k

      -ka n. svet. – nevart.: 1. bendriniams daiktavardžiams, turintiems familiarią, mažybinę, maloninę ar menkinamąją reikšmę: kaimynka (= kaimynė, kaimynėlė), čigonka (= čigonė, čigonėlė, čigoniukė), kumelka (= kumelė, kumelėlė, kumelpalaikė, kumelšė), mergelka (= mergiotė, mergiščia), vagilka (= vagilė) ir kt.;

2. vietų, įstaigų pavadinimams buitinėje kalboje: Gediminka (= Gedimino aikštė), Univerka (= Universitetas) ir kt.;

3. asmenvardžiams familiarioje kalboje: Birutka (= Birutė, Birutėlė), Romka (= Romas, Romukas), Staska (= Stasys, Staselis, Stasiukas; Stasė, Staselė, Stasytė), Vytka (= Vytas, Vytelis, Vytukas) ir kt.

– geriau: 1. kur, kuris: Supuvo medžiai, ką (= kur, kurie) šalia kelio gulėjo. Šnekėjau su tais, ką (= kurie) neseniai parvyko iš tų kraštų. Žr. kas;

2. kad, jei: Kiek jūs prašysit, ką (= kad) išgelbėsit mano dukterį? Ką (= Jei) man reikia prašyt, tai geriau nieko neturėt.

Vart.: Nežinau, ką daryt. Ką esi pažadėjęs, turi tesėti. Pasakyk, ką esi išsirinkęs.

kablukas n. svet. – pakulnė, (batų) kulnas, kulnis, kulnelis, kulniukas.

kad – nevart. tikslo aplinkybės šalutiniuose sakiniuose: 1. su bendratimi: Šitą pavyzdį duodu, kad parodyti (= kad parodyčiau, norėdamas parodyti), kaip padaryta. Tam, kad pakelti (= Kad pakeltum, norint pakelti) krūvį, reikia atlikti darbą. Kad įrodyti (= Kad įrodytume, norėdami įrodyti) teoremą, turime taškus A ir B sujungti;

2. su būtojo laiko padalyviu: Kad išaiškinus (= Norint, siekiant išaiškinti) žmonėms komunistų melą, reikia dar padirbėti. Reikia sustiprinti kontrolę, kad nepereikvojus statybai skirtų lėšų (= kad nebūtų pereikvotos statybai skirtos lėšos, kad nepereikvotume … lėšų).

Vart. šalutiniams sakiniams jungti:

1. veiksnio: Iš pradžių pasirodė, kad tai stiprus vėjas;

2. tarinio: Jos balsas toks tylus, kad vos begirdėti;

3. papildinio: Aš noriu, kad tu prisimintum;

4. aplinkybių:

a) laiko: Kad (Kada, kai) jauna buvau, rože žydėjau;

b) priežasties: Kad (Kadangi) tu išgelbėjai žmonių giminę, duosiu tau maistui gyvulį;

c) tikslo: Valgyk, kad stiprus būtum;

d) sąlygos: Kad (Jei) ne tu, viskas kitaip būtų buvę;

e) nuolaidos: Kad (Nors) ir kažin kaip prašytų, vis tiek neisiu.

Kad vart. ir kaip dalelytė: Tai kad nėra geros šeimininkės. Bet kad aš jau toks, ir gana.

kada tai n. vert. – kažkada, kitados: Kada tai (= Kažkada, kitados) ir mes jauni buvom. Žr. tai.

kai kuris – nevart.: 1. neapibrėžiamojo atskiriamojo įvardžio „tam tikras, kuris, šioks toks“ r.: Kai kur į (= Tam tikrą, šiokį tokį) pagyvėjimą sukėlė po karo vykdoma politika. Kai kurį (= Kurį, tam tikrą) laiką jis visai čia nebuvo. Ūkininkai gali turėti kai kurį (= tam tikrą) pranašumą; 

2. visai nevart.: Be pedagoginio, jis dirba ir kai kurį mokslinį darbą (= ir mokslinį darbą). Pastebėta kai kurių netikslumų (= netikslumų). Buvo pareikšta ir kai kurių pastabų (= pastabų).

Vart.: Atrodė, kad kai kurių (kurių ne kurių) klausimų jis visai negirdi. Kai kurie medžiai dar geri. Kai kuris (kuris ne kuris, vienas kitas) iš jų dar geras.

kai tuo tarpu – geriau nevart. gretinimui ir priešinimui reikšti: Amžina bus Turgenevo proza, kai tuo tarpu (= nors) žlugo epochos. Mes dirbome, kai tuo tarpu (= o) jie nieko neveikė. Plg. tuo tarpu kai.

kaip – nevart. laiko aplinkybės šalutiniams sakiniams jungti: Kaip (= Kai) ištirps sniegas, ūkininkai išeis į laukus. Jau visas mėnuo, kaip (= kai) čia gyvenu. Treji metai, kaip (= kai) miręs.

Vart.: Tu tik įsivaizduok, kaip jis man tai pasakė. Kaip padaryti, kad ir ožka būtų sveika, ir vilkas sotus?

kaip ne keista n. vert. – keista, labai keista, kad ir labai keista, nors ir labai keista: Tačiau, kaip nekeista (= labai keista, kad ir labai keista, nors ir labai keista), į tokias pramonės įmones technikumų dėstytojai nekviečiami. Kaip nekeista (= Nors ir labai keista), jis vis dėlto sugrįžo į darbą. Žr. ne;

kaip ne kaip n. vert. – šiaip ar taip, kaip nors: Kaip ne kaip (= Šiaip ar taip), o vis dėlto jos yra Europos taurės savininkės. Visi stengiasi kaip ne kaip (= kaip nors) pasiekti finišą;

kaip papuolakaip pakliūva, bet kaip, atžagaria ranka: Neturėdami transporto, broilerius ir kitus paukščius veža kaip papuola (= kaip pakliūva, bet kaip). Negalima visko dirbti kaip papuola (= bet kaip, atžagaria ranka);

kaip pavyzdžiui n. vert. – pavyzdžiui: Žemės ūkio produktai, kaip pavyzdžiui (= pavyzdžiui), bulvės, ten gana brangiai kainuoja;

kaip sykis – geriau kaip tik: Aš kaip sykis (= kaip tik) ir norėjau tai pasakyti. Mes kaip sykis (= kaip tik) ir važiuojam į tą pusę;

kaip tai n. vert. – 1. kažkaip, kažin kaip: Su chuliganais iki šiol kaip tai (= kažkaip) sunku buvo kovoti. Jis kaip tai (= kažin kaip) supainioja visa nė pats nesuvokia, ką kalba;

2. kaip(gi): Kaip tai (= Kaipgi)? – tarė. – Naujai išrinktasis turi kalbėti! Kaip tai (= Kaip, kaipgi) nedarysi?! Jeigu liepta, tai ir darysit. Žr. tai;

kaip taisyklė n. vert. – paprastai, dažniausiai, visada: Tokiose vietovėse kaip taisyklė (= paprastai, dažniausiai, visada) būna drėgna. Lengvai prieinamus gamtinius išteklius kaip taisyklė (= paprastai) pradedame vertinti tada, kai jų pritrūksta;

kaip … taip – geriau tiek … tiek, ir … ir: Šakniavaisius galima iškrauti kaip (= tiek, ir) iš šono privažiavus, taip (= tiek, ir) iš priekio. Jis mokėjo analizuoti klausimus, susijusius kaip (= tiek, ir) su teorija, taip (= tiek, ir) su praktika.

Vart.: Kaip lauke šaukia, taip miške atsiliepia. Kaip senieji griežė, taip jaunieji šoko.

kaladė || trinka.

kalba eina – geriau yra kalbama: Vargu, ar kas mėgins ginčyti Belinskio teiginį, kada kalba eina (= kalbama) apie istorinius romanus. Susirinkime daugiausia kalba ėjo (= buvo kalbama) apie žiemkenčių sėją. Nežinia, apie ką čia eina kalba (= yra kalbama). Žinau, kad eis kalba (= bus kalbama) apie išvyką.

kalbėti:

kalbėti apie ką – geriau nevart. r. „rodyti ką“: Apie tai kalba (= Tai rodo) ir pati išvaizda. Tai kalba apie (= rodo) mūsų tvarkingumą. Visa tai kalba ir apie (= rodo) didesnį ūkių vadovų rūpinimąsi.

Vart.: Jie kalbėjo apie žemę, apie namus. Apie ką jūs kalbate?

kalbėti kieno nors naudai – geriau: remti, palaikyti: Jis kalba mano naudai (= mane remia, palaiko). Šios hipotezės naudai kalba (= Šią hipotezę remia) fenomenalios atminties atvejai.

kaldra n. svet. – antklodė, apklotas; vatinė, pūkinė antklodė.

kalnakasyba – geriau kasyba.

kalnakasys – kai kur geriau konkretus žodis: angliakasys, auksakasys, rūdakasys ir t. t. arba kasėjas, kasyklų darbininkas (apibendrinant, kai nenurodoma, kas kasama).

kalnierius n. svet. – apykaklė.

kalnų – nevart. r. „kasybos, kasyklų“: Kalnų (= Kasybos) pramonė. Kalnų (= Kasybos, kasyklų) mašinos.

Vart.: Žemėje daug kalnų. Kalnų oras sveikas.

kalpokas n. svet. – gaubtas, (skrybėlės) kaubrė, kaubrinė kepurė.

kalsonai n. svet. – (vyriškos) apatinės kelnės, pamautės.

kaltai – nevart. r. „droviai, nedrąsiai“: Ji taip kaltai (= droviai, nedrąsiai) šyptelėjo. Jis kaltai (= nedrąsiai, kaip nusikaltęs) pažiūrėjo į viršininką. Mergaitė kaltai (= droviai) nuleido akis.

Vart.: Teismo nubaustas, tai gal iš tikrųjų kenčia kaltai. Jis nekaltai iškentėjo dvejus metus.

kaltas – nevart. r.: l. „drovus, nedrąsus“: kaltas (= drovus, nedrąsus) žvilgsnis;

2. „atsiprašau“: Kaltas (= Atsiprašau), daugiau taip nedarysiu!

kaltas prieš ką n. vert. – nusikaltęs kam, kaltas kam: Esame kalti prieš tave (= tau nusikaltę), todėl ir atsiprašom.

Vart.: Kaltas esu – bausk arba atleisk. Kenčia kaltas, kenčia nekaltas.

kambala n. svet. – otas.

kame:

kame dalykas n. vert. – kas yra?, koks reikalas?, kuris čia galas?: Nesuprantu, kame dalykas (= kas yra, koks reikalas). Kame dalykas (= Kuris čia galas), kad jūsų niekaip negalima sutaikinti?!

kame kaltas n. vert. – kuo nusikaltęs: Pasakykite, kame aš čia esu kaltas (= kuo aš čia esu nusikaltęs)?

kame kaltė n. vert. – Žr. kame kaltas;

kame reikalas n. vert. – koks reikalas?, kokia priežastis?, kas yra?, kas nutiko?, kas atsitiko?: Kame reikalas (= Kas yra, kas atsitiko), kad taip greitai sugrįžote? Nežinai, kame reikalas (= koks reikalas), o jau prieštarauji. Žr. vietininkas.

Vart.: Kame buvai, kame vaikštinėjai, kame tavo vainikėlį raselė užkrito? Kame šuo laka, ten ir loja.

kamelė n. svet. – ašutinė medžiaga, ašutinė.

kampas – nevart. r. „aspektas, požiūris, pozicija“: Tik kita kampu (= aspektu) pažiūrėję į tuos įvykius, pamatysime, kokie jie reikšmingi. Juk mes patys juos mokėme žiūrėti į gyvenimą sau naudingu kampu (= iš sau naudingų pozicijų). Poetinį vaizdą K. Binkis eksponuoja netikėtu kampu (= iš netikėtų pozicijų).

Vart.: Katinas iš namų pelės iš kampų. Skarelės kampu šluostėsi ašaras. Iš kurio kampo (krašto) būsi? Ir davė duonos kampą.

kantas – geriau: 1. briauna: Versk rąstą ant kanto (= briaunos). Slenksčių aštrūs kantai (= aštrios briaunos) nudyla;

2. įsiuvas: Jie dėvėjo pilkas kelnes su raudonais kantais (= įsiuvais);

3. kraštas, rantas: Slidžių batai turi būti storais kantais (= kraštais, rantais).

kapa n. svet. – lovatiesė.

kapčius n. svet. – ežiaženklis, kaupas, krūva: Gerai atsimenu, nes ten buvo kapčius (= ežiaženklis). Bulves pildavome į rūsius, o kas netilpdavo į kapčius (= kaupus, krūvas).

kapitaliniai priev. – kapitališkai: Namas suremontuotas kapitaliniai (= kapitališkai). Žr. -iniai.

karčiai – geriau nevart. r. ,,graudžiai“: Mergaitė karčiai (= graudžiai) pravirko.

Vart.: Karčiai kvepia pelynai.

karčios ašaros – geriau graudžios ašaros.

kartas nuo karto – geriau retkarčiais, kartkartėmis, kartkarčiais: Jis kartas nuo karto (= retkarčiais, kartkartėmis, kartkarčiais) pas mus užeina. Kartas nuo karto (= Retkarčiais, kartkartėmis) vis reikia jį patikrinti. Žr. nuo.

kas – geriau nevart. r. „kurie“: Knygoje apie šią draugystę pasakoja tie, kas (= kurie) ją savo širdimi patyrė. Jubiliejaus dienomis medžius sodina ir tie, kas (= kurie) dabar sėdi moksleivio suole, ir tie, kas (= kurie) jį paliko prieš dvidešimt ir daugiau metų.

Vart. pridurtiniuose šalutiniuose sakiniuose, kai galima pakeisti įvardžiais tas, tai, tatai: Lietuvoje pakilo prekių kainos, kas (tas, tai, tatai) dar labiau pasunkino žmonių gyvenimą. Jis man davė ženklą eiti į krantą, ką (tai) aš tuojau ir padariau;

kas, kai dėlo dėl, dėl: Kas (Kai) dėl (= O dėl; dėl) jų draugystės, tai aš tyliu. Kas (Kai) dėl triukšmo (= O su triukšmu) tai mieste kovojama;

kas liečia n. vert. – dėl, o dėl: Kas liečia brigadų stambinimą (= Dėl brigadų stambinimo) vienos nuomonės dar nėra. Kas liečia spintą (= O dėl spintos) tai gali nesirūpinti. Kas liečia mane (= Dėl savęs) aš esu ramus;

kas link n. vert. – l. atžvilgio kilmininkas: Kas link gerumo (= Gerumo) jis geras. Kas link tautybės (= Tautybės) jie visi yra lietuviai;

2. įnagininkas: Kas link šio klausimo (= Šiuo klausimu) maža teturime literatūros;

kas taikažkas, kažin kas: Kolektyvo darbe yra kas tai (= kažkas, kažin kas) negera. Studentai tikėjosi, kad kas tai (= kažkas) įvyks (tikėjo kažką įvyksiant). Sukišusios nosis, apie ką tai (= kažin ką) kalbasi. Žr. tai.

kašė n. svet. – pintinė, kraitė.

katalogizuoti – geriau kataloguoti (iš katalogas). Žr. -izuoti.

katalogizuotojas – geriau kataloguotojas.

katarinka n. svet. – ryla prk. gerklė: Jau vėl paleido katarinką (= gerklę).

katras || kuris: katras iš seno vartojamas skiriant vieną objektą iš dviejų: Susiginčijo saulė ir lietus, katras iš jų naudingesnis. Katras iš judviejų kaltesnis?

Kuris skiria vieną iš daugelio, iš viso būrio: Pasakyk dabar, kuriam čia tie pinigai nereikalingi. Tačiau, nykstant dviskaitai, du daiktus imame interpretuoti kaip daug (du, trys, keturi ir t. t. yra daugiau negu vienas), kaip tam tikrą visumą, iš kurios kas skiriama. Todėl ir įvardis kuris imamas vartoti vietoj katras: Pasakykit, kuris iš judviejų kaltas.

kazirka, kazirkas n. svet. – (kepurės) snapelis, kaušelis, priekaktis.

kažkaip – nevart. r. „kaip nors, šiaip ar taip“: Kad kūrinys būtų vertinamas, jis turi būti kažkaip (= kaip nors, šiaip ar taip) parašytas.

Vart.: Kažkaip paslydo ratai, ir mašina apsivertė;

kažkaip tai n. vert. – kažkaip, kaip nors: Kamuolys kažkaip tai (= kažkaip) įlėkė į vartus. Reikia kažkaip tai (= kaip nors) atsižvelgti ir į silpnesnius. Reikėtų kiekvieną sakinį kažkaip tai (= kažkaip) geriau apgalvoti. Žr. tai.

kažkas – kai kur geriau kas nors, kai kas, šis tas: Reikia pasistengti draugui padaryti kažką (= ką nors) gera. Mokiniui kažkas (= kai kas) sekasi geriau, kažkas (= kai kas) blogiau. Žiūrėjau jų piešinius ir kiekvienam sakiau kažką (= šį tą) gera.

Vart.: Kažkas kopomis artėja;

kažkas tai n. vert. – kažkas, kai kas: Kažkam tai (= Kažkam, kai kam) nepatinka mūsų gyvenimas. Vieną kartą jau kažką tai (= kažką) braižėte. Žr. tai.

kažkiek – kai kur geriau kiek, bent kiek, šiek tiek: Smegenys dar embrioniniu laikotarpiu kažkiek (= kiek, šiek tiek) apdoroja išorinio pasaulio signalus. Tų klaidų kažkiek (= bent kiek) pasitaiko visų mokinių rašiniuose. Pradėdamas lankyti mokyklą, vaikas turi būti kažkiek (= kiek, bent kiek, šiek tiek) prasilavinęs.

Vart.: Kažkiek (nežinia kiek) dar liko.

kažkodėl tai n. vert. – kažkodėl: Į šį paveikslą kažkodėl tai (= kažkodėl) malonu žiūrėti. Žr. tai.

kažkoks – geriau nevart. vietoj: 1. nežymimojo įv. vienas: Tai atsitiko kažkokiame (= viename) tadžikų kaime;

2. koks, koks nors, tam tikras, šioks ar toks, vienoks ar kitoks: Chorų vadovai norėtų šeštadieniais turėti kažkokią (= kokią nors, šiokią ar tokią) patalpą. Automatinė sistema turi sukaupti kažkokį (= kokį nors, vienokį ar kitokį, tam tikrą) patyrimą. Trečiasis argumentas gal ir turi kažkokį (= kokį nors, šiokį tokį) pagrindą.

Vart.: Kažkoks žmogus atėjo. Jis kažkoks nepaprastas pasirodė;

kažkoks tai n. vert. – kažkoks, tam tikras: Ima vis kažkoks tai (= kažkoks) kvailas noras priešintis. Taškas krinta kažkokioj tai (= tam tikroje) aplinkoje. Žr. tai;

kažkokia dalimi – geriau iš dalies, šiek tiek, kažkiek: Kažkokia dalimi (= Iš dalies, šiek tiek, kažkiek) šis pastatas primena renesanso epochą. Kažkokia dalimi (= Iš dalies) mes esame flegmatiški šiauriečiai;

kažkokiam laikui n. vert. – kuriam laikui, kurį laiką: Jie pasiūlė kažkokiam laikui (= kuriam laikui, kurį laiką) nutraukti prekybos derybas;

kažkokiu laipsniu n. vert. – šiek tiek, iš dalies: Kažkokiu laipsniu (= Iš dalies, šiek tiek) šie kūriniai yra artimi liaudies kūrybai. Mūsų pastangos kažkokiu laipsniu (= iš dalies) sudaro dirbtinius barjerus. Žr. laipsnis.

kažkur, kažin kur – nevart. r. „kažkaip“: Gal ir moka, bet kažkur (= kažkaip) varžosi dainuoti, šokti;

kai kur geriau kur nors: Gal kažkur (= kur nors) ir eisim, jei nelis.

Vart.: Kažkur dingo. Kažkur padėjau, bet negaliu rasti. Kažkur kažkada girdėti motyvai;

kažkur tai n. vert. – kažkur, kažin kur, iš dalies, kur nors: Jis kažkur tai (= kažkur) išėjo. Gal aš kalbėdama kažkur tai (= iš dalies, kur nors) sakysiu ir savo nuomonę. Žr. tai.

kažkuris, kažin kuris – geriau nevart. r. „tam tikras, kuris, kuris nors“: Tai kažkuriuo (= tam tikru) požiūriu būdinga visiems knygos skyriams. Beveik visi šalies vyrai kažkurį (= tam tikrą, kurį) laiką tarnauja kariuomenėje. Procesas gali būti kažkuriuo (= tam tikru, vienokiu ar kitokiu) būdu sustabdytas. Jie turi bendrauti su kolektyvu ar kažkuria (= kuria nors) jo grupe.

Vart.: Kažkuris iš jūsų tada visą teisybę jam į akis išdėjo. Jau kažin kuris metas, kai jis išėjęs iš namų;

kažkuria dalimi – geriau iš dalies: Kažkuria dalimi (= Iš dalies) ši užduotis jau šiandien sprendžiama mūsą literatūroje;

kažkuriuo mastu – geriau daugiau ar mažiau, šiek tiek, šiaip ar taip, tam tikru mastu: Jūsų pasiūlymais ir pageidavimais kažkuriuo mastu (= daugiau ar mažiau, šiaip ar taip, šiek tiek, tam tikru mastu) vadovaujamasi;

kažkuria prasme – geriau galima sakyti, sakytume, tarytum, tam tikra prasme: Šiame pradiniame kadre kažkuria prasme (= galima sakyti, sakytume, tartum, tam tikra prasme) slypi ir visas filmo meninis vaizdas.

kelbukas, kilbukas n. svet. – gružlys, gružas.

keleta tarm. – keletas: Stiebas nuo keletos (= keleto) iki 30 cm ilgio.

keli – nevart. su daugiskaitiniais daiktavardžiais: Nuo to laiko jau praėjo keli (= keleri) metai. Ten buvo keli (= keleri) ir visai nauji marškiniai.

Vart.: Keli medžiai jau visai nudžiūvę. Praėjo kelios dienos.

kelias – geriau nevart. r. „būdas“: Buvo išanalizuoti savikainos mažinimo keliai (= būdai). Prie jos tokiu pat keliu (= tokiu pat būdu, taip pat) prijungiama kita medžiaga. Tai patikrinome eksperimentiniu keliu (= būdu; eksperimentais, bandymais). Prieš aštuonerius metus dovanų keliu yra gavęs namą (= dovanų yra gavęs namą, gavęs namą dovanų)

išimties keliu – išimties tvarka.

Vart.: Dabar jau čia nutiesti geri keliai. Eina keliu ir kelio klausia.

kelnė spec., n. svet. – mentė.

kepka, kepkė n. svet. – kepuraitė.

keramikinis – geriau keraminis. Žr. -ikinis.

kermošius n. svet. – turgus, mugė, prekymetis.

ketveriukė n. vert. – 1. keturvietis (kambarys); 2. ketvirtasis, ketvirtukas (autobusas, troleibusas); ketvertas, ketvertukas (pažymys). Žr. -ukė.

kiek – nevart. r. „kaip“: Svarbu, kokio dydžio teritorija vertinama ir kiek (= kaip) detaliai norime tą vertinimą atlikti.

Vart. šalutiniams veiksnio, papildinio ir aplinkybių sakiniams jungti: Dabar nežymu, kiek nuganyta. Kiek turėsi laiko, tiek skaityk. Jis šaukė, kiek galėjo.

kiekvieneri dirbt. – geriau kiekvieni: Kiekvieneriais (= Kiekvienais) metais važiuojame į Palangą.

kieno tai n. vert. – kažkieno, kažin kieno: Kieno tai (= Kažkieno) nueita, bet atgal nesugrįžta. Žr. tai.

kyla n. svet. – trūkis, patrūkimas, išvarža.

kilme (įnag.) – nevart. r. „kilimo“: Jis kilme (= kilimo, kilęs) iš Kauno.

Vart.: Jis didžiuojasi savo valstietiška kilme.

kilmininkas – nevart.: 1. reiškiant asmenį ar daiktą, kuriam kas nutinka, kuriam skiriamas veiksmas: Ištraukė jo (= jam) liežuvį. Bronius paspaudė draugo (= draugui) ranką. Kilm. tinka tada, kai reiškiama ne paskirtis, o priklausymas: Nelaimėje labai reikalinga palaikančioji draugo ranka. Plg. vart. su vardažodžiais 1;

2. su galininkiniais veiksmažodžiais nevart. abstrakčiųjų daiktavardžių kilm., turintis pažyminių: Radinys kėlė didelio susidomėjimo (= didelį susidomėjimą). Iš literatūros žinome, kad šios medžiagos daro didelės įtakos (= didelę įtaką) įvairiems augalų gyvybiniams procesams. Klausytojams jis padarė gero įspūdžio (= gerą įspūdį). Reiškiame nuoširdžios užuojautos (= nuoširdžią užuojautą).

Vart. su veiksmažodžiais, galinčiais valdyti ir kilmininką, ir galininką, pvz.: turėti reikšmės || turėti reikšmę; daryti įtakos || įtaką;

3. mėnesio dienai žymėti: Šiandien yra penkto liepos (= liepos penktoji, penkta). Kelinto (= Kelinta) šiandien? Rodos, penkiolikto (= penkiolikta). Užeik dvidešimt pirmo (= pirmą). Dvidešimto (= Dvidešimtą) gausiu algą;

4. kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais daugiau, mažiau: Čia telpa daugiau šimto (= kaip šimtas) žmonių. Bus daugiau (mažiau) kilogramo (= kaip kilogramas).

Vart. su veiksmažodžiais reiškiant: 1. objektą (apibrėžtą ir neapibrėžtą, teigiamą ir neigiamą): Ir mergaitė, įsitvėrusi Barbės sijono, ėjo drauge su ja. Dabar bent žmonių pamatysi. Šitos knygos išmokė jį mylėti Lietuvą, ilgėtis laisvės. Skerdžiaus žmonės į piršlius nekviečia. O kad jie pieno (pieną) geria, tai ir mums gali duoti. Laukiu užuojautos. Nesitikiu meilės;

2. veikėją: Verkė Dievo pamiršta ir žmonių išsižadėta. Lydekų būna tokių, kad dviejų mėnesių žąsiukus ryja. Mūsų miškuose gyvena visokių žvėrių ir paukščių. Raistuose ir balose knibždėte knibždėjo gyvačių ir varlių;

kilm. || vard., kai daiktavardis abstrakčios r.: Žmonėse sklido įvairiausių gandų (įvairiausi gandai). Nors daktaras ir niekam nieko nesakė, tačiau po miestą pasklido kalbų (kalbos), kad jis nebe visai sveikas;

3. tikslą, siekimą (dažnai su bendratimi): Tuo tarpu parbėgo šeimyna pietų (valgyti). Ir paskelbė karalius siunčiąs pasiuntinius savo dukteriai jaunikio ieškoti. Išėjo ragaišio ir pati pragaišo.

Vart. su vardažodžiais: 1. reiškiant daikto priklausymą: Mano krikšto tėvo kumeliukas. Labai gražiai atrodė ir dėdės sodyba. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus;

2. vardą: Už dviejų kilometrų nuo Užuožerių kaimo, palei Kavarsko vieškelį, buvo didelis dvaras. Ieškojom tavęs Liškiavos pily, bet nesuradom, ieškojom garsiam Seinų mieste;

kilm. su daikt. || vard.: Vilniaus miestas (Vilnius), Užuožerių kaimas (Užuožeriai), Neries upė (Neris);

3. kilimo arba nuolatinę gyvenamąją vietą: Po pietų susirinko visi Ramūnų kaimo vyrai. Užuožerių Antaniukas. Sesuo Rozalija buvo turtingiausia Anykščių parapijos užkurinė;

4. medžiagą, iš kurios daiktas padarytas: Akmens kojos, medžio liemuo, stiklo akys, šiaudų kepurė, o ant tos kepurės sėdi senis ir pypkę rūko. Šis kilm. rodo santykinę daikto ypatybę ir dėl to dažnai vartojamas sinonimiškai su priesagos -inis būdvardžiais: aukso (auksinis) žiedas, krištolo (krištolinė) taurė, šiaudų (šiaudinė) kepurė. Žr. -inis;

5. daikto paskirtį: Lietuvoje yra keli cukraus fabrikai. Kilimų fabrikas įvykdė šių metų planą. Pieno lauknešėlė atdara. Jei nėra geresnio, bus geras ir bulvių maišas;

6. nusakomąjį daikto požymį: Rimto veido senyvas vyras stovėjo atsirėmęs į sieną. Jis buvo geros širdies žmogus. Oželis trijų dienų žilas;

kilm. || įnag.: Senas vyras rimto veido (rimtu veidu) kažkur įdėmiai žiūrėjo. Žr. įnagininkas. Vart. su vardažodžiais 1;

7. kiekybės turinį (su kiekybinės reikšmės žodžiais): Susirinko beveik šimtas žmonių. Pirkau pusę centnerio rugių. Daug rūpesčių, o maža džiaugsmo. Pro kluono duris virto debesys dulkių;

8. visumą, iš kurios kas išskiriama:

kilm. || iš + kilm.: Šarka yra vienas paprasčiausių paukščių (iš paprasčiausių paukščių). Žuvo vienas narsiausių (iš narsiausių) vyrų. Aš esu vienas tų dvasių (iš tų dvasių), kur buvo sukilę prieš dangaus valdovą. Močiute mano, širdele mano, katrą man duosi šitų margų skrynelių (iš šitų margų skrynelių)?

9. atžvilgį: dabar tokio pat didumo kaip ir kitos eglės. Gerumo jis geras, bet negudrus;

10. stiprinimą (su tos pačios šaknies žodžiais): Dienų dienas, naktų naktis jo laukiau, bet nesulaukiau. Aš padainuosiu dainų dainelę. Pasipuošė sodas žiedų žiedais.

kinietis – geriau kinas. Žr. -ietis.

kinžalas svet. – geriau durklas.

kitaip || antraip: Su geru žodžiu turime prie jos prieiti. Kitaip (Antraip) lazda turi du galus. Muziejininkas darbo bitė. Kitaip (Antraip) jis valdininkas.

Vart. tik kitaip: Kiekvienas pasakojo vis kitaip. Vienaip kalba, o kitaip galvoja.

kitas || antras: Praslinko mėnuo vienas ir kitas (antras), o Kasiulienė jokios žinios iš Amerikos nesulaukė. Iš vienos ligoninės į kitą (antrą), iš kitos (antros) į trečią vežė.

kita vertus || antra vertus: Kita vertus (Antra vertus), ir jis čia kiek buvo kaltas.

klapanas n. svet. – 1. vožtuvas; 2. antkišenis.

klausimas – kanc., kitur geriau nevart.: Buvo svarstomas klausimas apie produkcijos kokybę (= Buvo svarstoma produkcijos kokybė). Vienas iš svarbiausių gamybinio mokymo trūkumų materialinės bazės klausimai (= nepakankama materialinė bazė)

Vart.: Studentų klausimams nebuvo galo. Koks klausimas, toks ir atsakymas.

klausti:

klausti ko || klausti ką: Klausk tėvo (tėvą), ar galima išvažiuoti. Klausčiau tavęs (tave), bernužėli, oi koks tavo žirgelis. Aš tavęs (tave) klausiu, ko tyli?

Vart.: Aklas aklą kelio klausia. Šiemet linų niekas nė neklausia. Ar istorijos tave (tavęs) jau klausė?

klausti pas ką n. vert. – klausti ką, ko: Klausk pas mokytoją (= Klausk mokytoją, mokytojo). Žr. pas.

kleckai, kleckeliai n. svet. – 1. kukuliai, kukulienė, kukuliukai; 2. Žr. kleksas.

kleimas n. svet. – žymė.

kleimuoti n. svet. – žymėti, daryti žymės, dėti įspaudus, antspaudus: Turguje parduodama tik kleimuota (= antspauduota) mėsa. Visi kelmai kleimuoti (= antspauduoti, žymėti, su įspaudais).

kleksas n. svet. – tiškalas, (rašalo) dėmė, juodulys.

klemka n. svet. – (durų) rankena.

klepas n. svet. – atvartas.

klepsas n. svet. – plekštelėjimas: duoti klepsą (= plekštelėti).

klėtka n. svet. – 1. narvas, narvelis; 2. audeklo langas.

klėtkuotas hibr. – languotas: Man patinka klėtkuota (= languota) suknelė. Klėtkuotas (= Languotas) popierius mašinėlei netinka.

klijonka, klijonkė n. svet. – klijuotė.

kliomba, klombas n. svet. – gėlynas.

kliuška n. svet. – lazda, ritmuša, geinys.

knatas n. svet. – dagtis.

knibždėti kuo n. vert. – knibždėti ko: Dabar gi gatvės knibždėjo žmonėmis (= žmonių, gatvėse knibždėjo žmonių). Įstaiga knibždėjo interesantais (= įstaigoje knibždėjo interesantų). Žr. įnagininkas.

kniksas, knipsas n. svet. – tūpsnis: daryti kniksą (= tūptelėti).

knopka, knopkė n. svet. – 1. mygtukas (skambučiui, elektrai ir kt. įjungti); 2. spraustukas (drabužiui segti); 3. smeigtukas (skelbimui prismeigti).

kokybiškas – kai kur geriau geras, geros kokybės: Kokybiški (= Geri, geros kokybės) baldai. Kokybiškas (= Geras) darbas.

koks – geriau kuris, kelintas: Kokiu (= Kuriuo, kelintu) troleibusu galima nuvažiuoti į stotį? Kokia (= Kelinta) šiandien diena? Kokiame (= Kuriame) mieste esi gimęs?

Vart.: Koks oras? Einam, broliai, žiūrėti, kokiais žiedais putinas žydi. Koks džiaugsmas buvo vaikams! Jis kokiais penkeriais metais vyresnis;

toks tai n. vert. – 1. kažkoks, kažin koks: Jo elgesys iš karto sukėlė kokį tai (= kažkokį) įtarimą;

2. koks nors: Jeigu judėjimas būtų pradėtas ne nuo nulio, o nuo kitos kokios tai (= kokios nors) reikšmės, tada…;

3. tam tikras: Taškas juda kokia tai (= tam tikra) trajektorija. Pagreitis pasuktas kokiu tai (= tam tikru) kampu. Žr. tai.

Vart.: Žinau, koks tai sunkus darbas;

koks tavo (mano, jo, mūsų, jūsų, jų) reikalas n. vert. – Kas tau (man, jam, mums, jums, jiems) darbo! Kas tau rūpi! Ne tavo reikalas! Kuo tu čia dėtas (dėta)!

kolegialinis – geriau kolegialus. Žr. -alinis.

kolektyvinis || kolektyvus. Žr. -yvinis. 

kolgotkės n. svet. – mautinukės, pėdkelnės.

kolionikas n. svet. – sąsaga.

kolioti n. svet. – plūsti, koneveikti, keikti.

komandyrius n. svet. – vadas.

kombinė, kombinetka, kombinukas n. svet. – apatinukas.

komedijinis – geriau komedinis, komedijos. Žr. -ijinis.

komplektuojantis – nevart. r. „komplektavimo“: Komplektuojančios (= Komplektavimo) detalės.

Vart.: Detales komplektuojančios mašinos.

komplektuoti ką kuo n. vert. – komplektuoti kur ką, aprūpinti: Reikia komplektuoti objektus technologiniais įrenginiais, medžiagomis ir darbo jėga (= komplektuoti objektuose technologinius įrenginius, medžiagas, darbo jėgą. O jei čia ne komplektai sudaromi, tai – Reikia aprūpinti objektus technologiniais įrenginiais, medžiagomis, darbo jėga).

kompoziciniai priev. – kompoziciškai. Žr. -iniai.

konkretizuoti – geriau konkretinti. Žr. -izuoti.

konservatyvinis – geriau konservatyvus. Žr. -yvinis.

konstruktyvinis – geriau: 1. konstruktyvus, konstruktyvusis: Laukiame konstruktyvinio (= konstruktyvaus) sprendimo. Konstruktyvinė (= Konstruktyvioji) architektūra;

2. konstrukcinis: Konstruktyvinis (= Konstrukcinis) pastato fasadas. Žr. -yvinis.

kontekstualinis – geriau kontekstinis: Kontekstualinė (= Kontekstinė) reikšmė. Žr. -alinis.

kontinentalinis – geriau kontinentinis: Kontinentalinis (= Kontinentinis) klimatas. Žr. -alinis.

ko pasėkoje n. vert. – dėl to, todėl. Žr. pasėka, vietininkas.

korka, korkas n. svet. – kamštis; (bato) kulnis, kulniukas, kulnelis.

koržikas n. svet. – plokštainis, cukrinukas.

košeliena n. svet. – šaltiena, drebutiena.

kovoti – stil. geriau stengtis, siekti (kad būtų kas padaryta, kad kas pasidarytų): Kovoti už puikią produkcijos kokybę (= Stengtis, kad būtų gera produkcija). Kovoti už naujų metodų panaudojimą (= Siekti, stengtis, kad būtų taikomi nauji metodai). Neblogai kovojama už elektros taupymą (= Neblogai taupoma elektra);

kovoti prieš – kai kur geriau kovoti su. Žr. prieš.

Vart.: Greitai nebepajėgsime kovoti su ledu ir sniegu. Ir ten ji toliau kovoja su mirtimi, kuri kėsinasi į jos kūdikio gyvybę. Jame kovoja du priešingi jausmai.

kraštinis – nevart. r. „paskutinis (eilėje)“. 

Vart.: Mūsų namas pats kraštinis.

kraštutinai – geriau nepaprastai, labai: Ši kova įgavo kraštutinai (= nepaprastai, labai) atkaklų pobūdį.

kraštutinis – geriau: 1. griežčiausias: Taikomos kraštutinės (= griežčiausios) priemonės;

2. didžiausias, ryškiausias, galutinis: Rašytojas siekia parodyti kraštutinį (= didžiausią, galutinį) žmogaus sužvėrėjimą. Tik kraštutinių (= didžiausių) pastangų dėka (= Tik dėdama didžiausias pastangas; Tik su didžiausiomis pastangomis) Lietuvos rinktinė išlygino rezultatą. O šis procesas kupinas kraštutinio (= didžiausio) dramatizmo;

kraštutiniu atveju – geriau bent, blogiausiu atveju: Nukreipę teleskopus į Saturno ir Jupiterio palydovus, astronomai dabar aptiko – kraštutiniu atveju (= bent) viename iš jų – įrodymus, kad paprasčiausios gyvybės formos gali egzistuoti ir kitose planetose. Mes susitikinėsime tik kraštutiniu (= blogiausiu) atveju.

Vart.: kraštutinis || kraštinis: Kraštutinis (Kraštinis) arklys šlubuoja. Kraštutiniai (Kraštiniai) progresijų nariai. Išpjovus medį į lentas, gaunama vidurinių ir kraštutinių (kraštinių).

kreipti(s):

kreipti dėmesį kam n. vert. – kreipti dėmesį į ką: Ir užklasinių darbų metu reikia kreipti dėmesį estetiniam mokinių auklėjimui (= kreipti dėmesį į estetinį mokinių auklėjimą)

kreiptis pas ką n. vert. – kreiptis į ką: Veronika kreipiasi pas visokias bobeles (= į … bobeles). Kreipiasi pas advokatą (= į advokatą). Kreiptis pagalbos pas vyresniuosius (= į vyresniuosius). Žr. pas;

kreiptis prie ko n. vert. – kreiptis į ką: Tai kreipkis prie daktaro (= į daktarą). Žr. prie.

kremavas n. svet. – kreminis. Žr. -avas.

kritikinis – geriau kritinis. Žr. -ikinis.

kubikaskubelis.

kūdas n. svet. – liesas.

kudlos n. svet. – gaurai.

kudlotas hibr. – gauruotas.

kūkalis n. svet. – raugė.

kultmasinis – geriau kultūrinis, kultūros (masinis darbas). Žr. sudurtiniai žodžiai.

kultūra – geriau nevart. neutralioje kalboje javų rūšies reikšme: Kombainai turėtų kirsti tik vieną kultūrą (= vienus javus). Vienmetės kultūros (= Vasarojus) užima didelį plotą. Jau dabar turime rūpintis grūdinių kultūrų (= javų) sėja. Šiemet gerai užderėjo žieminės kultūros (= žiemkenčiai).

Vart.: Kalbos kultūra rodo dvasios kultūrą. Kūno kultūra ir sportas.

Spec.: Dirbtiniu būdu įveistas medynas vadinamas miško kultūra. Pagrindinė Lietuvos žemės ūkto techninė kultūra yra linai.

kultūriniai priev. – kultūriškai, kultūra, kultūrinis: Kultūriniai istorinis (= Kultūrinis istorinis) romanas. Žr. -iniai.

kuomet – laiko apl. šalut. sakiniuose geriau kai, kada.

Vart. kuomet || kada, kada nors: Bėgsi tu kuomet (kada, kada nors) dvilinkas. Ar esi kuomet (kada, kada nors) buvęs Vilniuje?

kurčiai n. vert. – dusliai, kimiai: Kurčiai (= Dusliai) trinktelėjo gamyklos vartai.

kurčias – nevart. r.: 1. „kimus, duslus“: Kartais pasigirsdavo duslus, kurčias (= kimus, prikimęs) balsas. Rūta paklausė kurčiu (= kimiu, dusliu) balsu;

2. „kurtinamas“: Pasigirdo kurčias (= kurtinamas) sprogimas.

Vart.: Tik kurčias galėjo negirdėti to vaitojimo. Jau kurčias kaip kelmas. Kaip kurčias tylėsiu.

kuris – geriau kelintas, kalbant apie valandas ir mėnesio dienas: Kurią (= Kelintą) valandą ateiti? Kurią (= Kelintą) dieną prasideda sesija?

kuris, žr. katras.

kuris tai n. vert. – kuris, kažkuris, kažin kuris. Žr. tai.

kur tai n. vert. – kažkur, kažin kur. Žr. tai.

kurtka, kurtkė n. svet. – striukė.

kuzovas n. svet. – kėbulas.

kvasas n. svet. – gira.

kvepėti – geriau nevart. r. „smirdėti, dvokti, atsiduoti kuo“: Indus, įrankius po žuvų, silkių, svogūnų pjaustymo reikia kelioms minutėms pamerkti į šaltą pasūdytą vandenį, o paskui nuplauti šiltu vandeniu, tada jie bus švarūs ir nekvepės (= nesmirdės, nedvoks).

Vart.: Birželio naktys kvepia jazminais. Darželiuos kvepia mėtos.

kviesti kamkviesti ko, į ką: Jis mus pakvietė pietums (= pietų). Reikia sukviesti visus posėdžiui (= į posėdį). Žr. naudininkas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *