l

      labą rytą, labą dieną, labą vakarą || labas rytas, laba diena, labas vakaras.

labai ir labailabai labai, be galo: Vyko labai ir labai (= labai labai, be galo) atkakli kova. Labai ir labai (= Labai labai) sunku suvokti, kodėl jis taip elgiasi. Apie tą žvaigždyną turime labai ir labai (= labai, visai) nedaug žinią. Žr. ir.

labiau – geriau nevart. su laipsniuojamaisiais žodžiais: Tai jau labiau panašu (= panašiau) į tiesą. Labiau atviras (= Atviresnis) žmogus. Labiau pavojinga (= Pavojingesnė) liga. Labiau sudėtingas (= Sudėtingesnis) uždavinys. Labiau ryškesnis (= Dar ryškesnis) motyvas. Reikia labiau sistemingai (= sistemingiau) dirbti. Žr. laipsniai.

Vart. su nelaipsniuojamaisiais žodžiais: Labiau patyręs žmogus. Labiau paplitęs žodis.

labiausiai – nevart. su žodžiais, šalia kurių negali eiti labai: Labiausiai priešakinės (= Pažangiausios, labiausiai išsivysčiusios) valstybės;

geriau nevart. su laipsniuojamaisiais žodžiais: Labiausiai aktuali (= Aktualiausia) problema. Labiausiai efektyvus (= Efektyviausias) bandymas. Labiausiai ekonomiškas (= Ekonomiškiausias) būdas. Labiausiai perspektyvi (= Perspektyviausia) idėja. Labiausiai svarbūs (=  Svarbiausi) santykiai. Labiausiai toli (= Toliausia) girdėti prie vandens.

Vart. su nelaipsniuojamaisiais žodžiais, šalia kurių gali eiti labai: Labiausiai apleistas darbas. Labiausiai išsilavinęs jaunuolis. Labiausiai nukentėjęs namas.

lageris – įgavęs neigiamą atspalvį, todėl geriau nevart.: kareivių lageris (= stovykla).

lai tarm. – geriau tegu(l), te(): Lai (= Tegul) eina, kad kviečia. Lai gyvuoja (= Tegyvuoja) draugystė!

laikas:

laikas nuo laiko geriau – kartais, retkarčiais, kartkarčiais, kartkartėmis, tarpais: Laikas nuo laiko (= Kartais, retkarčiais, kartkartėmis) Mikas parvažiuodavo į tėviškę. Jis laikas nuo laiko (= dažnai, nuolat, kartais) keičia darbą;

laike mėnesio, pamokos, pietų, pokalbio, posėdžio… n. vert. – per mėnesį, per pamoką, per pietus, per posėdį || pamokos, pietų, pokalbio, posėdžio metu: Produkcija laike mėnesio (= per mėnesį) atiduota visa iš karto. Žr. vietininkas;

laiko bėgyjeilgainiui, laikui bėgant; Laiko bėgyje (= Ilgainiui, laikui bėgant) žmogus išmoko naudotis ugnimi. Žr. vietininkas.

laikyti – nevart. r. „manyti, sakyti, būti tos nuomonės“: Laikau (= Manau), kad jam galima pavesti šias pareigas. Kiti laiko (= mano, teigia, yra tos nuomonės), kad poilsio stovyklos geriausiai suartina pirmakursius. Laikoma (= Manoma, tvirtinama), kad žodis „plomba“ atsirado iš žodžio „plumbum“. Galima laikyti (= teigti, sakyti), kad nustatytas ir moters vaidmuo poezijoje;

laikyti pagarbojegerbti: Kalniečiai senus žmones laiko pagarboje (= gerbia);

laikau (laikysime) susirinkimą (posėdį) atidarytą (uždarytą) – geriau susirinkimą (posėdį) pradėsime, pradedame, skelbiu pradėtą; baigsime, baigiame, susirinkimas baigtas, susirinkimą skelbiu baigtą;

laikyti reikalingu – nevart. r. „matyti reikalą“: Laiko reikalingu (= Mato reikalą, mano, kad reikia) tai pranešti. Jis nelaiko reikalingu (= nemato reikalo, nesistengia) būti mandagus.

Vart.: Kaime visi jį laikė labai reikalingu žmogumi;

laikyti ką nors už ką nors laikyti ką nors kuo nors: Tu manęs nelaikyk už kvailį (= kvailiu). Žr. už.

Vart. laikyti: Laiko rankoj kepurę. Avis laikome vilnai ir mėsai. Šuns nelaiko pririšto. Jis laikomas protingu žmogumi.

laikotarpyjeper tam tikrą laiką, tam tikru laiku, laikotarpiu: Skolą tau grąžinsiu trijų savaičių laikotarpyje (= per tris savaites). Sprendimą galima skųsti 10 d. laikotarpyje (= per 10 dienų). Tie plakatai buvo sukurti pastarųjų dvejų metų laikotarpyje (= per pastaruosius dvejus metus, pastaraisiais dvejais metais, pastarųjų dvejų metų laikotarpiu). Žr. vietininkas.

laipsniai

nevart. palyginimuose su aukštesniojo l. priev. tiesiogiai susijęs kilmininkas: Susirinko daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Jis atbėgo greičiau manęs (= greičiau negu, kaip, nei aš, greičiau už mane). Žr. kilmininkas, prieveiksmis.

Vart.: Slinkis arčiau manęs. Jis daugiau savęs žiūri negu kitų;

geriau nevart. aprašomojo aukštesniojo ar aukščiausiojo 1. nusakymo su laipsniuojamaisiais žodžiais: Apšilę pradedame labiau sudėtingus (= sudėtingesnius) pratimus. Balsas darėsi vis labiau tvirtas (= vis tvirtesnis). Reikia labiau atsakingai (= atsakingiau) žiūrėti į savo pareigas. Anksčiau tu buvai labiau atviresnis (= atviresnis). Labiausiai būdingas (= Būdingiausias) jo bruožas – užsispyrimas. Šitą paveikslą dailininkas nutapė labiausiai realistiškai (= realistiškiausiai). Žr. labiau, labiausiai.

Vart.: 1. aprašomieji laipsnio nusakymai su nelaipsniuojamaisiais žodžiais: Kreipėsi pagalbos į labiau patyrusius žmones. Gripas vis dar tebėra labiausiai paplitusi liga;

2. aprašomieji nusakymai, reiškiant mažesnį ypatybės laipsnį: Ne mažiau garsi ir Trakų pilis. Toks paaukštinimas mažiausiai tikėtinas.

laipsnis:

iki tokio laipsnio – geriau tiek, taip: Jis nusmuko iki tokio laipsnio (= tiek), kad ėmė vaginėti.

Vart.: Metalą įkaitino iki tokio laipsnio, kad jis ėmė lydytis;

kažkokiu, kažkuriuo laipsniu n. vert. – šiek tiek, iš dalies: Tai kažkokiu laipsniu (= šiek tiek, iš dalies) sumažino pavojų. Darbo sąlygos kažkuriuo laipsniu (= šiek tiek, truputį) pagerėjo;

žymiu laipsniu – geriau nemaža, gerokai: Tai žymiu laipsniu (= nemaža, gerokai) priklauso nuo aplinkybių. Mokinių pažangumas žymiu laipsniu (= nemaža, gerokai) pakilo.

laisvai – nevart. r. „lengvai“: Galima laisvai (= lengvai) išmaitinti dešimt kartų daugiau žmonių.

Vart.: Jis laisvai kalba keliomis kalbomis.

laisvanoris n. vert. – savanoris: Per tris dienas laisvanorių (= savanorių) pulkas susidarė.

laisvanoriškas n. vert. – savanoriškas: Labdaros fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų. Laisvanoriškoji (= Savanorių, savanoriškoji) draugija. Šį kelią jis pasirinko laisvanoriškai (= pats, savo noru).

laisvas: laisvu norusavo noru: Kiekvienas sportininkas privalo laisvu noru (= savo noru, pats) auklėtis.

lakierkos, lekierkos n. svet. – lakiniai, lakuotiniai (batai).

lakštas nevart. r. „svogūno laiškas“: Valgo kiaušinienę, pabarstytą žaliais svogūnų lakštais (= laiškais).

Vart.: Kopūsto lakštas. Skardos lakštas.

lapūgas, lapūkas n. svet. – 1. varnalėša: Patvoriai priaugo lapūkų (= varnalėšų); 2. puriena: Balose žydi lapūgai (= purienos); 3. vandens lelija: Upėj daug lapūkų (= vandens lelijų).

lastai n. svet. – plaukmenys: Vaikinas su lastais (= plaukmenimis) prie kojų nunėrė gilyn.

lastikas n. svet. – atnara (drabužių rankovės apatinė dalis).

latras n. svet. – valkata, piktadarys, girtuoklis, nenaudėlis: Tėvas buvo latras (= girtuoklis, valkata, pasileidėlis), ir sūnus toks.

laukas, laukelis : sąsiuvinio laukas, laukelis n. vert. – paraštė: Rašydami sąsiuvinyje, palikite laukus (= paraštes).

laukiamas – geriau nevart. r. „numatomas“: Laukiamas (= Numatomas) oro atšilimas. 

Vart.: Jis – čia laukiamas svečias. Laukiama, tačiau niekaip nesulaukiama oro atšilimo.

laužytis žarg. – nevart. r. „maivytis, kraipytis, darkytis“: Nustok čia laužytis (= maivytis, darkytis) – negražu.

Vart.: Nesilaužyk (labai nesistenk) čia vienas nieko nepadarysi.

led, led led, ledva n. svet. – vos, vos tik: Tas paršelis jau led (= vos, vos tik) gyvas. Led led (= Vos vos) paeina, toks jis nusilpęs. Ledva (= Vos) parnešiau tuos maišus.

ledaunė n. svet. – ledainė, ledinė: Troba kaip ledaunė (= ledainė, ledinė).

legendarinis – geriau legendinis: Gatvė pavadinta legendarinio (= legendinio) kovotojo vardu. Žr. -arinis.

leidinys – nevart. r. „leidimas“: Turiu naujausią šios knygos leidinį (= leidimą).

Vart.: Ši knyga – geriausias šių metų leidyklos leidinys.

leika n. svet. – piltuvas, piltuvėlis.

leiskim – nevart. r. „sakykim, tarkim, sakysim“ (kaip įterptinis žodis): Leiskim (= Sakysim, sakykim, tarkim), kad tie kampai yra lygūs. Gerai, leiskim (= sakykim, tarkim), tu rašai neatsižvelgdamas į tai, kad…

Vart.: Leiskim pirma senesniems sulipti.

leisti: leisti filmąrodyti, demonstruoti filmą: Daugelį tokių filmų leidžiame (= rodome, demonstruojame) „Akropolio“ kino teatre.

lekcijinis – geriau lekcijų, lekcinis: Pirmakursiams sunku iš karto prisitaikyti prie lekcijinio (= lekcijų, lekcinio) metodo. Žr. -ijinis.

lelijavas n. svet. – lelijinis, lelijiškas, šviesiai violetinis: Tavo suknelė lelijava (= lelijinė, šviesiai violetinė). Žr. -avas.

lemiantis – nevart. r. „lemiamas, veiksmingas“: Lemiantis (= Lemiamas, veiksmingas) dirvos įdirbimo būdas yra volavimas.

Vart.: Lemiantis litų likimus žmogus turi būti ko jautriausias.

lenciūgas n. svet. – grandinė: Pririšti šunį lenciūgu (= grandine). Prie laikrodžio kabo auksinis lenciūgėlis (= auksinė grandinėlė).

lengvaatletas n. dirbt. – lengvaatletis: Gerai pasirodė rajono lengvaatletų (= lengvaatlečių) rinktinė. Žr. sudurtiniai žodžiai.

lengvai lyduslabai, gerai lydus (metalas).

lenktyniauti už ką nors – geriau lenktyniauti dėl ko nors: Mūsų kolektyvas lenktyniauja už tinkamą trąšų panaudojimą (= dėl tinkamo trąšų panaudojimo). Žr. už.

lešiuoti (dažn. apie kalkes) n. svet. – gesinti, skiesti, miešti.

let n. svet. – vos. Žr. led.

lyčnas, lyšnas n. svet. – atliekamas: Ar neturite lyšno (= atliekamo) bilieto?

lydyti – nevart. r. „sukelti“: Kraujagyslių susitraukimas lydi (= sukelia) kraujospūdžio padidėjimą (padidina kraujospūdį).

Vart.: Lydi svečią. Žaidimus lydi dainos.

liesti – kai kur geriau nagrinėti, būti skirtam kam nors: Visas pranešimas lietė drausmės klausimus (= buvo skirtas drausmės klausimams). Visame straipsnyje autorius liečia (= nagrinėja, kelia) aktualias problemas;

kas (kiek) liečia n. vert. – o, dėl, o dėl: Kas liečia mane (= O dėl manęs), tai jūs apsirikote. Kas liečia filmo stilistiką (= O filmo stilistika) tai ji galėtų būti geresnė. Jaunuoliai čia pasisems teorinių žinių, o kas liečia praktines, tai (= o praktinių) gauna brigadose;

reikalas liečiasvarbu, būtina, kalbama: Kai reikalas liečia veido odos priežiūrą (= Kai svarbu, kai būtina rūpintis veido odos priežiūra), negailėkime laiko. Reikalas liečia visai ką kita (= Kalbama visai apie ką kita).

Vart.: Paskaita lietė įvairias mokslo sritis. Eksponatų prašom neliesti.

lietlempė hibr. – litavimo lempa, lituoklis.

lietsargis dirbt. – geriau skėtis: Pasiimk lietsargį (= skėtį) bus lietaus.

lietuviškai – nevart. valgių pavadinimuose: Sterkas lietuviškai (= Lietuviškai paruoštas sterkas). Žr. prieveiksmis.

lietuviškoji kalbalietuvių kalba: Juk ne iš viso pasaulio kalbų verčiame į lietuviškąją (= į lietuvių) kalbą.

lyg tai n. vert. – lyg ir, tartum, tarytum: Jūs vaikų lyg tai (= lyg ir) neturėjote? Lyg tai (= Tarytum, tartum) ir viską parašiau. Žr. tai.

lygiagrečiai kam – nevart. r. „kartu, greta su kuo“: Lygiagrečiai statybos planui (= Kartu, drauge, lygiai, lygia greta su planu) dirbami ir kiti darbai. Lygiagrečiai (= Kartu, drauge) su javų vežimu reikia valyti ir sėklas.

Vart.: Laidai nutiesti lygiagrečiai su keliu. Prizmėje spinduliai lūžta ir eina lygiagrečiai.

lygiateisiškas – geriau lygiateisis: Lygiateisiški (= Lygiateisiai) santykiai. Žr. -iškas.

lygis – geriau nevart., kai kitais žodžiais jau pasakytas kokybės, dydžio, raidos mastas: Pasiektas sporto meistro normos lygio rezultatas (= sporto meistro rezultatas). Pagerėjo fizinio pasirengimo lygis (= fizinis pasirengimas). Ne visi žmogaus bruožai reiškiasi vienodu lygiu (= vienodai).

Vart.: Upėje vandens lygis viršijo normą;

lygyje – nevart. būdui, kokybei reikšti: Šnekėk su jais jų lygyje (= derindamasis prie jų). Mokykloje pažangumas aukštame lygyje (= didelis, aukštas). Įvyks pasitarimas aukščiausiame lygyje (= aukščiausio lygio pasitarimas). Darbas yra šiuolaikiniame lygyje (= šiuolaikinis, šiuolaikinio lygio). Žr. vietininkas.

lygsvara n. vert. – pusiausvyra: Norėjau greičiau atgauti moralinę lygsvarą (= pusiausvyrą). Neteko lygsvaros (= pusiausvyros) ir pargriuvo.

likęs – kartais geriau kitas: Jo herojus daugiau nei likusieji (= kiti) turėjo gyvo jausmo. 

Vart.: Ką veikei vienas likęs namuose? Pieva dar likusi nepjauta.

likti – geriau būti, kai tos būklės niekas nė nebandė keisti: Darbo sąlygos gamykloje lieka (= tebėra) nepatenkinamos (niekas jų nė nebandė keisti).

Vart.: Darbas vakar liko nebaigtas (turėjome jį baigti). Sūnus liko našlaitis;

likti kokiulikti kokiam: Per tave likom nevalgiusiais (= nevalgę). Liko luošu (= luošas) visam gyvenimui. Žr. įnagininkas.

linarovė – nevart. r. „linarūtė“ (metas, kai rauna linus): Šįmet užsitęsė linarovė (= linarūtė).

Vart.: Linarovė mašina. Linarovės moterys.

lineika n. svet. – 1. liniuotė: Be lineikos (= liniuotės) tiesiai nenubrėši linijos.

linija – geriau nevart. priel. per, į ir kilm. vietoje: Kelialapį gavau profsąjungos linija (= per profsąjungą, iš profsąjungos). Keli pasitarimai įvyko švietimo skyrių linija (= skirti švietimo skyrių darbuotojams).

Vart.: Oro linija. Tiesios linijos.

link – geriau pol., o ne priel.: Ėjome link miško (= miško link);

kas link – kilm. arba dėl su kilm.: Kas link žinių, tai jis turi jų pakankamai (= O žinių jis turi …). Ką tu manai kas link (= dėl) mūsų pokalbio? Kas link gerumo (= Gerumo, dėl gerumo) jis geras.

linkęs kamlinkęs į ką: Vienas linkęs daugiau mokslui (= į mokslą), kitas – muzikai (= į muziką). Žr. naudininkas.

lystė, lystelė n. svet. – 1. lentelė, tašelis, lentjuostė: Avilio dugno apačioje lystelių (= lentelių, lentjuosčių) galima ir nekloti. Akėtvirbaliai kalami į lystes (= tašelius);

2. priesiuvas, juosta: Medžiagos lystė (= juosta). Bato lystelė (= priesiuvas).

lištva n. svet. – įduras, prieduras, lentelė: Siauros rankovės reiks lištvą (= įdarą) dėti. Lištvą (= Lentelę) prikalė ir pataisė lentyną.

literatūriniai priev. – literatūriškai: Tą tekstą dar reikia literatūriniai (= literatūriškai) apdoroti. Žr. -iniai.

liudyti apie ką – kartais geriau liudyti ką: Apie tai liudija (= Tai liudija, rodo) ir mokinių sąrašai.

liukras, liukra n. svet. – glajus: Pyrago paviršius apipiltas nestoru liukros (= glajaus) sluoksniu.

liuosas n. svet. – laisvas, atliekamas, palaidas: Ar tu šiandien liuosas (= laisvas, neužsiėmęs)? Ligoniui viduriai liuosi (= palaidi, skysti). Tai reikia padaryti liuosu (= atliekamu, atspėjamu) nuo darbų laiku (laisvalaikiu).

liuosinti, liuosuoti hibr. – daryti laisvą, atleisti, laisvinti: Nusipirk vidurius Iiuosuojančių (= laisvinančių, minkštinančių) vaistų. Žr. liuosas.

liuoslaikis hibr. – laisvalaikis, laisvas, atliekamas laikas: Liuoslaikiu (= Laisvalaikiu, atliekamu laiku) geriau pamiegotum. Žr. liuosas.

lobzikas n. svet. – siaurapjūklis, siūlinis pjūklelis, faneros pjūklelis.

lojoti n. svet. – plūsti, koneveikti, barti: Gali mane lojoti (= plūsti, koneveikti, keikti) – man vis tiek.

lošti (futbolą, krepšinį, tenisą ir kt. judriuosius žaidimus) – geriau žaisti: Šiandien „Žalgiris“ lošia (= žaidžia) futbolą. Vakar mūsų krepšininkai neblogai sulošė (= sužaidė).

Vart.: Lošti kortomis tuščias laiko gaišinimas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *