p

      pa-ap-, at-, į-, iš-, pri-, su-: Man negerai paskaičiavo (= apskaičiavo, suskaičiavo) darbo užmokestį. Pastojo (= Įstojo) mokytis į politechnikumą. Pakelti (= Iškelti, kelti) klausimą. Kada pajungs (= prijungs) elektrą?

be priešdėlio: Vyksime į pasitobulinimo (= tobulinimosi) kursus. Mokykla įsigijo pavaizdumo (= vaizdinių) priemonių;

geriau be priešdėlio: Paimkime (= Imkime), pavyzdžiui, (Kalbėkime, pavyzdžiui, apie) studentų auklėjimą. Jaunas specialistas turi kiekvieną dieną pasitobulinti (= tobulintis);

Greitai imsime pagaminti (= gaminti) ir šias detales. Rytoj baigsime paruošti (= ruošti) projektą. Įmonei reikalingi pašiaušėjai (= šiaušėjai). Gavau pakvietimą (= kvietimą) į koncertą.

Vart. reiškiant: 1. veiksmo kryptį po kuo nors: Jis palenda po stalu ir ieško savo plunksnos;

2. veiksmo trumpumą, mažumą: Panešk kiek mano krepšį;

3. gebėjimą ką atlikti: Vos paeina. Tokias negandas jis lengvai pakelia. Baigia palenkti į savo pusę;

4. individualios reikšmės veiksmą: Pakaks čia jums ginčytis. Pagaus tave žandarai ir ištrauks liežuvį.

paaukštintas – nevart. r.: 1. „aukštesnis“: Darbininkas gavo paaukštintą (= aukštesnę) kategoriją;

2. „padidėjęs“: Jūsų kraujospūdis smarkiai paaukštintas (= padidėjęs). Žr. dalyvis.

Vart.: Ši gaida tikrai paaukštinta.

pabėdavoti hibr. – pabėdoti, pasiguosti.

pabortė – geriau pokraštis: 1. apatinė drabužių krašto dalis; 2. bato krašto dalis.

pabrėžtas – nevart. r.: 1. „ryškus, didelis“: Mus stebina jo kūrinių pabrėžtas (= ryškus, didelis) novatoriškumas;

2. „demonstratyvus, į akis krintantis“: Jo pabrėžtas (= demonstratyvus, į akis krintantis) nemandagumas mus nustebino.

Vart.: Jo kalboje buvo pabrėžtas tas faktas, kad gamyklai specialistų pakanka.

pabuvoti – geriau lankytis, būti. Žr. buvoti.

padalyvis – nevart. reiškiant: 1. tikslą šalutiniuose sakiniuose: Kad patekus (= patektų, norėdamas patekti) į salę, turėjo ilgai prašyti;

2. kai šalutinis veiksnio atlikėjas nusakomas sakinio veiksniu (vietoj pusdalyvio ar dalyvio): Panagrinėjus (= Panagrinėję) kūrinį, mes suprasime jo kompozicijos darnumą;

Tiems, kurie, Vitkui padedant (= Vitkaus padedami), tikėjosi gauti sklypą, pranešame… Nauji jaunuolio poreikiai formuojasi menui veikiant (= meno veikiami, dėl meno poveikio). Diriguojant liaudies artistui (= Diriguojamas liaudies artisto) choras atliko keletą liaudies dainų. Jonaitis, jam pačiam prašant (= savo paties prašymu) perkeltas į kitas pareigas;

geriau nevart. žymint: 1. objektą ar subjektą, susijusį su tarinio veiksmo objektu ar subjektu (tos pačios sąvokos kartojimas): Sėklų daigumas, išdžiovinus jas saulėje (= Išdžiovintų saulėje sėklų daigumas) esti didesnis 57 procentais. Siūlų kokybė, juos virinant (= Virinamų siūlų kokybė; Virinant siūlų kokybė) nepagerėja. Dažnai pasitaiko klausimų, kurie dėl jų opumo apeinami, jų neišsprendus (= ir paliekami neišspręsti);

Vaikui augant, reikėtų jį rūpestingai prižiūrėti (= Augantį vaiką reikėtų rūpestingai prižiūrėti);

2. lyginimą: Išlaidos restauracijai, lyginant (= palyginti) su statyba, yra menkos. Jis palyginus (= gana) geras;

3. kai kur geriau kitos raiškos priemonės: Buvo atlikti dideli darbai, valant teritoriją (= teritorijos valymo darbai). Tai susiję su trūkumais, išdėstant gamybines jėgas (= su ydingu, netobulu, neapgalvotu gamybinių jėgų paskirstymu)

nepaisant + kilmininkas – kai kur geriau nors ir…, kad ir…: Nepaisant didelių pastangų (= Nors ir labai stengėmės), nieko padėti negalėjome.

nežiūrint į tai n. vert. – nors ir…, kad ir…: Derlius, nežiūrint į lietų (= nors ir lijo), buvo laiku suvežtas;

nežiūrint + kilmininkas – geriau nors ir…, kad ir…, nepaisant ko: Nežiūrint savo mažumo (= Nors ir mažas būdamas; Nors ir nedidelio ūgio), jis buvo geras žaidėjas;

atsparumas + padalyvis spec. – atsparumas + naudininkas, koks atsparumas: atsparumas sukant (= sukimui, sukamasis atsparumas), lenkiant (= lenkimui, lenkiamasis atsparumas);

apdirbimas + padalyvis spec. – koks apdirbimas: metalo apdirbimas spaudžiant (= spaudžiamasis metalo apdirbimas).

Vart. reiškiant: 1. laiką: Seneliui mirus, Onytė liko našlaitė. Lietui lyjant, mes vis ėjom ir ėjom. Juoda dar pasišnekučiavo, o atsisveikinant senis palydėjo iki vartų. Einant paupiu, jam kilo nauja mintis. Bėgant 100 m, nugalėjo vilnietės;

2. pagrindinio veiksmo priežastį: Lietui palijus, oras buvo vėsus. Balsą galima prarasti taip rėkiant;

3. pagrindinio veiksmo sąlygą: Balai esant, bus ir velnias;

4. pagrindinio veiksmo nuolaidą: Ir nešaukiant galima nelaimę prisišaukti;

5. pagrindinio veiksmo būdą: Krūvoj dirbant, atsiranda jėga;

6. įterpimą: Antra vertus, galėjai ir kitaip pasielgti. Tiesą sakant, turėsi važiuoti;

7. pageidavimą: Kad taip kur gavus vandens atsigerti. Kad bent dienelę dar pailsėjus;

8. pagrindinio veiksmo šalutinį dėmenį (galininkas su padalyviu) : Sužinojau ir tave ten būsiant. Girdėjai gegutę kukuojant?

padalka, padelka n. svet. – palankas.

padaryti – nevart. r.: 1. „įvykdyti“: Ar padarei (= įvykdei) planą?

2. „žengti“: Šioje srityje padaryti (= žengti) tik pirmieji žingsniai;

3. su veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais vietoj atitinkamų veiksmažodžių: Sodo darbininkai padarė supuvusių obuolių atskyrimą (= supuvusius obuolius atskyrė) nuo sveikųjų. Valdyba jau padarė šių dokumentų pristatymą (= pristatė šiuos dokumentus);

geriau: 1. išmokti, parengti, paruošti, atlikti, išspręsti: Ar jau padarei (= išmokai, parengei, paruošei) pamokas? Tą uždavinį padariau (= išsprendžiau, atlikau) vienas, be kitų pagalbos;

2. išvirti, iškepti, paruošti, pagaminti: Ar jau padarei (= išvirei, paruošei, pagaminai, pataisei) pietus, vakarienę? Žr. daryti.

Vart.: Padarė alutį iš miežio grūdo. Padarė žmonėms juoko. Padaryk mane laimingą. Ataskaitinį pranešimą padarė pats direktorius. Padarė šitiek bandymų – vis tiek jokių rezultatų.

padengti – nevart. r.: 1. „uždengti, užkloti…“: Aikštę padengė (= uždengė, užklojo, užnešė, užpustė) smulkus sniegas. Jei šauta iš arti, žaizdos kraštai bus padengti (= apnešti) parako dalelėmis;

2. vietoj konkretaus veiksmažodžio: Padengė (= Apipylė) mergaitės skruostus karštais bučiniais. Takus reikia padengti (= pabarstyti) smėliu. Kaktą padengė prakaito lašai (= išpylė prakaitas). Kūną padengė (= išbėrė) spuogeliai. Padengtas apnašomis (= Apsinešęs, apsitraukęs, aptekęs) liežuvis;

padengti klijais, dažais, mase – geriau išklijinti, nudažyti, užglaistyti: Lapas tris kartus padengiamas klijais (= išklijinamas). Sienos iš karto padengiamos plonu sluoksniu dažų (= plonai padažomos, nudažomos, išdažomos, padažomos … sluoksniu dažų).

Vart.: Nespėjau nė padengti stalo, žiūriu – svečių pilnas kiemas. Tyčia liga pasidengė.

padėtis – geriau nevart. jung. kokia padėtis su kuo: Su sporto inventoriumi padėtis jau patenkinama (= Sporto inventoriaus jau turime nemaža, pakankamai, užtektinai). Bloga padėtis tebėra su techninių priežiūrų atlikimu (= Ypač blogai prižiūrima technika);

padėtis || būklė: Jų padėtis (būklė) nėra geriausia. Sunki ligonio padėtis (būklė).

Vart. tik padėtis: Miesto geografinė padėtis labai gera. Nauja politinė padėtis reikalavo naujų veikimo formų. Šalyje panaikinta karinė padėtis;

padėtyje – būsenai, charakteriui nustatyti geriau vardininkas: Čia žmonės gyvena apverktinoje padėtyje (= apverktinai, žmonių padėtis apverktina). Žr. vietininkas;

padėtys – nevart. dgs.: Supažindinta su naujų korpusų statybos padėtimis (= padėtimi, būkle).

padidėjimas – (kalbant apie vykstantį procesą) geriau didėjimas: Pajamų padidėjimo (= didėjimo) tempai nepatenkinami. Žr. pa-.

Vart.: Kraujospūdžio padidėjimą gali rodyti ir kiti simptomai.

padidintas – nevart. r.: 1. „padidėjęs“: padidintas (= padidėjęs, pakilęs) kraujospūdis, jautrumas…, padidintos (= padidėjusios) kepenys… Žr. dalyvis; 

2. „didesnis“: Kolektyvas priėmė padidintus (= didesnius) įsipareigojimus. Padidintos (= Didelės) paklausos prekės. Žr. dalyvis.

Vart.: padidinta stipendija, alga, pensija, kaina, nuotrauka.

padūmoti hibr. – Žr. dūmoti.

paduoti – nevart. r.: 1. „duoti“: Per radiją bus paduota (= duota) tam tikra komanda. Į paduotas (= duotas, pateiktas) pastabas neatsakysiu. Daugiau pavyzdžių autorius paduoda (= pateikia, duoda) kitame savo straipsnyje;

2. vietoj konkretaus veiksmažodžio: Oras paduodamas (= pučiamas) į katilinę. Į parduotuvę padavė (= atvežė) kiaušinių;

3. su daiktavardžiais užsakymas, įsakymas: Padaviau užsakymą (= Užsakiau, daviau užsakymą) telefonu. Viršininkas padavė įsakymą (= įsakė, davė įsakymą) ištaisyti padėtį.

Vart.: Paduok reples. Padavė tą žinią į laikraščius. Padavė į teismą. Padaviau pareiškimą į institutą. Dainuokim, balsą aš paduosiu.

paduška, poduška n. svet.- – pagalvė, priegalvis.

paduškėlė hibr. – 1. pagalvėlė, priegalvėlis: Guldamas po galva paduškėlę (= pagalvėlę, priegalvėlį) pasimesk;

2. paspaudė: Sudrėkink antspaudą paduškėlėje (= paspaudėje).

pagal gal. priel. – nevart. reiškiant: 1. kilimo vietą: Gyvena pagal gimimo vietą (= kur gimęs, gimtojoje vietoje, gimtinėje);

2. veiksmo būdą: Įėjimas pagal kvietimus (= su kvietimais). Pinigus paėmiau pagal pasą (= su pasu, pateikęs pasą). Jis gal dalyvaus diskusijoje pagal galimybes (= jei galės);

geriau nevart.: 1. reiškiant priežastį: Aš tik pagal tave (= dėl tavęs, dėl to, kad ir tu eini) ten eisiu;

2. informacijos šaltinį: Pagal Darviną (= Pasak Darvino, Darvino nuomone), daug lemia paveldėjimas;

3. žymint eilę: Pareina vyrai vienas pagal kita (= tuoj vienas po kito, beveik kartu);

pagal iš: Pagal poelgius (= Iš poelgių) matome jį esant kuklų. Pagal sąlygą (= Iš sąlygos) sužinome, kad… Pagal šį požymį (= Iš šio požymio) lengva įsitikinti pastato senumu. Apie žmogaus kultūrą spręskime ne pagal jo apdarą (= iš jo apdaro).

Vart. reiškiant: 1. daiktą ar vietą, kurių pašaliu judama: Arklys eina pagal griovį. Plauk pagal kraštą;

2. buvimą šalia ko: Pagal namo sieną kažkas dunksojo. Pagal upę daug smėlio;

3. veiksmo pagrindą, motyvą: Namus statėm pagal planą. Apsirengęs pagal naujausią madą. Kursą išėjome pagal programą. Uždavinį išspręsite pagal šią formulę;

4. lyginimą: Pagal savo metus jis gerokai paaugęs. Pagal Jurgį ir kepurė.

pagalba su kilm. – priemonės įnag.: Vandenį minkštiname sodos pagalba (= soda). Ūkis su kombaino pagalba (= kombainu) nuėmė visą derlių. Dalį tos problemos galima išspręsti biocheminių metodų pagalba (= biocheminiais metodais). Širdies sutrikimą galima pašalinti etektroimpulso pagalba (= elektros impulsu). Hipnozės pagalba (= Hipnoze, hipnotizuotam) žmogui galima įteigti didžiausią absurdą;

pagalba – geriau su pagalba: Kriaučiūnas ryžos jų pagalba (= su jų pagalba) įsigyti mokslą. Jis tik mano pagalba (= su mano pagalba) tai padarė.

Vart.: Greitoji medicinos pagalba. Tėvo pagalba prieš egzaminus man labai pravertė. 

pagaminti – geriau nevart.: 1. su veiksmo pradžią ar pabaigą žyminčiais veiksmažodžiais: Baigėme (pradėjome) pagaminti (= gaminti) jūsų detales;

2. eigos veikslo r.: Iš keturių anksčiau pagamintų (= gamintų) rūšių dabar tebegaminama viena. Žr. pa-.

Vart.: Kolektyvas pagamino detalių už 1000 litų. Jau pietūs pagaminti.

pagilinti  – Žr. gilinti.

pagrabas n. svet. – šermenys, budynės.

pagreitintas – nevart. r. „pagreitėjęs, padažnėjus“: Pagreitintas (= Padažnėjęs, pagreitėjęs, greitesnis, smarkesnis) širdies plakimas. Vairuotojas su pagreitinta (= staigia) reakcija dažnai nusikalsta eismo taisyklėms. Žr. dalyvis;

Vart.: Iš lovos, mamos pagreitintas, kaipmat iššokau.

pagreitintojasgreitintuvas: Betono kietėjimo pagreitintojas (= greitintuvas). Žr. -tojas.

pagrinde priev., n. vert. – 1. iš esmės, daugiausia: Pagrinde (= Iš esmės) mes visų formų išanalizuoti negalėsim. Runkeliai pagrinde (= daugiausia) raunami rankomis. Mūsų klasėje pagrinde mergaitės (= daugumas mergaitės, daugumą sudaro mergaitės, daugiausia mergaičių);

2. dėl kurio: Tie produktai sukelia organizmo sensibilizaciją, kurios pagrinde (= dėl kurios) išsivysto alerginė reakcija;

3. yra pagrindas, sudaro pagrindą: Čia tyrimo pagrinde (= pagrindą sudaro, pagrindas yra) meno kūrinys (geriau: Čia tiriamas meno kūrinys). Žr. vietininkas.

pagrindinai – nevart. r. „daugiausia“: Toji veikla pagrindinai (= daugiausia, visų pirma) priklauso nuo žmonių. Šaldyklos bus pagrindinai (= daugiausia) statomos Tolimųjų Rytų žvejams.

Vart.: Tvartą mėžti reikia pagrindinai. Pagrindinai išmokau visą kursą.

pagrindinis – geriau nevart. r.: 1. „didysis, beveik visas“: Pagrindinė (= Didžioji) algos dalis išėjo smulkmenoms;

2. „tikrasis, senasis“: Pagrindiniai (= Tikrieji, senieji) šių sodybų šeimininkai persikėlė į miestą.

Vart.: Pagrindinės pareigos. Pagrindinis (svarbiausias) susirinkimo klausimas. Pagrindinis ir šalutinis sakinys.

pagrindu – geriau nevart. vietoj priemonės įnag.: Daugelis įmonių smarkiai išplėsta šiuolaikinės technikos pagrindu (= išplėsta ir aprūpinta šiuolaikine technika).

Vart.: Tuo pagrindu remiantis, galima daryti aiškias išvadas.

paieškojimas – geriau paieškos, ieškojimas.

paieškoti – geriau nevart. eigos veikslo r.: Paieškome (= Ieškome) dingusio giminaičio. Žr. pa-.

Vart.: Paieškok kur gerą žmogų. Reikia paieškoti teisybės (į teismą patraukti), taip negali būt.

paimti įskaitonįrašyti, įregistruoti, įtraukti į įskaitą, įskaiton: Buvo paimti įskaiton (= įrašyti, įtraukti į įskaitą, įskaiton) visi kaimo gyventojai.

Vart.: Paėmė kirvį ir kad jau tvos! Paėmiau save į rankas. Toks gyvulys daug ėdesio paima. Į nelaisvę paėmė. Baimė paėmė. Paėmė tą merginą už žmoną. Kiek paėmei už rugius?

paisyti kąpaisyti ko: Negarsink radijo, paisyk kaimynų prašymą (= prašymo).

paišiukas, paišelispieštukas.

pajėgumas – geriau nevart. dgs.: Reikės didinti elektrinės pajėgumus (= pajėgumą). Esami kombinatų gamybiniai pajėgumai yra per maži (= Esamas kombinatų gamybinis pajėgumas yra per mažas). Žr. skaičius.

pajungti – nevart. r. „prijungti, įjungti“: pajungė (= prijungė) dujas, pajungė (= prijungė, įjungė) šildymą, paleido elektros srovę. Žr. pa-;

kartais geriau priklausyti nuo ko, turėti ryšį: kovos forma turi būti pajungta jos turiniui (= priklausoma, turi priklausyti nuo jos turinio). Tam tikslui buvo pajungti (= skirti) visi jo jausmai ir mintys.

Vart.: Šėmi jaučiai pajungti maurojo.

pakaita – nevart. r. „apykaita“: medžiagų pakaita (= apykaita) organizme;

geriau (darbo laiko) pamaina: Per pakaitą (= pamainą) pagamino pusantros normos.

Vart.: Skalbinių pakaita. Aš noriu gyvenime kokios nors pakaitos.

pakaitinis – nevart. r. „pakeičiamasis“: Pakaitinis (= Pakeičiamasis) kraujo perpylimas.

Vart.: Ataugo pakaitiniai stiebai. 

pakartotinas – geriau pakartotinis, antrasis: Ir pakartotinos (= pakartotinės, antrosios) rungtynės baigėsi. Žr. -inas.

Vart.: Metimas neįskaitomas ir turi būti pakartotinas (kartojamas).

pakėlėjas – nevart. r. „kėliklis, keltuvas“: Kiekvienas pakėlėjas (= kėliklis) turi turėti padėčių ribotuvus. Žr. -ėjas.

pakėliklis spec. – geriau kėliklis. Žr. pa-.

pakeltas – nevart. r. „pakilus“: pakelta (= pakili) vaidyba, nuotaika. Žr. dalyvis.

Vart.: Vaikščioja su pakelta galva.

pakelti – nevart. r.: 1. „iškelti, kelti“: Norėčiau pakelti (= iškelti) dar vieną klausimą. Dėstytojui reikia pakelti (= kelti) tik svarbiausias problemas;

2. „peržiūrėti, patikrinti“: Kad įsitikintume, turime pakelti (= peržiūrėti, patikrinti) bylą, dokumentus, medžiagą…;

3. „paimti (nuo žemės lengvą daiktą)“: Pakelk (= Paimk) pieštuką iš po suolo;

4. „išplėšti, išversti, išarti“: Vos spėdavo jie pakelti velėną (= išplėšti, išarti dirvoną), tuoj patekdavo į feodalo jungą;

geriau: 1. eigos veikslo r. kelti: kvalifikacijos pakėlimo (= kėlimo) kursai. Žr. pa-;

2. padidinti: Numatyta smarkiai pakelti (= padidinti) darbo našumą, derlių…

Vart.: Jis tą maišą lengvai pakels. Širdis nepakelia skriaudos. Bures pakėlė. Pakelti generolu. Pakelk pusę šešių. Tai didelę puotą pakėlė. Jis visai nepakelia skausmo…

pakenkimas – nevart. r. „sužalojimas“: Audinių pakenkimas (= sužalojimas) šiuo atveju nebuvo atsitiktinis.

Vart.: Toks elgesys – pakenkimas savo reputacijai.

pakenkti – nevart. su galininku r. „pažeisti“: Hiperkalemija anksti pakenkia (= sužaloja, pažeidžia) eritrocitus. Vabzdžiai pakenkė (= pažeidė, apgraužė, apgadino) medžio lapus.

Vart.: Šalnos ir daržovėms pakenkė. Tuo tik sau pakenksi.

pakilti – nevart. r.: 1. „iškilti“: Narai pakyla (= iškyla) į paviršių per 2-3 minutes. Žr. pa-.

2. „užlipti“: Atėjęs pakilkite (= užlipkite) į trečią aukštą.

Vart.: Pakilo į dangų margi sakalai. Pakilo iš savo vietos. Saulė pakilo. Upė buvo pakilusi. Jis tada pakilo žmonių akyse. Pakilo jo autoritetas. Pakilo vėjas.

pakitimas – nevart. r. „pakeitimas“: Projektą priėmė be pakitimų (= pakeitimų).

Vart.: Ligonio būklė be pakitimų.

paklausa kam – geriau paklausa ko: Paklausa žemės ūkio produkcijai (= Žemės ūkio produkcijos paklausa) didelė. Žr. naudininkas.

paklausti – eigos veikslo r. geriau klausti: Prieš paklausiant (= klausiant) kelio, reikia žinoti, kur nori eiti. Žr. pa-, veikslai;

paklausti pas ką n. vert. – paklausti ką ko: Paklausk pas jį (= jį). Žr. pas.

Vart.: Paklausk tą žmogų kelio. Paklausė ji tais žodžiais.

pakol(ei)kol(ei): Lauksiu, pakol (= kol) ateisi; 

pakol(ei) kas priev. – kol kas, tuo tarpu: Mes pakol kas (= tuo tarpu, kol kas) sveiki. 

pakomisijys geriau pakomisė. 

pakrautinevart. r. „įkrauti, įelektrinti“: Pakrautų (= Įelektrintų) dalelių srautai galėjo pakoreguoti Mėnulio paviršių.

Vart.: Daugiau į vežimą nepakrausi. Krosnis pakrauta, tik kurk ir kepk.

pakrikdyti – nevart. r. „iškratyti“: Durpių mėšlo kompostas pakrikdomas (= iškratomas) kratytuvu.

Vart.: Pakrikdė šieną po visą tvartą.

pakrovėjas – nevart. r.: 1. „krovėjas, krovikas“: Malkų pakrovėjams (= krovėjams, krovikams) gerai mokėdavo;

2. „krautuvas“: Laukuose burzgė buldozeriai ir pakrovėjai (= krautuvai). Žr. -ėjas.

Vart.: Ir pakrovėjai, ir iškrovėjai gavo tą patį atlyginimą.

pakrovimo mašinakraunamoji mašina. 

pakulnis – geriau pakulnė.

Vart. spec. r. „veleno ar ašies atrama“.

pakurstyti kampastūmėti į ką, pakurstyti ką daryti: Tuščios kišenės pakursto nusikaltimams (= pastūmėja į nusikaltimus, pakursto nusikalsti). Žr. naudininkas.

pakviesti – nevart. r. „pašaukti“: Mokytoja pakvietė (= pašaukė) mokinį taisyti klaidų;

pakviesti kampakviesti ką ko, į ką: Pakvietėme posėdžiui (= į posėdį), pokalbiui (= pasikalbėti, į pokalbį). Žr. naudininkas.

Vart.: Ligoniui pakvietė gydytoją. Pakviesk mane į svečius.

pakvietimas – geriau kvietimas. Žr. pa-.

palaikinis atlyginimaslaikinis atlyginimas, atlyginimas pagal dirbtą laiką.

palaikyti ką už kąpalaikyti ką kuo: Už ką (= Kuo) tu mane palaikei? Žr. už.

palaipsniškaipamažu, palengva, tolydžio: Palaipsniškai (= Tolydžio) stiprėja vaikų kaulai ir raumenys.

palaipsniškaslaipsniškas: Šie apsakymai rodo palaipsnišką (= laipsnišką) žanro plėtojimąsi.

palaipsniškumaslaipsniškumas.

palaipsniui – kai kur geriau: 1. pamažu, palengva, iš lėto: Gera nuotaika grįžo palaipsniui (= pamažu). Palaipsniui (= Pamažu, kaskart) salėje šokėjų gausėja;

2. nuosekliai: Nepakankamai palaipsniui (= nuosekliai) pereinama į sudėtingesnės kalbos etapą.

Vart.: Temperatūra palaipsniui kito. Suskirstė palaipsniui.

palaisvinti – nevart. r. „padaryti tuščią“: Iki vakaro turite palaisvinti (= patuštinti, atituštinti) salę.

Vart.: Suknelę palaisvinti.

palatinė sanitarė – geriau palatos sanitarė. Žr. -inis. 

palei gal. priel. – nevart. reiškiant 1. būdą: Judėkite palei (= pagal) laikrodžio rodyklę;

2. veiksmo pagrindą: Palei mane (= Mano nuomone, galva, supratimu), reikėjo anksčiau ateiti;

3. apytikrį laiką: Parėjo palei (= apie) vakarą.

Vart. reiškiant vietą: Palei keltą augo šimtametė pušis. Vartuos, palei klėtį, rangosi žalčiai.

paleidėjas – nevart. r. „paleidiklis“: Paleidėjui (= Paleidikliui) įrengiamas specialus fiksatorius. Žr. -ėjas.

palendrica, palendvica, palengvica n. svet. – nugarinė.

palengvintas: palengvintos konstrukcijos (= lengvesnės konstrukcijos). Žr. dalyvis.

palyginamai – geriau palyginti: Jis palyginamai (= palyginti) daug moka.

palyginamumaslyginimo, lyginamasis, lyginamumas: Reikšmės palyginamumo (= lyginimo, lyginamasis, lyginamumo) principas.

palyginant – geriau: 1. lyginant: Palyginant (= Lyginant) šiuos dydžius, reikia remtis formule. Žr. pa-; 

2. palyginti: Mokyklų skaičius, palyginant (= palyginti) su 1939 m., labai padidėjo. Žr. padalyvis.

palikti:

palikti kopadaryti ką (su abstrakčios r. daiktavardžiais, turinčiais pažyminių): Susitikimas su tuo žmogum paliko neišdildomo įspūdžio (= padarė neišdildomą įspūdį).

Vart.: Palik ir man pinigų. Man nepaliko pietų. Man jis padarė įspūdžio. Plg. kilmininkas;

palikti galioje kanc. – tebegalioti, likti galioti: Nutarimas palieka galioje (= tebegalioja, lieka galioti);

palikti skundą be pasekmių n. vert. – skundą atmesti, skundo nepatenkinti, nesvarstyti. 

paliudijimas nevart. r. „liudijimas (dokumentas)“.

Vart.: Toks paliudijimas kaltės neišperka.

paliudymas – 1. paliudijimas; 2. liudijimas.

paliuosuoti hibr. – 1. atleisti, išvaryti (iš darbo); 2. paleisti (vidurius). Žr. liuosinti.

palivotas hibr. – glaistytas, glazūruotas.

paltusas n. svet. – otas (žuvis).

paluba n. svet. – denis.

paminėti – eigos veikslo r. geriau minėti: Pagal paminėtų (= minėtų) autorių duomenis… Žr. pa-; 

paminėti apie ką n. vert. – 1. paminėti ką: Susirinkime reikia paminėti apie racionalizatorių nuopelnus (= racionalizatorių nuopelnus). Žr. apie;

2. suminėti ką: Pirmiausia paminėsiu apie kursinio darbo trūkumus (= suminėsiu kursimo darbo trūkumus, pakalbėsiu apie kursinio darbo trūkumus).

Vart.: Paminėjau tik svarbesniuosius veikalus. Tu mane paminėsi! Paminėjo jubiliejų.

pamiršti apie ką n. vert. – pamiršti ką: Ta teorija pamiršo apie žmogų (= žmogų). Žr. apie.

pampuška n. svet. – paplotėlis, pamputys; kas išsipūtęs, išsiplėtęs; pampsa (paprastai mergina).

panašus kam n. vert. – panašūs į ką: Šiam atvejui (= Į šį atvejį) panašus kitas atvejis. Po kojų sau (= į save) panašius mindžioja. Krautuvėj buvo degtukų, muilo ir tam panašių (= panašių) prekių.

panašus su – geriau panašūs į ką. Žr. su.

panaudoti – nevart. r.: 1. „pavartoti, pasakyti, parašyti“: Žodžiai panaudoti (= pavartoti, pasakyti, parašyti) sakinyje;

2. „išgerti, suvalgyti“: Transporto negalima vairuoti, panaudojus (= gėrus) svaiginamųjų gėrimų. Žr. naudoti.

Vart.: Atiduodu tau tas lentas, gal kur panaudosi.

panešėti – nevart. r. „panėšėti, būti panašiam“: Jis visai panešėjo (= panėšėjo, buvo panašus) į tėvą.

Vart: Panešėk (kiek panešk) mano tinklelį.

paniekinančiai – geriau niekinamai: Paniekinančiai (= Niekinamai) žvilgtelėjo. Žr. prieveiksmis.

pantoletai n. svet. – klepės (apavas).

papadalkis, papadalkys n. svet. – papalankė.

papečkys, papečkė hibr. – priekrosnis.

papirkti – nevart. r. „patraukti, suvilioti, sužavėti“: Muzika paperka (= patraukia, žavi) gyvybingumu. Paperka (= Žavi) jo savitas stilius. Papirko (= Sužavėjo, pavergė) ir filmo natūralumas. Kaip papirkti (= patraukti) pirkėją?

Vart.: Tėvų melu nepapirksi. 

papkė n. svet. – aplankas, aplankalas, segtuvas, luobai.

paprašysiu – nevart. prašymui, pageidavimui reikšti: Paprašysiu (= Prašom, prašyčiau) įdėmiai stebėti. Paprašysime (= Prašom, prašytume) savo pageidavimus siųsti į valdybą.

Vart.: Paprašysiu tų kelių litų, ir tikrai duos.

papulti – kai kur geriau patekti, atsidurti kur: Į tą spektaklį visai netyčia papuoliau (= pakliuvau, nuėjau). Kaip tu čia papuolei (= patekai)?

Vart.: Raktas po statu papuolė (nukrito).

parapijinis – geriau parapinis, parapijos. Žr. -ijinis.

parašiutistas svet  – geriau parašiutininkas. Žr. -istas.

pardavimas iškabose: Nukainotų prekių pardavimas (= Nukainotos prekės).

Vart.: Toks tas šiandien mano pardavimas, vos dvi vištas nupirko.

pardavime n. vert. – parduodama: Šiandien pardavime švieži kiaušiniai (= parduodame šviežius kiaušinius, parduodami švieži kiaušiniai). Žr. vietininkas.

parėdas hibr. – papuošalas, apdaras, (išeiginis) drabužis. Žr. rėdyti.

parėdymas hibr. – nurodymas, įsakymas, paliepimas, potvarkis. Žr. rėdyti.

pareigybė – geriau pareigos, tarnyba: Jis buvo atleistas iš teisėjo pareigybės (= pareigų, darbo).

pareigybinis – geriau pareiginis.

pareigose: dirbti, būti pareigosedirbti kuo; turėti, eiti, užimti pareigas: Dirba fondų vedėjo pareigose (= vedėju, turi, eina, užima vedėjo pareigas). Kurį laiką dirbau mokyklos bibliotekininkės pareigose (= bibliotekininke, buvau mokyklos bibliotekininkė). Žr. vietininkas.

parodymai spec. – geriau rezultatai, duomenys: analizių parodymai (= rezultatai, duomenys), tyrimų parodymai (= indikacijos).

Vart.: Iš liudytojų parodymų matyti, kad kištasi į šalies vidaus reikalus.

parodyti – eigos veikslo r. geriau rodyti: Biudžeto augimo tempai yra didesni, o tai parodo (= rodo), kad statybos rajone gali smarkiai išaugti. Žr. pa-, veikslai.

Vart. įvykio veikslo reikšme: Parodė spektaklį. Parodykite dokumentus. Parodė didelį protą. Liudytojas teisme parodys.

parsiduoti – nevart. r. „būti parduodamam, parduotam“: Valgyklos kasoje parsiduoda (= parduodami) talonai. Kiaušiniai parsiduoda (= parduodami) iš kiemo pusės. Žr. sangrąžinės formos.

Vart.: Parsidavė priešams. Aš parsidaviau jaunam berneliui už meiliuosius žodelius.

paruošėjas – nevart. r. „supirkėjas, paruošų darbuotojas“: Tokius kursus surengs ir linų paruošėjai (= paruošų organizacija).

Vart.: Miško (pa)ruošėjai buvo premijuoti.

paruošti – geriau nevart. vietoj konkretesnio veiksmažodžio: Per pirmąjį šių metų pusmetį ūkis neparuošė (= nenušėrė) dar nė vieno bekono. Mokiniai pasiruošė (= surinko) daug spalvotųjų metalų laužo. Paruošė (= Parašė) disertaciją, straipsnį… Plg. ruošti.

Vart.: Vakarienė buvo paruošta. Reikia paruoši žemę iš anksto.

pas gal. priel. – nevart.: 1. vidinės būsenos turėtojui žymėti, kur reikia subjekto naudininko ar priklausymo kilmininko: Pas jį (= Jam) prasidėjo nervingi tampymai (Jį ėmė mėšlungiškai tampyti, traukyti; Jis ėmė nervingai tampytis). Pas mane (= Mano, man) prasta nuotaika. Pas jį (= Jo, jam) didelė temperatūra. Pas čempioną (= Čempionui) atsirado stiprus varžovas. Daugiau kaip pas pusę (= pusei) gyvūnų piktybiniai augliai išnyko. Kiek pas tave laiko? (= Kiek laiko; Kiek (tavo) laiko, tavo (laikrodis) rodo? Kiek (tavo) valandų (rodo)?);

2. priklausymui žymėti: Pas mane yra draugas (= Aš turiu draugą). Pas Cvirką (= Cvirkos) gražus stilius. Antras rezultatas pas čiuožėją (= čiuožėjo; Antrą rezultatą turi, pasiekė čiuožėjas). Ugdyti pas mokinius (= mokinių) atsakomybės jausmą;

3. nuosavybei žymėti: Pas mane (= Mano) jau kelių dantų nėra (Aš jau kelių dantų neturiu). Pas mane yra klausimas (= Aš turiu klausimą, noriu paklausti). Pas mane jo nosis (= Mano nosis kaip jo). Pas mane yra (= Aš turiu) pinigų;

būti, eiti pas savebūti, sėdėti savo kabinete, kambaryje, eiti į savo kabinėtą: Direktorius pas save (= savo kabinete). Ar eini pas save? (= į savo kabinetą, kambarį, cechą, laboratoriją…)?

pas nevart. su veiksmažodžiais gauti: Knygą gausi pas jį (= iš jo); gimti: Pas juos (= Jiems) gimė sūnus; imti: Paimk pas brolį (= Iš brolio)! įsigyti: Bilietus įsigykite pas vairuotoją (= iš vairuotojo; Bilietus parduoda vairuotojas); klausti: Klausk pas tėvą (= tėvą, tėvo); kreiptis: Reikės kreiptis pas (= į) daktarą; pasimokyti: Jis daug gali pasimokyti pas savo pirmtaką (= iš savo pirmtako); (pasi)skolinti(s): Pasiskolinau pas draugą (= iš draugo) pinigų; (nusi)pirkti(s): Pirk pas mane (= iš manęs); prašyti: Prašyk pas direktorių (= direktorių, direktoriaus); reikalauti: Pažymėjimo reikalauk pas buhalterį (= iš buhalterio); skambinti: Skambinsiu pas pavaduotoją (= pavaduotojui); skolinti(s): Nereikėjo pas jį (= iš jo) skolintis; skųstis: Skųsiuosi pas patį viršininką (= pačiam viršininkui); šauktis: Susirgęs šaukis pas daktarą (= daktaro); tarpininkauti: Tarpininkauju pas viršininką (= viršininkui; Prašo viršininką, viršininko; Siūlo viršininkui); teirautis: Teiraukis pas dekaną (= Pasitark su dekanu, pasiklausk dekano, pasiteirauk dekano).

Vart. žymėti: 1. buvimo vietai: Pas senelius dabar mūsų vaikai. Pas mane yra jo pinigų;

2. vietai, į kurią vykstama: Atvažiavo pas mus svečių. Žadu vykti pas gimines;

3. buvimui prie ko nors arti: Stovi pas krosnį;

4. vyksmo vietai: Tarnavau pas ūkininkus. Pas mus knygą leidžiama labai daug;

5. tikslui: Išėjo pas daktarą.

pasaulėžvalga – geriau pasaulėžiūra.

pasėkarezultatas, padarinys: Ši liga palieka savo pasėkas (= padarinius). Karo pasėkos (= rezultatai) nebuvo naudingos (naudingi) vokiečių militaristams;

pasėkojetodėl, dėl to…: Pasitaiko girtų vairuotojų, ko pasėkoje (= todėl) įvyksta avarijų. Reakcijos pasėkoje (= Veikiamas reakcijos, dėl reakcijos) gyvsidabris gauna kitą spalvą. Tyrimų pasėkoje (= Tyrimais) gautą medžiagą reikia tuoj pat analizuoti. Žr. vietininkas.

pasekėjas – geriau sekėjas, šalininkas: Jis save laikė Darvino mokslo pasekėju (= sekėju, šalininku). Žr. pa-.

Vart. r, „senovinių vestuvių palydovas“.

pasekmėjetodėl, dėl to…: To pasekmėje (= Todėl) įvairiuose kraštuose ėmė šaukti į kovą. Šito pasekmėje (= Dėl to) radosi šilta ir jauku. Žr. vietininkas.

pasėlys : bulvių pasėlys – geriau bulvių laukas, plotas, bulvėmis apsodinta dirva, visos bulvės.

Vart.: Pasėliai greit ir gerai išdygo. Jauni linų pasėliai ypač jautrūs piktžolėms.

pasiaukojantis darbas – geriau pasiaukojamas darbas. Žr. dalyvis.

pasidaboti hibr. – patikti, pamilti, nusižiūrėti; sutikti ką, pamatyti: Pasidabojau (= Nusižiūrėjau, pamilau) gražią merginą. Pasidabojo man kaimynas (= Sutikau, pamačiau kaimyną) turguj. Plg. daboti.

pasidaryti kokiupasidaryti kokiam: Tuoj mergaitė pasidarė geresne (= geresnė). Norint pasidaryti rudesniu (= rudesniam, norint geriau įdegti), reikia ilgai gulėti saulėje. Žr. įnagininkas.

Vart.: pasidaryti kuo || kas: Žiūrėk, ir jis juokdariu (juokdarys) pasidarė. 

pasiduoti : pasiduoti improvizacijai, varijavimui būti lengvai improvizuojamam, varijuojamam, kaitaliojamam: Šio žanro kūrinys nelengvai pasidavė varijavimui (= nebuvo lengvas varijuoti, nebuvo lengvai varijuojamas).

Vart.: Jis pasidavė priešui į nelaisvę. Nereikia pasiduoti blogai įtakai.

pasiekimas – kai kur geriau laimėjimas, atradimas, pergalė: Gražūs mūsų krepšininkų pasiekimai (= laimėjimai). Naujausi mokslo pasiekimai (= laimėjimai, atradimai).

Vart.: Mokslo pasiekimas jam nieko nekainavo.

pasiekti:

pasiekti kopasiekti ką: Dar sausio mėn. reikia pasiekti persilaužimo (= persilaužimą). Tuomet galėsim pasiekti tikslo (= tikslą).

Vart.: Ūkis pasiekė gražių laimėjimų (neapibrėžto kiekio kilm.);

pasiekti prieaugį, primilžį – geriau priauginti, primelžti: Jis pasiekė kiaulių priauginimą (= Jo kiaulės priaugo) per parą po 500 g;

pasiekti užduotį įvykdyti užduotį, planą: Per 27 dienas pasiekėme (= įvykdėme) mėnesio užduotį. 

pasiganyti – nevart. r. „paėsti“: Karvės galėtų želmenų pasiganyti (= paėsti, paskabyti, želmenyse pasiganyti).

Vart.: Paleiski žirgelius, kad pasiganytų.

pasigesti – geriau nevart. r. „trūkti, stigti, maža būti, nebūti“: Labai dažnai pasigendame (= trūkstame, mums trūksta, stinga) laikrodžių detalių.

Vart.: Pasigedo dviejų obuolių. Tėvo, motulės tu pasigesi. Mes tavęs labai pasigendam, kai ilgai nematom.

pasijusti kokiu pasijusti kokiam, pasijunta, pasijuto koks: Tau laikas pasijusti drąsesniu (= drąsesniam). Tąsyk jis pasijuto tikrai laimingu (= laimingas). Žr. įnagininkas.

Vart.: pasijusti kuo || kas: Pasijuto ponu (Ponas pasijuto). Pasijutau besantis didvyriu (didvyris).

pasiliuosuoti hibr. – išeiti (iš darbo), išsidarbinti, pasitraukti, išstoti…: Jis pasiliuosavo (= išėjo) iš darbo (išsidarbino). Tik prieš savaitę pasiliuosavau (= išėjau, pasitraukiau) iš to darbo (išsidarbinau). Daugelis narių pasiliuosavo (= išstojo) iš organizacijos. Reikia pasiliuosuoti (= išeiti) iš tos įmonės (arba: mesti tą įmonę). Žr. liuosinti.

pasipiktinimas kam – pasipiktinimas kuo: Rinkėjai pareiškė pasipiktinimą jo rasistinei pozicijai (= rasistine pozicija). Plg. naudininkas.

pasireikšti – geriau nevart. 1. su veiksmo pradžią ar pabaigą žyminčiais veiksmažodžiais: Vis aktyviau ėmė pasireikšti (= reikštis) kalbininkai. Pradėjo pasireikšti (= reikštis) burnos išbėrimas (geriau: Ėmė berti burną).

2. su kai kuriais veiksmažodiniais daiktavardžiais vietoj veiksmažodžių. Eilėraštyje pasireiškia savotiškas jo rezultatų vertinimas (= savotiškai vertinami jo rezultatai).

Vart.: Pasireiškė nuomonių skirtumas. Reumatas pasireiškia po anginos.

pasiskolinti pas pasiskolinti iš: Pasiskolink pas jį (= iš jo) pinigų. Žr. pas.

pasistatyti – nevart. r. „užsibrėžti“: Pasistačiau tikslą (= Užsibrėžiau) vasarą praleisti prie jūros. Plg. statyti.

Vart.: Pasistatė namą. Pasistatė apykaklę nuo vėjo.

pasitaikyti nevart. r.: 1. „atsitikti“: Pasitaikė (= Atsitiko), kad prie kuliamosios susižeidžiau ranką; 

2. „būti“: Pastebėta, kad ne visuomet pasitaiko gerų rezultatų (= rezultatai būna geri).

Vart.: Zuikį pasitaikė pagaut. Man ten pasitaikė būt. Pasitaikė prasti metai. Atsisėdo ant pirmos pasitaikiusios kėdės. Valgį sau pasitaikau.

pasitaikomumas pasitaikymas, dažnumas: Vidutinis rūšies pasitaikomumas (= pasitaikymas, dažnumas) yra palyginti nedidelis.

pasitarnauti – nevart. r.: 1. „padėti, pagelbėti“: Pedagogams daug pasitarnavo (= padėjo) laikraštyje vykusi diskusija;

2. „praversti, patarnauti“: Šie duomenys labai pasitarnaus (= pravers, patarnaus) disertacijos autoriui.

Vart.: Nesirūpinkite, mes pasitarnausime vienas kitam.

pasitikėjimas kam pasitikėjimas kuo: Per rinkimus pasitikėjimas konservatoriams (= konservatoriais) buvo labai didelis. Buvo pareikštas nepasitikėjimas Sudano vyriausybei (= vyriausybe). Žr. naudininkas.

pasitobulinimo kursai tobulinimosi kursai. Žr. pa-.

pasiuntėjas – geriau siuntėjas. Žr. pa-.

pasiųsti – nevart. r. „siųsti“: Pasiunčia (= Siunčia) ligonius nustatyti invalidumo;

kai kur geriau nusiųsti, išsiųsti, išleisti: Pasiuntėme (= Išsiuntėme, nusiuntėme, išleidome) jiems padėkos laišką. Bangladešui buvo pasiųsta (= išsiųsta, nusiųsta) medikamentų.

Vart.: Pasiuntė vaiką į krautuvę duonos. Pasiuntė po velnių. Pasiuntė ežį mielių parnešt.

pasižiūrėti kampasižiūrėti į ką: Turime arčiau pasižiūrėti artisto gyvenimui (= į artisto gyvenimą). Žr. naudininkas.

paskaičiavimas – nevart. r. „apskaičiavimas“: Paskaičiavimai (= Apskaičiavimai) rodo, kad išeikvota 3000 litų. Žr. paskaičiuoti.

paskaičiuoti – nevart. r. „apskaičiuoti, suskaičiuoti“: Lapelyje paskaičiuota (= apskaičiuota) mirtina narkotiko dozė. Paskaičiavome (= Apskaičiavome, suskaičiavome) visas metų išlaidas. Dabar paskaičiuosime (= apskaičiuosime) koeficientą. Žr. pa-.

Vart.: Paskaičiuok (t. y. apytikriai suskaičiuok), kiek salėje tilptų žmonių. Tas vaikas paskaičiavo kiek ir tuoj bėga nebaigęs.

paskaityti – nevart. r. „palaikyti“: Už tat paskaitė (= pataikė) jį neišmanėliu. Ta baladė galėtų būti paskaityta (= laikoma; Tą baladę galėtume laikyti) epo pavyzdžiu. Žr. skaityti.

Vart.: Paskaityk man pasaką. Paskaitė paskaitą. Paskaičiau kiek ir nuėjau gulti.

paskalauti – nevart. r. „paskalanduoti“: Tylėdama paskalavo (= paskalaudavo, pateliūskavo) likusį ąsotyje pieną.

Vart.: Paskalauk baltinius upėje. Paskalavau gerklę tris dienas ir pasveikau. Paskalavo vandeniu melžtuvę.

paskatinti – kai kur geriau pagirti, padėkoti: Vaiką reikia paskatinti (= pagirti), kai tikisi išgirsti apie savo elgesį gerą nuomonę.

Vart.: Svarbu vaikus paskatinti susidaryti savo bibliotekėlę. Skatinkime tėvų saviauklą.

paskirti – eigos veikslo r. geriau skirti: Turiu pasirinkti, katrai atletikai paskirti (= skirti) daugiau dėmesio lengvajai ar sunkiajai. Žr. pa-, veikslai.

Vart. įvykio veikslo r.: Paskyrė butą. Paskyrė valandą, kada ateis. Paskyrė pirmininku. Savo jėgas paskyrė mokslui. Be teismo, be nieko jisai pats kiek paskiria ir atsiunčia (pinigų).

paskirtis – geriau nevart., kai nieko nauja nepasakoma: gamybinės, kultūrinės paskirties prekės, pastatai… (= gamybinės, kultūrinės prekės, pastatai…)

Vart.: Jūsų paskirtis – gerai mokytis. Nutarimo paskirtis.

paskui, paskum gal. priel. – nevart. žymėti kieno nors buvimui po ko: Paskui Brumelį (= Po Brumelio) sąraše turi būti žymimas Bostonas.

Vart. žymėti: 1. judėjimui kieno užpakalyje ta pačia kryptimi: Sekė paskui vežimus;

2. laikui: Paskui jį išsiruošė ir Ona.

paskutinis – kai kur geriau naujausias: Įrodyta pačiais paskutiniais (= naujausiais) mokslo duomenimis. Radijas transliuoja paskutines (=naujausias) žinias.

Vart.: Atėjo paskutinis traukinys. Paskutinius kailinius atiduosiu, bet galvos nelenksiu. Šis mano žodis paskutinis. Išdirbo paskutiniais žodžiais. Tik paskutinis kvailys gali patikėti.

paskutinysis – geriau paskutinis: Svečių sportininkas atbėgo paskutinysis (= paskutinis). Žr. įvardžiuotinės formos.

paslėptas – nevart. r.: 1. „slėpiningas, slaptas, nesuvokiamas, kur nors slypintis“: Poetas stengdavosi įsisąmoninti paslėptus (= slėpiningus) savo kūrybos pradmenis. Šių kūrinių grožis pasilieka mums paslėptas (= nesuvokiamas). Žr. dalyvis;

2. „nepastebėtas“: Laikrodis turi paslėptų (= nepastebėtų) trūkumų.

Vart.: Kas ten paslėptas po maišu?

pasodybinis sklypassodybinis sklypas. Žr. pa-.

pasodninkas hibr. – geriau pasodas, daigas.

paspartintas – nevart. r. „didesnis, spartesnis“: Naujos mašinos gali dirbti paspartintais (= didesniais, spartesniais) tempais (Naujos mašinos gali dirbti sparčiau). Žr. dalyvis.

Vart.: Jo paspartintas ėmiau greičiau žingsniuoti.

pastarasis – nevart. r. „jis, šis“, kai kalbama tik apie viena objektą: Žaidynių programa žygis. Pastarojo (= Jo) tikslas rasti pėdsakus. 

Vart.: Pastaraisiais metais vis didesnis derlius. Labai panašūs Jonas su Petru; pastarasis, tiesa, kietesnio būdo.

pastatymas – nevart. r.: 1. „padėtis, laikysena“: Jo ne visai geras kūno pastatymas (= gera laikysena; Jis nevisiškai tiesiai laikosi; Nepakankamai tiesi jo kūno laikysena);

2. vietoj konkretaus daiktavardžio: grotelių pastatymas (= įtaisymas), karnizų pastatymas (= prikalimas), grindų pastatymas (= sudėjimas, suklojimas), apkaustų pastatymas (= pritvirtinimas, prikalimas), čiaupų pastatymas (= atsukimas) į darbinę padėtį;

konkrečiu atveju geriau spektaklis, kūrinys: Šiame pastatyme (= spektaklyje) vaidina geriausi aktoriai;

balso pastatymas n. vert. – balso formavimas, suformavimas; nustatymas: Balso pastatymas (= formavimas) svarbiausias vokalisto mokymo etapas. Gerai pastatytas (= suformuotas, nustatytas) balsas;

rankų pastatymas n. vert. – rankų padėtis, ranką laikysena: Netinkamas kairiosios rankos pastatymas (= Netinkama … padėtis, laikysena).

Vart.: Didelio namo pastatymas brangiai kainuoja.

pastatyme n. vert. – pastatytas: Ėjo komedija Sutkaus pastatyme (= Sutkaus pastatyta; Buvo vaidinama, rodoma Sutkaus pastatyta komedija). Žr. vietininkas.

pastatyti – nevart. r.: 1. „iškelti, suformuluoti“: Klaidingai pastatė (= iškėlė, suformulavo) klausimą, problemą;

2. „parašyti, padėti“: Mokytojas pastatė (= parašė) dvejetą. Šioje vietoje turime pastatyti (= parašyti, padėti) kablelį;

3. „įrašyti, įtraukti“: Prašom pastatyti maitinimui (= įrašyti, įtraukti į maitinamųjų sąrašus). Pastatė (= Įrašė, įtraukė) į butų eilę;

4. „įrengti, sumontuoti“: pastatė (= Įrengė, įdėjo, įstatė) dureles; pastatė (= įrengė, pakabino) naujus lietvamzdžius; pastatė (= įrengė, įvedė) telefoną;

5. „pasiekti, laimėti“: Pastatė rekordą 100 m bėgime (= Pasiekė 100 m bėgimo rekordą; Pasiekė rekordą 100 m distancijoje, bėgdamas 100 m);

6. „paskelbti, iškelti“: Leiskite pastatyti prezidiumą balsavimui (= Skelbiame prezidiumo rinkimą, balsavimą į prezidiumą). Žr. statyti;

eigos veikslo r. geriau statyti: Pjesė pateikta pastatyti (= statyti) teatre. Žr. pa-;

pastatyti balsą n. vert. – suformuoti balsą: Jam balsą pastatė (= suformavo) italų mokyklos principu;

pastatyti ranką n. vert. – laikyti rauką; nustatyti taisyklingą rankos padėtį: Reikia iš pat pradžių taisyklingai pastatyti (= laikyti) ranką.

Vart.: Kibirą į savo vietą pastatyk. Namą pastatė. Pastatė sargybą. Pastatė ausis. Spektaklį pastatė. Pastatė ant kojų. Pastatė pirktinio alaus.

pastebėti – nevart. r. „pabrėžti, pažymėti, iškelti, pasakyti“: Baigiant reikia pastebėti (= pažymėti, pabrėžti, pasakyti), kad… Reikia pastebėti (= pasakyti, pažymėti), kad ta išvada vis dėlto teisinga. Noriu pastebėti (= iškelti, pasakyti) dar vieną problemą.

Vart.: Darbe pastebėjau daug klaidų. Pastebėjau nepažįstamą ateinant.

pastotis: elektros pastotis (= pastotė).

pastoviai nevart. r. „nuolat, ilgai“: Tie augalai prisitaiko augti vietose, kur pastoviai (= nuolat) trūksta vandens.

Vart. r. „ko nekeičiant, vienodai“: Pastoviai laikosi savo nuomonės.

pašaras: paukščių pašaras (= lesalas).

pašiaušėjas spec. – geriau šiaušėjas. Žr. pa-.

pašildytojas spec. – šildytuvas: Šiltą orą į patalpas įpučia specialus agregatas pašildytojas (= šildytuvas). Žr. pa-, -tojas.

pašnekesys – nevart. r. „vieno žmogaus pasakojimas, paskaita“: Girdėsite lektoriaus pašnekesį (= pasakojimą, paskaitą) apie šeimos problemas.

Vart.: Mudviejų pašnekesys buvo neilgas.

pašvęsti – nevart. r. „skirti, paskirti“: Knyga pašvęsta (= skirta) prancūzų prūsų karui. Darbas pašvęstas nervų sistemos įtakai skeleto raumenims tirti (= Darbo tikslas, paskirtis – tirti nervų sistemos įtaką stuburo raumenims; Darbe tiriama…).

Vart.: Tai bent pašvęsime Naujuosius metus tris dienas! Kai aš tave pašvęsiu, tai atsiminsi!

patalinė – nevart. r. „patalynė“: Jau patalinė (= patalynė) nešvari, reikės skalbti.

Vart. r. „dėžė patalynei laikyti“.

patalpinti – nevart. r.: 1. „išspausdinti, įdėti“: Prašom jūsų laikraštyje patalpinti (= išspausdinti, įdėti) skelbimą. Straipsnį laikraštis patalpino (= išspausdino, įdėjo) kitą dieną;

2. „priimti, atiduoti“: Dukrą negreit patalpino (= priėmė) į darželį. Patalpino (= Atidavė) vaiką į internatą. Jau jį patalpino (= paguldė) į ligoninę;

3. „laikyti“: Penimus gyvulius rekomenduojama patalpinti (= laikyti) tvarte. Žr. talpinti.

Vart.: Kur tą valgį (ant stalo) patalpinai, kad netelpa. Visą šieną patalpinau (sutalpinau) į daržinės galą. Šiaip taip patalpinau dar vieną lovą.

patalpose – geriau be reikalo nevart.: Spektaklis vyks kultūros namų patalpose (= kultūros namuose). Vakaro pradžia 20 val. mokyklos salės patalpose (= mokyklos salėje). Žr. vietininkas.

Vart.: Naujose patalpose šilta ir jauku.

patarnavimas – nevart. r. „aptarnavimas“: Mūsų šalyje medicinos patarnavimas (= aptarnavimas) nemokamas.

Vart.: Pats padaryk, nelauk patarnavimo. Kambarys su patarnavimu.

pateikti nevart. r.: 1. „tiekti“: Nutarime buvo numatyta pateikti (= pradėti tiekti) ūkiui dujas;

2. „nurodyti“: Paruošimo būdas pateiktas (= nurodytas) etiketėje.

Vart.: Sutartis bus pateikta pasirašyti abiem šalims. Knygoje pateikta daug gražių pavyzdžių.

patėmyti hibr. – pastebėti, pamatyti. Žr. tėmyti. 

patentžinystė n. dirbt. – patentologija, patentų mokslas.

patiekti – nevart. r.: 1. „pateikti, įteikti, atiduoti“: Patiekiau (= įteikiau, atidaviau) visus dokumentus;

2. „duoti, būti“: Kelionė patiekė (= padarė, davė, pateikė; kelionėje buvo, pasitaikė) daug staigmenų.

Vart.: Pietums patiekė šviežių agurkų. Patiekė stalą. Įmonė patiekė naujų gaminių.

patikimai – nevart. r. „aiškiai, daug, gerokai“: Sėjomaina davė patikimai (= aiškiai) didesnį derlių. Šiam reikalui patikimai (= daug, gerokai) svarbiau imti trotilą.

Vart.: Visi prietaisai veikė patikimai. Skydai patikimai dengė jų pečius.

patikrinimas: Patikrinimais nustatyta (= Tikrinant nustatyta, tikrinimo metu nustatyta), kad jokių trūkumų nėra.

patogus nevart. r. „pravartus“: Žvynų spektrai yra patogūs (= pravartus, gali praversti, padėti) žvyninės dangos formavimosi ypatybėms nustatyti.

Vart.: Patogūs drabužiai. Metas buvo patogiausias.

paukščių fabrikas n. vert. – paukštynas. Žr. fabrikas.

pavaizdumo priemonė vaizdinė priemonė. Žr. pa-.

pavaldinys – geriau valdinys. Žr. pa-.

paveikti į ką paveikti ką: Tas įvykis į jį (= jį) labai paveikė. Žr. į.

pavelyti hibr. – leisti, duoti: Pavelykit (= Leiskit) mums šiandien linksmai padainuoti. Pavelyk (= Duok) man savo peilį. Plg. velyti.

paversti kuo || paversti į ką.

pavesti – nevart. r. „apvilti, suvedžioti, apgauti“: Jis ne kartą jau mus pavedė (= apvylė, suvedžiojo, nepadarė, kas reikia). Duosi jam tą darbą, ir jis nepaves (= neapvils, neapgaus, padarys).

Vart.: Pavedė taku ir paleido. Jam paveskite šį darbą. Tėvas jam pavedė visą savo ūkį.

pavidale – nevart. būviui nusakyti: Šis mineralas gryname pavidale (= grynu pavidalu, gryno pavidalo, grynas) randamas retai. Grynoji klintis kartais pasitaiko kristalų pavidale (= kristalų pavidalu, kristalais). Žr. vietininkas.

pavieniai tarm. priev. – geriau pavieniui.

pavirsti į ką || pavirsti kuo: Žaltys pavirto karalaičiu (į karalaitį). Sniegas nieku (į nieką) pavirto.

pavojingas – nevart. r. „palankus“: Vasara gaisrui pavojingas (= gaisrui kilti palankus) laikas. Ugniai pavojinga! (= Gaisro pavojus! Atsargiai su ugnimi!).

Vart.: pavojingas nusikaltėlis, pavojinga liga, gyvybei pavojingi spinduliai.

pazaras, pažaras n. svet. – pašvaistė.

pažangus – nevart. r. „tobulas, aukščiausias, geriausias“: pažangi (= tobula, puiki, tobulesnė…) technologija, pažangiausia (= geriausia, aukščiausia) kuro rūšis, pažangi (= geroji) patirtis, pažangi (= šiuolaikinė) medžiaga.

Vart.: pažangus žmogus, judėjimas, mokinys.

paženklintas kuo (su abstrakčiu daiktavardžiu) n. vert. – yra koks, turi ko: Kaip savarankiški epizodai, jie paženklinti originalumu (= turi originalumo, yra originalūs).

Vart.: Banknotas buvo paženklintas. Maišas paženklintas virvele.

pažymėti – nevart. r. „švęsti, minėti“: Rytoj pažymėsime (= švęsime) Petro gimimo dieną; 

pažymėti apie ką n. vert. – pažymėti ką: Taryba pažymėjo apie būtinumą (= būtinumą, kad būtina) toliau plėsti paukščių fermas. Žr. apie.

Vart.: Pažymėjo miesto ribas. Pažymima, kad N. dirba Universitete.

pažinti – nevart. r.: 1. „mokėti“: Dėl kalbos nepažinimo (= nemokėjimo) buvo daug nesusipratimų;

2. „perskaityti“: Nepažįstu (= Neperskaitau, nemoku perskaityti) šito rašto.

Vart.: Mes seniai vienas kitą pažįstame. Aš jį iš balso pažinau. Dar tu nepažįsti bėdų ir vargų. Žmogus pažįsta aplinkini pasaulį. Kaip Jonelis raides pažino.

pažodininkas n. dirbt. – pažodinis vertimas, pažodinys.

pelamida pelamidė (tokia žuvis).

penkiukė n. vert. – 1. penkiavietis (kambarys); 2. penktasis, penktukas (autobusas, troleibusas); 3. penketas, penketukas (būrys žmonių, žaidėjų, pažymys). Žr. -ukė.

pensijinis – geriau pensinis. Žr. -ijinis.

pensionavimas hibr. – pensijų skyrimas: Pradėjo veikti naujieji pensionavimo (= pensijų skyrimo) nuostatai.

pensionuoti hibr. – skirti, mokėti pensijas.

per gal. priel. – geriau nevart. žymėti: 1. veiksmui kiaurai ko nors tuščiavidurio: Katė įšoko per (= pro) langą. Per (= Pro) skylę išlindo. Einu per (= pro) duris. Žiūri per (= pro) langelį;

2. veiksmo priemonei: Rašytojas per veikėjų charakterius (= veikėjų charakteriais) parodė kaimo žmonių buitį.

Vart.. žymėti: l. erdvės santykiams: Ėjo basas per žolę. Per ausį gausi. Batai siauri per pirštus. Peršovė per sieną (kiaurai pilnavidurę);

2. laiko santykiams: Per pietus kiek nusnūdo. Per šienapjūtę tris kartus lijo;

3. veiksmo priežasčiai: Tik per skubą spalvas sumaišė;

4. veiksmo būdui: Šneka per (pro) nosį;

5. tarpininkavimui: Atsiuntė laišką per pažįstamą;

6. apytikriam kiekiui: Greitai turėsiu per tris šimtus.

per- at-, į-, pa-, su-: Statybininkai perdavė (= atidavė) naują namą. Žalgiriečiai metimą perskubėjo (= paskubėjo, pasiskubino su metimu, mesti). Idėjos persipina (= susipina, pinasi).

Vart. reiškiant: 1. persikėlimą per ką nors: Perėjo per kambarį. Pernešk spintą į kitą kambarį;

2. veiksmą nuo vieno veikėjo prie kito: Perduok ir jam linkėjimų. Dokumentus persiuntė prokurorui;

3. perdalijimą: Perkirto ranką iki kaulo. Perpjauk tą lapą pusiau;

4. įvykusį veiksnią: Mes sunkiai perleidome tuos karus. Lietus kiaurai permerkė visą;

5. veiksmo kartojimą: Perrašykite uždavinį iš naujo. Persidažiau suknelę;

6. specifinį veiksmą: Pergulėk porą naktų šiame kambaryje! Perkalbėjau, nebeatvažiuos.

perdavimas – kartais geriau: 1. tiekimas: elektros perdavimo (= tiekimo) linija; 2. transliavimas: Radijo perdavimo (= retransliacijos) stotis. Laidos perdavimas (= transliavimas).

perdengimas spec. – geriau perdanga. Sienų paneliai priderinami prie perdengimų (= perdangų).

Vart.: Stogo perdengimas daug kainuoja.

perdenginys, denginys – geriau perdanga.

perduoti – nevart. r.: 1. „atiduoti, duoti, pateikti“: Statybininkai perdavė (= atidavė) naują namą. Perdavė eksploatacijon (= Atidavė, atidavė naudoti, eksploatuoti) dar tris statinius. Žr. per-.

2. „parodyti, atskleisti“: Rašytojas meistriškai perduoda (= parodo, atskleidžia) vidinius savo herojaus išgyvenimus.

Vart.: Parduotuvėj perdavimas: perduoda naujajai pardavėjai. Perduok labų dienų. Suskaičiuok, ar neperdavei (t. y. ar nepermokėjai).

pereiti iš ko kam pereiti iš ko į ką: Šis įprotis pereina iš tėvų vaikams (= į vaikus; šis tėvų įprotis atitenka vaikams).

perginkluoti – nevart. r. „pertvarkyti“: Numatyta techniškai perginkluoti (= pertvarkyti) pramonę.

Vart.: Ta šalis savo kariuomenę perginkluoja.

pergyvenimas – nevart. r. „jaudinimasis, sielvartas, rūpestis“: Iš didelio pergyvenimo (= sielvarto, rūpesčio) tą ligą gavau. Ir koks jo pergyvenimas (= jaudinimasis) dėl to egzamino! Pagrindinio veikėjo pergyvenimai (= išgyvenimai) nutapyti itin sodriai. Žr. pergyventi.

pergyventi – nevart. r. „jaudintis, sielotis, sielvartauti, liūdėti, nerimauti“: Tad ar galima pergyventi (= jaudintis, sielotis, liūdėti) dėl jo vilčių žlugimo? Tėvas nelabai pergyvena (= nusimena), kad jo rekordą viršijo duktė.

Vart.: Kiek aš visko savo amžiuj esu pergyvenus (patyrus, mačius)! Pergyvenome ir karus, ir negandus. Tėvai vaikus pergyveno.

perjungėjas: televizijos kanalų perjungėjas (= perjungiklis). Žr. -ėjas.

perkelti – nevart. r. „vilkti“: Ėjo sunkiai perkeldamas (= vilkdamas, kilnodamas) kojas.

Vart.: perkėlė į kitą klasę, suolą, darbą…, per upę…

perlenkimas vert. – geriau persistengimas, nukrypimas: Būna ir kitokių padėties perlenkimų (= nukrypimų nuo padėties).

Vart.: Taisyklingas lapo perlenkimas.

perlenkti vert. – geriau perdėti, persistengti, nukrypti: Šitą dalyką tai jau tikrai perlenkei (= perdėjai). Perlenkė pagrindinį uždavinį (= Nukrypo nuo pagrindinio uždavinio).

Vart.: Perlenkite brėžinį per skersmenį. Lanką lenkė lenkė ir perlenkė (lūžo).

pernešti – nevart. r.: 1. „iškęsti, patirti“: Daug vargo per karą pernešėm (= patyrėm, iškentėm). Pernešė (= Pakėlė) sunkią operaciją;

2. „pakęsti, išlaikyti“: Aš negaliu pernešt (= pakęsti) tokių kalbų. Nepernešiu (= Neišlaikysiu, neištversiu), jei šitaip elgiesi;

3. „perkelti“: Planą reikia pernešti (= perkelti) į natūrą. Spaudiklius reikia pernešti (= perkelti, pritvirtinti) žemiau. Mechaniškai perneša (= perrašo) duomenis iš kortelių į knygą.

Vart.: Pernešk mane per upę. Pernešiau knygas į kitą kambarį.

perpaduoti n. dirbt.: perpaduoti (= paduoti iš naujo, dar kartą paduoti) kamuolį (pakartoti kamuolio padavimą).

perpaskirstyti n. dirbt. – perskirstyti: Prekės buvo per perpaskirstytos (= perskirstytos) proporcingai.

perpildyti kuo perpildyti ko: Kambarys perpildytas žmonėmis (= žmonių). Žr. įnagininkas.

perrišti – nevart. r. „aprišti“: Iš menkai perrištos (= aprištos) žaizdos sunkėsi kraujas.

Vart.: liavą perrišo gedulo šydu. Perrišo sužalotą ranką.

persidengti – nevart. r. „sutapti“: Plokštumos turi persidengti (= sutapti) 1 centimetru.

persikryžiuoti susikryžiuoti: persikryžiuojančių (= susikryžiuojančių) kelių vieta. Žr. per-.

pėr(si)pinti – nevart. r. „su(si)pinti, pinti(s)“: persipynusios (= susipynusios) medžių šakos; idėjos persipina (= susipina, pinasi, glaudžiai, tvirtai susyja). Žr. per-.

Vart.: Persipink kasas, ir einam.

persišaudyti n. vert. – (papildomai) šaudyti. Dėl antros vietos jiems reikėjo papildomai persišaudyti (= šaudyti).

perskaityti – geriau: 1. suprasti, suvokti: Šį paveikslą kiekvienas perskaito (= suvokia, supranta, įsivaizduoja) kitaip;

2. eigos veikslo r. geriau skaityti: Šį darbe jis ruošiasi perskaityti (= skaityti) konferencijoje.

Vart.: Visas tavo knygas jau perskaičiau. Teisėjas perskaitė nuosprendį.

perskubėtipaskubėti, pasiskubinti: Žalgiriečiai metimą perskubėjo (= paskubėjo, pasiskubino su metimu, mesti). Žr. per-.

perspėjamasis: perspėjamasis (= profilaktinis) remontas, perspėjamosios (= profilaktinės) medicinos priemonės, perspėjamieji (= įspėjamieji) kelio ženklai.

perspektyviškasperspektyvus: Veikla tampa perspektyviška (= perspektyvi). Žr. -iškas.

perspėti – nevart. r. „pastebėti, diagnozuoti, užkirsti kelią (ligai)“: Laiku perspėtas (= pastebėtas, diagnozuotas, pradėtas gydyti) vėžys pagydomas (Laiku užkirtus kelią vėžiui, galima pasigydyti, išsigydyti).

Vart.: Perspėk, kad būtų atsargesnis.

persunkti kuo – geriau prisigerti, prisisunkti ko: Žemė persunkta mūsų krauju (= prisigėrusi, prisisunkusi kraujo, pilna mūsų kraujo, alsuoja krauju).

pertrinta sriuba: Pertrinta bulvių sriuba (= Trintų bulvių sriuba).

pervedimas – nevart. r. „perkėlimas“: Dėl pervedimo (= perkėlimo) į kitas pareigas atlyginimas nesumažės. Žr. pervesti.

Vart.: Pinigų pervedimas.

pervertinti – geriau nevart. r. „kaip reikiant, deramai įvertinti“: Sunku pervertinti (= kaip reikiant įvertinti) jo nuopelnus novelės žanrui.

Vart.: Jo reikšmės negalima pervertinti (perdėti)

pervesti – nevart. r.: 1. „paversti“: Augalai perveda (= paverčia) tirpius junginius į netirpius (netirpiais). Eterį pervedėme (= pavertėme) į absoliutų spiritą (absoliučiu spiritu);

2. „pertvarkyti, perorganizuoti“: Mokykla pervesta (= pertvarkyta) į gimnaziją;

3. „perkelti“: Buvau pervestas (= perkeltas) į kitą darbą, pareigas;

4. „įvesti“: Į savitarną buvo pervesta maisto prekių parduotuvė (= Savitarna buvo įvesta maisto prekių parduotuvėje);

5. ,,skirti“: Jau rašėme apie būtinumą žemės ūkio naudmenas pervesti į netinkamas žemes (= priskirti prie netinkamų žemių).

Vart.: Mokinius per gatvę pervedė policininkas. Pinigus pervesk paštu.

pervežimas – nevart. r. „reisas“: Tarpmiestiniams pervežimams (= reisams) panaudojami vilkikai;

geriau nevart. r. „vežiojimas, transportavimas“: Seminaro dalyviai aptarė prekių pervežimo (= vežimo, vežiojimo, transportavimo) klausimus. Keleivių pervežimo (= vežiojimo, aptarnavimo) kultūra turi nuolat gerėti. Žr. pervežti.

pervežti – geriau nevart. r. „vežti, vežioti, transportuoti“: Atvyko su mašinomis, netinkančiomis pervežti (= vežti, vežioti) žmones.

Vart.: Mašinas jau pervežė į naują garažą.

pėsčiom(is) || pėstute.

petruška n. svet. – petražolė, petrelė.

piaras n. svet. – viešieji ryšiai, ryšiai su visuomene. 

pielyčia n. svet. – dildė, brūžiklis.

pigiau grybų n. vert. – nebrangu, pusvelčiui: Vasarą po šalį keliauti pigiau grybų (= nebrangu, nesunku).

pikša n. svet. – juodalopė menkė.

pildyti – kai kur vykdyti, laikytis ko nors: Savo pareigas ne visi vienodai pildome (= vykdome, atliekame). Šalys pradėjo pildyti (= vykdyti) pasirašytą sutartį (laikytis pasirašytos sutarties).

Vart.: Sriubos mažai: ilgai virė, nuvirė, nenorėjau pildyti. Pildyti anketą. Kambarys pradėjo pildytis svečių.

pildytojaspildytuvas. Žr. -tojas.

pilnai – nevart. r.: 1. „visai, visiškai“: Pilnai (= Visiškai) sutikti su šia nuomone negalima. Toks studentų krūvis pilnai (= visiškai, visai) pakankamas. Lygiosios suomius pilnai (=visai, visiškai) patenkino;

2. „iki galo, kaip reikiant“: Si klasifikacija pilnai (= kaip reikiant, iki galo) neatspindi esamos padėties (nepakankamai atspindi padėtį);

3. „gerai“: Mokslininkai stengiasi pilnai (= gerai) pažinti gamtų. Stengiamės ko pilniau (= geriau) patenkinti gyventojų poreikius;

4. „išsamiai“: Į šiuos klausimus mokslo literatūra pilnai (= išsamiai) neatsako.

Vart.: Statinę pripylė pilnai. Kad pieno pilnai būtų, galėtų paršelius auginti. Visko aš ten gavau per pilnai.

pilnakraujis – kai kur geriau grynakraujis, tikras: Pilnakraujis (- Grynakraujis) arklys. Gyvena pilnakraujį (- tikrą, grynakrauji) gyvenimą.

pilnas – nevart. r.: 1. „visas“: Mechanizmas pradėjo veikti pilnu (= visu) pajėgumu. Šių mineralų pilna sudėtis (= sudėtis) iki galo neištirta;

2. „visiškas“: Iki pilno (= visiško) išsivystymo trūksta kelių dienų;

3. „geras“: Reikėtų geriau rūpintis pilnesniu (= našesniu, geresniu) įrenginių naudojimu;

pilnas pagrindas tvirtas pagrindas: Nutarimas duoda pilną (= tvirtą) pagrindą tikėtis, kad planai bus įvykdyti;

pilnoji grūdų branda kietoji grūdų branda;

pilnoje sudėtyje n. vert. – visos sudėties: Komanda pasirodė nepilnoje sudėtyje (= ne visa, nesukomplektuota). Žr. vietininkas;

pilnoje tvarkoje n. vert. – visai, visiškai: Mašina sutvarkyta pilnoj tvarkoj (= visai, visiškai, kaip reikiant sutvarkyta). Viską radom pilnoj tvarkoj (= kaip buvę, nepaliesta). Žr. vietininkas.

Vart.: Statinė pilna kopūstų. Veidas pilnas raukšlių. Keliauti liko nepilni du kilometrai.

pilnavaldis teisėtas, tikrasis: pilnavaldžiai (= teisėti, tikrieji) šeimininkai.

pilnaverčiai tinkamai, našiai: Reikia pilnaverčiai (= tinkamai) išnaudoti visus rezervus. Dirba pilnaverčiai (= našiai). Žr. prieveiksmis.

pilnavertis – kai kur lygiavertis, geras: Dūdmaišis dabar yra pilnavertis (= lygiavertis) ansamblio instrumentas.

pilnavertiškai visapusiškai: Būtina pilnavertiškai (= visapusiškai, kaip reikiant) naudoti laistomąją žemę.

pilnavertiškumas – kai kur geriau vertingumas: Savo pilnavertiškumą (= vertingumą, tikruosius gabumus) jis pajuto tik kolektyve.

pilnumoje n. vert. – visai, visiškai: Planas įvykdytas pilnumoję (= visiškai, visai, 100-tu procentų). Projektą priimti pilnumoje (= visą, ištisą). Žr. vietininkas.

pilnutinai – geriau: 1. visiškai: Sėjos planas pilnutinai (= visiškai, 100-tu procentų) įvykdytas;

2. iki galo: Vienose zonose atliktų tyrimų duomenų negalima pilnutinai (= iki galo, kaip reikiant) taikyti kitose.

pilnutinis – kai kur geriau visiškas: pilnutinė (= visiška, tikra, galutinė) laimė. 

Vart.: Sudurtiniai pilnutiniai žodžiai. Žiedai pilnutiniai (pilnaviduriai).

piniginės lėšos kanc. – lėšos, pinigai: Piniginės lėšos (= Lėšos) inventoriui įsigyti nebuvo panaudotos.

pypkorius hibr. – geriau pypkininkas, pypkiuotojas, pypkius. Žr. -orius.

pirkti pas pirkti iš: Pirk pas mane (= iš manęs) uogų. Žr. pas.

pirmalaikiai priev. – prieš laiką, pirma laiko: Planas įvykdytas pirmalaikiai (= prieš laiką, pirma laiko). Žr. -ai.

pirmesnis – geriau nevart. r. „ankstesnis, pirma buvęs“: Palyginti su pirmesniuoju (= ankstesniuoju, pirma buvusiu) laikotarpiu ryžių gamyba padidėjo.

Vart.: Kas pirmesnis, tas geresnis.

pirmininkaujantis – geriau nevart. r. „pirmininkas“: Išrinkti pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį (= pasitarimo, posėdžio pirmininką ir sekretorių)

pirm negu n. vert.prieš, ligi: Pirm negu pradėti (= Prieš, ligi pradėdamas) pasakoti, turiu atsikvėpti.

pirmyn || priekin, į priekį.

pirmo būtinumo, reikalingumo, šviežumo kanc. – kitur geriau būtiniausias, reikalingiausias, šviežiausias: Taip pat pardavinėjamos pirmo būtinumo (= būtiniausios, reikalingiausios) prekės. Nusipirko pirmo šviežumo (= visai šviežių) vyšnių; 

ne pirmos doros abejotinos, ne kažkokios doros. 

pirmoje eilėje – nevart. r. „pirmiausia, visų pirma“: Pirmoje eilėje (= Pirmiausia) sakinį išnagrinėsim kalbos dalimis. Žr. vietininkas.

Vart.: Vakar sėdėjau pirmoje eilėje.

pirštinės be išmieros spec. – elastinės pirštinės. Žr. išmiera.

pyžjansas n. svet. – Sevano upėtakis.

plačiaekraninis – geriau plačiaekranis. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

plačiaformatinis – geriau plačiaformatis. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

planas – kai kur geriau vieta: Šįmet į pirmą planą (= vietą) keliamas technikos tobulinimas. Pirmame plane (= Priekyje) sėdi rašytojas (užrašas po nuotrauka); 

planas yra! n. vert. – planas įvykdytas!

Vart.: miesto, straipsnio, darbo, veikimo planas.

plaustas – geriau plautas: Pirtyje ant plausto (= plauto) jis išbūdavo kelias valandas. Valtyje pritaisė naują plaustą (= plautą). Iš avilio išėmė plaustą (= plautą).

Vart.: Plaukiojantis tiltas vadinasi plaustas. Per Nemuną persikėlėme plaustu.

plautis – nevart. r. „maudytis“: Pirtyje plautis (= maudytis, praustis) reikia kas savaitė.

Vart.: Prieš valgį plaukitės (nusiplaukite, nusimazgokite) rankas. Jis pats sau visus drabužius plaunasi (skalbiasi).

plavkės n. svet. – (maudymosi) kelnaitės, glaudės.

plėčka n. svet. – butelis (plokščias).

plėmas, plėmė, plėtmė n. svet. dėmė.

plėminis : plėminė (= dėminė) tapyba.

plėmuoti hibr. – dėmėti, daryti, palikti dėmės.

pletkas, pliotkas n. svet. – 1. apkalba, liežuviai; 2. paskala; 3. plepalas.

pliažankės n. svet. – pliažinukės (tokios kurpės).

plyta tarm. – geriau nevart. r. „viryklė“.

plytiniai priev. – plytų: Tą driežą lengva pažinti iš plytiniai raudonos (= plytų raudonio, raudonumo, plytinės) spalvos. Žr. -iniai.

plytų gamykla plytinė. Žr. gamykla.

pliušavas n. svet. – pliušinis. Žr. -avas.

pliuška n. svet. – rupi bandelė.

plonybė, plonumas – nevart. r.: 1. „subtilumas“: Greitai perpratome visas jų plonybes (= visus subtilumus);

2. „smulkmena, detalė“: Sunku buvo leistis į tokias plonybes (= smulkmenas, detales). Visų plonumų (= smulkmenų) čia nesužiūrėsi.

Vart.: Kas to siūlo per plonybė!

ploščinis hibr. – ploščinė (= lietpaltinė) medžiaga (medžiaga lietpalčiams).

ploščius n. svet. – lietpaltis, lietinis, paltelis, apsiaustas; apgaubas (be rankovių).

plotis – nevart. r. „platuma“: Stukseno teletaipai naujas žinias iš įvairiausių ilgių ir pločių (= ilgumų ir platumų).

Vart.: Kambario plotis 3,5 m.

plotmėje n. vert.: Savo personažus sukūrė lyrinėje plotmėje (= lyriškai). Žr. vietininkas.

plotva n. svet. – kuoja.

plūgas-vagotuvas spec. – vagotuvas.

po:

po naud. priel. – geriau nevart. žymint: 1. laiką (tarm.): Ateik po vakarienei (= po vakarienės). P o mėnesiui (= Po mėnesio) tik sugrįšiu;

2. vietą (tarm.): Grybai po eglei (= po egle) dygsta.

Vart. sustabarėjusiuose pasakymuose: Suk po kairei. Pasidėjau kur ir po šiai dienai nerandu. Po teisybei, tai galėjom visi eiti. Gyvenu po senovei.

po įnag. priel. – nevart. žymint: 1. pavaldumą: Gyvenome tada ir po lenkais (= lenkų valdomi, lenkų valdžioje);

2. veiksmo būdą, pagrindą ar būseną: Laikomas po sargyba (= suimtas, areštuotas). Čia stovi įrenginiai po įtampa (= su įtampa; Stovinčiuose įrenginiuose yra įtampa). Straipsnis spausdinamas po rubrika (= su rubrika, su antrašte; skyrelyje) „Dorovės temomis“.

Vart. vietai ko nors apačioje žymėti: Po kojomis gulėjo didelis šuo. Aukso žuvys po ledu. Gyvatė palindo po pamatu.

poantklodė n. vert. – apsagas, dvikartė, dvilinkė.

podis, podė n. svet. – krikšto tėvas, krikšto motina, krikštatėvis, krikštamotė.

pokas, pokelispakas, pakelis.

pokuoti, pokuotojaspakuoti, pakuotojas.

polinkis – nevart. r. „lankstalas“ (avalynės dalis);

polinkis kam – geriau polinkis į ką: Jis turi polinkį muzikai (=į muziką). Žr. naudininkas.

Vart.: Žmonių polinkiai nevienodi. Turi palinkį į kalbas. Šlaito polinkis .

pomėgis kam – geriau ko pomėgis: Pomėgis muzikai (= Muzikos pomėgis) jį atitraukia nuo blogų darbų. Pastebėjome vaiko pomėgį konstravimui (= konstruoti). Žr. naudininkas.

pončka, pončkas n. svet. – spurga.

popierispopierius.

poplinas n. dirbt. – popelinas.

populiarizatorius – geriau populiarintojas.

populiarizavimas – geriau populiarinimas.

populiarizuoti – geriau populiarinti. Žr. -izuoti.

poralonas, paralonasporolonas.

poreikis kam – geriau poreikis ko: Poreikis vartojamoms prekėms (= vartojamų prekių poreikis) patenkinamas. Čia jį atvedė poreikis menui (= meno poreikis). Žr. naudininkas.

portugalietis – geriau portugalas. Žr. -ietis.

potencialinis – geriau potencialus, potencinis. Žr. -alinis.

potepispotėpis.

potraukis kam – geriau potraukis į ką, prie ko, ko potraukis: Jis jautė didelį potraukį mokslui (= į mokslą, mokytis). Jį visai pavergė potraukis medžioklei (= medžioti, medžioklės potraukis). Žr. naudininkas.

poveikis:

poveikis į poveikis kam: daryti koki poveiki į žmogų (= žmogui). Žr. į;

poveikyjedėl ko, dėl poveikio: Slėgimas padidėjo garų poveikyje (= dėl garų poveikio). Žr. vietininkas.

pozicijos – geriau nevart. r. „požiūriu“: Iš deizmo pozicijų (= Deizmo požiūriu, deistiškai) kritikavo religijos dogmas.

Vart.: Reikia ginti savo pozicijas. Patogios pozicijos. Bibliografinės pozicijos.

pra- – 1. į-, iš-, nu-, pa-, už-: Praeiti (= Įeiti) draudžiama; praanalizuoti (= išanalizuoti) tekstą; praklausyti (= išklausyti) kūrinį; prabėgti (= nubėgti) 100 metrų; prakeliauti (= nukeliauti) ilgą kelią; pramatyti (= numatyti) ateitį; praeiti (= paeiti, paėjėti, pasistumti) į priekį (autobuse); kišenėj pračiuopiau (= užčiuopiau) litą; praspręsti (= išspręsti) uždavinius;

2. be priešdėlio: Eisim prabalsuoti (= balsuoti). Pravažiuoti (= Važiuoti) be bilieto draudžiama. Mokėkite už pravažiavimą (= važiavimą, kelią). Pralaidumas (= Laidumas) elektrai.

Vart., reiškiant: 1. judėjimą pro kieno nors šalį: Praėjome pro teatrą. Pravažiavome „Tilto“ stotelę ir pamiršome išlipti. Karves seniai jau pro mus pravarė. Nebijok, tat lėktuvas praūžė;

2. skverbimąsi: Prakirsk eketę ežere;

3. laiko praleidimą: Pralaukiau tavęs visą valandą;

4. mažumą: Pramoksiu ir aš pianinu skambinti. Prasivirsim kiek uogienės žiemai;

5. veiksmo pabaigą: Jau visai prašvito. Praryk tabletę, neskaudės.

praanalizuoti n. vert. – išanalizuoti: Čia jis visapusiškai praanalizavo (= išanalizavo) tų sąlygų prieštaringumą. Žr. pra-

prabalsuoti n. vert. – balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, išbalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti: Šįmet rinkėjai anksti prabalsavo (= pabalsavo, subalsavo, baigė balsuoti). Prabalsuojant (= Balsuojant) gauti tokie rezultatai (Gauti tokie balsavimo rezultatai). Žr. pra-.

prabėgimas: automobilio prabėgimas – automobilio rida.

prabėgti – nevart. r. „bėgti, nubėgti“: Distancijos pabaigą prabėgti (= bėgti, baigti distanciją) buvo itin sunku. Prabėgti (= Bėgti, nubėgti) 100 metrų. Įvyks tradicinis prabėgimas (= bėgimas) Vilnius Trakai. Žr. pra-.

Vart.: Kažkas prabėgo pro daržą. Prabėgdama paklausk, kada jie šienaus. Prabėgo vasara. Kibirai seni prabėga.

prabočius, prabačius n. svet. – prosenis, protėvis, sentėvis.

pračiuoptiapčiuopti, užčiuopti: Pračiuopti (= Apčiuopti) kepenis. Jau pračiuopiau (= užčiuopiau) kūrinio esmę.

pradėti geriau nevart. su priešdėline bendratimi, ypač jei bendraties veiksmas yra baigtinis ir ji yra įvykio veikslo: Pradėkite pasitarti (= tartis) su juo dėl medžiagų tiekimo. Plg. imti, žr. veikslai.

Vart., kai priešdėlinė forma yra eigos veikslo: Nuo tų metų ir mes pradėjome sudarinėti sutartis su didesnėmis įmonėmis. Tų metų vaikai jau pradeda pastebėti ir didesnius skirtumus.

pradiktuoti padiktuoti, baigti diktuoti: Pradiktuokite (= Padiktuokite) 10-ojo namo rinkėjų sąrašą. Žr. pra-.

praeinamas: praeinamas bilietas (= bilietas) į salę, praeinamasis (= einamasis) miško kirtimas. Žr. pra-.

praeiti – nevart. r.: 1. „eiti, pereiti“: Praeikite (= Pereikite) muziejaus sales ir pamatysite daug nauja. Kasdien Gedimino aikšte praeina (= eina, pereina) tūkstančiai vilniečių. Praėjusi (= Perėjusi) visas brigadas, ji vėl atsirado. Mergaitė jau praėjo (= perėjo) į 11 klasę;

2. „eiti, nueiti (atstumą)“: Praėjęs (= Nuėjęs) ilgą kelią, jis pasiekia savo tikslą. Keliu praėjome (= nuėjome) 3 kilometrus;

3. „eiti, paeiti, pasislinkti, pasistumti“: Praeikite (= Eikite, paeikite, pasislinkite, pasistumkite) į priekį (autobuse);

4. „įeiti, patekti“: Į bendrabutį, neturi praeiti (= įeiti, patekti) pašaliniai. Į antrąjį varžybų turą praėjome (= patekome) lengvai;

5. „išeiti, išmokti, mokytis, studijuoti, baigti“: Šiais mokslo metais jau praėjome (= išėjome, mokėmės, išmokome) daug svarbių dalykų. Daiktavardį mes jau praėjome (= išėjome, mokėmės, išmokome, baigėme);

6. „laimėti, pereiti, nugalėti kur“: Mes jau praėjome (= laimėjome, perėjome) konkursą (nugalėjome konkurse). Jis per balsavimą nepraėjo (= suklupo, pralaimėjo, neperėjo);

7. „tęstis, turėti“: Nacionalinis sąjūdis praėjo (= turėjo, perėjo) kelis etapus;

8. „tikti, būti tinkamam, geram“: Man šis valgis nepraeina (= netinka, neskanus, gerklėje stringa; Šio valgio negaliu valgyti). Tu, berneli, man nepraeini (= nepatinki). Žr. pra-.

Vart.: Jau pro liepą praėjome. Lietus jau praėjo. Galvą skaudėt praėjo. Taip praėjo trys savaitės. Nepraeis tau tos šunybės.

praėjimas – nevart. r.: 1. „perėjimas, įėjimas, išėjimas“: Abu kambarius jungia siauras praėjimas (= perėjimas). Praėjimo (= įėjimo, išėjimo) nėra (įeiti, išeiti draudžiama; Prašom neiti, nevaikščioti);

2. „ėjimas“: Dirvą įdirbo vienu praėjimu (= ėjimu).

Vart.: Praėjimas pro pastatą buvo tikrai sunkus.

pragarsėti – nevart. r. „pagarsėti, išgarsėti“: Savo elgesiu jis seniai pragarsėjo (= pagarsėjo, išgarsėjo, pasidarė garsus). Žr. pra-.

Vart.: Balsas pakyla, pragarsi – ir pranyksta. Vestuvininkai pragarsėjo (skambėdami pravažiavo, nutolo) su skambalais.

prailginti – nevart. r. „pailginti“: Reikia prailginti (= pailginti) telefono laidą. Prailgino (= Pailgino) suknelę. Prailgintos (= Pailgintos) dienos grupė. Prailgintas (= Pailgintas, ilgesnis) seansas. Žr. pra-.

Vart.: Prailgink mano amžių. Savavališkai prasiilgino atostogas.

prailgintojas: lygintuvo prailgintojas (= ilgintuvas, ilginamasis laidas). Žr. -tojas.

prajausti – nevart. r. „apgalvoti, apsvarstyti“: Kiekvienas naujas statinys vis geriau prajaustas (= apgalvotas). Šie rašytojo herojai prajausti (= apgalvoti, sukurti) paviršutiniškai (Į šiuos herojus rašytojas labiau neįsijautė).

Vart.: Lapė prabėgo, nelaimę prajausdama (jausdama). Kaip prajautė (nujautė), taip ir įvyko.

prajovas n. svet. – 1. sumanymas, išmonė: Tas tavo draugas visokių prajovų (= sumanymų, išmonių) žino;

2. reiškinys: Saulės užtemimas retas prajovas (= reiškinys).

prakasimas: prakasimo (= kasamasis) kombainas.

prakeliauti nevart. r. „keliauti, nukeliauti“: Šiomis vietomis ir aš prakeliavau (= keliavau, ėjau). Tą vasarą prakeliavome (= nukeliavome) 300 kilometrų. Žr. pra-.

Vart.: Prakeliavo daug pro mus. Pasisakė esąs prakeliaujantis dailidė.

praklausyti – nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: praklausyti (= perklausyti) juostą, praklausyti (= išklausyti) paskaitą. Žr. pra-.

Vart.: Praklausiau apibrėžimą, todėl ir neužsirašiau.

prakomentuoti n. vert. – komentuoti, pakomentuoti: Įvykį per televiziją išsamiai prakomentavo (= komentavo). Prakomentuok (= Pakomentuok) savo sprendimą. Žr. pra-.

prakonsultuoti n. vert. – konsultuoti, pakonsultuoti: Mūsų grupę dėstytojas jau prakonsultavo (= konsultavo). Būtina prasikonsultuoti (= pasikonsultuoti) su gydytoju. Žr. pra-.

prakontroliuoti n. vert. – pakontroliuoti: Prakontroliuokit (= Pakontroliuokit, patikrinkit), ar ji laiku ateis į darbą. Žr. pra-.

prakredituoti n. vert. – kredituoti: Įmonę prašom prakredituoti (= kredituoti) papildomai. Žr. pra-.

praktinis: praktiniai užsiėmimai (= pratybos).

pralaidumas – nevart. r.: 1. „našumas, pajėgumas“: Kombaino pralaidumas (= našumas, pajėgumas) 5 kg/s rugių;

2. „pajėgumas“: Pirties pralaidumas (= pajėgumas [aptarnauti lankytojus]). Išdavimo punkto pralaidumas (= pajėgumas);

geriau laidumas: Padidėjo membranų pralaidumas (= laidumas), kelio pralaidumas (= laidumas). Pralaidumas (= Laidumas) elektrai. Žr. pra-.

Vart.: Molio pralaidumas nedidelis. Kapiliarų pralaidumas.

pralaimėti prieš pralaimėti kam: „Aušra“ pralaimėjo prieš autsaiderį (= autsaideriui). Žr. prieš.

praleidimas – nevart. r.: 1. „skaičius, kiekis“: Pirties lankytojų praleidimas (= skaičius, kiekis) 1974 m.;

2. „leidimas“: Nepamirškite pasiimti praleidimą (= leidimų). Žr. pra-.

Vart.: Negaliu užmiršti tokio progos praleidimo.

pramatyti nevart. r. „numatyti“: Šitą (šachmatų) ėjimą reikėjo tiksliai pramatyti (= numatyti). Istorija klostysis pramatyta (= numatyta) linkme. Žr. pra-.

Vart.: Kai nusiploviau akis, tuoj pramačiau.

pramatuoti n. vert. – pamatuoti, išmatuoti: Geologai šulinio gylį pramatavo (= išmatavo). Žr. pra-.

praplaukti – nevart. r.: 1. „nuplaukti“: 100 metrų praplaukė (= nuplaukė) rekordiniu greičiu;

2. „perplaukti“: Tą vasarą praplaukėm (= perplaukėm) visus 8 ežerus. Žr. pra-.

Vart.: Nesustojom, praplankėm pro šalį. „Raketa“ praplaukė Jurbarką. Mergaitė kaip gulbė gatve praplaukė.

praplauti nevart. r. „nuplauti“: Prieš vartojimą būtina vaisius praplauti (= nuplauti) vandeniu. Žr. pra-.

Vart. r. „kiek išplauti“: Apsinuodijus maistu, reikia praplauti skrandį. Seilės praplauna burną. Vanduo tvenkinį praplovė.

praplitęs: praplitusi (= siplėtusi) širdis. Žr. dalyvis.

prarabas – žr. prorabas.

prarasti suderintumą spec. – išsiderinti: Mechanizmai prarado savo suderintumą (= išsiderino).

prarepetuoti n. vert. – repetuoti, surepetuoti: Šokį prarepetuosim (= repetuosim) dar kartą. Visi numeriai jau prarepetuoti (= surepetuoti). Žr. pra-.

praskaičiuoti n. vert. – apskaičiuoti, išskaičiuoti. Žr. pra-.

praskambėti – nevart. r. „nuskambėti, suskambėti“: Šį sezoną praskambėjo (= nuskambėjo, suskambėjo, buvo atlikti) keli nauji kompozitoriaus kūriniai. Šie žodžiai praskambėjo (= nuskambėjo, suskambėjo, skambėjo, buvo ištarti) su dideliu nerimu. Žr. pra-.

Vart.: Pirmuoju vežimu praskambėjo (skambėdami pravažiavo) jaunavedžiai. Žodžiai praskambėjo pro ausį.

praskiedėjas n. dirbt. – (dažų) skiediklis; skiedė jas (žmogus). Žr. pra-, -ėjas.

praskleisti – nevart. r. „atskleisti“: Žiame apsakyme Žemaitė praskleidė (= atskleidė, parodė, nutapė) pobaudžiavinės Lietuvos kaimo paveiksle. Žr. pra-.

Vart.: praskleisti knygą, kailinius, uždangą.

prasmė – nevart. r. „pagrindu, atžvilgiu“: Festivalis auga ne tik organizacinių laimėjimų prasme (= atžvilgiu, organizaciškai; Vis didėja festivalio organizaciniai laimėjimai);

kažkuria prasme – geriau galima sakyti, sakytume, tarytum, tam tikra prasme. Jūs kažkuria prasme (= galima sakyti, tam tikra prasme) teisūs.

Vart.: Visa tai supraskime tiesiogine šio žodžio prasme. Susižavėjau tokio gyvenimo prasme.

prastovėjimas – geriau prastova: Automobilių prastovėjimai (= prastovos) daro didelę žalą ūkiui.

prašau – nevart. įterptiniu žodžiu: Paskolinkit, prašau, (= Prašyčiau, prašom paskolinti) pinigų. Perduokite, prašau, (= Prašau, prašyčiau perduoti) bilietus. Įeikite, prašau! (= Prašom!). Paimkite, prašau! (= Prašom!). Sėskite, prašau (= Prašom sėstis).

Nepateksi į universitetą ir, prašau (= ir štai, va, matai), visais metais atsiliksi.

Vart.: Prašau, prašau, o jis neatneša, ir gana. Labai prašau tavęs – ateik.

prašyti:

prašyti ko ko – geriau prašyti ką ko (kai su dviem linksniais vartojama): Vaikas prašo tėvo (= tėvą) pinigų. Politechnikumas prašo jūsų (= jus) pagalbos tokiu reikalu.

Vart.: Ligonis prašo gydytojo darytų vaistų (kur gydytojas darė);

prašyti iš ko – geriau prašyti ko: Kas šie žmonės, iš kurių (= kurių) prašoma patarimo? Žr. iš; 

prašyti pas ką prašyti ką (ko): prašyti pas jį (= jį) pagalbos, prašyti pas motiną (= motiną, motinos). Žr. pas.

prašlifuoti n. vert. – nušlifuoti, apšlifuoti: prašlifuoti (= nušlifuoti, apšlifuoti) detalę. Žr. pra-.

prašviesėti: prašviesėję (= pašviesėję) plaučiai.

pratartis – geriau pratarmė.

pratekinti n. vert. – ištekinti: pratekinti (= ištekinti) detalę. Žr. pra-.

praterminuoti n. vert. – 1. praleisti: Ūkis atsiskaito už kiekvieną praterminuotą (= praleistą) dieną;

2. pradelsti: praterminuotas (= pradelstas) įsiskolinimas. Žr. pra-.

pratęsti – eigos v. r. geriau tęsti: Autorius šią mintį pratęsia (= tęsia) tolesniame skyriuje. Šuolininkė pratęs (= tęs) kovą finale. Žr. pra-.

Vart.: Reikia pratęsti atostogas, sutartį, rungtynes.

pravalymas (miško kirtimų rūšis) – valymas. Žr. pra-. 

pravarytipavaryti, pavyti: Mane pravarė (= pavarė, pavijo) iš egzamino. Žr. pra-.

pravaryti spindį (miške) spec. – nutiesti, išvesti, iškirsti spindį. 

Vart.: Ar jau pro jus karves pravarė?

pravažiavimas – nevart. r.: 1. „važiavimas“: Už pravažiavimą (= važiavimą) be bilieto reikia mokėti baudą;

2. „įvažiavimas“: Pravažiavimo nėra (= įvažiuoti draudžiama, uždrausta, negalima; Nevažiuoti! Kelias uždarytas! Kelio nėra! Užuolanka! Lankstas!);

pravažiavimo bilietasnuolatinis, mėnesinis bilietas: Pas mane pravažiavimo (= Mano nuolatinis, mėnesinis) [bilietas] (Turiu nuolatinį, mėnesinį). Žr. Pra-;

pravažiuojamas, pravažiuojantis bilietasnuolatinis, mėnesinis bilietas: Pateikite pravažiuojančius (= nuolatinius, mėnesinius) bilietus. Žr. pra-. 

pravažiuoti – nevart. r.: 1. „važiuoti“: Pravažiuoti (= Važiuoti) be bilieto draudžiama;

2. „nuvažiuoti“: Pravažiavę (= Nuvažiavę) pusę kelio, visi sustojom. Žr. pra-.

Vart.: Vestuvininkai jau pro mus pravažiavo. Kumelys jau pravažiuotas. Rogių kelias dar nepravažiuotas.

      pravesti – nevart. r.: 1. „suorganizuoti, surengti, sušaukti“: Pravedė (= Suorganizavo, surengė) knygų platinimo mėnesį. Pravedė (= Surengė, suorganizavo) mitingą, rinkimus, seminarą, sesiją (sušaukė sesiją);

      2.  „padaryti, atlikti“: Pravedė (= Padarė, atliko) ekspertizę, reviziją. Pravesti (= Surengti, padaryti, atlikti) ne mažiau kaip tris žygius;

     3.  „vesti, turėti, atlikti“: Aš ten pravedžiau (= vedžiau, išvedžiau, turėjau) 12 pamokų. Klube pravesta (= skaityta) 10 paskaitų;

     4.  „nutiesti, išvesti, įvesti“: Laidai paviršiuje neturi būti pravedami (= tiesiami,   nutiesiami, vedami). Reikia pravesti (= išvesti, nutiesti) tam tikras paraleles;

     5.  „skelbti“: Pravesti (= Skelbti) eilėraščių konkursą. Pravedamas (= Skelbiamas) konkursas užimti docento vietą;

     6.  „paminėti, atšvęsti“: Pravesti (= Paminėti, atšvęsti) statybininkų dieną;

     7.  „pervesti“: Pinigus iš banko pravėsime (= pervesime) rytoj;

     8.  „vykdyti“: Organizuotai praves (= vykdys) moksleivių priėmimo planą;

     9.  „vadovauti“: Varžyboms pravesti (= vadovauti) sudaroma  teisėjų kolegija. Mitingą praves (= ves, mitingui vadovaus) pats sekretorius.

     Nevart. junginiuose su veiksmažodiniais daiktavardžiais, kur jis nereikalingas: Mokytoja aktyviai prisideda prie masinių renginių pravedimo (= prie masinių renginių). Šiukšlių iš konteinerio surinkimas pravedamas (= Šiukšlės surenkamos) specialiu transportu. Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką. Pravedė instruktažą (= Instruktavo, surengė instruktažą). Pravesti (= Organizuoti) profilaktinį darbininkų sveikatos patikrinimą (= Profilaktiškai patikrinti darbininkų sveikatą). Žr. pra-.

     Vart.: Ar gyvulius pro namas jau pravedė?

     pravirsti  n. vert. – neišlaikyti,  susikirsti: Per egzaminą jis tikrai  pravirs (= susikirs, egzamino neišlaikys)

     pravytipavaryti, pavyti: Tave jau antrą kartą iš įskaitos pravijo (= pavijo, pavarė). Žr.  pra-.

     pražygiuoti – nevart.   r. „nužygiuoti“:   Su savo būriu jis pražygiavo (= nužygiavo) iki pat Berlyno. Žr. pra-.

     Vart.: Kolona jau pražygiavo pro tribūną.

     preiskurantas svet. – geriau: l. kainoraštis „kainų sąrašas“; 2. kainynas „(didelis) kainų rinkinys“.

     prekyba:

     prekybinis aptarnavimas spec., kanc. – kitur geriau prekyba, pirkėjų  aptarnavimas: Kelti prekybinio aptarnavimo (= prekybos) lygį!

     prekybos taškai spec., kanc. – kitur geriau parduotuvės, krautuvės, kioskai, paviljonai, prekybos įstaigos; 

     prekybos tinklas spec., kanc. – kitur geriau prekybos įstaigos, įmonės, organizacijos.

    preparatas priešpreparatas nuo: Šis preparatas labai geras prieš muses (= nuo musių). Žr. prieš.

    presmilteliai – geriau presavimo, presuojamieji milteliai. Žr. sudurtiniai žodžiai.

    pri- – 1. at-, į-, su-: Prisiuntė (= Atsiuntė) pinigų, laišką, raštą… Jo kaltę tikrai prirodė (= įrodė). Agronomas galvojo neprigalvojo (= nesugalvojo), kuo vykti į pasilinksminimą;

    2. be priešdėlio: Apšvietimas priduoda (= duoda, teikia) paveikslui kitokį atspindį. Prigimtoji (= Gimtoji) kalba. Reikia priimti priemones (= imtis priemonių) mitybai gerinti. Radijo priimtuvas (= imtuvas). Sifonų pripildymo (= pildymo) punktas (Sifonų pildykla). Reikia prisilaikyti (= laikytis) įstatymų. Mokslo darbai bus sparčiai pritaikomi (= taikomi) technikoje,

    Vart. reiškiant:  1. priartėjimą: Prisiuvo prie palto  (paltui) sagas. Priėjau prie tavęs;

    2. veiksmą į vidų: Priliejo pilną statinę. Prineš šiemet bitės medaus;

    3. veiksmo didumą, intensyvumą: Prisiuntė knygų, neturiu kur dėti. Tai prisivaikščiojau, net pavargau;

    4. veiksmo mažumą: Ko prikimęs toks šiandien?

    5. veiksmo galą: Pribaigė jį ta žinia. Priraikė duonos ir išėjo;

    6. individualios reikšmės veiksmą: Menas priklauso liaudžiai. Primink, kad nepamirštų.

    priaugantis: priaugančioji (= jaunoji) karta (jaunimas)

    pribūti – nevart. r. „atvykti“: Paskirtu laiku čia nepribuvo (= neatvyko, neatėjo).

Vart.: Svečiuose jau gana pribuvau. Jau pribuvo gražu (saulėta, be lietaus). Pristipau, pribuvau ir nieko negavau.

    priduoti – nevart. r.: 1. „teikti, duoti“: Apšvietimas, priduodantis (= teikiantis, duodantis) paveikslui kitokį atspalvį (visai kitaip nuspalvinantis kūrinį). Tam valdyba priduoda (= teikia) didelę reikšmę. Pašarai priduoda (= suteikia) pienui skonį (keičia pieno skonį);

    2. „atiduoti, palikti“: Vertingus daiktus priduokite (= atiduokite) į kasą (atiduokite kasai, palikite kasoje). Priduodamo (= Atiduodamo, teikiamo) laužo svoris nėra didelis. Šiandien marškinių nepridaviau (= neatidaviau, nepriėmė) – skalbykla uždaryta. Žr. pri-.

    Vart.: Visiems ir duodamas nepriduosi. Čia per aukštai, nepasiekiu priduoti.

    prie kilm. priel. – nevart. reiškiant: 1. veiksmo sąlygą: Prie progos (= Turėdamas, gavęs, radęs progą; Pasitaikius progai; Kokia nors proga) papasakosiu. Ir prie geriausių norų (= Ir geriausių norų turėdamas; Kad, nors ir labai norėdamas; Ir su gerais norais) negalėsiu tavęs aplankyti. Paaiškino, prie kokių aplinkybių (= kokiomis aplinkybėmis) šitai atsitiko. Prie aukštos temperatūros (= Aukštoje temperatūroje; Kai temperatūra aukšta,) ir geležis tirpsta. Prie gripo (= Sergant gripu,) reikia gulėti. Teismas ėjo prie uždarų durų (= slaptai, neviešai, už uždarų durų, uždaromis durimis, buvo uždaras);

    2. priklausymą: Dėl choro sudarymo prie kultūros namų (= kultūros namuose, kultūros namų choro sudarymo). Suburti prie bibliotekos (= bibliotekos) skaitytojų aktyvą. Plg. vart. 3;

    3. judėjimą prie konkretaus asmens vietoj priel. pas (tarm.): Žino kelią prie pirmininko (= pas pirmininką). Bėgsiu prie sargienės (= pas sargienę);

    prie nevart. su veiksmažodžiais įprasti: Prie ko (= Į ką) jie įpratę? bet: Pripratau prie tavęs; kreiptis: Reikia kreiptis prie daktaro (= į daktarą); ruoštis; Ruošiasi prie egzamino (= egzaminui); taikstytis: Kolektyve pradėta taikstytis prie trūkumų (= su trūkumais); turėti prašymą: Turiu prie tavęs (= į tave) prašymą;

    geriau nevart. reiškiant kieno nors egzistavimą, valdymo laiką: Plaukai saulėje ar prie elektros (= šviečiant elektrai, elektros šviesoje) blizgėjo;

    prie ko n. vert. – kuo dėtas: Prie ko čia aš (= Kuo aš čia dėtas)? Prie ko (= Kam) tu čia man tai sakai?

    Vart.: Prie ko padėjai bulves? Prie ko rišti arklį?

    prie veido – nevart. r. „derėti, tikti“: Toks elgesys tau ne prie veido (= netinka, nedera);

    arčiau prie reikalo n. vert. – artimesnis reikalui: Arčiau prie reikalo (= Artimesnis, geresnis, šiam reikalui tinkamesnis) yra šis formulavimas.

    Vart.: Prašom arčiau prie reikalo!

    meilė prie komeilė kam: Jo meilė prie vaikų (= meilė vaikams, vaikų meilė) kelia nepasitikėjimą;

    priklausyti prie || priklausyti kam: Jis nepriklausė prie jokių draugijų (jokioms draugijoms).

    Vart. žymint: 1. įvairius erdvės santykius: Mes gyvenome prie miško. Vasarą važiuosiu prie jūros. Niekas nenorėjo skubėti prie darbo;

    2. objektinius santykius: Prašom prie kavos puodelio;

    3. priklausymą: Komitetas prie Vyriausybės;

    4. kieno nors akivaizdą: Kalbėsiu prie keturių akių. Prie vaikų taip nedera elgtis;

    5. kokybę: Žemė prie smėlio!

    6. darbo vietą: Dirbo prie plento, staklių…

    prieauglis – nevart. r. „prieaugis, augimo didėjimas“: Materialiųjų pajamų prieauglis (= prieaugis) šioje šalyje labai nedidelis. Pastoviųjų pasyvų prieauglis (= didėjimas).

    Vart.: Paršelių prieauglis (Paršeliai) jūsų ūkyje tikrai gražus (gražūs).

    priedo – nevart. r. „be to, ir dar“: Lanko visus koncertus, priedo (= be to, ir dar) teatrą, kiną.

    Vart.: Priedo prie algos gavau 20 Lt.

    prieinamas – geriau nevart. r. „suprantamas, lengvai suvokiamas, įkandamas, tinka“: Ši knyga VI klasės moksleiviui neprieinama (= sunkiai suprantama, neįkandama). Paskaitą išdėstė prieinamai (= suprantamai, aiškiai).

    Vart.: Sunkiai prieinamos uolos. Prieinamos kainos (nebrangu).

    prieiti koprieiti prie ko, ką: Priėjome išvados (= prie išvados, išvadą). Priėjo vieningos nuomonės (= prie vienodos, bendros, tos pačios nuomonės; vienodai nutarė, nusprendė).

     priekaištauti už kąpriekaištauti dėl ko: Priekaištavo man už padarytą klaidą (= dėl padarytos klaidos).

    priemonė – nevart. r.: 1. „renginys, susitikimas, vakaras“: Jaunimo organizacija surengė kelias priemones (= kelis renginius, vakarus…);

    2. „reikmuo, prekė“: Reikia daugiau gaminti vartojimo priemonių (= reikmenų, prekių);

    3. vietoj konkrečių buitinių reikmenų (valiklio, melsviklio, skalbiklio, ploviklio…).

    Vart.: gamybos priemonės, griežtos auklėjimo priemonės, meninės išraiškos priemonės;

    priemonė priešpriemonė nuo: Gamaglobulinas gera apsauginė priemonė prieš tymus (= nuo tymų). Žr. prieš.

    Vart.: Ėmėmės priemonių prieš veltėdžius.

    priesiuvas – (batų) įklotas.

    priesvoris – geriau antsvoris: Miltų priesvorį (= antsvorį) reikia nupilti.

    Vart. r. „svorio padidėjimas, prisidėjusio svorio kiekis“: Kiaulių priesvoris 200 gramų.

    prieš gal. priel. – nevart.: 1. paskirčiai žymėti (kalbant apie ligas): Skiepai prieš difteriją (= nuo difterijos). Vaistai, preparatas prieš kraujospūdį (= nuo kraujospūdžio). Priemonės prieš gripą (= nuo gripo);

    2. objektui, kuriam skiriamas veiksmas, pavadinti: Prieš komitetą (= Komitetui) iškilęs svarbus uždavinys. Klausimą jis statė prieš vadovybę (= kėlė vadovybei);

    prieš nevart. su veiksmažodžiais (ar jų junginiais) atsakyti: Už darbą atsakysite prieš vadovybę (= vadovybei); atsiprašyti: Atsiprašyk prieš jį (= jo); atsiskaityti: Atsiskaityti prieš rinkėjus (= rinkėjams, rinkėjų susirinkimui); gintis: Reikėjo gintis prieš stichiją (= nuo stichijos); kelti klausimą, klausti: Noriu iškelti kelis klausimus prieš auditoriją (= auditorijai); nusikalsti: Jie sunkiai nusikalto prieš mūsų liaudį (= liaudžiai); pralaimėti: Pralaimėti prieš lyderį (= lyderiui) nėra gėda; priešintis: Nesipriešink prieš mane (= man); prieštarauti: Tu vis prieš jį (= jam) prieštarauji; skiepyti: Dabar visus skiepija prieš kokliušą (= nuo kokliušo); žaisti: Mūsiškiai žaidė prieš dinamiečius (= su dinamiečiais);

    atsakomybė priešatsakomybė kam: Nejaučia atsakomybės prieš liaudį (= liaudžiai);

    atsparus priešatsparus kam: Kitos veislės prieš rauplėgrybį (= rauplėgrybiui) yra atsparesnės. Atsparumas prieš ligą (= ligai);

    intervencija priešintervencija į ką.

    kovoti prieš – geriau kovoti su (kur nėra reikšmės skirtumo): Visi turime kovoti prieš neigiamą jų įtaką (= su neigiama jų įtaka). Narsiai kovosime prieš visus priešus (= su visais priešais).

    Vart.: Kovojom prieš sovietų okupantus;

    neapykanta priešneapykanta kam: Užkrėtė neapykanta prieš turto grobstytojus (= turto grobstytojams);

    neilgai prieš – nevart. r. „dar prieš, prieš pat, prieš prasidedant“: Naudingas pokalbis įvyko neilgai prieš rungtynių pradžią (= prieš pat rungtynes, prieš pat rungtynių pradžią).

    Vart. žymėti: 1. erdvei: Prieš jį stovėjo du berniukai;

    2. priešinimuisi: Prieš srovę irtis sunku;

    3. laikui: Prieš metus grįžo iš kariuomenės;

    4. objektiniams santykiams: Visi kalbėjo prieš kandidatus (t. y. juos kritikavo);

    5. lyginimui: Tu prieš jį vabalas esi.

    prieš- – kai kur geriau be priešdėlio: prieštuberkuliozinis (= tuberkuliozės) dispanseris, priešgripinė (= gripo) vakcina (vakcina nuo gripo), priešparazitiniai (= antiparazitiniai) vaistai (vaistai nuo parazitų)…, priešrūkinis (= rūko) žibintas,

    Vart.: prieškambaris, priešakys, priešaušris, priešpilnis, priešnuodis, priešlaikinis, priešlėktuvinis, priešrinkiminis…

    priešakinis – nevart. r. „pažangus, pirmaujantis, progresyvus“: priešakinės (= pažangios, progresyvios) idėjos, priešakinis (= pažangus, pirmaujantis) ūkis, priešakinė (= geroji) patirtis.

    Vart.: priešakiniai dantys, ratai, balsiai, priešakinės kojos…

    priešintis priešpriešintis kam: Visa tauta priešinosi prieš okupantų įsiveržimą (= okupantų įsiveržimui). Žr. prieš.

    priešistorijis, priešistorija n. dirbt. – priešistorė, priešistoris.

    prieškarinis || ikikarinis: Greitai buvo pasiektas prieškarinis (ikikarinis) lygis.

    priešmelžiminis: priešmelžiminė (= priešmilžio) aikštelė.

    priešpastatymas – geriau priešprieša, priešinimas, kontrastas. Žr. priešpastatyti.

    priešpastatyti – geriau (su)priešinti, priešpriešinti, (su)statyti priešpriešiais: Eilėraštyje priešpastatomi (= priešinami) du skirtingi motyvai. Segmentai priešpastatomi (= priešpriešinami) vienas kitam. Mėginta vieną kariuomenės dalį priešpastatyti kitai (= pastatyti priešpriešiais, nuteikti prieš kitą).

    priešrūkinis: priešrūkinis (= rūko) žibintas. Žr. prieš,

    priešsėjiminis: priešsėjiminė (= priešsėjinė) žemės dirbimo sistema.

    prieštarauti priešprieštarauti kam, dėl ko: Nedera prieštarauti prieš tėvų norą (= tėvų norui). Turbūt neprieštarausime prieš (= dėl) tokio nutarimo priėmimą (priėmimo)? Žr. prieš.

    prieštyminis – geriau tymų: prieštyminis (tymų) serumas (serumas nuo tymų). Žr. prieš-.

    prieštuberkuliozinis – geriau tuberkuliozės: prieštuberkuliozinis (= tuberkuliozės) institutas; prieštuberkuliozinis naujagimio skiepijimas (= naujagimio skiepijimas nuo tuberkuliozės). Žr. prieš-.

    prietaisas kam + bendratis – geriau vienažodis (dvižodis) terminas: prietaisas siūlams verti (= siūlų vėriklis), p. duonai raikyti (= duonos raikytuvas), p. pipirams malti (= pipirmalė), p. svogūnams pjaustyti (= svogūnpjaustė), p. sultims spausti (= sulčiaspaudė), p. šakoms pjaustyti (= šakapjaustis)

     prietelis, prietelius n. svet. – bičiulis, draugas.

    prieveiksmis

    Būdo priev. nevart. padaryti iš būdvardžių su priesaga -inis, taip pat iš būdvardžių, turinčių vns. vard. galūnę -is, o dgs. naud. -ams: beprasmiai (= be prasmės, beprasmiškai) kovojo, esminiai (= iš esmės, savo esme) panašus, meniniai (= meniškai) brandus, pirmalaikiai (= pirma laiko) įvykdė, plytiniai raudona (= plytų raudonumo, raudonio) spalva, pusbalsiai (= pusbalsiu, puse balso) perskaitė, savalaikiai (= laiku) įvykdė planą, šimtaprocentiniai (= šimtu procentų) pataikė, vidujiniai (= vidujai, vidumi) panašūs. Žr. -iniai, -ai;

    būdo priev., padaryti iš esamojo 1. veikiamųjų dalyvių – kai kur geriau iš neveikiamųjų dalyvių: erzinančiai (= erzinamai) veikė, įtikinančiai (= įtikinamai) įrodyti, niekinančiai (= niekinamai) pažvelgė, įžeidžiančiai (= įžeidžiamai) pasielgė.

    Vart.: apymažiai liko, pasiutusiai gražus, atsakančiai padirbo.

    Nevart. daikto ar veiksmo kokybei žymėti vietoj kokybės būdv., padarytų iš valstybių ar miestų pavadinimų: sterkas lietuviškai (= lietuviškai paruoštas sterkas), sriuba charčio gruziniškai (= gruziniška charčio sriuba), viščiukai vilnietiškai (= vilnietiški, vilnietiškai kepti viščiukai), skyrybos itališkai (= itališkos skyrybos, skyrybos pagal italus).

    Vart.: Dainavo vokiškai. Kaip gerai tu dar prisimeni žemaitiškai.

    Kiekybės priev. daugiau, mažiau, aukščiau, žemiau, viso nevart. su skaitvardžiais be priel.: Gavo daugiau tūkstančio (= daugiau kaip; daugiau negu tūkstantį; per tūkstantį; tūkstantį su viršum). Keičia butą ne aukščiau 3-čio aukšto (= ne aukščiau kaip 3-ame aukšte). Viso (= Iš viso) buvo 3 litai.

    Vart.: Jis gavo daugiau, aš mažiau.

    Priežasties, tikslo, laiko priev. nevart. su įvardžiu tai: kažkodėl tai (= kažkodėl), kažkada tai (= kažkada)Žr. tai.

    Nevart. prieveiksmiškai vietininkai pagrinde, esmėje, daugumoje, rezultate…: Oras daugumoje (= daugiausia) be kritulių. Mes pagrinde (= iš esmės, iš tikrųjų, tiesą sakant,) visi važiuosim. Visumoje (= Apskritai) darbas vertintinas teigiamai. Herojus esmėje (= iš esmės) teigiamas. Žr. vietininkas.

    priežastis – nevart. r. „pagrindas, pamatas, laidas“: Sėkmingos sėjos priežastis (= pagrindas, pamatas, laidas) – naujoviškas darbų organizavimas.

    Vart.: Ligos priežastis – persišaldymas. Aš buvau jos linksmumo priežastis. Neatvyko dėl pateisinamos priežasties.

    priėmimas – nevart. r. „vartojimas, gėrimas, davimas…“: Nesutinka su vaistų priėmimu (= davimu, vartojimu) prieš valgį.

    Vart.: Vaistažolių priėmimo punktas. Nuoširdus svečių priėmimas.

    prigalvoti – nevart. r. „sugalvoti“: Prigalvokime (= Sugalvokite) šiam atvejui pavyzdžių. Žr. pri-.

    Vart.: Visko prigalvojau, kad taip ilgai negrįžai. Jis ir pasakų, ir dainų visokių prigalvojo.

    prigimtas – geriau įgimtas.

    prigulėti – nevart. r. „priklausyti, priderėti, pareiti“: Tie pinigai jam priguli (= priklauso, pridera; Tai jo pinigai). Tai priguli (= priklauso, pridera, pareina) ne nuo žmogaus valios.

    Vart.: Prigulėsi, kai pasensi. Jau prigulėjau keltis reikia.

    priimti – nevart. r.: 1. „gerti, vartoti“: Vaistus reikia priimti (= gerti, vartoti) prieš valgį;

    2. „praustis, maudytis, gydytis“: Priėmiau šaltą dušą (= Išsimaudžiau po šaltu dušu, šaltame duše). Priiminėjome purvo, saulės vonias (= Gydėmės purvo, saulės voniomis);

    3. „sakyti, tarti, pasirinkti“; Dabar priimame (= tarkime, sakykime), kad ši reakcija teigiama. Priėmę (= Pasirinkę) naują mastelį, atliekame skaičiavimus;

    4. „vertinti, suprasti, suvokti“: Skaitydamas kūrinį išspausdintą, visai kitaip jį priimi (= supranti, vertini);

    geriau nevart. r. „būti įprasta“: Tais laikais taip buvo priimta (= įprasta) elgtis. Gamtos turtai yra priimta (= įprasta) vadinti gamtiniais resursais;

    priimti dėmesin, domėnatsižvelgti, įsidėmėti, atkreipti dėmesį, susipažinti su kuo: Priimant dėmesin (= Atsižvelgiant į tai), kad… Priimtas dėmesin direktoriaus pareiškimas (= Atkreiptas dėmesys į, atsižvelgta į direktoriaus pareiškimą). Priimti domėn (= Atsižvelgti į) šiuos kriterijus (Paisyti šią kriterijų; Vadovautis šiais kriterijais). Siunčiame ministro raštą ir prašome jį priimti dėmesin (= su juo susipažinti, atkreipti į jį dėmesį);

     priimti priemonesimtis priemonių: Reikia priimti priemones (= imtis priemonių) gerinti mitybą;

    priimti priesaikąduoti priesaiką: Kursantai priėmė (= davė) karinę priesaiką.

    Vart.: Karininkas priėmė kursantų priesaiką;

    priimti už pagrindą priimti pagrindu (pamatu), kaip pagrindą (pamatą): Siūlau priimti už nutarimo pagrindą (= pagrindu, pamatu, kaip pagrindą, pamatą). Žr. už;

    priimti žiniaisusipažinti, paisyti: Priimkite jūsų žiniai šį įsakymą (= Susipažinkite su šiuo įsakymu [ir jį vykdykite]);

    priimti nutarimą, sprendimą, papildymus… || nutarti, nuspręsti, papildyti…: Posėdis priėmė nutarimą (nutarimo tekstą).

    Vart.: Gražiai priėmė svečius. Priėmė gyventi, mokytis, dirbti… Priėmė užsakymą, projektą, rezoliuciją… Daug medaus šįmet priėmėm. Rytoj tave priimsiu prie darbo. Nepriimk nieko už pikta.

    priimtuvasimtuvas: Matuoja vandens priimtuvų (= imtuvų), magistralinių griovių plotį, ilgį. Jūsų organai yra tik priimtuvai (= imtuvai). Žr. pri-;

    radijo priimtuvasradijo imtuvas.

    prikimšti – nevart. su įnagininku netiesioginio objekto reikšme: Piniginė litais (= litų) prikimšta. Knygomis (= Knygų) visą lentyną prikimšo. Parduotuvė prikimšta dešromis (= dešrų). Žr. įnagininkas.

    Vart.: Visą kluoną savo rankomis prikimšau. Užmigau su prikimšta burna.

    priklausyti || pareiti || priderėti: Tai priklauso (pridera, pareina) tik nuo jūsų.

    priklausomybė – kai kur geriau priklausymas: Didžiuojasi savo priklausomybe (= priklausymu) prancūzų nacijai. Siųsti dokumentus pagal priklausomybę (= kam priklauso).

    Vart.: Priklausomybė tarp srovės ir įtampos.

    priklus n. svet. – nesmagus, netikęs, nemalonus, šleikštus, bjaurus…: prikIi (= nemaloni, netikus, nešvari) moteris, priklus (= šleikštus) maistas, priklus (= šleikštus, bjaurus) kvapas. Priklu (= Bjauru, šleikštu, nemalonu) žiūrėti į tokį valgį.

    prikrauti – nevart. su įnagininku objektine reikšme: Vežimas prikrautas šienu (= šieno). Stalas visas valgiais (= valgių) prikrautas. Žr. įnagininkas.

    Vart.: Su žodžiais maišelio neprikrausi. Su šakėmis pilną šalinę prikrovė.

    prikuska n. svet. – priekanda: Arbata su prikuska (= priekanda; atsikandant cukraus geriama).

    prileisti – nevart. r.: 1. „tarti, sakyti, manyti, įsivaizduoti“: Galima prileisti (= manyti), kad toks paprotys buvo žinomas. Prileiskim (= Tarkim, sakykim, sakysim, įsivaizduokim), kad tiesės susikerta. Žr. leisti;

    2. „padaryti, leisti atsirasti“: Gamykloje prileista (= padaryta, pagaminta, atsirado) daug broko. Vadovas prileido daug trūkumų (= leido atsirasti, neužkirto kelio trūkumams).

    Vart.: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo. Lankos prileistos gyvulių. Prileido prie egzaminų. Prisileido viščiukų. Prileisk alaus ąsotį…

     prilygti prie ko r. „pasidaryti, būti lygiam kam“ – geriau prilygti kam: Tas pasakymas prilygsta prie melo (= melui).

    Vart.: Tu neprilygsti prie visų, t. y. nepritinki.

    primelžisprimilžis.

    primieravimas hibr. – primatavimas; prastas primieravimas (= primatavimas). Žr. primieruoti.

    primierka n. svet. – primatavimas: Pirmoji primierka (= Pirmasis pri(si)matavimas). Buvau ant primierkos (= prisimatuoti). Žr. primieruoti.

    primieruoti hibr. – primatuoti: Reikėjo primieruoti (= pri(si)matuoti) suknelę. Žr. mieruoti(s).

    principe n. vert. – iš principo, iš esmes: Principe (= Iš principo) sutinku. Principe (= Iš principo) pirmasis uždavinys sprendžiamas taip. Žr. vietininkas.

    principialinis – geriau principinis: principialinis (= principinis) klausimas. Žr. -alinis.

    principiniai priev. – iš principo, iš esmės. Žr. -iniai.

    pripildymaspildymas: Sifonų pripildymas (= pildymas, pildome sifonus, sifonų pildykla). Žr. pri-.

    pripildyti kuopripildyti ko: Visą kiemą pripildė žmonėmis (= žmonių). Tas krosnis pripildo rūda ir anglim (= rūdos ir anglių). Žr. įnagininkas.

    Vart.: Kitų rankomis pripildė savo aruodus.

    pripliusuotipridėti, kalbėti dar ir apie: Prie visų lengvatų pripliusuokime (= pridėkime; Šalia visų lengvatų kalbėkime dar ir apie) nemokamą gydymą.

    pripuolamasatsitiktinis: Bruožus pažymi esant ne pripuolamus (= atsitiktinius), bet esminius. Gavau pripuolamo (= atsitiktinio) darbo.

    prirengti – nevart. r. „parengti“: Tėvai mane prirengė (= parengė) egzaminui. Prirengiamieji (= Parengiamieji) kursai.

    Vart.: Tiek prirengė vaiką, užtat toks sušilęs. Prirengė vaišių, prigamino.

    pririšimas – nevart. r. „pritaikymas, atitikimas, susiejimas“: plano pririšimas (= pritaikymas, priderinimas) prie objekto (susiejimas, sąsaja su objektu).

    Vart.: gyvulio pririšimas.

    pririšti – nevart. r. „pritaikyti, priderinti, atitikti“: Planas nepririštas prie (= neatitinka) tikrovės. Pririšome (= Pritaikėme, priderinome) projektą prie vietos sąlygų.

    Vart.: Karvę pririšo palaukėje. Prisirišęs tas žmogus prie manęs.

    prirodymas n. vert. – įrodymas: Daug buvo prirodymų (= įrodymų).

    prirodyti – nevart. r. „įrodyti“: Jo kaltę prirodė (= įrodė).

    Vart.: Tie svečiai visokių juokų prirodė. Prirodyk pieningą karvę. Žr. pri-.

    prirūkyti – nevart. r. „pridegti (cigaretę)“: Vaiką subartų, o dar duoda prirūkyti (= pridegti).

    Vart.: Kambary buvo prirūkyta.

    prisėdimas – nevart. r. „pritūpimas“: Pirmaisiais taktais reikia atlikti du prisėdimus (= pritūpimus).

    Vart.: Prisėdimas prigulimas tų žmonių festivalyje.

    prisidengti – nevart. r. „apsimesti, dėtis“: Dalis jų, prisidengdami (= apsimesdami, dėdamiesi) nuskriausti, palieka šalį.

    Vart.: Būstą prisidengę tokiomis nendrėmis. Prisidengė kito vardu.

    prisidėti kamprisidėti prie ko: Rašytojas daug prisidėjo šiems ryšiams tobulinti (= prie šių ryšių tobulinimo).

    prisieiti, priseiti – nevart. r. „tekti, reikėti, prireikti, atsitikti“: Kitą kartą vėl prisieis (= teks, reikės) važiuoti. Taip prisiėjo (= atsitiko), kad jis nespėjo išvažiuoti.

    Vart.: Prisiėjau šiandien per dieną eidamas.

    prisijungti – geriau nevart. r. „prisidėti, dėtis“: Prie jų prisijungė (= prisidėjo) budintis chirurgas. Visiškai prisijungiu (= prisidedu, deduosi) prie jūsų nuomonės (pritariu jūsų nuomonei).

    Vart.: Negyvasis gipsas labai iš lėto teprisijungia vandenį.

    prisilaikyti – nevart. r.: 1. „laikytis“: Parko lankytojai turi prisilaikyti (= laikytis) elementariausių elgesio taisyklių. Reikia prisilaikyti (= laikytis) įstatymų, gatvių eismo taisyklių, dietos, režimo, grafiko… Žr. pri-;

    2. „būti, gyventi, veistis“: Kurioj vietoj prisilaiko (= būna, gyvena, laikosi, veisiasi) tie žvėrys?

    Vart.: Eina kaip girtas, tvoros prisilaikydamas. Jis prie pinigo prisilaiko (turi pinigų). Ugnis prieš šaltį prisilaiko. Prisilaikyk nuo gėrimo, nuo valgio.

    prisiliesti ko || prisiliesti prie ko: Ko prisilietei manęs (prie manęs) ir taip išsigandai?

    prisiminti apie kąprisiminti ką: Prisiminkite apie pagrindinio veikėjo (= pagrindinio veikėjo) kančias. Žr. apie.

    prisipažinti: prisipažinti meilėje (= meilę, mylinčiam, kad myli, mylintis, mylįs). Žr. vietininkas.

    prisirišimas kamprisirišimas prie ko: Vaikų prisirišimas tėvams (= prie tėvų) negali būti stimuliuojamas materialinės naudos. Žr. naudininkas.

    prisirišti – nevart. r.: 1. „prisivilioti“: Tą vyriškį ji numatė prisirišti (= prisivilioti) pataikaudama;

    2. „atitikti“: Projektas gerai prisirišo prie objekto (= atitiko objektą). Tašką plane pririšame prie viršūnės (= susiejame, sujungiame su viršūne).

    Vart.: Prisirišo karvę ir nuėjo sau. Prisirišęs prie tėvo.

    prisitaikyti kamprisitaikyti prie ko: Šie augalai nepajėgė prisitaikyti naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų). Žr. naudininkas.

    prisiųsti – nevart. r. „atsiųsti“: Tos knygos buvo prisiųstos (= atsiųstos) redakcijai. Prisiuntė (= Atsiuntė) pinigų, laišką, raštą, telegramą, paaiškinimą… Žr. pri-.

    Vart.: Prisiuntė knygų, neturiu kur dėti.

    priskaičiuoti – nevart. r.: 1. „apskaičiuoti, suskaičiuoti“: Jau pirmąjį atlyginimą ir man priskaičiavo (= apskaičiavo). Žr. pri-;

    2. „turėti, būti, įeiti į ką, būti į ką įtrauktam“: Organizacija priskaičiuoja (= turi) vos 5 narius (Į organizaciją įeina vos 5 nariai). Žemė į pagrindines gamybos priemones nepriskaičiuojama (= neįeina, neskiriama prie… priemonių, neįtraukiama į… priemones). Į mūsų fondą priskaičiavo (= pervedė) 1000 Lt.

    Vart.: Prie algos ir premiją priskaičiavo.

    prisotinti kuo – kai kur geriau prisodrinti ko: Neatgaivino ir drėgme prisotintas (= drėgmės prisodrintas) vėjelis. 

    prispaudėjas – (pri)spaudiklis. Žr. -ėjas.

    pristatyti – kai kur geriau pateikti: Statistikos valdyba laiku nepristatė (= nepateikė) duomenų. Stojantieji pristato (= pateikia) šiuos dokumentus.

    Vart.: Pristatė kopėčias prie lango. Pristatė daug namų. Pristatė prie darbo. Prekės pristatomos į namus. Pristatė apdovanoti.

    pryšakys, prišakys tarm. – priešakys.

    pritaikyti – geriau naudoti: Tame darbe reikia praktiškai pritaikyti (= naudoti) turimus įrenginius;

    eigos veikslo r. geriau be priešdėlio: Mokslo darbai bus plačiai pritaikomi (= taikomi) technikoje. Pritaikyti (= Taikyti) naują metodą, būdą, sankciją… Žr. veikslai.

    Vart.: Durims raktą pritaikė. Pritaikė naują išradimą. Vadovėlis pritaikytas vidurinei mokyklai.

    pritraukti – nevart. r.: 1. „įtraukti“: Tai veiksminga priemonė moksleiviams pritraukti sporto varžyboms (= įtraukti moksleivius į sporto varžybas). Pritraukė prie visuomenei naudingo darbo (= Įtraukė į visuomenei naudingą darbą). Žr. pri-;

    2. „pasitelkti“: Be komunalinių įmonių, į darbą pritraukiamos (= pasitelkiamos) ir kitos organizacijos.

    Vart.: Pritrauk kėdę prie stalo. Klijai gerai pritraukė. Daug tankų pritraukė į frontą. Jo vienas pirštas pritrauktas.

    pritvirtinti – nevart. r. „skirti, paskirti, prirašyti, patvirtinti“: Pritvirtinti (= Skirti, paskirti) prie grupės (grupei) vadovą. Doktorantą pritvirtino (= priskyrė, prirašė) prie mūsų katedros (paskyrė mūsą katedrai).

    Vart.: Jau sijas pritvirtino prie sienų. Valtį pritvirtino prie stulpo.

    privatiškasprivatus: privatiškas (= privatus) reikalas. Žr. -iškas.

    privesti – nevart. r.: 1. „atlikti, padaryti iki galo“: Liga priveda prie negrįžtamų sąnario pakitimų (= nepataisomai sugadina sąnarį). Privedė darbą prie galo (= Dirbo, padirbo iki galo);

    2. „nurodyti, duoti“: Prive(= Nurodė, davė, pasakė) daug pavyzdžių.

    Vart.: Privedė karvę prie tvoros ir pririšo. Privedė mane prie stalo. Mat prie ko degtinė priveda.

    pro gal. priel. – geriau nevart.: 1. tarpininkavimui žymėti: Šneka pro (= per) radiją, pro (= per, į) mikrofoną, rodo pro (= per) televizorių;

    2. kokybei žymėti: Veidas baltas, net pro mėlynumą (= baltas į mėlynumą, mėlynai baltas).

    Vart. žymint: 1. judėjimą pro šalį: Ėjoms pro pat lazdynus. Važiavome pro Kauną;

    2. veiksnią kiaurai ką nors: Eina pro duris, vartus. Geria pro šiaudą;

    3. veiksmo būdą: Kalba pro (per) nosį. Prašo pro ašaras.

    problema || klausimas.

    problematinis – geriau probleminis. Žr. -atinis.

    problematiškas – geriau problemiškas.

    produkcija – geriau nevart. vietoj konkretaus žodžio: Vienos karvės produkcija (= pienas) netelpa į kibirą.

    Vart.: Bendroji pramonės produkcija. Gamyklos produkcija vertinama labai gerai.

    produktyvinis – geriau produktyvus: produktyvinis (= produktyvus, našus) darbas. Žr. -yvinis.

    profbiuras – geriau profsąjungos biuras. Žr. sudurtiniai žodžiai.

    profgrupė – geriau profsąjungos grupė. Žr. sudurtiniai žodžiai.

    profgruporgas – geriau (profsąjungos) grupės organizatorius, vadovas. Žr. sudurtiniai žodžiai.

    profiliuojantisprofilinis: profiliuojanti (= profilinė) katedra, disciplina.

    profkomas, profkomitetas – geriau profsąjungos komitetas. Žr. sudurtiniai žodžiai.

    proftechninis – geriau profesinis techninis: proftechninė (= profesinė technikos) mokykla. Žr. sudurtiniai žodžiai.

    programuotas – nevart. r.: 1. „programinis“: Programuotos (= Programinės) horizontalaus šlifavimo staklės;

    2. „programuojamasis“: Programuoto (= Programuojamojo) valdymo staklės (kai kartu veikia skaičiavimo įrenginys).

    Vart.: programuotas mokymas.

    progresyvinis: progresyvinės (= naujos, šiuolaikinės) medžiagos.

    progresuojančiai vis labiau: Organizmas progresuojančiai (= vis labiau) išsenka.

    propagandistas || propagandininkas. Žr. -istas.

    proporcionalinis – geriau proporcingas. Žr. -alinis.

    proporcionalus – geriau proporcingas.

    prorabas, prarabas n. svet. – (darbų) vykdytojas.

    prosai n. svet. – soros.

    prosas n. svet. – lygintuvas, laidynė.

    provokatorinis – geriau provokacinis. Žr. -orinis.

    prūdas n. svet. – tvenkinys, kūdra.

    psichiniai priev. – psichiškai: Psichiniai (= Psichiškai) nesveikas žmogus. Daro didelį įspūdį psichiniai (= psichiškai, psichinį įspūdį, įspūdį psichikai). Žr. -iniai.

    psichologinis – nevart. r. „psichinis“: Psichologinė (= Psichinė) ligonio būklė patenkinama. Šis psichologinis (= psichinis) procesas jau yra liga.

    Vart.: psichologinis reiškinys, psichologinis romanas.

    pšeno (kruopos) n. svet. – soros, sorų kruopos.

    pundas, pundulys, pundelis n. svet. – ryšulys, ryšelis (žabų, linų), pakas.

    pusapvalus,-i n. dirbt. – pusapvalis, –ė.

    pusbliūdis hibr. – pusdubenis. Žr. bliūdas.

    pusbonkė, pusbonkis hibr. – pusbutelis, ketvirtukas. Žr. bonka.

    pusdalyvis – nevart. žymėti ne kartu su tarinio veiksmu vykstančiam veiksmui: Įstojo į mokyklą, čia baigdamas (= ir čia baigė) šešias klases. Caro valdžia jį suseka, įkalindama (= ir įkalina) Kauno kalėjime. Jauni negrai eina dirbti baltiesiems, žvejodami jiems (= negrai eina žvejoti baltiesiems).

    Vart. antrajam to paties veikėjo veiksmui, vykstančiam kartu su tarinio veiksmu, žymėti: Dirbdamas sušilau. Gulėjo lovoje, sunkiai alsuodamas.

    Pusdalyvio veiksmas gali: 1. priklausyti nuo tarinio veiksmo: Jis nuvargo ranką, begaląsdamas kirvį;

    2. nepriklausyti nuo tarinio veiksmo: Kiaulės žviegdamos bėga namo;

    3. rodyti tarinio veiksmo būtiną padarinį: Jis pradūlinėjo per visą dieną, nieko gero nepadirbdamas.

    pusė – geriau ypatybė, ypatumas, ypatingumas, savybė: Rašoma apie gerąsias ir blogąsias jo puses (= ypatybes). Susiduriame su menkai žinomomis gyvybės pusėmis (= žinomais gyvybės ypatumais)

    charakterizuoti iš teigiamos (neigiamos) pusės – geriau charakterizuoti (apibūdinti) teigiamai (neigiamai): Jį galima charakterizuoti (apibūdinti) tik iš teigiamos pusės (= teigiamai)

    Vart.: Pusė kilogramo. Mažesnę pusę suvalgė. Gyvena anoje pusėje Nemuno. Važiuok į tą pusę. Į mūsų pusę perėjo. Iš mano pusės gali būti ir namuose.

    pusiau: kai kur geriau sudurt. žodis: pusiau automatinės mašinos – pusautomatės m., pusiau rūkyta dešra parūkyta d. …

    Vart.: Padalijo pusiau. Perpjovė obuolį pusiau. Kalba pusiau miegodamas. Uogos pusiau prisirpusios;

    pusiau su bėda n. vert. – iš bėdos, pusė bėdos, bėdos verčiamas, bėdai verčiant, bėdai privertus: Ir aš pusiau su bėda (= iš bėdos) ėmiau skaityti. Rašinys pusiau su bėda (= pakenčiamas, pusė bėdos).

    pusiausvirinis,-ėpusiausviras, -a.

    pusryčiai: pirmieji pusryčiai (= pusryčiai), antrieji pusryčiai (= priešpiečiai).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *