m

      madnas n. svet. – madingas, madinis: Tavo batai nemadni (= nemadingi).

madoj(e) n. vert. – mada, madinga: Dabar madoj(e) (= mada, madinga) važiuoti kas sekmadienis grybauti. Tokie kaklaraiščiai jau ne madoj(e) (= nemadingi, ne mada). Žr. vietininkas.

maikė n. svet. – marškė, marškučiai; sportinukai; marškinėliai.

maininkauti – geriau mainikauti: Jis čia viskuo maininkauja (= mainikauja).

maistinės bulvės – geriau valgomosios bulvės.

maišytojas – nevart. r. „maišytuvas“ prietaisui pavadinti: Smėlio maišytojas (= maišytuvas) užsikimšo. Žr. -tojas.

Vart. asmeniui, veikėjui pavadinti: Smėlio maišytojas neturi stovėti prieš vėją.

maitinimas – nevart. r. „maistas“: Mokiniai aprūpinami nemokamu maitinimu (= maistu, nemokamai maitinami).

Vart.: Gamykla rūpinasi savo darbininkų maitinimu.

makaronų gaminių laužas – geriau makaronų lūženos, trupiniai.

makavykas n. svet. – samanėkas, šilinis, geltonasis baravykas.

makrūzas n. svet. – ilgauodegė (tokia žuvis).

maksimalinis – geriau maksimalus: Maksimalinis (= Maksimalus) uždarbis. Žr. -alinis.

maksimalistinis – geriau maksimalus, didžiausias: Visados kėlė sau maksimalistinius (= maksimalius, didžiausius) reikalavimus.

maldaujančiai – geriau maldaujamai, maldaudamas: Jis maldaujančiai (= maldaujamai, maldaudamas) pažiūrėjo į mane. Žr. prieveiksmis.

mandagus : mandagus elgesiumandagus, mandagaus elgesio: Berniukas buvo mandagus elgesiu (= mandagaus elgesio, mandagus).

mandras, mandrus – geriau gudrus, išpuikęs, išdidus: Labai jau jis mandras (= išpuikęs, išdidus) pasidarė.

mandravoti hibr. – gudrauti, rodytis didžiam, puikuotis: Tu čia daug nemandravok (= nesididžiuok, negudrauk) esi toks kaip ir visi. Žr. -avoti.

mandražytis n. svet. – sumišti, sutrikti: Jis kažko susimandražijo (= sumišo, sutriko).

mandriai – geriau išdidžiai, pasipūtusiai: Pasimokęs mieste, ėmė labai mandriai (= išdidžiai, neįprastai) šnekėti.

manketas, mankietas svet. – geriau rankogalis, atvartas, atlankas: Marškinių mankietai (= rankogaliai) jau atbrizgo. Siūkite kelnes be mankietų (= atvartų, atlankų).

mantelis, manto n. svet. – paltas, puspaltis, apsiaustas: Kur tokį gražų mantelį (= paltą, puspaltį, apsiaustą) gavai?

manžetas n. svet. – rankogalis, atvartas. Žr. manketas.

markė – nevart. r, „(pašto) ženklas, ženkliukas“: Nuo voko nulupta markė (= pašto ženklas, ženkliukas).

Vart.: Mačiau naujos markės automobilį.  Aukščiausios markės prekės.

maršrutas:

diametralinis maršrutas spec. – geriau skersinis ir išilginis maršrutas;

švytuoklinis maršrutas spec. – geriau abipusis, tranzitinis maršrutas.

masė: didelė masė – geriau didelis kiekis, labai daug (ypač buitinėje kalboje): Negalima sukaupti didelės masės (= didelio kiekio, labai daug) įvairių prekių vienoje kaimo parduotuvėje.

masiniai priev. – masiškai: Masiniai (= Masiškai) ir organizuotai dirbamas aiškinamasis darbas įmonėse. Tuos žaislus greitai pradėsime masiniai (= masiškai) gaminti. Žr. -iniai.

masyvas – geriau nevart. r. „kiekis, gausa“: Publikacijų bei kitos informacijos masyvas (= kiekis, gausa).

Vart.: Miško masyvas.

masyvinis – geriau masyvus: Masyvinės (= Masyvios) kambario durys užsidarė. Žr. -yvinis.

masliukas n. svet. – ilgapilvis, glezas, gleizokas, gličas.

mašinistė – geriau nevart. r. „mašininkė“: Įstaigai reikalinga mašinistė (= mašininkė).

Vart.: Iš garvežio pasirodė mašinistė.

mašinka n. svet. – mašinėlė. Žr. -ka.

mašna n. svet. – maišelis, kapšas, piniginė, tabakinė: Prisigrūdęs pilną mašną (= piniginę) pinigų. Senam žmogui iš mašnos (= kapšo, tabakinės) tabakas geresnis.

maštabas svet. – geriau mastas, užmojis, dydis: Veiklos platūs maštabai (= mastai, užmojai). Stambaus maštabo (= didelio masto, didelės) kompozicijos.

matančiai – geriau matant, matomai: Jiedu įeis nematančiai (= nematant, nematomi, nematomai). Žr. prieveiksmis.

matematiniai priev. – matematiškai: Matematiniai (= Matematiškai) tiksli išvada. Žr. -iniai.

materialiniai priev. – materialiai: Materialiniai (= Materialiai) suinteresuoti asmenys. Žr. -iniai.

matikas n. svet. – 1. kauptukas: Bulves kaupėm su matikais (= kauptukais);

2. (kepurės) snapelis, priekaktis: Nenoriu kepurės su atplyšusiu matiku (= snapeliu, priekakčiu).

matymas – nevart. r. „požiūris“: Tas kūrinys žavi savo lakoniškumu ir originaliu matymu (= požiūriu).

Vart.: Pažinau jį iš matymo.

matyti:

matyti ką kokiu matyti ką kokį: Ar kas kada jį matė supykusiu (= supykusį)? Žr. įnagininkas; 

matyti sapnus – geriau sapnuoti: Pasakodavo matę (= sapnavę) nepaprastus sapnus.

matomai – nevart. įterptinio žodžio „matyt“ r.: Matomai (= Matyt), mes planą įvykdysime. Matomai (= Matyt, tikriausiai), derlių lėmė kiti veiksniai. Jis, matomai (= matyt, regis), patenkintas žaidė toliau.

Vart.: Padėk grėblį matomai, kad nereikėtų ieškoti.

matoti n. svet. – vyti, vynioti, painioti: Ką tu čia matoji (= vynioji, painioji) tą virvę?! Katinas siūlus matoja (= painioja).

matroska n. svet. – jūrinikė (tokia palaidinė).

matuoti – nevart. su abstrakčių daiktavardžių įnag.: Sportininko vertė matuojama tik jo sportiniais sugebėjimais (= Sportininkas vertinamas tik pagal sportinius sugebėjimus).

Vart.: Atstumą matuojame žingsniais. Uogas matavo stiklinėmis.

mazolis n. svet. – Žr. mozolis.

maž, mažu(m) – nevart. r. „gal“: Mažu (= Gal) šiandien ir nelis. Šeši pūdai maž ir (= gal ir) bus.

Vart.: Visą kelią maž tekina bėgau.

maža – dėmenį turinčius sudurtinius būdvardžius geriau vartoti be priesagos -inis ar -iškas: mažalitražinis (= mažalitražis) automobilis, mažareikšmiškas (= mažareikšmis) nusikaltimas. Žr. -inis, -iškas, sudurtiniai žodžiai.

mažai – geriau nevart. r. „nelabai“: Ten gamta mažai (= nelabai) įdomi.

Vart.: Vaikas mažai valgo. Mažai dirbo, o norėjo daug uždirbti. Vart. kanc., moksl.: Mažai nuodingos medžiagos. Mažai judrūs gyviai.

mažesnis ūgiumažesnio ūgio, mažesnis: Tėvas buvo daug mažesnis ūgiu (= mažesnio ūgio, mažesnis)

mažiau su kilm. (ar gal.) – mažiau kaip…: Mažiau šimto (= Mažiau kaip šimtą) neimsiu. Karščio turiu ne mažiau 39 laipsnių (= ne mažiau kaip 39 laipsnius). Ne mažiau mėnesį (= Ne mažiau kaip mėnesį) turėsi gulėti. Žr. kilmininkas; prieveiksmis;

geriau nevart. su įvardžiuotinėmis formomis: Mažiau talentingieji (= Kur ne taip talentingi, ne tokie talentingi) tebėra užmiršti.

Vart. mažesniam kiekiui reikšti: mažiau švelnus, mažiau ryškus, mažiau naudingas || ne toks švelnus, ne toks ryškus, ne toks naudingas. Žr. laipsniai.

medaunykas, medauninkas n. svet. – meduolis.

medicininis : medicininė pagalba – geriau medicinos pagalba: Vairuotojas nesuteikė nukentėjusiajam medicininės pagalbos (= medicinos pagalbos). Žr. -inis.

medžiaga – nevart. r. „straipsnis, publikacija, dokumentas, baigtas darbas“: Už išspausdintas medžiagas (= straipsnius, publikacijas) honoraras bus mokamas vėliau. Kronikinių medžiagų (= straipsnių) negalima vadinti recenzijomis. Reikia susipažinti su bylos medžiagomis (= su bylos dokumentais, su byla).

Vart.: Statybinės medžiagos. Maisto medžiagos. Prisirinkau daug medžiagos straipsniui.

medžiaginiai priev. – medžiagiškai, materialiai. Žr. -iniai.

mėgiamas tarm. – geriau mėgstamas: Jaunimo mėgiamos (= mėgstamos) knygos. Šiandien mūsų menas yra išaugęs ir mėgiamas (= mėgstamas). Parkas tampa mėgiama (= mėgstama) vaikų poilsio vieta. Savo pirmąjį vaidmenį kine laiko mėgiamiausiu (= mėgstamiausiu).

meilė:

meilė prie komeilė kam: Meilė prie vaikų (= Vaikų meilė, meilė vaikams). Žr. prie; 

meilėje prisipažinti vert. – prisipažinti meilę, prisipažinti, kad myli. Žr. vietininkas.

melagingas – geriau nevart. r. „netikras“: Kiek pražudėt mažų kūdikių, aukodami melagingiems (= netikriems) dievaičiams.

Vart.: Byloje buvo ir melagingų parodymų.

menas – geriau nevart. r. „dailė“ (termino r.): Meno mokykla (= Dailės mokykla, jei ten mokoma skulptūros, grafikos, tapybos, audimo meno, bet nėra muzikos, choreografijos, teatro meno ir pan. specialybių).

Vart.: Muzika yra garsų menus. Vilniaus Čiurlionio meno mokykla (joje mokoma ne lik vaizduojamojo meno, bei ir muzikos, choreografijos ir kt.);

meno darbuotojas – kai kur geriau menininkas. Žr. darbuotojas.

meniniai priev. – meniškai: Meniniai (= Meniškai) brandus kūrinys. Žr. -iniai.

meninis : meninė saviveikla – geriau meno saviveikla. Žr. -inis.

meniu || valgių sąrašas, valgiaraštis.

mentolasmentolis: Nuo slogos į nosį lašiname mentolo (= mentolio).

menzurka n. svet. – menzūrėlė. Žr. -ka.

mereška n. svet. – peltakys: Marškiniai papuošti siaurom mereškom (= siaurais peltakiais, kiauručiais).

mereškuoti hibr. – peltakiuoti: Nosinės mereškuoti (= peltakiuoti) nemoka.

mergelka hibr. – mergiotė, mergiščia, mergina: Susikvietę mergelkų (= mergiočių, merginų) ir šoka. Žr. -ka.

mergička hibr. – mergaitė, mergytė, mergiotė, mergina: Mergiškos (= Mergaitės, merginos), einam į miestą! Žr. -ka.

meridialinis n. dirbt. – meridianinis.

merlėmarlė: Pirštą merle (= marle) apsirišęs.

merlūza n. svet. – jūros lydeka.

mėsa – nevart. su priesagos -iena žodžiais, kurie patys pasako mėsos rūšį: Parduotuvėje parduodama šviežia jautiena mėsa (= jautiena). Padaugėjo kiaulienos mėsos (= kiaulienos). Mėsa stirniena (= Stirniena) tinkama valgyti.

metai:

nevart.: 1. paprastas kiekinis skaitvardis su žodžiu metai: penki metai (= penkeri metai), du metai (= dveji metai);

2. dešimtmečiui žymėti junginys, sudarytas iš praėjusio dešimtmečio sudurtinio pavadinimo ir žodžio metai, – einamojo dešimtmečio pavadinimas žodžių junginiu: Į šį darbą įsitraukėme apie penkiasdešimtųjų metų (= šeštojo dešimtmečio) vidurį. Žr. skaitvardis.

metodinis: metodinis kabinėtas – geriau metodikos kabinetas. Žr. -inis.

mezgimas – geriau nevart. r. „mezgykla“: Trikotažo mezgimas (= mezgykla, jeigu tai įmonės pavadinimas). Žr. -imas.

Vart.: Trikotažo mezgimas didelio atidumo reikalaujantis darbas.

mielu norusu mielu noru, mielai: Mielu noru (= Su mietu noru, mielai) ir aš ateisiu.

miera n. svet. – 1. dydis, numeris, matmuo: Visi batai vienos mieros (= vieno dydžio, numerio);

2. matas, saikas: Kokia miera (= matu, saiku) matuojate?

3. mastas, matavimo įrankis: Siuvėjas išsiėmė iš kišenės mierą (= mastą, matą);

mierą nuimtipamatuoti: Po savaitės siuvėjas nuėmė miera (= pamatavo).

mieruoti(s) hibr. – 1. matuoti(s), derinti(s); 2. seikėti: Liepė gerai mieruotis (= matuotis) batus. Avižas mieravo (= seikėjo) kibirais.

miesčionis – nevart. r. „miestietis, miesto gyventojas“.

Vart.: Miesčionis stoja piestu prieš tuos, kurie nori patarti, kaip jam nedera elgtis.

miesčionka hibr. – miesčionė. Žr. -ka.

mikrosužalotos sėklos spec. – geriau mažai, nežymiai sužalotos sėklos.

mikrošiltnamis spec. – geriau mažas šiltnamis.

mikroskopiniai priev. – mikroskopiškai: Mikroskopiniai (= Mikroskopiškai) mažas. Žr. -iniai.

mikseris spec. techn. – maišytuvas.

mylėti – nevart. r. „mėgti“: Kazys labai mylėjo (= mėgo) dviračių sportą. Myli (= Mėgsta) uogas, pieną, išgerti, pavalgyti. Myli (= Mėgsta) pramogas, dainuoti, knygas skaityti, klausytis muzikos;

geriau branginti, vertinti: Myli (= Brangina, vertina) knygas, teatrą, meną.

Vart.: Myli žmones, tėvynę. Jis tiesiog mylėjo poeziją, meną, knygas (be jų negalėjo gyventi).

mylėtojas – nevart. r. ,,mėgėjas“: Sporto pramogų mylėtojas (= mėgėjas). Degtinės, vaisių mylėtojas (= mėgėjas);

geriau vertintojas, brangintojas, gerbėjas: Didelis meno, muzikos, poezijos mylėtojas (= vertintojas, brangintojas, gerbėjas). Žr. mylėti.

Vart.: Tėvynės mylėtojas. Vaikų mylėtojas.

miniatiūrizuoti – geriau miniatiūrinti: Menas miniai minetiūrizuoja (= miniatiūrina) gamtą. Žr. -izuoti.

minimalinis – geriau minimalus (is): Minimalinis (= Minimalusis) tarifas. Žr. -alinis.

minkštas – geriau lengvas, švelnus: Minkštas (= Lengvas, švelnus) kamuolio metimas. Minkštas (= Lengvas, švelnus) aparato nusileidimas Mėnulyje. Minkštai (= Lengvai, švelniai) nusileido kitoje planetoje.

Vart.: Minkštas molis. Jis minkštos širdies. Šiandien oras minkštas.

minkštintojas – nevart. r. „minkštinamosios medžiagos“: Įdėk į dažus minkštintojo (= minkštiklio, minkštinamosios medžiagos). Žr. -tojas.

Vart. asmeniui, kuris ką nors minkština, pavadinti.

minogė n. svet. – nėgė (tokia žuvis).

minusuoti spec., kanc. – geriau atimti: Bus minusuojami (= atimami) ir kiti taškai.

minutinė pertraukėlė – geriau minutės pertraukėlė: Svečių komanda paėmė minutinę (= minutės) pertraukėlę. Žr. -inis.

mirgėti kuo || nuo ko: Visas laukas mirgėjo žmonėmis (nuo žmonių).

Vart. tik mirgėti nuo ko r. „raibuliuoti, raibti“: Nuo saulės akyse mirga. 

mirti:

mirti badu || mirti iš (nuo) bado; 

mirti dėl tėvynės || mirti už tėvynę.

mirtingas – nevart. r. „mirtinas“: Mirtingas (= Mirtinas) ginklas. Mirtinga (= Mirtina, mirtinė) liga. Mirtingos (= Mirtinos) grumtynės su grobikais.

Vart.: Visi žmonės mirtingi.

misingis n. svet. – žalvaris.

mislyti, mislinti n. svet. – manyti, tarti, galvoti, mąstyti.

mišinyje – nevart. r. „sumaišytas“: dujos mišinyje su oru (= sumaišytos su oru, dujų su oru mišinys) gali sprogti. Kai kurie pesticidai gerai veikta mišinyje (= sumaišyti) su mineralinėmis trąšomis. Žr. vietininkas.

Vart.: Vištos pasislėpė avižų mišinyje.

mitybinės sąlygos – geriau mitybos sąlygos. Žr. -inis.

močeklapis, močialapis hibr. – šalpusnis: Prie tvenkinio augo močeklapiai (= šalpusniai).

moderniškasmodernus, naujoviškas: Naujuose, moderniškuose (= moderniuose) pastatuose įsikūrė bibliotekos. Žr. -iškas;

moderniškaimoderniai, naujoviškai: Moderniškai (= Moderniai, naujoviškai, madingai) pasiūta suknelė.

modernizuoti – geriau moderninti. Žr. -izuoti.

moiva n. svet. – smulkiažvynė stinta (tokia žuvis).

mokėjimas – nevart. r. „įmoka“: Išaugo mokėjimai (= įmokos) į biudžetą.

Vart.: Mokėjimas į biudžetą dar nesibaigė.

mokyklą-internatas – geriau internatinė mokykla. 

mokytis ką || mokytis ko: Mokytis matematikos, kalbų, amato (norint to dalyko pramokti). Mokosi matematiką, lietuvių kalbą (užduotą dalyką, konkretų skyrių, visą užsibrėžtą dalyką).

mokytojinis n. vert. – mokytojų: Mokytojinė (= Mokytojų) konferencija. Žr. -inis. 

mokytojystė dirbt. – geriau mokytojavimas. 

moksliniai priev. – moksliškai: Viską reikia moksliniai (= moksliškai) pagrįsti. Žr. -iniai.

mokslinis darbuotojas – geriau mokslo darbuotojas, mokslininkas. Žr. -inis. 

moksliškas – nevart. r. „mokslinis, mokslo srities“: Astrologija neturi jokio moksliško (= mokslinio) pagrindo.

Vart. r. „susijęs su mokslu“: Moksliškas pasakymas. Moksliškas gamtos aiškinimas.

momentalinis – geriau momentinis, momentalus: Momentalinis (= Momentinis, momentalus) įspūdis. Žr. -alinis. 

momentiškas; momentiškumas dirbt. – geriau momentalus, momentinis, staigus; momentalumas, staigumas. 

monaimanai: Monų (= Manų) košė. 

monas n. svet. – 1. šmėkla, vaiduoklis: Dabar visi monai (= šmėklos, vaiduokliai) išnykę;

2. burtai, kerai: Tai velnio monai (= kerai, burtai). Ar tau tie monai (= apgaudinėjimai, tos išdaigos) patiko?

monpasjė svet. – geriau ledinukai (saldainiai). 

monumentalinis – geriau monumentalus, monumentinis. Žr. -alinis.

morai n. svet. – neštuvai (karstui nešti)

morkavas n. svet. – morkinis, morkų spalvos: Morkava (= Morkinė, morkų spalvos) palaidinė. Žr. -avas. 

mostis n. svet. – 1. tepalas: Gavau mosties (= tepalo) nuo vočių;

2. (kortų) spalva, rūšis: Kortos yra keturių mosčių (= rūšių, spalvų)

motininis:

motininė kiaulė (avis)paršavedė (ėriavedė), veislinė kiaulė (avis), vedeklė; 

motininis krūmas, tvenkinysveislinis krūmas, tvenkinys, veisykla.

Vart.: Motininė teisė. Motininės korių akelės.

mozolis, mazolis n. svet. – nuospauda, trynė.

mufta svet. – geriau: 1. mova, įmovas (rankoms nuo šalčio sukišti); 2. spec. mova, sankaba. 

mundštukas, munštukas, muštukas n. svet. – 1. žąslai, žaboklės; 2. kandiklis, rūkiklis (cigaretėms); 3. pūtiklis (pučiamųjų muzikos instrumentų). 

musas svet. – geriau putėsiai: Vyšnių musas (= putėsiai).

muštrinti hibr. – nevart. be niekinamosios ar ironiškos reikšmės: Mūštrina (= Mankština) ant skersinio, ant lygiagrečių.

muzikalinis – geriau muzikinis, muzikos. Žr. -alinis.

muzikuoti – nevart., kai kalbama apie atskirą instrumentą: Muzikuoti (= Skambinti) fortepijonu, gitara. Muzikuoti (= Griežti) smuiku (smuikuoti). Muzikuoti vargonais (= Vargonuoti, griežti vargonais).

Vart., kai kalbama apskritai apie muzikos atlikimą (griežimą, dainavimą).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *