d

      da-  n. svet. – 1. ap-, ai-, į-, iš-, pa-, pri-, su-: dabėgti pribėgti; dabūti – išbūti; dadirbti – (dar) padirbti, baigti dirbti; daeiti – 1. prieiti; 2. susiprasti, susiprotėti; dakarsti apkarsti; dalaukti – ()laukti, sulaukti; damokėti primokėti; darašinėti prirašinėti, papildomai rašinėti; darodinėti įrodinėti; dasiekti – pasiekti; dasiktausti – iš(si)klausti; dasiprotėti – susiprotėti, susiprasti; dažinoti sužinoti;

2. be priešdėlio arba kitos šaknies žodis: daleisti trūkumus leisti atsirasti, susidaryti trūkumams. Žr. neda-.

daboti n. svet. – saugoti, žiūrėti, prižiūrėti: Senelis vaikus daboja (= prižiūri, saugo). Padabok (= Pasaugok) truputy ir mano vaikus.

daina: daina (kieno nors) žodžiams –  daina žodžiais, daina… žodžiai (kieno nors), daina pagal žodžius: „Užmigo žemė“ muzika Č. Sasnausko Maironio žodžiams (= Maironio žodžiais). Daina P. Gaulės žodžiams (= Pagal P. Gaulės žodžius; žodžiai P. Gaulės).

dainininkas: paukščiai dainininkaipaukščiai giesmininkai.

dainuoti (himną, giesmes) – giedoti: Sudainavom (= Pagiedojom, sugiedojom) tarptautinį studentų himną. Visa salė dainavo (= giedojo) giesmes.

Vart.: Dainuoti dainą, ariją, romansą, serenadą, lopšinę.

dainuška – nevart. r. „rimta daina“: Padainavo keletą gražių dainuškų (= dainelių).

Vart.: Komiška, nerimta dainuška.

daktarka hibr. – daktarė, gydytoja: Mane apžiūrėjo jaunoji daktarka (= daktarė, gydytoja). Žr. -ka.

daleisti hibr. – 1. leisti atsirasti; pa(si)daryti: Auklėjimo darbe buvo daleista trūkumų (= leista atsirasti trūkūmams; padaryta trūkumų). Negalima daleisti eismo taisyklių pažeidimų (= leisti pažeisti eismo taisyklių). Nėdaleisti (= Neteisti), kad laidai būtų paviršiuj. Už daleistus (= padarytus) nuostolius išskaičiuota 100 Lt;

2. sakyti, tarti, manyti: Daleiskim (= Sakykim, tarkim, manykim, įsivaizduokim), bus taip. Daleidžiame (= Sakome, sakykime, įsivaizduokime, tarkime), kad tie kampai yra lygūs. Žr. da-.

dalykas tame (kame) n. vert. – svarbiausia, mat, tas yra, dalykas tas, toks dalykas: Dalykas tame (= Svarbiausia, svarbu tai, štai kas, taigi, mat…), kad jau per vėlu. Kame čia dalykas (= Kas čia yra? Kas čia atsitiko?). Žr. vietininkas.

dalis:

didele dalimi, didžia dalimi r. „daugiausia, dažniausiai, labai“ kanc., moksl. – kitur geriau daugiausia, dažniausiai, labai: Apie tuos kolektyvus didžia dalimi (= dažniausiai, daugiausia) nieko nežinome. Sveikata didele dalimi (= labai, daugiausia) priklauso nuo to, kaip ir ką valgome.

Vart.: Didele dalimi to daržo niekas nesinaudojo;

kažkokia, kažkuria dalimi – geriau iš dalies, šiek tiek, kažkiek: Jis kažkuria dalimi (= kažkiek, gerokai, nemaža) kaltas už šieno supūdymą.

dalyvauti – nevart. r.: l. „būti kieno nors dalimi, sudaryti ką nors“: Aprašė augalų bendrijas, kuriose dalyvauja (= yra, pasitaiko, į kurias įeina) ir paparčiai. Praeitis poeto kūryboje dalyvauja (= yra, panaudojama) tik kaip kontrastas dabarčiai;

2. „priklausyti kam nors“: Kituose kolektyviniuose soduose nedalyvauju (= Kituose kolektyvuose sodo neturiu);

3. kai kur geriau nevart. r. „dirbti kokį nors darbą“: Jaunieji mokslininkai pradeda dalyvauti moksliniame darbe (= dirbti mokslinį darbą). Studentai aktyviai dalyvauja tyrimuose (= prisideda prie tyrimų).

Vart.: Dalyvauti susirinkime, posėdyje, šventėje, koncerte.

dalyvis – nevart. r. „sudedamoji kieno nors dalis, panaudojama kam nors“: Azotas būtinas sprogstamųjų medžiagų dalyvis (= būtina dalis). Žr. dalyvauti.

Vart.: Šventės dalyvis.

dalyvis

veikiamoji rūšis

esamasis laikas

nevart.: l. kai reiškiama daikto, kuris dalyvio veiksmo neatlieka, savybė: besistatančios (= statomos) gamyklos; draudžiančioji (= draudžiamoji) linija; pasiaukojantis (= pasiaukojamas) žygdarbis; sėdinčios (= sėdimos) vietos;

2. kai kalbama apie tiesiog su veiksmu nesiejamą ypatybę: pirmaujanti (= pirmoji) vieta rašytojo kūryboje;

veik. r. – geriau neveik. r. (dažniausiai tada, kai subūdvardėję dalyviai rodo daiktų rūšį): svaiginantys (= svaiginamieji, svaigieji) gėrimai; sprogstančioji (= sprogstamoji) medžiaga;

veik r. || neveik. r. (kartais reiškiant rūšį, kai daiktas gali būti dalyvio veiksmo atlikėjas): degantis (degamas) darbas; spiegiantis (spiegiamas) balsas; stovintis (stovimas) vanduo; tiriantis (tiriamas) žvilgsnis; slegiantis (slegiamas) įspūdis; skaudanti (skaudama) galva.

Vart.: Pastūmė šalia sėdinčius žmones. Girtumas – kaltę sunkinanti aplinkybė. Ūžiančios mašinos nedavė miegoti.

būtieji laikai

moksl., kanc. k. geriau nevart. mot. g. formų be priesagos -us-: Moterys klausė susidomėję (= susidomėjusios). Iškilę (= Iškilusios) šios problemos. Merginos vakarais ilgai dainuodavę (= dainuodavusios);

dalyvis – veiksmaž. būt. l., kai šalia tarinio pasakomas kitas lygia greta vykstantis veiksmas: Turnyrą laimėjo Estijos komanda, iškovojusi (= ir iškovojo) kelialapį į finalą;

būtasis l. – geriau es. l., kai dalyvis rodo daikto ypatybe, vienalaikę su tarinio veiksmu: Vaikas pasislėpė už priešais sėdėjusių (= sėdinčių) vyrų nugaros. Mostelėjo ranka vyriškiui, stoviniavusiam (= stoviniuojančiam) netoliese.

Vart.: Jūs čia gražiai susitvarkę. Vasarą pailsėję, mokiniai sėdo prie knygų. Nenumesdavo nė sudžiūvusios plutelės.

neveikiamoji rūšis

esamasis laikas

Vart. reiškiant: 1. iš kito veikėjo veiksmo kylančią ypatybę: Tai visų gerbiamas žmogus. Linguoja vėjo judinamos pušys;

2. galimą veiksmą: Tie marškiniai lengvai skalbiami. Čia neišvažiuojamas kelias;

3. veiksmo objekto paskirtį, tikimą kam nors: valgomosios bulvės, geriamoji soda, kramtomoji guma, dirbama žemė;

4. veiksmo priemonę: rašomoji mašinėlė, (plaukų) kerpamoji mašinėlė; siuvamoji, pjaunamoji, spausdinamoji mašina, audžiamosios staklės, didinamasis stiklas, mėgiamosios šakės, valgomasis šaukštas, skalbiamieji (skalbimo) milteliai, vyniojamasis popierius;

5. veiksmo vietą ar laiką: miegamasis kambarys, stovimos vietos, gyvenamasis momentas, lankomoji (lankymo) diena;

6. daiktą, kuris atlieka dalyvio veiksmą: atsakomasis redaktorius, degamosios dujos.

būtasis laikas

neveik. r. dalyvis – būdvardis: Vaikas iš susilpnintųjų (= silpnųjų) grupės. Tai padidinto (= didelio, didesnio) tikslumo staklės;

neveik. r. – veik. r., kai reiškiamas savaiminis veiksmas ar būsena: apsunkintas (= pasunkėjęs) rijimas, padidintas (= padidėjęs) jautrumas, padidintas (= padidėjęs, didelis) skrandžio rūgštingumas, padažnintas (= padažnėjęs) kvėpavimas, stipriai išreikšti (= labai išryškėję, ryškūs) ligos simptomai.

Neveik. r. gali būti vart., jei kas tyčia tokias būsenas sukelia: Skrandžio rūgštingumą galima sumažinti. Rūgštingumas neturėtų būti sumažintas per daug;

neveik. r. – įvardis tas ir šalutinis sakinys, kai dalyvis vartojamas daiktavardžio pozicijoje: Vadovaudamasis išdėstytu (= tuo, kas išdėstyta), teismas nutarė. Pasikliaudamas išgirstu (= tuo, ką išgirdai, esi išgirdęs), greitai gali suklysti. Remiantis pasakytu (= tuo, kas pasakyta), galima daryti šias išvadas. Žr. giminė.

Vart.: Matyti vandens apsemtos pievos. Gimtoji vieta kiekvienam brangi. Tai jau man kažkur girdėta.

damkė – 1. šaškė: Einam damkėm (= šaškėm) žaisti. Trūksta vienos damkės (= šaškės);

2. dama: Aš jau į damkes (= damas) įėjau.

damokėti hibr. – primokėti: Prašom damokėti (= primokėti) dešimtį centų. Žr. da-.

dangavas hibr. – dangiškas, danginis, žydras: Kiek kainuoja šita dangava (= žydra, dangiška) suknelė?

dar ir dar kartą – nevart. r. „nuolat, visada, dažnai“: Reikia dar ir dar kartą (= nuolat, visada) prisiminti, jog… Dar ir dar kartą (= Dar kartą) prašau ten neiti.

Vart.: Durys girgžtelėjo dar ir dar kartą (kelis kartus).

darbaimlumas n. dirbt. – darbo sunaudojimas, darbo imlumas. 

darbinė ekspertizė spec. – geriau darbingumo ekspertizė.

darbas:

pradėti, tęsti, vykdyti darbą moksl., kanc. – kai žodis darbas yra nekonkrečios reikšmės, geriau konkretus veiksmažodis: Suvažiavimas pradėjo darbą (= prasidėjo, pradėjo dirbti). Konferencija tęsia darbą (= dirba toliau, tebevyksta). Ūkininkai jau vykdo laukų darbus (= jau dirba laukus).

darbininkiškas – geriau darbininko, darbininkų: Kitaip jam neleidžia dirbti darbininkiška (= darbininko) sąžinė. Gimęs darbininkiškoje (= darbininkų) šeimoje. Vis daugiau mokinių pasirenka darbininkiškas profesijas (= darbininkų profesijas). Žr. -iškas.

dar daugiau – geriau nevart. sakiniams jungti: Pirmininkas apkaltino vyriausybę neveiklumu. Dar daugiau (= Maža to, negana to), jis pareiškė…

dargi – nevart. r. „net, nė“: Ten dargi (= net ir) paukštis neužskristų. Sūnus dargi (= net, nė) nepagalvojo atsiprašyti.

Vart., kai tą patį galima išreikšti vienu dar, t. y. kai dargi = dar + gi: Be pirštinių, o kitas dargi ir be kepurės. Kad dargi nė ne laikas jai tekėti.

darbuotis kuo nors – nevart. r. „būti, dirbti kuo nors“: Čia jie krovikais darbuojasi (= dirba).

Vart.: Nemandagu lipant į autobusą darbuotis alkūnėmis.

darbuotojas – kai kur geriau konkretesnis daiktavardis: Tada prekybos darbuotoja (= prekybininkė, kasininkė) perskaičiavo mano už pirkinius mokėtą sumą. Mokyklos pedagoginiai darbuotojai (= pedagogai, mokytojai) buvo apleidę darbinį auklėjimą.

daryti – nevart. su veiksmažodiniais daiktavardžiais, kai junginį galima pakeisti konkrečiais veiksmažodžiais: Tenka daryti pervežimus (= vežioti, vežti iš vienos vietos į kitą, pervežinėti). Mašina daro aplenkimą (= lenkia, aplenkia). Pradėjo daryti piliakalnio kasinėjimus (= kasinėti piliakalnį). Reikės daryti pasirinkimą (= pasirinkti);

geriau konkretesnis veiksmažodis: daryti pamokas (= rengti, ruošti, mokytis pamokas); daryti uždavinius (= spręsti, atlikti uždavinius); daryti pietus, pusryčius, vakarienę (= virti, ruošti, gaminti, taisyti pietus, pusryčius, vakarienę); nutarė daryti (= rengti, organizuoti) parodos atidarymą; daryti megztinius (= megzti megztinius); daryti tvorą (= tverti tvorą).

Vart.: Pats ratus darosi. Alų darė. Mokinys daro daug klaidų. Taip pat vart. su konkretesniais veiksmažodiniais daiktavardžiais, kai junginys turi naują prasmės ar stilistinį (oficialumo, kanceliariškumo) atspalvį: darytį ataskaitą || atsiskaityti, daryti bandymą || bandyti, daryti patikrinimą || tikrinti, darytį poveikį || veikt, daryti pranešimą || pranešti, plg.: Susirinkime pranešimų padarė mokytojas N, ir Kaimynas pranešė naujieną;

daryti įtaką į kądaryti įtaką, įtakos kam. Žr. į;

daryti ką kokiudaryti ką kokį: Daro jį nelaimingu (= nelaimingą). Žr. įnagininkas;

daryti spaudimą į kądaryti spaudimą kam: Taryba daro spaudimą į ūkininkus (= ūkininkams).

darželietis – geriau darželinukas. Žr. -ietis.

daržovinis:

daržoviniai augalai spec. – geriau daržovės.

daržovinės kultūros spec. – geriau daržovės.

dasiprotėti hibr. – suprasti, suvokti, susiprotėti: Kai ką reikia ir pačiam dasiprotėti (= suprasti, suvokti, susiprotėti). Žr. da-.

dasižinoti hibr. – sužinoti, patirti, išsiaiškinti: Pavyko dasižinoti (= sužinoti, patirti, išsiaiškinti), kaip ten iš tikrųjų viskas buvo. Žr. da-.

datos rašymas – sutrumpintai datai nevart. sustabarėjusi kilmininko forma: Rugsėjo penkto (= Rugsėjo penkta(-oji). Einu atostogų nuo pirmo liepos (= nuo liepos pirmos(-osios). Žr. kilmininkas.

Taisyklingai rašoma: 2003  m. kovo 11 d., sutrumpintai: 2003-03-11 arba 2003.03.11.

daug-, daugia- – dėmenis turinčius būdvardžius geriau vartoti be priesagos -inis ar -iškas: daugiaaspektinis (= daugiaaspektis) reiškinys, daugiafigūrinė (= daugiafigūrė) kompozicija, daugiakorpusiniai (= daugiakorpusiai) aparatai, dauglaukinis (= daugialaukis) ūkis, daugialąstelinis (= daugialąstis) gyvūnas, daugiametinės (= daugiametės) piktžolės, daugiatautinė (= daugiatautė) šalis, daugiaprasmiškas (= daugiaprasmis) pasakymas, daugiareikšmiškas (= daugiareikšmis) žodis, daugkartinis (= daugiakartis). Žr. -inis, -iškas.

Vart. priesaga -iškas būdvardiniuose daiktavardžiuose su dėmeniu daugia-: daugiaplaniškumas, daugiapusiškumas, daugiareikšmiškumas.

daugelyje atvejų n. vert. – dažniausiai, paprastai, daugeliu atvejų: Daugelyje atvejų (= Dažniausiai, paprastai) sloga praeina per tris dienas. Daugelyje atvejų (= Dažnai, daugeliu atvejų) mašinos paleidimo trukmė padidinama. Žr. vietininkas.

daugiatematiškumasdaugiatemiškumas: Filmui būdingas daugiatematiškumas (= daugiatemiškumas).

daugiatiraži(ni)s laikraštisįmonės (fabriko, įstaigos) laikraštis. Žr. didžiatiražis.

daugiau – geriau nevart. r. „labiau“: Vietos ir laiko sąvokos daugiau (= labiau) apibendrintos. Ta žolių juosta daugiau (= labiau) išryškėja žemumose;

daugiau su kilm. daugiau kaip, negu, per (su gal. ar vard.): Daugiau metų (= Daugiau kaip (negu) metus) jis niekur nedirbo. Pripylė daugiau pusės (= daugiau kaip (negu, nei) pusę) maišo grūdų. Ten gyvenom daugiau savaitės (daugiau kaip savaitę). Čia susirinko daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, per šimtą) žmonių. Žr. kilmininkas, prieveiksmis;

daugiau su laipsniuojamaisiais žodžiais – geriau aukštesnysis laipsnis: Tie individai yra daugiau atsparūs (= atsparesni) bakterijoms. Dirbtinė oda yra daugiau patvari (= patvaresnė). Pirmasis metodas yra daugiau charakteringas (= charakteringesnis) negu antrasis. Žr. laipsniai.

Vart.: Darbų atsirado dar daugiau. Elektros nebuvo daugiau kaip valandą.

daugiskaita – Žr. skaičius.

daugmoterystė dirbt. – geriau daugpatystė.

daugpareigystė n. dirbt. – antrininkavimas, antrinės, šalutinės, pašalinės pareigos: Daugpareigystė (= Antrininkavimas, antrinės, šalutinės, pašalinės pareigos) neturi kliudyti pagrindiniam darbui.

daugumoje – nevart. r. „daugiausia, dažniausiai, paprastai“: Į konsultacijas daugumoje (= paprastai, dažniausiai) atvyksta geri studentai. Šias pareigas daugumoje (= dažniausiai, paprastai) atlieka moterys. Jie daugumoje (= paprastai) tik apibendrina kitų darbo rezultatus. Žr. vietininkas.

Vart.: Daugumoje kalbų šio žodžio nėra. Daugumoje ūkių trūksta darbininkų.

davaliai, davalios hibr. – iki valiai, pakankamai, daug, kiek norint: Šieno turime davaliai (= iki valiai, pakankamai, per akis). Pavalgiau davalios (= kiek norėjau, iki soties).

davinys – nevart. r. 1. „duomuo“: Turimais daviniais (= duomenimis), jo kūriniai išversti į dešimtį kalbų. Patikrino eksperimentinius davinius (= duomenis). Inžineriniai geologiniai daviniai (= duomenys). Geografijos davinius (= duomenis) taiko istorijai;

2. „gabumai“: Vaikas turi davinių (= gabumų, duomenų) matematikai.

Vart.: Maisto davinys visiems lygus. Kuro vienos dienos davinys.

dedamoji – nevart. r. „dėmuo“: Jėgos dedamoji (= dėmuo). Automobilio svorio jėga išsiskaido į dvi dedamąsias (= du dėmenis).

Vart.: Į sriubą dedamosios daržovės. Dedamosios grindys buvo dar žalio medžio.

dėdina, dėdyna tarm. – geriau dėdienė.

deduktyvinis – geriau deduktyvus, dedukcinis: deduktyvinis (= dedukcinis) metodas. Žr. -yvinis.

defektyvinis – geriau defektinis: Detektyvinis (= Defektinis) egzempliorius. Žr. -yvinis.

dėka kilm. pol. – nevart. su naud.: Dėka jo aukai (= Dėl jo aukos, jo aukos dėka) nelaimės išvengta;

geriau nevart.: 1. prieš kilm. (kaip prielinksnį): Dėka tokią žmonių (= Tokių žmonių dėka) mūsų gyvenimas kasdien gerėja. Dėka N. kolekcijos (= N. kolekcijos dėka) apie saulėlydžius nusimaniau geriau;

2. veiksmo sąlygai, priežasčiai, būdui reikšti: Dėka trinties (= Dėl trinties) juosta gali savaime užsiliepsnoti. Ilgo kaklo ir kojų dėka (= Dėl ilgo kaklo ir kojų) žirafa yra aukščiausias žinduolis. Dėka naujų mechanizmų įdiegimo (= Įdiegus naujus mechanizmus) padidėjo darbo našumas. Mažiausių pastangų dėka (= Mažiausiomis pastangomis) pasiekėme optimalų efektą. Griežtumo dėka (= Griežtumu) jūs norite vaiką sulaikyti namuose.

Vart.: Tėvų dėka sūnus pasidarė visai kitoks žmogus. Talkininkų dėka ūkis baigė kasti bulves.

dėkavoti hibr. – dėkoti: Už viską dėkavokim (= dėkokim) senelei. Žr. -avoti.

dekis n. svet. – užtiesalas, užklotas, priedangtis: Lova užtiesta nauju dekiu (= užtiesalu). Padėk po balnu dekį (= užtiesalą, priedangtį).

dėl kilm. priel. – nevart. reiškiant: 1. daikto ar veiksmo paskirtį, ypač su veiksmažodiniu daiktavardžiu: Veža plytas dėl namų statymo (= namams statyti). Gaus automobilį dėl vaikų aplankymo (= vaikams aplankyti). Tinklas dėl žuvų gaudymo (= žuvims gaudyti). Šaltiniai dėl biudžeto įvykdymo (= Biudžeto įvykdymo šaltiniai). Dokumentai dėl prijungimo prie bylos (= prijungti prie bylos). Tai naudinga dėl visų (= visiems) knyga;

2. reiškiant tai, kuo remiantis ar kam veikiant, kas nors vyksta: Dėl pasakyto (= Remiantis tuo, kas pasakyta,) ieškinį atmesti. Dėl oro pūslelių (= Turėdami oro pūslelių, Pūslelių padedami) organizmai gali laikytis pakibę;

3. nevart. prielinksnio nuo vietoje: Gydosi dėl (= nuo) parodontozės. Operuoja dėl (= nuo) navikų.

Vart. reiškiant: 1. priežastį: Dėl ligos negalėjau ateiti. Tėvas dejavo dėl sūnaus;

2. aktyvaus veiksmo tikslą: Dirbame dėl duonos plutos;

dėl || apie (reiškiant kalbos, minties turinį, temą): Pakalbėk su juo ir dėl manęs (apie mane);

dėl ko – geriau dėl to reiškiant pridūrimą: Padidėjo darbo našumas, dėl ko (= dėl to) gamykla pagamino daugiau produkcijos.

Vart.: Dėl ko neatėjai į darbą?

dėl to, kad – geriau nevart., reiškiant tikslą: Jis grįžo anksčiau dėl to, kad (= tam, kad) apsitvarkytų trobą. Laivai atplaukė dėl to, kad apžiūrėtų pakrantes (= pakrančių apžiūrėti).

Vart.: Neatėjau dėl to, kad nežinojau, kelintą valandą prasidės susirinkimas;

kas, kai dėl – geriau nevart., reiškiant minties, kalbėjimo objektą ir kartu priežastį: Kas dėl lėšų, tai jų atsirastų (= O lėšų tai atsirastų). O kai dėl užmokesčio (= O dėl užmokesčio) susitarsime paskui;

dėlei – geriau nevart. kaip prielinksnio minint asmenį, kuris yra veiksmo sąlyga, priežastis: Dėlei sūnaus (= Sūnaus dėlei) tėvai skurdo. Dėlei manęs (= Manės dėlei) vesk tą dykaduonę.

Vart. kaip priel.: Dėlei arklio ir vežimas.

delikatnasmandagus, delikatus: Tai delikatnas (= mandagus, delikatus) žmogus.

deltasparnis hibr. – geriau skraidyklė.

dėmesys:

dėmesys į kądėmesys kam: Neskiriama dėmesio į veislininkystės darbą (= veislininkystės darbui);

išleisti iš dėmesioišleisti iš akių, nekreipti dėmesio: Išleido iš dėmesio (= Išleido iš akių, neatkreipė dėmesio į) psichologinį momentą;

priimti dėmesinatsižvelgti, turėti galvoje, omenyje: Nutarta priimti dėmesin (= atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje), kad mokinys pasižadėjo pasitaisyti;

turėti dėmesyturėti gaivoje, omenyje: Tai turėsime dėmesy (= galvoje, omenyje, į tai atsižvelgsime). Žr. vietininkas.

demonstracija – geriau nevart. r. „demonstravimas“: Ilgai užtruko madų demonstracija (= demonstravimas). Žr. -acija.

demonstruoti – nevart. r. „atskleisti, atspindėti, rodyti“ (kai nėra tikslo kokį nors veiksmą specialiai iškelti, juo puikuotis): Toks poelgis demonstruoja (= rodo) žmogaus netvarkingumą. Gerą žaidimą demonstravo (= Gerai žaidė) ir svečių komanda.

Vart.: Demonstruoja savo papuošalus.

derinys: derinyje su kuokartu su kuo: Oro vonios derinyje (= kartu, derinamos) su gimnastikos pratimais. Žr. vietininkas.

dėti – nevart. r. „kepti, šauti į krosnį (duoną)“: Deda (= Šauna, kepa) krosnin kepamą duoną, pyragą.

Vart.: Deda knygą ant stalo. Reikia antrus langus dėti;

dėti pastangas || stengtis: Dedam labai daug pastangų (Labai stengiamės);

dėti parašą || pasirašyti: Čia padėk parašą (pasirašyk);

dėti viltis || tikėtis, viltis: Į jaunimą deda daug vilčių (Daug tikisi, daug viliasi iš jaunimo);

dėti ženklus (kirčio, skyrybos) || rašyti ženklus: Pamiršo padėti (parašyti) kablelį, tašką. 

dėtis – nevart. r. „vilktis, rengtis, autis, segtis, juostis“: Dedasi (= Velkasi) kasdien naują suknelę. Paltą, marškinius dedasi (= velkasi). Dėjosi (= Avėsi) naujus batus. Dėtis (= Mautis) pirštines. Deduosi (= Seguosi) prie šitos suknelės gintarinę sagę. Nesidėk (= Nesijuosk) to diržo.

Vart.: Dedasi į kišenę obuolius. Ji dedasi nieko nežinanti;

dėtis atmintin – geriau dėtis į galvą, galvon: Viską gerai dėkis atmintin (= į galvą, galvon);

dėtis kokiudėtis kokiam: Nereikėjo tau dėtis abejingu (= abejingam). Ji dėjosi besidžiaugiančia (= besidžiaugianti). Žr. įnagininkas.

devyniukė – 1. devintasis, devintukas (troleibusas, autobusas); 2. devynetas, devynetukas (komanda ar kita grupė); 3. devyniavietis, -ė (kambarys, kupė, automobilis, valtis ir pan.). Žr. -ukė.

dežuruoti, dežuruotojas – geriau budėti, budėtojas: Kas šiandien dežuruoja (= budi) klasėje? Dežuruotojq (= Budėtoją) buvau sutikęs koridoriuje.

diagnozasdiagnozė: Negerai nustatytas diagnozas (= nustatyta diagnozė).

didelis:

didelis (nuoširdus) ačiū, dėkui n. vert. – labai, širdingai, nuoširdžiai ačiū, dėkui, labai dėkoju. Žr. ačiū;

didelis dėmesys – geriau daug dėmesio: Didelis dėmesys (= Daug dėmesio) skiriama gamybai;

didelis svoris – geriau nevart. r. „svarbi vieta“: Didelį svorį (= Svarbią vietą) grūdų gamyboje užima žiemkenčiai.

Vart.: Kelia didelį svorį. Turi didelį politinį svorį;

didele, didžia dalimi r. „daugiausia, dažniausiai, apskritai, labai“ kanc. moksl. – kitur geriau daugiausia, dažniausiai, labai: Tokių šeimų mokiniai didele dalimi (= dažniausiai) silpnai mokosi. Didele dalimi (= Apskritai) darbas vyksta gerai.

didžiaaukščiai namai n. dirbt. – daugiaaukščiai namai.

didžiatiražis (laikraštis) – nevart. r. „įmonės ar įstaigos laikraštis“: Kailių įmonės didžiatiražis laikraštis (= laikraštis).

Vart.: Didžiatiražis „Lietuvos ryto“ laikraštis (tikrai dideliu tiražu leidžiamas).

diedukas hibr. – senelis, senolis, tėvukas, tėtukas: Vaiką diedukas (= senelis, tėvukas) prižiūrės. Nunešk diedukui (= seneliui, tėvukui) valgyti.

dienavoti hibr. – praleisti dieną: Pradienavojau (= Praleidau dieną) Kaune. Žr. -avoti.

dienovidis – nevart. r. „meridianas, dienovidinis“: Toje vietoje dienovidis (= meridianas, dienovidinis) kerta pusiaują.

Vart.: Ateis dienovidis (dienos vidurys, vidudienis), bus karšta.

dietologinis-terapinis skyrius – geriau dietologinės terapijos skyrius. Žr. -inis.

diferencijuoti su kuodiferencijuoti nuo ko: Trauminį lūžį tenka diferencijuoti su patologiniais lūžiais (= reikta atskirti, diferencijuoti nuo patologinių lūžių).

dilė n. svet. – 1. irklatrinkė (valties šono trinkelė irklams įdėti): Irklų dilė (= irklatrinkė) išdilo;

2. stora lenta, grįstas: Viena dilė (= lenta, grįstas) tilte įlūžo.

-dinėti. Žr. -inėti.

dipkurjeriai dirbt. – diplomatiniai kurjeriai.

dirbantieji – geriau: 1. darbininkai, tarnautojai, darbuotojai, kolektyvas: Apsvarstyta skyriaus dirbančiųjų (= darbuotojų, skyriaus) susirinkime. Neseniai ūkio dirbantieji (= darbuotojai, kolektyvas) išsirinko naują pirmininką. Daug sumanumo čia parodė visi rajono dirbantieji (= žmonės, darbo kolektyvai);

Vart.: Prie staklių dirbantieji gali pavargti nuo triukšmo.

dirbti – kai kur geriau konkretesnis veiksmažodis: Studentai turi dirbti aktyvų mokymosi darbą (= aktyviai mokytis);

2. kurti vaidmenį: Tuomet aktorius dirbo (= kūrė vaidmenį) V. Krėvės „Žente“;

3. kartais geriau veikti, būti atidarytam: Parduotuvė dirba (= veikia, atidaryta; Dirbame) nuo 8 val. iki 22 val. Bilietų kasa nedirba (= neveikia, uždaryta). Įstaiga dirba (= veikia, atidaryta) nuo 11 val. Staklės dirba (= veikia, nesugedusios).

Vart.: Jau baigėme visus darbus dirbti. Jis daug metų dirbo pedagoginį darbą;

dirbti pareigosedirbti kuo, eiti pareigas: Dirbo atsakingose pareigose (= Ėjo atsakingas pareigas). Tuomet ji dirbo auklėtojos pareigose (= auklėtoja, buvo auklėtoja)

dirbtinas – geriau nevart. r. „dirbtinis, nenatūralus, padirbtas“: Dirbtinas (= Nenatūralus, dirbtinis) jausmas, juokas, stilius. Dirbtinas (= Dirbtinis) apšvietimas. Dirbtinas (= Dirbtinis, nenatūralus) medus. Dirbtinas (= Dirbtinis) kvėpavimas. Dirbtini (= Dirbtiniai) širdies vožtuvai. Žr. -inas.

Vart. r. „tas, kurį reikia dirbti“: Reikia žinoti, kuris darbas dirbtinas pirmiausia.

dirbtuvė – nevart. vadinti įmonėms, kuriose kas nors taisoma: Laikrodžių dirbtuvė (= taisykla, jei joje laikrodžių nedirba). Batų dirbtuvė (= taisykla, jei čia batai tik taisomi).

Vart.: Šaltkalvių dirbtuvė. Gintaro dirbtuvė. Pakinktų dirbtuvė.

dyselis, dyselys, dišlius n. svet. – grąžulas: Dyselys (= Grąžulas) nulūžo, negaliu važiuoti.

diskusijinis – geriau diskusinis: Diskusijinis (= Diskusinis) klausimas. Žr. -ijinis.

dyvinas n. svet. – nuostabus: Ten dyvinas (= nuostabus) kraštas.

divonas n. svet. – patiesalas, užtiesalas, kilimas: Prisiaudė divonų (= patiesalų, užtiesalų, kilimų).

do, da n. svet. – per: Kas ten do (= per) paukštis? Kas do (= per) merga, kad nemoka austi? Kas do tavo reikalas (= Koks tavo reikalas, kas tau rūpi?!).

dokumentalinis – geriau dokumentinis (filmas). Žr. -alinis.

domautis n. dirbt. – domėtis: Paskui pradėjo domautis apie kitką (= domėtis kitkuo).

dosnus kuodosnus, pilnas ko: Dosnus dovanomis (= dovanų). Kaipgi mes, tuo jausmu dosnūs (= apimti, pilni to jausmo), suprantame bendravimą su mokiniais?! Žr. įnagininkas.

dranga svet. – geriau: 1. kartis; 2. (vežimo) gardis; 3. dalba: Mergina kaip dranga (= kartis). Nesėsk ant vežimo drangos (= gardies), nupulsi.

drapakas svet. – geriau spyruoklinės akėčios, purentuvas.

drapakuoti svet. – geriau akėti spyruoklinėmis akėčiomis, purenti purentuvu: Akėjimo neužteks, reiks drapakuoti (= purenti spyruoklinėmis akėčiomis, purentuvu).

draugelka hibr. – draugė, draugužė: Ją vis aplankydavo draugelkos (= draugės, draugužės). Žr. -ka.

draugijinisorganizacinis, visuomeninis, draugijos: Buvo gyvas draugijinis (= organizacinis, draugijų) gyvenimas. Žr. -ijinis.

draugystė kamdraugystė su kuo, kieno nors draugystė: Lietuvių draugystė kitos tautos žmonėms (= su kitos tautos žmonėmis, lietuvių ir kitos tautos žmonių draugystė).

drobyna n. svet. – gardis: Uždėk drobynas (= gardis) šienui vežti.

druskinyčia hibr. – druskinė: Paduok druskinyčią (= druskinę), reikia salotoms druskos. Žr. -yčia.

du, dvi (dviejų, dviem) – nevart. su daugiskaitiniais daiktavardžiais: Du (= Dvejus) metus nebuvo namuose. Turėsiu darbo dviem (= dvejiems) metams. Dar dvi (= dvejos) rungtynės įvyks rytoj. Žr. skaitvardis.

dublionkė n. svet. – kailiniai, skranda.

duchovka, duchovkė, dukofkė n. svet. – orkaitė: Duchovkėj (= Orkaitėj) viskas greitai iškepė.

dujų suvirintojassuvirintojas dujomis, suvirintojas dujininkas.

dūma n. svet. – mintis, manymas, mąstymas: Vieną dūmą (= mintį, dalyką) mes dūmosim (= mąstysim, galvosim).

dūmoti n. svet. – galvoti, manyti, mąstyti: Ko susidūmojai (= susimąstei, užsigalvojai)? Mes sudūmojom (= sumanėm, sugalvojom) kitaip pasielgti.

duonos gamyklakepykla. Žr. gamykla.

duonos gaminiaikepiniai.

duotas(is) – nevart. r.: 1. „šis“ (kur negalimas davėjas ar visai nesvarbu, kad jis yra): Duotu (= Šiuo) atveju savo nuomonės neturiu. Duotuoju momentu (= Dabar, šiuo metu) viršininko nėra. Turinys vertinamas remiantis konkrečia duotosios (= šios) kūrybos medžiaga;

2. „bet kuris, kuris nors“: Vaismedžių veislių parinkimas duoto (= kurio nors) rajono sąlygomis.

Vart.: Mokytojo duotą darbą mokiniai jau baigė.

duoti – nevart. r. „sukelti“: Kraujavimą davė (= sukėlė) trūkusi siūlė. Trūkusios siūlės davė (= sukėlė) peritonitą. Drenas davė pragulą (= Dėl dreno, nuo dreno atsirado pragula). Napoleonas visą laiką siekė duoti mūšį (= sukelti mūšį, susikauti, susiremti);

geriau nevart. su abstrakčios reikšmės veiksmažodiniais daiktavardžiais vietoj konkretaus veiksmažodžio: duoti atspindėjimą atspindėti: Duoti kūrinyje gyvenimo atspindėjimą (= Atspindėti, vaizduoti gyvenimą); duoti įvertinimą įvertinti: Autorius davė teisingą tikrovės įvertinimą (= teisingai įvertino tikrovę); duoti (klausimo) nušvietimą – nušviesti, išaiškinti klausimą, dalyką, reikalą: Kalbėtojas davė tokį klausimo nušvietimą (= taip išaiškino, nušvietė reikalą, dalyką, klausimą).

Junginiai duoti atsakymą, duoti nurodymus, duoti paliepimą, duoti patarimą, duoti sutikimą ir pan. turi oficialumo ir kanceliariškumo atspalvį, o atitinkami veiksmažodžiai labiau pabrėžia konkretų veiksmą, plg.: Anglija davė oficialų atsakymą Prancūzijai ir: Jis atsakė ne tuojau. Vyriausybe jam davė tokius nurodymus ir: Mokytojas nurodė, kaip taisyti klaidas. Davė paliepimą kelią taisyti ir Liepė eiti greičiau namo. Valdžia jam davė sutikimą grįžti namo ir: Jis sutiko šiek tiek palaukti.

Vart.: Davė pinigų. Už knygą daviau trylika litų. Neduoda miegoti. Karvė duoda daug pieno. Duoda ir duoda apie namus.

duotis – nevart. r. ,,apsimesti, dėtis“: Jie duodas (= apsimeta, dedasi) nieko nežiną.

Vart.: Kad daviaus ant šono. Senos morkos, nesiduoda skusti.

durnas, durnius n. svet. – kvailas, neprotingas; kvaiša, kvailys: Nebūk durnas (= kvailas), imk, kad duoda. Neklausyk to durnelio (= kvailelio, kvaišos);

durnių volioti n. vert. – kvailioti, dėtis kvailiu, paikioti: Ką čia durnių volioji (= kvailioji, paikioji, dediesi kvailiu)?

durniuoti hibr. – kvailioti, triukšmauti: Mes žaidžiam, durniuojam (= kvailiojam, triukšmaujam, galvomis einam).

duršliokas n. svet. – 1. griebtukas, kiaurasamtis, kiaurinis (samtis): Paduok duršlioką (= griebtuką, kiaurasamtį, kiaurinį), putas nugraibysim;

2. techn. smegtis, skylmušis: Atbuko duršliokas (= skylmušis, smegtis) nuo ilgo kalimo.

dužas n. svet. – storas, platus, dukslus: Dužas (= Storas, riebus) vyras, tikras kubilas. Pasiuvo paltą, bet per pečius dužas (= platus, dukslus).

dūžis – nevart. r. „sudužęs, sudužėlis“: Indų dūžis (= Sudužusių indų) jau už 65 litus.

Vart.: Motinos dūžis sviesto gniūžis. Bokšto laikrodžio dūžiai. 

dvasiniai priev. – dvasiškai: Jis dvasiniai (= dvasiškai) pavargęs. Žr. -iniai. 

dvasiškis, dvasiškijadvasininkas, dvasininkija.

dveji, dvejos – nevart. su skaičiais kaitomais ar vienaskaitiniais daiktavardžiais: Ten praleido dvejas (= dvi) savaites.

Vart. su daugiskaitiniais daiktavardžiais: Dveji marškiniai. Dveji metai.

dvejopiškumas n. dirbt. – dvejopumas: Darbo jėgos forma bus išvaduota nuo dvejopiškumo (= dvejopumo, dvilypumo).

dvejukė n. vert. – 1. dvivietis (kambarys); 2. antrasis, antrukas (autobusas, troleibusas); 3. dvejetas, dvejetukas (pažymys). Žr. -ukė.

dvi- – dėmenį turintys sudurtiniai būdvardžiai geriau nevart. su priesaga –inis: dvicilindrinis (= dvicilindris), dvidalinis (= dvidalis), dvieilinis (= dvieilis), dvikoordinatinė (= dvikordinatė) schema, dvilypinis (= dvilypis), dvisėklinis (= dvisėklis), dvivietinis (= dvivietis). Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

Vart.: Dvisavaitinis laikraštis (plg. savaitinis). Dvimolekulinis junginys (plg. molekulinis).

dvidešimtpenkiametis būdv. – geriau dvidešimt penkerių metų: Dvidešimtpenkiametės (= Dvidešimt penkerių metų) tarnautojos.

dvigubai – geriau perpus (mažesnis): Branduolių krūviai dvigubai (= perpus) mažesni už mases. Jie dvigubai (= perpus) rečiau serga.

Vart.: Šįmet yra visko dvigubai daugiau.

dviprasmiai priev. – dviprasmiškai: Tuos žodžius galima suprasti dviprasmiai (= dviprasmiškai). Žr. -ai.

džiaugtis su – geriau džiaugtis kuo: Džiaugėsi su savo knygomis (= savo knygomis). Žr. su.

Vart.: Jis džiaugėsi drauge su visais.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *