr. pas.

skorovarka n. svet. – greitviris, troškintuvas. 

skumbrija n. svet. – skombras. 

skūra n. svet. – 1. oda; 2. kailis. 

skųstis:

skųstis ant ko n. vert. – 1. skųstis kuo: Jis seniai ant kaimynų (= kaimynais) skundžiasi;

2. skųsti ką: Pamatysi, aš ant tavęs skųstuos (= tave skųsiu, apskųsiu);

skųstis pas ką skųstis kam: Jei mane skriausi, skųsiuos pas mamą (= mamai). Žr. pas.

skutimosi aparatas – geriau elektrinis skustuvas, skutiklis, skutamoji mašinėlė, skutyklė.

slapyvardė n. dirbt. – slapyvardis.

slėpti(s) – geriau nevart. r. „slypėti“: Žmogaus prigimtis slepia ne vieną prieštaravimą (= Žmogaus prigimtyje slypi ne vienas prieštaravimas). Šis taurus metalas slepiasi (= slypi) žemės gelmėse. Vaikų apsileidimo priežastys dažniausiai slepiasi (= slypi) šeimoje.

Vart.: 1 Nuo rusų okupantų žmonės slėpė turtą, gyvulius. Visi, kas galėjo, slėpėsi nuo priešų. Savo sumanymą jis nuo visų slėpė.

sližikas n. svet. – prėskutis, kūčiukas.

slogos tarm. – geriau sloga: Šiandien mane užpuolė slogos (= sloga).

Vart.: Rudenį žmones dažnai kamuoja visokios slogos.

slojikas, slajikas n. svet. – stiklainis.

slūgti – nevart. r. „grimzti“: Sala po truputį slūgo (= grimzdo, smego) į vandenį.

Vart.: Potvyniui baigiantis, upės slūgsta. Rankos sutinimas po truputį slūgo. Matyt, šaltis slūgs (kris).

smakas n. svet. – slibinas, drakonas.

smala n. svet. – 1. sakai, derva: Nesiglausk prie eglės smala (= sakai, derva) prilips;

2. geriau derva, degutas: Seniau čia smalą (= dervą, degutą) virdavo. 

smalingas hibr. – sakingas, dervingas. 

smalinti hibr. – (be saiko) rūkyti: Smalini ir smalini (= kai ir rūkai) perdien tą pypkę!

smėliavas hibr. – smėlio spalvos, smėlinis. Žr. -avas. 

smulkiamastelinis – geriau smulkus, detalus, smulkaus mastelio: Mums būtinas smulkiamastelinis (= smulkus, detalus, smulkaus mastelio) planas. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

smulkmeniškai – nevart. r. „smulkiai, išsamiai, detaliai“: Šiandien mokslas stengiasi smulkmeniškai (= smulkiai, išsamiai, detaliai) ištirti gyvybės kilmės problemą. Prieš varžybas vyrai dar kartą smulkmeniškai (= smulkiai, detaliai, kruopščiai) patikrino traktorius.

Vart.: Nereikia taip smulkmeniškai (t. y. pedantiškai) kibti prie nereikšmingų detalių.

smulkmeniškas – nevart. r. „smulkus, išsamus“: Pateikite smulkmenišką (= smulkią, detalią, išsamią) praėjusių metų darbo ataskaitą.

Vart.: Kam reikėjo tokio smulkmeniško (t. y. pedantiško, su neesminėmis detalėmis) aprašymo? Mūsų viršininkas smulkmeniškas žmogus (t. y. pedantas).

smulkus – geriau nevart. r. „nedidelis, menkas“: Tai smalkus (= nedidelis, menkas) nusižengimas, nusikaltimas, smulkus (= nedidelis) chuliganiškumas (chuliganizmas).

Vart.: Smulkus cukrus tinka kepiniams. Čia smulkios raidės. Jie buvo smulkūs valstiečiai. Pateikite smulkų aprašymą. Kokie smulkūs (nereikšmingi) jo interesai.

smūtkelis n. svet. – rūpintojėlis. 

sočnikai n. svet. – sultinukai, sulčiai.

sodinti – geriau nevart. r. 1. „tupdyti, leisti žemyn“: Lėktuvą reikėjo sodinti (= tupdyti, (nu)leisti žemyn);

2. „sėti“: Rytoj sėsime (= sodinsime) bulves.

Vart.: Jau sodiname kopūstus, burokus. Rudenį sodinsime medžius. Sodink žmogų, kad be reikalo nestovėtų.

sodžialka, soželka n. svet. – kūdra, tvenkinys.

sokas n. svet. – sultys, sunka.

solianka, salianka, selianka n. svet. – 1. šiupinys; 2. šiupinio sriuba, šiupininė.

sortiruoti, sortuoti hibr. – rūšiuoti.

sosas n. svet. – padažas.

sosiska, sasiska, sasiskė n. svet. – dešrelė.

soska, soskė, soskutė n. svet. – žindukas, čiulptukas.

spalvotoji muzika – geriau spalvinė muzika.

spastinis n. dirbt. – spazminis, spazmiškas, mėšlungiškas.

spausdinti:

spausdinti po antrašte n. vert. – spausdinti pavadinus, spausdinti su pavadinimu, antrašte: Šios dienos „Lietuvos aide“ spausdinamas aktualus straipsnis po antrašte (= pavadintas; su pavadinimu, antrašte) „Pradedant sėją“;

spausdinti po rubrika n. vert. – spausdinti su rubrika, su antrašte, spausdinti skyrelyje: Šios žinutės išspausdintos po rubrika (= su rubrika; geriau – skyrelyje) „Mums rašo“. Žr. rubrika, po.

spausdintis – nevart. r. „spausdinti savo kūrinius, kūrybą“: Jau dešimt metų poetas spausdinasi (= spausdina savo kūrinius) spaudoje (arba Jau dešimt metų spaudoje spausdinami poeto kūriniai; spauda spausdina poeto kūrinius). Kurį laiką rašytojas nesispausdino (= rašytojas savo kūrinių nespausdino; rašytojo kūrimų niekas nespausdino; rašytojo kūriniai nebuvo spausdinami). Žr. sangrąžinės formos.

Vart.: Susirgo mašininkė, tekstą turėsiu spausdintis pats.

specialiai – geriau nevart. r. „tyčia, tyčiomis“: Jis tave specialiai (= tyčia, tyčiomis) erzina. Aš specialiai (= tyčia) pavėlavau.

Vart.: Ši knyga rašyta specialiai mokykloms. Toms iškilmėms specialiai (t. y. pagal atskirą ypatingą užsakymą) buvo pasiūti drabužiai.

specialinis – geriau specialus. Žr. -alinis.

spirti į ką spirti kam (gyvai būtybei): Kas tau leido spirti į vaiką (= vaikui)? Arklys netikėtai spyrė į žmogų (= žmogui). Spirk į tą šunį (= tam šuniui).

Vart.: Kad neįsileidžia, spirk į duris. Spyriau į kamuolį, į sviedinį, į ritulį.

sportbačiai || sporto (sportiniai) batukai, sportukai. 

sportsmenas n. svet. – sportininkas.

spravka, spravkė n. svet., žarg. – 1. pažyma: Reikia spravkės (= pažymos) iš seniūnijos;

2. pažymėjimas: Liudijimą atstos spravka (= pažymėjimas);

3. pasiteiravimas, informacija: Kur čia rasti spravką (= informaciją; informacijos, pasiteiravimo biurą)?

4. sakymas: Norinčiam kalbėtis telefonu užrašo spravkę (= užsakymą).

spravočni(n)kas, spravočnykas n. svet., žarg. – vadovas, žinynas.

spręsti – nevart. r.: 1. „projektuoti“: Butai dabar sprendžiami (= projektuojami) racionaliau. Šios kavinės interjeras išspręstas (= suprojektuotas, padarytas) gana įdomiai;

2. „kurti“: Sunku įsivaizduoti santūria maniera sprendžiamą (= kuriamą, vaidinamą) „Volponę“. Spręsdamas (= Kurdamas, tapydamas,  raižydamas, kaldamas) moterų figūras, jis daug dėmesio skiria aprangai;

spręsti klausimą – geriau nevart. r. „daryti ką“: Dabar šių medžiagų klasifikavimo klausimai sprendžiami (= šios medžiagos klasifikuojamos) kitaip. Niekas šeimos sudarymo klausimų nebesprendžia (= Šeimų nebesudaro, nebesudarinėja) atsižvelgdami į turtą. Čia kiekvienas savo poilsio klausimą sprendžia (= poilsiu rūpinasi, poilsį tvarko) pats;

spręsti (kokiame) rakte n. vert. – kurti (kaip), pagal (kokį) principą, pagal (kokius) principus: Šis filmas spręstas visiškai naujame režisūriniame rakte (= sukurtas pagal visai naujus režisūros (režisavimo) principus). Kitame režisūriniame rakte spręsta (= Kitaip, pagal kitus režisūros principus sukurta) ir naujoji komedija. Žr. vietininkas.

Vart.: Mokiniai klasėje sprendžia uždavinius. Spręsk, ką turime daryti. Teismas sprendžia bylą. Spręsiu ginčą. Apie kitus jis sprendžia pagal save.

sriuba – geriau vart. tradicinius vienažodžius sriubų pavadinimus: bulvių sriuba (= bulvienė), kruopų sriuba (= kruopienė, kruopos), žirnių sriuba (= žirnienė), kopūstų sriuba (= kopūstai, kopūstienė), burokėlių sriuba (= barščiai, baršteliai), šaltų barščių sriuba (= šaltibarščiai).

Vart. kalbant apibendrintai: Vakarienei virsim sriubos. Gardi šiandien sriuba.

stačias – nevart. r. „status, statmenas“: Šio trikampio vienas kampas stačias (= status). Lėktuvas stačia (= statmena) spirale artėjo prie žemės.

Vart.: Vaikas jau pastovi stačias. Nuo kalno stačia galva nuriedėjau. Jau burokėliai stati (prigijo). Stačias (stovimas) darbas vargina.

stadijoje – nevart., nusakant būvį: Fondai yra tvarkymo stadijoje (= tvarkomi). Džiova buvo paskutinėje stadijoje (= Buvo paskutinė džiovos stadija). Žr. vietininkas.

Vart. laikui nusakyti: Pirmojoje stadijoje ryškesnių ligos požymių nebūna.

stainia n. svet. – (arklių) tvartas, (arklių) gardas, užtvara (arkliams), arklidė.

staininis hibr. – ristūnas, šarūnas (žirgas)

stalas:

stalo garstyčios n. vert. – garstyčios, garstyčių tyrė; 

stalo krienai n. vert. – krienai; 

stalo majonezas n. vert. – majonezas; 

stalo kiaušiniai n. vert. – (dietiniai) kiaušiniai; 

pasų užsakymų stalas n. vert. – pasų užsakymų skyrius. 

staliuga n. svet. – molbertas.

staliuginis hibr. – molbertinis: Tuo laiku suklestėjo staliuginė (= molbertinė) tapyba, staliuginė (= spausdinta, estampinė) grafika, staliuginė (= molbertinė) skulptūra (mažoji plastika).

stambus – geriau 1. žymus, reikšmingas: Šis jubiliejus stambus (= žymus, reikšmingas, didelis) šių metų įvykis. Stambių (= Reikšmingų, didelių) laimėjimų pasiekė mūsų pramonė;

2. didelis: Tai stambiausias (= didžiausias) respublikos miestas, stambus (= didelis, svarbus) pramonės centras; 

stambūs raguočiai vert. – geriau galvijai.

Vart.: Stambi druska valgiui netinka. Stambios raidės matyti ir silpnaregiams. Atėjo stambus (didelis ir storas) vyras.

stanokas n. svet. – 1. pastovas, pastolis; 2. spec. staklės.

staršina n. svet. – viršila.

statyba – nevart. r. „formavimas“: Mineralinės medžiagos reikalingos kaulų ir dantų statybai (= kaulams ir dantims; kaulams ir dantims formuotis);

geriau: 1. rimas, organizavimas, veikla: Naujos visuomenės statyba (= kūrimas) ne visada vyksta sklandžiai. Tuo taiku buvo iškelti svarbūs ūkio ir kultūros statybos (= kūrimo, stiprinimo) uždaviniai;

2. tiesimas: Reikia paspartinti kelių ir gatvių statybą (= tiesimą). Buities kultūra per mažai rūpinasi kelių statybos (= tiesimo) organizacijos; 

3. gamyba: Įkurtas Žemės ūkio mašinų statybos (= gamybos) institutas.

Vart.: Pradėta hidroelektrinės statyba. Šios medžiagos reikalingos namų, tiltų ir kitokiai statybai.

statymas – žr. statyti.

statyti – nevart. r.: 1. „kelti (reikalavimą, uždavinį), reikalauti, rūpintis“: Mes tau statome (= keliame) vieną sąlygą. Asmeninius interesus jis stato (= kelia) aukščiau už visuomeninius (geriau Jis labiau rūpinasi asmeniniais interesais kaip (negu) visuomeniniais). Mokytojas neturėtų mokiniams statyti (= kelti) per sunkių reikalavimų (iš mokinių per daug reikalauti). Prašom statyti (= siūlyti, kelti) kandidatus. Statysime klausimą dėl jo svarstymo (= Reikalausime, siūlysime jį svarstyti). Darbininkai statė reikalavimą (= reikalavo) padidinti darbo užmokestį;

2. „daryti, sudaryti“: Šiandien aš statau (= darau) grafiką. Mokytojas turėtų statyti (= daryti, rašyti, pasirašyti) kiekvienos pamokos planą;

3. „rašyti, žymėti“: Už tai, kad nemoki, statau (= rašau) tau dvejetą. Kokį statysime (= rašysime) pažymį? Už nusižengimą policijos darbuotojai sustatė (= surašė) aktą;

4. „tiesti“: Reikėjo statyti (= įrengti, tiesti) dujotiekio liniją. Buvo planuojama statyti (= tiesti) geležinkelį. Čia statys (= ties) plentą;

statyti balsavimui n. vert. – siūlyti balsuoti: Nutarimą ir rezoliuciją statau balsavimui (= siūlau balsuoti, (pa)teikiu balsuoti)

statyti pavyzdžiu n. vert. – laikyti pavyzdžiu, kelti pavyzdžiu: Tave aš statau (= laikau) pavyzdžiu. Visi mokytojai jį statė (= laikė, kėlė) pavyzdžiu;

statyti prieš ką (reikalavimą, klausimą) n. vert. – kelti kam: Apsileidėliai prieš save nestato, sau nestato (= nekelia sau) jokių reikalavimų. Tą klausimą jis ne kartą statė prieš savo vadovybę (= kėlė savo vadovybei). Žr. prieš.

Vart.: Statyk ąsotį ant stato. Gėles statyk prieš langą. Kėdes statysime prie sienos. Kaimynas stulpą stato. Žmonės rugius į gubas stato. Vienoje gatvės pusėje stato namą, kiloję – gamyklą. Per Nerį statys naują tiltą. Sukilėliai statė barikadas. Nestatykite kiškiams kilpų. Čia statydavo sargybą. Mokinius kieme sustatė į eile. Teatras stato naują komediją. Statyk už tat man butelį vyno. Statysiu jį prie sunkesnio darbo. Ko statai akis (stebiesi)? Jis ragus stato (pučiasi, darosi nesugyvenamas). Kam statyti šerį (ginčytis, prieštarauti)?!

statytojas – žr. statyti.

stebėti – nevart. r. „matyti“: Kasdien stebime (= matome) naujas statybas. Po karo stebėdavome (= regėdavome, matydavome, tekdavo matyti) visokių nelaimingų atsitikimų. Gamtoje galima stebėti (= matyti, rasti, aptikti) įvairiausių kristalų; 

būti stebimam – nevart. r. „būti“: Šio susirgimo atveju išbėrimas gali būti nestebimas (= išbėrimo gali nebūti). Vakare tokių ligonių stebimas temperatūros pakilimas (= tokių ligonių, tokiems ligoniams esti pakilusi, pakyla temperatūra). Pas šiuos vaikus buvo stebimas (= Vaikams buvo, pasireiškė) nuovargis.

Vart., kai žiūrima tyrimo arba nuolatinio sekimo tikslu: Astronomai stebi žvaigždes ir planetas. Rašytojams reikia daugiau stebėti gyvenimą. Diplomatai susirūpinę stebėjo įvykių eigą. Žmogui nemalonu būti visą laiką stebimam.

stebėtis iš ko tarm. – geriau stebėtis kuo: Iš tavęs (= Tavim) ne vienas stebisi. Visi stebėjosi iš jo žioplumo (= jo žioplumu). Iš tokių jo poelgių (= Tokiais jo poelgiais) reikia tik stebėtis. Žr. iš.

stiliaga n. svet. – stileiva, puošeika, dabita.

stiliuje – nevart. būdui nusakyti: Romanas buvo parašytas įmantriame stiliuje (= įmantriai, įmantriu stiliumi). Freskos nutapytos skirtingame stiliuje (= skirtingai, skirtingu stiliumi). Žr. vietininkas.

Vart.: Moksliniame kalbos stiliuje gausu tarptautinių žodžių.

stipriai – geriau: 1. smarkiai, labai: Stipriai (= Smarkiai, labai) užsigavau kelį. Dėl sūnaus nelaimės ji stipriai (= labai, labai smarkiai) jaudinosi. Jis stipriai (= labai) serga;

2. įtaigiai: Menininkas taip stipriai (= įtaigiai, įspūdingai) reiškia savo jausmus, kad mes negalime likti abejingi;

3. daug: Tėvai, kurie stipriai (= daug) rūko, pakenkia vaikams.

Vart.: Pakabą prikalk stipriai.

stiprinti – geriau didinti, kelti: Visa tai stiprino (= didino, kėlė) nepasitenkinimą. Stiprinkime (= Didinkime, kelkime) mokiniams reikalavimus.

Vart.: Poilsis stiprina nervų sistemą.

stiprus dvasia, kūnu – geriau stiprios dvasios (stipriadvasis), stipraus kūno: Tai buvo tikras renesanso milžinas: stiprus dvasia (= stiprios dvasios, stipriadvasis) ir stiprus kūnu (= stipraus, tvirto, galingo kūno).

stoika, stoikė spec., n. svet. – 1. stovas, statramstis, atrama: Kur šito instrumento stoikė (= stovas, statramstis)?

2. sport. žvakė, atsistojimas ant galvos arba kojų tiesimas į viršų: Dabar, mokiniai, darysim stoikę (= stosimės ant galvos, darysim žvakę)! Stoika (= Atsistojimas ant galvos, žvakė) tau neišeina;

3. šnek. prievolė, užduotis (gabenti savo transportu krovinius); pastotė: Seniau žmones varydavo į stoikas (= į pastotes, su pastotėmis; žmonėms būdavo važiavimo prievolės).

stoka : būti stokai – geriau nebūti, trūkti: Stoka buvo (= Nebuvo, trūko) tokios asmenybės kaip Garibaldis. Stoka buvo (= Stigo, trūko, nebuvo) romantikos, kurios taip geidžia jaunimas.

Vart.: Jis skundėsi laiko stoka. Varguomenę kamavo maisto, pinigų stoka.

stoti:

stoti į įskaitą (įskaiton) n. vert.  – įsirašyti į įskaitą (įskaiton).

stoti iniciatoriumi n. vert. – imtis iniciatyvos.

stovėti – nevart. r. „būti“: Dabar įskaitoje stovi (= yra) dešimt narių. Šiandien darbų tvarkoje stovi (= darbotvarkėje yra) trys klausimai. Mūsą švietimas stovi aukštame lygyje (= (yra) aukšto lygio, geras, pasiekęs didelių laimėjimų);

geriau nevart. r. „tikti, gulėti“ (apie drabužį): Tas švarkas tau gražiai stovi (= tinka, guli);

stovėti prie valdžios – geriau būti valdžioje, turėti valdžią, valdyti: Tuo laiku prie valdžios stovėjo (= buvo valdžioje, turėjo valdžią, valdė) liberalai;

stovinti aukščiau (žemiau) organizacija n. vert. – aukštesnioji (žemesnioji), vadovaujanti (pavaldi) organizacija: Aukščiau stovinčių (= Aukštesniųjų, vadovaujančių) organizacijų nurodymus vykdo žemiau stovinčios (= žemesniosios, pavaldžios) organizacijos. Žr. aukštai.

Vart.: Sėskis, ko stovi! Stovėjau eilėje prie kasos. Staklės stovi, todėl ir darbas stovi. Tas laikrodis stovi. Ko tu stovi prie valdžios (t. y. ko atsistojai prie (šalia, greta) viršininkų, vadovų)?! Mergaitė, stovinti aukščiau, mojavo ranka. Miestas stovėjo prie upės. Linai stovi neverpti. Kepta žuvis ilgai nestovi. Akyse stovėjo matytas vaizdas. Mano vaikai jau ant kojų stovi (t. y. gyvena savarankiškai). Liko kaip stovi (t. y. be jokio turto).

stovyla, stovylas n. svet. – statula.

stovisbūklė: Ligonio sveikatos stovis (= sveikatos būklė, sveikata) gerėja. Koks šio inventoriaus stovis (= Kokia šio inventoriaus būklė)?

geriau padėtis: Buvo paskelbtas karo stovis (= paskelbta karo, karinė padėtis);

stovyje n. vert.: Spinta buvo dar visai gerame stovyje (= gera). Jį rado girtame stovyje (= girtą). Neblaiviame stovyje (= Neblaiviems) transporto vairuoti negalima. Kokiame stovyje yra skolos mokėjimas (= Kaip mokama skola)? Miestas buvo apsiausties stovyje (= apsiaustas, apsuptas). Žr. vietininkas.

strausas, štrausasstrutis.

stuktelėti nevart. r. „sukakti, sueiti“ (apie amžių): Jam jau šešiasdešimt stuktelėjo (= sukako, suėjo), o vis dar žvalus, energingas.

Vart.: Kas tau stuktelėjo per galvą? Senis stuktelėjo lazda į grindis. Jis man alkūne stuktelėjo.

su įnag. priel. – nevart. 1. su abstrakčiais veiksmažodiniais daiktavardžiais, nusakant daikto požymį ar kokybę: Turime 356 ha sklypą su drėkinimu ir nusausinimu (= drėkinamą ir sausinamą, nusausintą 356 ha sklypą). Greičiau nuvargsta akys su silpnu regėjimu (= kurių regėjimas silpnesnis). Kolektyve yra žmonių su aukštuoju išsilavinimu (= turinčių aukštąjį išsilavinimą; baigusių aukštąsias mokyklas);

2. nusakant požymį, kuris gali būti suprastas dviprasmiškai: Parduodamas gyvenamas plotas su trim kambariais (= trijų kambarių gyvenamasis plotas). Pirksiu karvę su trim veršiais (= trijų veršių, trečiaveršę karvę, jei kalbama apie karvės amžių). Šios kreivės yra su vienodais masteliais (= Šių kreivių masteliai vienodi). Kamerinis ansamblis dainuoja ne tik muziką su tekstu (= tekstinę, tekstą turinčią muziką; ne tik muziką pagal tekstą);

3. nusakant ligą, diagnozę: Atvežė ligonį su šiltine (= sergantį šiltine; jam šiltinė). Porą kartų buvau ligoninėje su plaučiais (= dėl plaučių; gydžiausi ligoninėje plaučius);

4. nusakant veiksmo būdą, kai šalia su eina veiksmažodinis daiktavardis, nerodąs būsenos: Autobusas išvyks su pavėlavimu (= išvyks pavėlavęs, vėluos). Varnos išsisklaidė su baisiu krankimu (= baisiai krankdamos). Aprūpiname kuru su pristatymu į namus (= pristatydami į namus, ir pristatome į namus);

geriau nevart.: 1. su veiksmažodžiais džiaugtis, girtis, rūpintis: Motina neatsidžiaugia su dukterimis (= dukterimis), kad geros ir gražios. Tėvas visiems giriasi su vaikais (= vaikais). Tu su savo gyvuliais (= savo gyvuliais) visai nesirūpini;

2. su veiksmažodžiais atsitikti, nutikti: Kas su tavim (= tau) atsitiko? Štai kas atsiliko su vienu dainininku (= vienam dainininkui). Su manim (= Man) dar ne taip nutiks (bus);

3. su pasakymais, reiškiančiais svarstymą, abejojimą: Aš suku galvą su tuo važiavimu (= dėl to važiavimo). Su girdyklomis (= Dėl girdyklų) neliko jokių abejonių;

4. su pasakymais maža (daug) naudos: Su juo (= Iš jo) maža naudos. Ar daug naudos su tom aguonom (= iš tų aguonų)?

5. su būdvardžiais analogiškas, panašus: Analogiški su tais reiškiniais (= Tiems reiškiniams analogiški) yra ir kiti. Jis panašus su broliu (= į brolį);

6. su prielinksniais greta, šalia, nusakant vietą: Jis atsisėdo greta su seniais (= greta senių). Šalia su sūnumis (= Šalia sūnų) stovėjo ir tėvas.

Vart. nusakant veiksmo būdą: Drauge su prezidentu (Su prezidentu) atvyko jį lydintys asmenys;

su + įnag. || įnag. be priel.;

1. nusakant priemonę: Su šaukštu (Šaukštu) jūros neišsemsi. Seniau su kultuvais (kultuvais) kuldavo. Laiškas parašytas ne su mėlynu pieštuku (ne mėlynu pieštuku), o su rašalu (rašalu). Atvažiavau su arkliu (arkliu). Gyvulius šeria su šienu (šienu). Vilkis su kailiniais (kailiniais);

2. nusakant asmens ar daikto kokybę: Kieno ta mergaitė su ilgom kasom (ilgom kasom, ilgakasė)? Mūsų šuo su trumpom kojom (trumpom kojom, trumpų kojų, trumpakojis). Turėjom karvę su balta kakta (balta kakta, baltakaktę). Buvo tokia trobelė su šiaudiniu stogu (šiaudiniu stogu, dengta šiaudais).

Vart. reiškiant: 1. tarpusavio veiksmo objektą (dažniausiai su sangrąžiniais veiksmažodžiais): Šnekuosi su kaimynu. Pykstasi kaip šuo su kate. Jis su visais pešasi, mušasi. Dangus su žeme maišosi;

2. vyksmą ar buvimą kartu, drauge: Vaikas išbėgo su draugais. Šieną vežėm su talkininkais. Jis gyvena su tėvais. Atvažiavau su broliu;

3. veiksmo būdą: Lyja su saule. Mane jis pasitiko su džiaugsmu (džiaugdamasis, džiaugsmingai). Su daina (Dainuojant) ir dirbti smagiau;

4. laiką: Atsikėliau dar su pirmais gaidžiais. Parėjau jau su tamsa (sutemus). Paleisk mane namo su saule (dar saulei nenusėdus);

5. priežastį arba tikslą: Atėjau su reikalu. Pasiunčiau vaiką su žinia;

6. perviršį: Išleidau litą su centais. Pripilk puodą su kaupu;

7. asmens arba daikto požymį: Atėjo moteris su skarele (apsirišusi, apsigobusi skarele). Sutikau žmogų su barzda (barzdotą žmogų). Visi medžiai jau su lapais (sulapoję);

su (kieno) pagalba – nevart. priemonei nusakyti: Laukus dabar aria su traktorių pagalba (= traktoriais, su traktoriais). Vabzdžius chameleonas gaudo su liežuvio pagalba (= liežuviu, su liežuviu). Ryšys bus palaikomas su laidų pagalba (= laidais).

Vart.: Kelią radome tik su vietinių žmonių pagalba (tik pasitelkę vietinius žmones; padedami vietinių žmonių);

su tikslu (ką) (pa)daryti n. vert. – kad (ką) (pa)darytume, norėdami (ką) (pa)daryti: Dirvą akėjame su tikslu išpurenti (= kad išpurentume; norėdami išpurenti). Taip buvo daroma vien su tikslu pasipelnyti (= vien dėl pelno; ieškant pelno; norint gauti pelno; tik tam, kad pelno iš to būtų).

su- – 1. iš-, pa-, pra-, pri-: Kaip sunaikinti (= išnaikinti) virtuvėje įsiveisusias skruzdėles? Suplauk (= Išplauk) tą ąsotį. Sloguojant panosę patariama sutepti (= patepti) mentolio aliejumi. Siurblį reikia dažnai sutepti (= patepti, tepti), kaip to reikalauja instrukcija. Taip buvo suklota (= paklota) pirmoji plyta. Vaikui kelis kiaurai sumuštas (= pramuštas). Štai kiek sumelžta (= primelžta) pieno!

2. aprašomai arba paprastai be priešdėlio: subauduoti (= nusižengti, gauti baudą), sudalyvauti (= (pa)dalyvauti, žaisti, pasirodyti), sudirbti (= pradėti veikti), suteisėjauti (= (pa)teisėjauti), suveikti (= pradėti veikti);

geriau be priešdėlio: 1. eigos veikslo r.: Vaikai bėginėjo, surinkdami (= rinkdami) išbarstytus karoliukus. Gamtoje galima surasti (= rasti) įvairių vaistažolių. Buvo pradėti sukomplektuoti (= komplektuoti) kadrai. Jis rengiasi sugrįžti (= grįžti) atgal. Tai sukelia (= kelia) didelį pavojų. Žr. veikslai;

2. veikėjams vadinti: Kur dingo tas berniukas, vinių sukalėjas (= kalėjas)? Geriausi grybų surinkėjai (= grybų rinkėjai, grybautojai) bus premijuoti. Plastmasės ceche dirba keli sagų suvėrėjai (= vėrėjai). Bet drabužių sukirpėjas (plg. plaukų kirpėjas).

Vart. reiškiant: 1. susilietimą, susijungimą: Surišk iširusią šluotą. Susiūsiu tas dvi medžiagos skiautes į vieną;

2. suvartojimą, sunaikinimą, veiksmo pabaigą: Švarką jau sunešiojau. Kas sudraskė mano sąsiuvinį? Nereikalingus laiškus sudeginkite. Ar suplovėte indus?

3. su(si)telkimą į vieną vielą: Ko čia visi subėgote? Susirinkome repetuoti. Sustatykite kėdes salės viduryje;

4. nuvykimą ir grįžimą: Reikės suvaikščioti ten ir atgal. Ar sujodinėsi per dieną?

5. momentinį veiksmą: Netikėtai sugriaudė perkūnas. Kas čia sucypė? Visi džiaugsmingai sušukome;

6. būsenos atsiradimą: Vaikas susirgo gripu. Į vakarą sutingau.

subauduoti n. dirbt. – sport. nusižengti, gauti baudą. Žr. su-.

subujoti hibr. – suželti, išsikeroti, suvešėti. Žr. bujoti.

subuvimas vert. – geriau susiėjimas, pasilinksminimas, pasižmonėjimas, pobūvis: Pas mano pažįstamus rytoj subuvimas (= susiėjimas, pasilinksminimas, pobūvis).

sudalyvauti n. dirbt. – 1. dalyvauti: Ar negalėtum sudalyvauti (= dalyvauti, padalyvauti) mūsų renginyje? 

2. žaisti, kovoti, pasirodyti: Norisi ko geriau sudalyvauti (= žaisti, kovoti, pasirodyti) respublikos rinktinėje. Žr. su-.

sudaužyti – nevart. r. ,,sužlugdyti“: Organizaciją sudaužė (= sužlugdė) areštai. Jų ketinimus sudaužė (= sužlugdė) opozicija.

Vart.: Sudaužiau stiklinę. Kaip obuolį mane visą sumušė, sudaužė.

sudedamas – geriau nevart. apibūdinant daiktus, kurie iš tiesų yra sulankstomi, sustumiami, suglaudžiami: sudedamas (= lenktinis) peilis, sudedama (= sulankstoma) kėdė, sudedamas (= sulankstomas) metras, sudedamas (= sustumiamas arba sulankstomas) skėtis, sudedamas (= sustumiamas) stalas, sudedama (= sustumiama) turistinė stiklinė, sudedama (= sustumiama) aklųjų lazdelė.

Vart.: Lapeliai sudedami į dėžutes. Lentos sudedamos (sukraunamos) į tvarkingas rietuves. Tiksliai užsirašyk sudedamus skaičius.

sudėtis: sudėtyje – nevart., nusakant būvį ir būdą: Komanda vėl buvo pilnoje sudėtyje (= visos sudėties, geriau visa). Ansamblis dainavo nepilnoje sudėtyje (= ne visos sudėties, geriau ne visas; ansambliečiai dainavo ne visi). Trupė tokioje sudėtyje (= tokios sudėties, geriau tokia trupė) pasirodė pirmą kartą. Žr. vietininkas.

Vart.: Pirmiausia vaikai Išmoksta sudėtį ir atimtį. Atlikime sudėties veiksmą. Sudėtyje įvėlei klaidą. Kariuomenės sudėtis per tą laiką pasikeitė. Anatomai tyrinėja žmogaus kūno sudėti (sandarą).

sudirbti – nevart. r. „pradėti veikti“: Pagaliau variklis sudirbo (= pradėjo veikti). Mechanizmas nesudirbo (= nepradėjo veikti, neveikė, vis dar, ir toliau neveikė, neveikė kaip neveikęs). Žr. su-.

Vart.: Kur tu taip sudirbai (sutepei, subjaurojai) švarką? Šernai visas bulves sudirbo (iškniso, sunaikino, sugadino, ištrypė). Lentas sudirbo į avilius.

sudurtiniai žodžiai

I. Jungiamasis balsis

Geriau nevart.: 1. retų tarmiškų sudurt. žodžių su jung. bals., jei bendrinėje kalboje įsigalėję jų atitikmenys be jung. bals.: dienadaržis (= diendaržis), duobiakasys (= duobkasys), smailiagalys (= smaigalys). Bet pusiasalis || pussalis (plg. puslaikis, puslapis, pusmetis…);

2. retų tarmiškų sudurt. žodžių be jung. bals., jei bendrinėje kalboje labiau įsigalėję jų atitikmenys su jung. bals. (išskyrus vietovardžius): naumiestis (= naujamiestis), sientarpis (= sienotarpis), vidgiris (=vidugiris). Jung. bals. dažniau būna tada, kai abu sudurt. žodžio dėmenys yra palyginti neilgi arba kai, jung. bals. išleidus, susidaro sunkiai ištariamų priebalsių grupė.

Sudurt. žodžiai, kurių pirmieji dėmenys yra vien(a)-, kartais daug(ia)-, stor(a)bei kiti, dažniausiai gali būti vartojami su jung. bals. ir be jo: vienaakis || vienakis, vienaaukštis || vienaukštis, vienadienis || viendienis, vienakalbis || vienkalbis, vienakojis || vienkojis, vienalaikis || vienlaikis, vienametis || vienmetis, vienaprasmis || vienprasmis, vienaskiemenis || vienskiemenis, vienasparnis || viensparnis, vienatautis || vientautis, vienavardis || vienvardis, vienavietis || vienvietis, vienaženklis || vienženklis, septyniaaukštis || septynaukštis, septyniagalvis || septyngalvis, daugiaskiemenis || daugskiemenis, daugiatūkstantinis || daugtūkstantinis, storabalsis || storbalsis, storablauzdis || storblauzdis, storakaklis || storkaklis, storakotis || storkotis, storalūpis || storlūpis, šilauogė || šiluogė, šiložemis || šilžemis, šilažolė || šilžolė, šilkamedis || šilkmedis, toliaregis || tolregis, toliaregystė || tolregystė, vilkaduobė || vilkduobė.

II. Kamiengalis

Sudurt. daiktavardžių, kurių abu dėmenys daiktavardiniai, kamiengaliai yra paprastai ia arba ė. Šie sudurt. daiktavardžiai baigiasi galūnėmis –is, -ys, moteriškosios giminės – galūne -ė: voras + tinklas → voratinklis, rytas + metas → rytmetys, eglė + šaka → eglišakė, anglis + rugštis → angliarūgštė. Nevart.: kilovatvalanda (= kilovatvalandė), normovalanda (= normvalandė), ampersekunda = ampersekundė), polimerbetonas (= polimerbetonis), gudrondegutas (= gudrondegutis).

Vart.: a) su pirmuoju dėmeniu pus-, pusiau-: pusė + diena → pusdienis, pusiaudienis, pusė + naktis → pusnaktis. pusiaunaktis, pusė + žiema → pusžiemis, pusiaužiemis;

b) su pirmaisiais tarptautinės kilmės dėmenimis auto-, foto-, moto-, mikro-, kurie yra nekaitomi ir kuriuos galima laikyti tarptautinės kilmės priešdėliais: auto + kelias → autokelias; foto + medžiaga → fotomedžiaga, moto + klubas → motoklubas, mikro +  rajonas → mikrorajonas;

c) su antraisiais veiksmažodiniais dėmenimis: pėda + sekti → pėdsakas, kraštas + tirti → kraštotyra, saulė + gręžti → saulėgrąža, žemė + valdyti → žemėvalda.

III. Priesagos

Sudurt. žodžiai paprastai daromi iš priesagų ir priešdėlių neturinčių žodžių: bendradarbis, galvūgalis, naktipiečiai, geraširdis, pusaukštis, keturgubas…

Nevart. 1. sudurt. daiktavardžiai, ypač su dėmeniu daug(ia)ir priesaga -ija: daugbalsija (= daugbalsystė, daug(ia)balsiškumas), daugiadermija (= daugdermystė, daug(ia)dermiškumas), dvibalsija (= dvibalsystė, dvibalsiškumas), tribalsija (= tribalsystė, tribalsiškumas);

2. asmenis reiškiantys sudurt. daiktavardžiai su pirmuoju dėmeniu bendra- ir antruoju priesaginiu dėmeniu: bendradarbininkas (= bendradarbis), bendranuomininkas, bendranuomininkis (= bendranuomis), bendrakaltininkas, bendrakaltininkis (= bendrakaltis), bendraskolininkas (= bendraskolis);

3. asmenis reiškiantys sudurt. žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų arba darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), metalokonstrukcijietis (= metalo konstrukcijų gamyklos darbuotojas).

Vart.: nakvynpinigiai, dirvonvietė, pusdykumė, puskailiniai, puslaidininkis, šienvežimis, vandensiurblis.

Geriau nevart. būdvardžių su priesagomis -inis, -iškas, neturinčių pamatinio daiktavardžio:

a) daugiasėklinis (= daugiasėklis), daugiatautinis (= daugiatautis), naujametinis (= naujametis), plačiaekraninis (= plačiaekranis), stambiablokinis (= stambiablokis), trifazinis (= trifazis), vienkartinis (= vien(a)kartis, kartinis);

aštriasiužetinis (= aštraus siužeto), smulkiamastelinis (= smulkaus mastelio, smulkus, detalus), vidurazijinis (= Vidurio (Vidurinės) Azijos). Žr. -inis.

Vart.: daug(ia)tūkstantinis, daug(ia)milijoninis || daug(ia)milijonis, daugianacionalinis || daugiatautis, didžiavalstybinis || didžiavalstybis;

šiemetinis || šiemetis, šių metų; šiuolaikinis || šiuolaikis, šių laikų, šių dienų, dabarties; tuometinis || tuometis, to meto, tų laikų, tų dienų; anuometinis || anuometis, ano meto, anų laikų, anų dienų, praeities; kasdieninis || kasdienis; šiandieninis || šiandienis, šios dienos, šių dienų, dabarties;

būdvardžiai – daugiskaitiniai botanikos terminai plunksnalapiniai, varnauoginiai, žvirbliarūtiniai…;

būdvardžiai, kurių pirmasis dėmuo arba abu dėmenys yra tarptautinės kilmės: fotobranduolinis, hidrogeologinis, monolitinis, polifoninis, ultravioletinis;

b) daugiaprasmiškas (= daugiaprasmis), lygiateisiškas (= lygiateisis), lygiavertiškas (= lygiavertis), visagališkas (= visagalis), bendražmogiškas (= žmogiškas, bendras visiems žmonėms, visai žmonijai). Žr. -iškas.

Sudurtinis žodis ar žodžių junginys 

Nevart. 1. sudurt. žodžiai, kurių pirmieji dėmenys yra tarptautiniai, gali eiti ir savarankiškais žodžiais (plg. elektro- ir elektra, kino- ir kinas, radio- ir radijas), o antrieji dėmenys yra arba lietuviški, arba nereiškiantys termino ar mokslo sąvokos tarptautiniai: elektroprekės (= elektros prekės), elektrovariklis (= elektros variklis), elektroįrenginiai (= elektros įrenginiai), elektrosmūgis (= elektros smūgis), elektrosuvirintojas (= suvirintojas elektrikas, suvirintojas elektra), elektrosauga (= apsauga nuo elektros), kinofilmas (= kino filmas), kinostudija (= kino studija), radiotelefonas (= radijo telefonas).

Vart.: a) jei pirmuoju sudurt. žodžio dėmeniu eina aero-, auto-, geo-, foto-, mikro- ir kiti savarankiškais žodžiais lietuvių kalboje nevartojami tarptautinių žodžių dėmenys: aerostotis, autoportretas, autobazė, geometrija, geologas, fotoateljė, fotoelementas, mikrofilmas, mikrorajonas. Nevart. lino raižinys (= linoraižinys), lino graviūra (= linograviūra), nes lino- „linoleumo“ reikšme atskiru žodžiu lietuvių kalboje nevart.;

b) jei pirmasis sudurt. žodžio dėmuo lietuvių kalboje gali būti vart. ir atskiru žodžiu, bet visas sudurtinis žodis reiškia mokslo sąvoką, eina mokslo terminu: elektrodinamika, elektromagnetas, elektrotechnika, radioaktyvus, radiochemija, radioelementas, radiotechnika;

c) jei antrasis sudurt. žodžio dėmuo atskiru žodžiu lietuvių kalboje nevart.: elektrolitas, kinofikacija, radiograma (plg. nevart. litas, fikacija, grama);

2. nevart. sudurt. žodis, o vart. kilmininko ir vardininko junginys (rašomas be brūkšnelio), jei abu dėmenys, kad ir tarptautiniai, gali būti savarankiški: aminkamparas (= amino kamparas, plg. amino cukrus, amino oksidas), benzilpenicilinas (= benzilo penicilinas, plg. benzilo alkoholis), fotokino prekės (= fotografijos ir kino prekės).

Vart. matavimo prietaisams bei matavimo vienetams vadinti: ampermetras, ampersekundė;

3. nevart. sudurt. žodžiai iš daugelio savarankiškai vartojamų dėmenų: salicilacetilsalicilo rūgštis (= silicilinė acetilo salicilo rūgštis). Jei tokiuose sudurt. žodžiuose pasitaiko atskirai nevart. dėmenų, juos reikia jungti prie savarankiško žodžio: agromiško melioracija (= miško agromelioracija), hidroenergprojektas (= hidroenergijos projektas);

geriau nevart.: 1. tarptautinių ar verstinių sudurt. žodžių, kurių abu daiktavardiški dėmenys yra lygiaverčiai, o ne pirmasis apibrėžia, apibūdina antrąjį: ritmomelodika (= ritmika ir (bei) melodika), šviesotamsa (= šviesa ir (bei) tamsa, šviesos kontrastai, šešėliuotumas, kontrastingumas, šviesokaita);

2. sudurt. žodžių, kurių dėmuo visa- iš tikrųjų yra savarankiškas žodis – bevardės giminės įvardis, einąs su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais: visaapimantis (= visa apimantis), visamatantis (= visa matantis), visanugalintis (= visa nugalintis), visagalintis (= visa galintis, visagalis), visažinantis (= visa žinantis, visažinis);

3. sudurt. žodžių, kur su veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais suplakti kiti savarankiški žodžiai: visuresantis (= visur esantis), savimodeliuojantis (= save modeliuojantis).

IV. Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai

Nevart.: l. sudurt. sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų ar daugiau žodžių pradžių ir paskutinio viso žodžio: Lietprammontažas (= Lietuvos pramonės įmonių montavimo trestas), Lietkelprojektas (= Lietuvos kelių projektavimo institutas);

2. skoliniai (tik formaliai esantys sudurt. sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš kelių žodžių pradžių ir paskutinio viso žodžio): hidrostrojus (= hidroelektrinės statybos ir montavimo valdyba), hiprostanokas (= Valstybinis staklių, įrankių, abrazyvo ir štampavimo bei presavimo įrenginių gamyklų projektavimo institutas), universamas (= [universali] maisto parduotuvė; prekybos centras), litforma (= liejimo forma);

geriau nevart. sudurt. sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš tarptautinių arba lietuviškų žodžių pradžios ir antrojo, paprastai lietuviško viso žodžio: medsesuo (= medicinos sesuo, seselė), medpunktas (= medicinos punktas), sanšvietimas (= sanitarinis švietimas), specdrabužiai (= specialieji, darbo drabužiai), pramsanitarija (= pramonės, pramoninė sanitarija), vyrgydytojas (= vyriausiasis gydytojas), vyrmeistras (= vyresnysis meistras), profkomitetas (= profsąjungos komitetas).

sudužėti hibr. – sustorėti, papilnėti: Na, ir sudužėjo (= sustorėjo, papilnėjo)! Sudužėjusi (= Sustorėjusi, nutukusi) moteris – vos paeina. Žr. dužas.

suglaustais (suglaudintais) terminais n. vert. – per trumpą laiką; greičiau negu planuota, numatyta: Jie sėją įvykdė suglaustais terminais (= pasėjo greičiau, negu buvo planavę, numatę)

sugrajyti, sugrajinti hibr. – 1. sužaisti, pažaisti: Vyrai, dar vieną kėlinį sugrajysim, sugrosim (= sužaisim, pažaisim);

2. atlikti (muzikos instrumentu): Moksleivis šio kūrinėlio nepajėgs sugrajinti (= atlikti, sugroti, pvz., pagriežti akordeonu, paskambinti fortepijonu).

suįdominti n. dirbt. – sudominti. Žr. įdominti(s).

sukalėjas dirbt. – geriau kalėjas. Žr. su-.

sukurti – nevart. žarg. r. „parūpinti, gauti“: Sukurk (= Parūpink, gauk, nutverk, iškask iš kur) man bilietą į koncertą;

sukurti veislę dirbt. – geriau išvesti veislę: Selekcininkai sukūrė (= išvedė) naują braškių veislę.

Vart.: Sukūrėme ugnį. Rašytojas sukūrė romaną. Respublikoje sukurta sunkioji pramonė.

sukūsti hibr. – suliesėti, sulysti, sublogti. Žr. kūdas.

sulig įnag. priel. – nevart., nusakant veiksmo motyvą, pagrindą: Išmokėta sulig darbu (= pagal darbą). Tvarkoma sulig naujų reikalavimų (= pagal naujus reikalavimus). Sulig statistikos žinių (= Statistikos žiniomis; Pagal statistikos žinias) gyventojų pajamos didėja. Sulig kongreso nutarimo (= Kongreso nutarimu) mokestis panaikintas. Sulig mano nuomone (= Mano nuomone), sėti dar per anksti. Jį pažinau sulig veido bruožais (= iš veido bruožų)

geriau nevart.: 1. su kilm.: Sulig Jurgio (= Sulig Jurgiu) ir kepurė;

2. su naud.: Čia vandens sulig krantams (= sulig krantais).

Vart., nusakant: 1. kiekybę, būdą (pagal aukštį): Purvo sulig keliais (iki, lig(i) kelių). Nevėžis pakilo sulig lieptu (iki, lig(i) liepto). Žmogus įbrido į vandenį sulig krūtine (iki, lig(i) krūtinės);

2. laiką: Keliasi sulig saulės tekėjimu (su saulės tekėjimu; saulei tekant). Sulig ta diena (Su ta diena; nuo tos dienos) ligonis ėmė taisytis;

3. požymį (pagal lyginimą); Akmuo sulig kumščiu (kaip kumštis; kumščio dydžio). Rugiai sulig žmogum didumo (su žmogum didumo; žmogaus didumo). Sulig vyru ir darbas (Pagal vyrą ir darbas; Koks vyras, toks darbas).

sulyginamai – geriau palyginti: Jis sulyginamai (= palyginti) daug uždirba. Žmogus dar sulyginamai (= palyginti) jaunas.

sultys: beržo (beržų) sultys n. vert. – sula.

Vart.: Mėgstu gerti obuolių sultis, vynuogių sultis. Vaisių sultys sveika. Skrandis virškindamas gausiai išskiria sulčių.

suma – nevart., kai žodis suma klaidingai rodo paskirtį: Padarė nuostolio 100 Lt sumai (= 100 Lt nuostolio). Nurašyta prekių bendrai sumai (= iš viso už) 318 Lt. Kokiai sumai (= Už kiek) pirksit?

geriau nevart., kai žodis suma pleonastiškas: Gavau 130 Lt sumos perlaidą (= 130 Lt perlaidą). Rasta neįformintos avalynės už 245 Lt sumą (= už 245 Lt). Už kokią sumą (= Už kiek litų) mokiniai surinko metalo laužo? Su septynių litų suma (= Su septyniais litais, turėdamas septynis litus) ne ką nuveiksi;

sumoje – nevart., reiškiant kiekį: Paimta bauda 50 Lt sumoje (= 50 Lt bauda). Darbuotojams išmokėta premijų 5000 Lt sumoje (= 5000 Lt premijų). Apyskaitą tvirtinu sumoje 500 Lt (= 500 Lt apyskaitą tvirtinu). Patvirtinta sąmata 1200 Lt sumoje (= 1200 Lt sąmata; Patvirtinta sąmata – 1200 Lt). Žr. vietininkas;

bendroje sumoje – nevart. r. „iš viso“: Užsakovas įsipareigoja išpirkti knygų bendroje sumoje 3000 Lt (= iš viso už 3000 Lt). Išduotas čekis bendroje sumoje 42 Lt (= Išduotas 42 Lt čekis). Bendroje sumoje (= Iš viso) sportininkė surinko 140 taškų.

Vart.: Bendra pajamų suma siekia 8000 Lt. Už tokią sumą galima daug ką įsigyti. Didelę pinigą sumą (Didelę pinigų dalį; Daug pinigų) jis laiko taupomojoje kasoje. Kokia šių trijų skaičių suma? Jeigu yra įsivėlusi klaida dalinėje sumoje, tai bus klaida ir bendroje sumoje.

sumažinti – geriau nevart. r. „panaikinti“: Mūsų įstaigoje sumažino (= panaikino) vieną etatą.

Vart.: Sumažino kai kurių prekių kainas. Sumažink greitį. Sumažinsim išlaidas. Kontoroje sumažino etatus.

sunaudoti – geriau nevart. vietoj konkretaus veiksmažodžio: Sunaudojom (= Suvalgėm) visą druską, duoną, sviestą. Kariai sunaudojo (= iššaudė) visus šovinius. Šieną baigiam sunaudoti (= sušerti). Plg. naudoti.

Vart.: Rąstelius sunaudojome statybai. Nebeturime lėšų visas sunaudojome (išleidome).

sunkiaatletas n. dirbt. – sunkiaatletis. Žr. sudurtiniai žodžiai.

suokalbininkas – geriau sąmokslininkas.

suokalbis – geriau sąmokslas.

supanti aplinkaaplinka: Poilsiautojus čia žavi juos supanti aplinka (= aplinka). Pastatų architektūra puikiai pritaikyta prie supančios aplinkos (= prie aplinkos).

supaprastinti dirbt. – geriau suprastinti: Šias trupmenas galima supaprastinti (= suprastinti). Negalima taip supaprastinti (= suprastinti) šios problemos ir jos sprendimo.

suplotas – nevart. r. „paplokščias“: Čia reikia suploto (= paplokščio) akmens. Šito paukščio snapas suplotas (= paplokščias).

Vart.: Iš kur ištraukei tą suplotą kepurę?

surėdymas hibr. – sutvarkymas, tvarka. 

surėdyti hibr. – sutvarkyti, įvesti tvarką. Žr. rėdyti. 

surinkėjasrinktuvas, rinkiklis (prietaisas, įtaisas). Žr. -ėjas.

Vart.: Prikrito obuolių – kur tie vaikai, obuolių surinkėjai?

surišti – nevart. r. „susieti“: Su tuo surištas (= susijęs) prekybos pagyvėjimas. Sunki ligonio būklė buvo surišta (= buvo susijusi) su nervų sistemos išsekimu. Tie reiškiniai yra surišti priklausomybe (= yra susiję; priklauso vienas nuo kito);

geriau (su)jungti: Šie klijai gerai suriša (= suklijuoja, sujungia) net plastmasę. Blokai tarpusavyje turi būti surišami (= sujungiami). Žr. rišti.

Vart.: Nutrūkusį siūlą reikia surišti. Ar jau surišot rugius? Surišau keletą šluotų. Gaidžiui surišom sparnus ir kojas.

susiartinti – geriau suartėti, pradėti palaikyti artimus santykius: Metus jie išbuvo susipykę, paskui vėl susiartino (= suartėjo).

Vart.: Debesys artinosi vienas prie kito ir susiartino.

susidurti su – kai kur geriau gauti: Šį kartą šmeižikas susidūrė su atkirčiu (= gavo atkirtį).

Vart.: Keleivinis traukinys susidūrė su prekiniu. Su tuo dalyku dar nesam susidūrę.

susiįdomauti n. dirbt. – susidomėti. Žr. įdomauti(s).

susilaukti – geriau sulaukti, gauti: Įmonė susilaukė (= sulaukė, gavo) įrenginių iš daugelio šalių.

Vart.: Žilo plauko susilaukiau. Ko ji susilaukė: berniuko ar mergaitės? Tu dar susilauksi bausmės!

susilpnintas – nevart. r. „susilpnėjęs“: Jau buvo susilpnintas (= susilpnėjęs, silpnas) jo kvėpavimas. Žr. dalyvis.

Vart.: Pagaliau priešo spaudimas buvo susilpnintas.

susimylėti, susimilti – nevart. r. „pasigailėti“: Susimylėk (= Pasigailėk), leisk nors kiek atsipūsti. Darbininkai turi laukti, kol kas nors susimylės (= pasigailės) ir priims į darbą (kol kas nors malonės priimti į darbą).

Vart.: Dirbdami jiedu susipažino, susimylėjo ir netrukus susituokė.

susirgimas – geriau nevart. r. „liga“: Nebėra tokių susirgimų (= tokių ligų), kaip maro, raupų, choleros. Užkrečiamieji susirgimai (= Užkrečiamosios ligos) organizmą labai nusilpnina. Gripas klastingas susirgimas (= klastinga liga). Žmones vargina virškinamojo trakto susirgimai (= sutrikimai, ligos).

Vart., kalbant apie sirgimo atvejus: Kiek šiemet buvo susirgimų gripu? Daugėja susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis, bet mažėja susirgimų tuberkulioze.

susirgti – geriau nevart., kalbant apie atskirą organą: Peršalę plaučiai gali susirgti (= Šaltis plaučiams gali pakenkti). Susirgusį (= Nesveiką, ligos paliestą, pakitusį) sąnarį ima skaudėti.

Vart.: Vaikas peršalo ir susirgo plaučiais. Geriant nevirintą vandenį, galima susirgti.

susirinkti kam – kalbant apie tikslą susirinkti į ką, ko: Valdyba susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Tuoj susirinksime vakarienei (= vakarienės, vakarieniauti). Žr. naudininkas.

Vart.: Liepta susirinkti visiems gyventojams prie vartų.

susirišti – nevart. r. „susisiekti, susižinoti, užmegzti ryšius“: Reikėjo susirišti (= susisiekti, susižinoti, užmegzti ryšius) su pogrindžiu. Susirišk (= Susisiek, susižinok, pasitark) su valdžia.

Vart.: Vieni ryšuliukus susirišo virvėmis, kiti siūlais. Susirišk tas vilnas į skarą.

susišaukti – nevart. r.: 1. ,,sietis, turėti ryšį (ryšio)“: Dailininko kūryba susišaukia (= siejasi, turi ryšį, ryšio) su mūsų dienų tikrove (remiasi mūsų dienų tikrove). Šis filmas susišaukia (= siejasi, turi tam tikrų ryšių, kai kuo, daug kuo sutampa) su žinomu M. Romo kūriniu (yra panašus į žinomą M. Romo kūrinį);

2. „derintis“: Stalas susišaukia (= derinasi) su gražiai lakuotomis kėdėmis (Stalas tinka, dera, gerai priderintas prie gražiai lakuotų kėdžių).

Vart.: Žmonės, pasimetę miške, balsu susišaukia.

susivesti – nevart. r. „suvesti, (pa)skirti, sukoncentruoti“: Jų visas darbas susiveda (= suvedamas, sukoncentruojamas) į nutarimų rašymą (Visas jėgas jie skiria, eikvoja nutarimams rašyti; Visas jų darbas nutarimų rašymas). Žr. sangrąžinės formos.

Vart.: Į koncertą moterys susivedė vaikus. Pavasarį padaugės gyvulių: susives karvės, avys.

susitaikinti – geriau apsiprasti: Sunku buvo vaikinui susitaikinti (= apsiprasti, sutikti) su tokia mintimi. Blogai, kad žmonės susitaikina (= apsipranta) su nešvara, apsileidimu (pripranta prie nešvaros, apsileidimo).

Vart.: Buvo susipykę, dabar susitaikino.

susitrumpinti – nevart. r. „kalbėti trumpai, sutrumpinti savo kalbą“: Draugai, aš susitrumpinsiu iki minimumo (= kalbėsiu labai trumpai, kiek galėdamas trumpiau; tarsiu tik keletą žodžių; kalbą tuoj baigsiu). Žr. sangrąžinės formos.

Vart.: Ji susitrumpino suknelę, paltą.

su(si)tverti – geriau nevart. r. ,,su(si)kurti“: Buvo susitvėręs (= susikūręs, susiorganizavęs) karo pabėgėlių šelpimo komitetas. Afrikoje susitvėrė (= susikūrė, susidarė, atsirado) kelios naujos valstybės. Žr. tverti.

Vart.: Eina susitvėrę (susikabinę) rankomis. Įsipjautą pirštą susitverk (apsirišk, susibintuok) tvarsčiuku.

sustatyti – nevart. r. „sudaryti, parengti, parašyti“: Prieš rašant rašinį, reikia sustatyti (= sudaryti, parašyti) planą. Ar jau sustatytas (= sudarytas, parašytas, parengtas) tvarkaraštis? Sustatė (= Surašė) aktą ir protokolą. Sustatyti (= Sudaryti, parašyti, parengti) žodyną nėra lengvas darbas. Žr. statyti.

Vart.: Mokytojas vaikus sustatė į eilę. Suolus sustatysim prie sienos. Namas beveik baigtas, liko sustatyti (sudėti) langus. Trobas jam sustatė (pastatydino) tėvas. Gydytojas sustatė (sutaisė, sutvarkė) lūžusį kaulą.

sustirti į kuolą n. vert. – sustirti į ragą: Belaukdami šaltyje autobuso, sustirome į kuolą (= sustirome į ragą).

sustojimas – vietos r. geriau stotelė: Kuriame troleibuso sustojime (= Kurioje troleibuso stotelėje) tu lipsi? 

Važiuokit dar tris sustojimus (= (Pra)važiuokit dar tris stoteles; Lipkit ketvirtoje stotelėje). Žr. -imas.

Vart.: Kas čia per eilė, kas čia per žmonių sustojimas (susibūrimas)? Traukinio sustojimas buvo staigus. 

sušilka, sušilkė n. svet., žarg. – 1. džiovintuvas (džiovinimo prietaisas); 2. džiovykla (vieta, patalpa).

suska n. svet. – traškutis, (sausas) riestainėlis, riestainiukas.

suteikti – kartais geriau „skirti“: Geriems darbuotojams suteikiamos (= skiriamos, duodamos) premijos.

Vart.: Mes jiems suteikėme paskolą, paramą. Tai mums suteikė daug džiaugsmo. Jie gražiai suteikia (sutaria).

suteisėjauti n. dirbt. – teisėjauti, pateisėjauti: Rungtynėse vakar gerai suteisėjavo (= teisėjavo, pateisėjavo) mūsų svečias. Žr. su-.

sutelkti dėmesį kam, ties kuosutelkti (sukaupti) dėmesį į ką: Sutelkėme dėmesį, dar neturinčiam vidurinio išsilavinimo jaunimui (= į dar neturintį vidurinio išsilavinimo jaunimą). Sutelkime dėmesį ties darbo drausme (= į darbo drausmę). Sutelkime dėmesį pagrindinėms problemoms (= Sukaupkime dėmesį į pagrindines problemas). Žr. ties. 

sutepėjas techn. – teptuvas, tepiklis (prietaisas, įtaisas). Žr. -ėjas.

sutepti – nevart. r. „patepti, aptepti“: Siurblį reikia nuolat sutepti (= patepti, tepti). Sloguojant panosę patariama sutepti (= patepti) mentolo aliejumi. Ar tau patinka suteptos (= apteptos, užteptos) sviestu duonos riekutės? Žr. su-.

Vart.: Kur tu sutepei savo paltą? Nesutepk gero savo vardo.

sutikti – geriau nevart. r.: 1. ,,rasti, pastebėti, aptikti“: Moksleivių rašiniuose dažnai galima sutikti (= rasti, pastebėti, matyti) įvairių klaidų. Mokslinėje literatūroje sutinkama (= randama, pasitaiko) ir kitokia pažiūra. Ta liga sutinkama (= pasitaiko) retai (liga reta, ja sergama retai). Šiame parke botanikas sutiks (= aptiks, ras) įdomių medžių. Romane sutinkami (= randami, matomi) ir gamtos motyvai (yra, pasitaiko ir gamtos motyvų);

2. „būti, pasitaikyti“: Sutiktas (= Esamas, pasitaikančias, pastebėtas) negeroves stengiamės šalinti. Visas sutiktas kliūtis (= Visas kliūtis) įveiksime.

Vart.: Vakar sutikau pažįstamą. Įžymųjį svečią sutikome su gėlėmis. Ar sutiko patenkinti tavo prašymą? Mūsų pažiūros sutinka. Seniau juodu nelabai sutikdavo, dabar sutinka.

sutinkamai su kanc. – kitur geriau dėl to, todėl, pagal ką, remiantis kuo: Sutinkamai su nutarimais (= Pagal nutarimus, remiantis nutarimais), pilietis iš šio buto turi būti iškeldintas. Sutinkamai su tuo (= Tuo remiantis, dėl to, todėl) valdybos veikla pertvarkoma. 

sutraukyti – nevart. r. „sutraukti“: Besimaudančius kartais sutrauko (= sutraukia) mėšlungis.

Vart.: Senus pančius karvės greit sutrauko. Imkim ir sutraukykim (sustumdykim) tuos ryšulius į pasienį.

suvažiuoti kam – kalbant apie tikslą suvažiuoti ko, į ką: Iškilmėms (= Į iškilmes, švęsti iškilmių) suvažiavo daug žmonių. Žr. naudininkas.

Vart.: Liepta visiems suvažiuoti į aikštę.

suvedimas – žr. suvesti.

suveikti – nevart. r. „pradėti veikti“: Mūsų laimei, prietaisas suveikė (= pradėjo veikti). Variklis niekaip nesuveikė (= neveikė, nepradėjo veikti). Žr. su-.

Vart.: Ar suveiksi (įveiksi, pajėgsi) visas uogas suvalgyti?

suvesti – nevart. r. „susumuoti“: Suvedėme (= Susumavome) rezultatus. Reikės suvesti (= susumuoti, apskaičiuoti) metinį balansą;

suvesti į ką – nevart. r.: 1. „traktuoti kaip ką“: Šis filosofas socialinius reiškinius suvedė į (= traktavo kaip) abstrakčias moralines kategorijas. Grožio esmę jis suvedė į (= traktavo kaip) simetriją ir ritmą (geriau Grožio esme jis laikė simetriją ir ritmą);

2. „paversti kuo, apsiriboti kuo“: Viską suvedė į atsirašinėjimą (= pavertė atsirašinėjimu; Apsiribojo tik atsirašinėjimu). Negalima visko suvesti tik į lenktyniavimą (= paversti tik lenktyniavimu; apsiriboti tik lenktyniavimu).

Vart.: Žmonės suvedė daug karvių. Suveskim arklius į būrį. Suvedė į akistatą. Vamzdžiai suvesti į didžiulį katilą.

svalka n. svet., žarg. – sąvarta, sąvartynas sąšlavynas; 

eiti svalkonbūti išmestam (į sąvartyną, sąšlavyną).

svarbus – nevart. bevardės giminės svarbu reikšme: Atsiminkite, vaikai, svarbus (= svarbu) ir geras mokymasis, ir pavyzdingas elgesys. Nereikia aiškinti, koks svarbus dirvos suarimas laiku (= kaip svarbu laiku, nepavėluotai suarti dirvą);

svarbus dėmesys – geriau daug dėmesio: Svarbų dėmesį (= Daug dėmesio) kreipiame į darbo kokybę. Dabar svarbiausias dėmesys (= daugiausia dėmesio) turi būti skiriama pjūčiai.

Vart.: Įvyko svarbus pasitarimas. Gavome svarbių žinių. Tai buvo svarbiausias mano gyvenimo įvykis.

sveikatingumas – nevart. r. „sveikata“: Rūpinkimės savo sveikatingumu (= sveikata). Kuriami sporto sveikatingumo (= sveikatos ir sporto) kompleksai. Studentai gerai pailsėjo sportinėje sveikatingumo (= sveikatos ir sporto) stovykloje.

Vart. spec. literatūroje kalbant apie ypatybių visumą: Keliamas mūsų krašto sveikatingumas.

sveikatinimas n. dirbt. – sveikatos apsauga, sveikatos priežiūra; sveikatos kėlimas, medicininė apsauga, profilaktika; sanacija: Sudarėme sveikatinimo (= medicinos, profilaktinių, sveikatos kėlimo) priemonių planą.

svodka, svodkė n. svet. – 1. suvestinė; 2. (informacinis) pranešimas.

svotas svet. – geriau: 1. piršlys: Geras svotas (= piršlys): daug porų supiršo. Karsim svotą (= piršlį)

2. pabrolys, pajaunys: Ar daug svotų (= pabrolių, pajaunių) vestuvėse bus?

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *