b

      ba, bo n. svet. – nes: Neduosiu, ba (= nes) neturiu.

bachuras žarg. – vaikūzas, berniokas, vaikėzas, vaikiūkštis.

badilis n. svet. – pikt(a)dagis: Badilių (= Pikt(a)dagių) pilni patvoriai. Turbūt kokį badilį (= pikt(a)dagį) užmyniau.

baigti su kuo n. vert. – liautis ką darius: Gal vieną syki baigsi su tuo atsikalbinėjimu (= liausiesi, nustosi atsikalbinėjęs, atsikalbinėti). Laikas būtų baigti su neūkiškumu (= liautis taip neūkiškai dirbus, dirbti, gyventi). Baik (= Liaukis)!

baika, baikė, baikis n. svet. – 1. juokai: Jis čia tik baikas (= juokus) krečia. Su juo menkos baikos (= menki juokai);

2. pasaka, tuščias dalykas: Visos jo kalbos vienos baikos (= tuščias dalykas, vienos pasakos). Baik savo baikas (= pasakas) vis tiek niekas nepatikės;

3. niekis, niekniekis: Baikis (= Niekis, niekniekis), tuoj užgis;

4. nieko sau: Pirma kelias buvo purvinas, dabar jau baika (= nieko sau).

baimė prieš ką n. vert. – baimė ko (plg. bijoti ko, ne prieš ką): Nuo mažens jam buvo skiepijama baimė prieš dangaus ir pragaro jėgas (= dangaus ir pragaro jėgų baimė).

bajeris žarg. – pokštas, išdaiga, triukas, juokavimas: Ot buvo, tai buvo bajeris (= triukas, pokštas, išdaiga)! Per jo paskaitas tik bajerius skeliam (= juokaujam, pokštus, išdaigas krečiam).

bakanas n. svet. – kepalas.

baklagė, baklaška, baklaškė n. svet. – gertuvė.

bakterialinis spec. – geriau bakterinis. Žr. -alinis.

balamūtas n. svet. – 1. paikšas, tuščiakalbis: Ot balamūtas (= paikšas) – kažin ką šneka. Neklausyk tu to balamūto (= tuščiakalbio) jis visada daug ir gražiai pliauškia;

2. apgavikas, suvedžiotojas: Tas bernelis balamūtas (= suvedžiotojas, apgavikas) šitokioj bėdoj paliko.

balamūtyti n. svet. – klaidinti, apgaudinėti, suvedžioti, plepėti, taukšti: Nebalamūtyk (= Neklaidink) vaiko – jis gerai sako. Tik subalamūtino (= suvedžiojo) mergaitę ir neėmė. Niekus batamūtija (= plepa, pliauškia, tauškia).

baleja, baleika, balija n. svet. – skalbtuvė, puskubilis; vonelė.

baliavoti n. svet. – puotauti, pokyliauti. Žr. -avoti.

balius svet. || puota, pokylis.

balkis n. svet. – sija: Stogas dar tvirtas, visai nauji balkiai (= naujos sijos).

Vart. šnek. frazeol.: Vieno balkio trūksta (puskvailis).

balsuoti ką – geriau balsuoti už ką: balsuoti dienotvarkę, pasiūlymą, rezoliuciją (= už dienotvarkę, pasiūlymą, rezoliuciją).

baltiniai – geriau nevart. r. „viršutiniai marškiniai“: Gimimo dienai vyrui nupirkau gražius baltinius (= marškinius) ir kaklaraištį.

Vart. r. „balti skalbiniai“: Vėjas plaiksto išdžiaustytus baltinius (skalbinius).

baltintojas – nevart. r. „baltinamoji priemonė“: Parduotuvėje galima nusipirkti bent kelių rūšių baltintojų (= baltinamųjų priemonių, baltiklių, baltalų).

Vart.: Sienų baltintojas jau buvo atskiras žmogus.

banda – nevart. r. „(paukščių) pulkas“: Iš čia perimų viščiukų bus auginama ir nuolat papildoma pramoninė paukščių banda (= pramoninis paukščių pulkas).

Vart.: r. 1. „galvijų banda“: Vaikystėje jam teko ganyti ir svetimą bandą. Ne laikas šunis lakinti, kai vilkas bandoje.

2. kepalas, sklindis, tam tikros formos taukų gabalas: iškepė didžiulę bandą pyrago. Užderėjo bulvės bus bandų. Man gardi ir grikinė banda. Taukus susiuvo į bandą.

bandyminis n. dirbt. – bandymą, bandomasis, eksperimentinis: Ūkis paskyrė mokyklos gamtininkams žemės bandyminiam (= bandymų, bandomajam) sklypui. Buvo įsteigtos naujos bandyminės (= bandymų, bandomosios, eksperimentinės) stotys.

banka, bankė n. svet. – 1. stiklainis, butelis; 2. med. taurė.

banketas, bankietas svet. – geriau pokylis, puota, vaišės; kviestiniai, iškilmingi pietūs, vakarienė, pusryčiai.

bantas n. svet. – 1. kaspinas: Geltonos kasos buvo perrištos juodu bantu (= kaspinu);

2. peteliškė: Marškiniai sniego baltumo, o po kaklu juodas bantas (= juoda peteliškė).

barabanas n. svet. – būgnas.

baranka, baronka n. svet. – 1. riestainis: Pirkau du kilogramus barankų (= riestainių). Gausi iš jo barankos (= riestainio) skylę (nieko negausi);

2. vairas: Toks ten jo darbas – sukinėja baranką (= vairą), ir tiek.

basanoškės n. svet. – basutės, basinės, basinukės,

basketkės, basketės n. svet. – sportiniai bateliai, sportukai.

batareika n. svet. – 1. žibintuvėlis; 2. elementas (žibintuvėliui ar kitam kokiam aparatui).

batarėja n. svet. – baterija, elementas.

baumkuchenas, bankuchenas n. svet. – šakotis.

be- – nevart. po neiginio, kai veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo anksčiau nėra buvę: Su juo aš ir dienos nebeišgyvenčiau (= neišgyvenčiau). Aš nebežinau (= nežinau), ar eiti su tavimi, ar ne;

geriau nevart. priesagos -inis būdvardžių su priešdėliu be-: besąryšinis (= be sąryšio, be ryšio), bealiejinis (= nealiejinis), beprecedentinis (= beprecedentis, precedento neturintis).

Vart. reiškiant: 1. buvusį, bet vėliau neigiamą veiksmą: Daug sykių išvarytas sugrįždavo, bet dabar nebesugrįš. Šį kartą jau nebedovanosiu;

2. veiksmo trukmę, užtrukusį veiksmą: Kažin, ar jis bestovi toje pačioje vietoje? Jis kaip nori, o mes sau begyvename. Tai buvo tas pats nuolat besišypsantis vaikinukas;

3. veiksmo mažybę: Ar beliko bent truputis kantrybės? Kiek jis ten begyveno?

4. tam tikrus modalinius netikėtumo, nustebimo atspalvius: Žiūriu, žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios;

5. sudurtiniams pradėtiniams laikams sudaryti: Jis jau buvo beeinąs iš namų, tik prisiminė, kad turi paskambinti draugui.

beapeliaciniai priev. – beapeliaciškai, neapeliuojamai. Žr. -iniai.

bedarbė – nevart. r. „nedarbas, nedirbamas metas“: Šalyje tuo metu viešpatavo bedarbė (= nedarbas) ir skurdas.

Vart.: Čia rinkosi bedarbės moterys.

bėdavoti hibr. – bėdoti, skųstis. Žr. -avoti.

becechinė – geriau necechinė: becechinė (= necechinė) gamybos struktūra. Žr. be-.

begaliniai – geriau be galo, labai: Aš tą vakarą buvau begaliniai (= be galo, labai) pavargęs. Žr. -iniai.

bėgamasis – nevart. r. „einamasis“: bėgamasis (= einamasis) momentas, bėgamieji (= einamieji) reikalai. Reikia laiku atlikti bėgamąjį (= einamąjį) remontą (Reikia laiku suremontuoti, laiku atlikti eilinį remontą);

bėgamieji metai n. vert. – šie metai.

Vart.: Stadione nutiestas naujas bėgamasis (bėgimo) takas.

bėgyje ko n. vert. – 1. per su galininku: Išskalbiame vyriškus marškinius vienos paros bėgyje (= per vieną parą). Paros bėgyje (= Per parą) laikrodžio rodyklė apsisuka du kartus. Metų bėgyje (= Per metus) viskas pasikeis;

2. laiko galininkas: Pirkėjas turi teisę vienerių metų bėgyje (= vienerius metus) taisydintis laikrodį nemokamai;

laiko bėgyje n. vert. – laikui bėgant, ilgainiui, po kiek laiko: Laiko bėgyje (= Laikui bėgant, ilgainiui, po kiek laiko) viskas turėtų paaiškėti. Žr. vietininkas.

bejausmiai priev. – bejausmiškai, be jausmo. Žr. -ai.

bejėgiai priev. – bejėgiškai: Ji bejėgiai (= bejėgiškai) nuleido rankas. Žr. -ai.

bekūniškas – geriau bekūnis: Bekūniškų (= Bekūnių) esybių nėra ir negali būti. Žr. -iškas.

belaisvė – nevart. r. „nelaisvė“: O keturioliktaisiais metais jis pateko į belaisvę (= nelaisvę).

Vart.: Jam labai rūpėjo gražioji belaisvė.

bendraatsakovas spec. – bendraatsakovis. Žr. sudurtiniai žodžiai.

bendraautorius spec. – bendraautoris, koautorius.

bendrabiologinis – geriau bendrosios biologijos: Bendrabiologiniu (= Bendrosios biologijos) požiūriu tai visai įmanomas pakitimas. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

bendrai įterpt. žodis – apskritai: Bendrai (= Apskritai) paėmus, rezultatai buvo neblogi. Bendrai (= Apskritai) jos padėtis ir po šių įvykių nepasikeitė.

bendrakaltininkis n. dirbt. – bendrakaltis.

bendrakomandinis – geriau komandinis, visos komandos: Tai bendrakomandinė (= visos komandos) garbė. Rytoj vyks bendrakomandinės (= komandinės, komandų) varžybos. Bendrakomandinėje įskaitoje (= Komandų įskaitoje, komandomis) užėmėme antrąją vietą. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

bendralaikisvienlaikis, vienmetis, vieno meto, amžininkas.

bendraliaudinis – geriau (visos) liaudies: Tai bendraliaudiniai (= visos liaudies) reikalai. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

bendramokslinis (fakultetas) – geriau bendrųjų mokslų (fakultetas). Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

bendranacionalinis – geriau nacijos, nacionalinis. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

bendranuomininkis n. dirbt. – bendranuomis.

bendratis – nevart.: 1. su jungtuku kad tikslui reikšti: Kad tas svajones įgyvendinti (= Norint įgyvendinti tas svajones), reikia stengtis. Kad nesusidurti (= Kad nesusidurtame, norint nesusidurti) su jais, reikia nedelsiant sukti į šalį. Ką reikia daryti per rugiapjūtę, kad ištesėti (= kad ištesėtume) duotą žodį? Žr. kad;

2. su jungtuku jeigu sąlygai reikšti: Jei sakyti tiesą (= Tiesą sakant, po teisybei) buvo taip nuobodu, kad ir patys organizatoriai snūduriavo. Jei gerai paspaust (= Gerai paspaudus), galima juos priversti kitaip pakalbėti. Žr. jeigu;

3. potencine reikšme: Jiems čia nesusitikti (= Jie čia nesusitiks, jiems negalima susitikti). Jam nebūti geru mokslininku (= Jis nebus geras mokslininkas, negalės būti geras mokslininkas).

Vart.: Iš tolo buvo girdėti ežero šniokštimas. Jaunas gali mirti, o senas turi mirti. Kad galėtum tai padaryti, būtų labai gerai. Jeigu nesunku ūžauti, turi būti nesunku ir dirbti. Jis buvo greitas peštis. Ar man išeiti? Einu ugnies parnešti. Kad (jei) taip vandens kur atsigerti!

bendravalstybinis – geriau valstybinis, valstybės: Tarybos, vykdydamos bendravalstybinius (= valstybinius) planus, susieja gyventojų interesus su valstybės interesais. Tai yra bendravalstybinis (= valstybinis, visos valstybės) reikalas. Visose mokyklose buvo įvedamas bendravalstybinės (= valstybinės) kalbos mokymas. Žr. -inis, sudurtiniai žodžiai.

beperspektyvus n. dirbt. – neperspektyvus, be perspektyvos: Šitos jo pastangos yra beperspektyvios (= neperspektyvios, be perspektyvos).

bepiniginis (atsiskaitymas) – geriau (atsiskaitymas) ne pinigais, ne grynais. Žr. be-, -inis.

beprasmiai priev. – beprasmiškai, be prasmės. Žr. -ai.

beprasmis || beprasmiškas || neprasmingas.

besąlyginiai priev. – besąlygiškai, be sąlygų, griežtai: Dabar reikalaujama besąlyginiai (= be sąlygų, besąlygiškai, griežtai) laikytis tvarkos. Žr. -iniai.

besimokąs – nevart. r. „moksleivis“: Jau dabar reikia rūpintis, kaip besimoką (= moksleiviai) atostogaus.

Vart.: Daugumas darbininkų yra besimokantis jaunimas. Norėjau raginti, o jis ir pats besimokąs.

bešaliai priev. – bešališkai, nešališkai. Žr. -ai.

bešališkas || objektyvus, nešališkas: Romanui būdingas ramus pasakojimas, bešališkas (nešališkas, objektyvus) gyvenimo traktavimas.

betarpiai priev. – tiesiog, betarpiškai: Toks dalykas priklauso betarpiai (= tiesiog) direktoriui. Ūkių vadovai stengėsi vadovauti ne betarpiai (= betarpiškai, tiesiogiai), bet per atitinkamų sričių specialistus. Žr. -ai.

betarpis, betarpiškas – geriau: 1. nuoširdus: Betarpiška (= Nuoširdi) jos Anelija piršlybų scenoje. Betarpiškas (= Nuoširdus) jos juokas;

2. tiesioginis: Tai mano betarpiškas (= tiesioginis) viršininkas;

betarpiškai – geriau: 1. nuoširdžiai, jautriai: Taip betarpiškai (= nuoširdžiai, jautriai) visi reagavo į jos nelaimę;

2. tiesiog, tiesiogiai, patys: Šie skyriai betarpiškai (= tiesiogiai, patys) aprūpina piliečius pensijomis.

betarpiškumas – geriau nuoširdumas, paprastumas, atvirumas: Stengtis išguiti iš mokyklos betarpiškumą (= nuoširdumą, paprastumą, atvirumą), vadinasi, atimti iš mokinio vaikystės laimę.

beteisiškas || beteisis: Lotynų Amerikos darbininkai kovoja prieš savo beteisiškq (beteisę) padėtį.

betiksliai priev. – betiksliškai, be tikslo. Žr. -ai.

bet koks – nevart. r. „kiekvienas, visoks“: Bet kokio (= Kiekvieno) cheminio elemento atomas sudarytas iš branduolio ir elektronų. Bet kokiu (= Kiekvienu) savo darbu mes prisidedame prie tų problemų sprendimo.

Vart.: Dabar jau bus geras bet koks – kad tik ne girtuoklis.

bet kuris – nevart. r. „kiekvienas“: Bet kuris (= Kiekvienas) iš jų stengėsi nugalėti.

Vart.: Man vis tiek atsiųsk bet kurį sūnų.

betvarkė – geriau netvarka: Tokios betvarkės (= netvarkos) niekur kitur nerasi. Kalbėjo apie betvarkę (= netvarką) gyvulininkystės ūkiuose.

Vart.: Ta mergelė iš tiesų betvarkė.

betvarkiai priev. – be tvarkos, betvarkiškai: Betvarkiai (= Be tvarkos) dirba ir betvarkiai (= be tvarkos) geria. Žr. -ai.

bevelyti hibr. – būti linkusiam, norėti: Jis bevelijo (= buvo linkęs, norėjo) pasilikti namie. Plg. velyti.

bezmėnas n. svet. – svertuvas, buožė, svarstyklės.

biednuomenė hibr. – varguomenė, vargdieniai: Tąsyk buvo sukurti biednuomenės (= varguomenės) komitetai. Tai biednuomenės (= varguomenės, vargdienių) gyvenamieji kvartalai.

biesas n. svet. – velnias, galas, bjaurybė: Negriebs tavęs biesas (= velnias). Ir vieni, ir kiti tas pats biesas (= galas, velnias). Kuriem biesam (= galam) reikėjo eiti? Tu tam biesui (= bjaurybei) pasakyk, kad nesipainiotų man po kojų.

bigosas, bigozas, biguzas n. svet. – mutinys, duonienė.

bile n. svet. – bet, kad tik: Mes negalime šio vaidmens duoti bile (= bet) kokiam nesubrendėliui. Ne bile (= bet) kas taip padarys. Bile (= Bet) kurį atsiųsk. Buvo geras bile (= bet) koks valgis. Bile (= Kad tik) ateitų, nieko nesakyčiau.

bylosena – geriau bylinėjimasis: Prašau išieškoti iš atsakovo bylosenos (= bylinėjimosi, bylos) išlaidas.

bintas – geriau tvarstis.

bintuoti – geriau tvarstyti.

biusthalteris n. svet. – liemenėlė.

bjaurėtis ko – bjaurėtis kuo: Pietryčių Azijos gyventojai ilgai bjaurėjosi pieno (= pienu). Jei tu manęs (= manimi) taip bjauriesi, tai su skepetaite paimk.

blatnas žarg. – apsukrus, landus, landūnas, verstas.

blėka, blėkutė n. svet. – skarda, skardelė, skardinė.

blėkinė n. svet. – skardinė.

bliūdas, bliūdelis n. svet. – dubuo, dubenėlis, kitur praustuvas.

bliuska, bliuskutėpalaidinė, palaidinukė.

bliuznyti n. svet. – nepadoriai, nešvankiai, negražiai kalbėti, blevyzgoti, pliaukšti.

blizgančiai n. vert. – puikiai: Varžybose mūsų šalies atstovės pasirodė blizgančiai (= puikiai).

blizgantis – nevart. r. ,,puikus“: Mūsų rezultatai šiemet nebuvo tokie blizgantys (= puikūs) kaip pernai.

Vart.: Akį traukė ramus, blizgantis ežero paviršius. Tokiems ligoniams labai patinka blizgantys daiktai (blizgučiai).

blogai su kuo – geriau blogai kam, trūkumas ko, stoka ko: Su juo (= Jam) blogai turbūt nepagis. Šį mėnesį blogai su medžiagomis (= trūksta, stoka medžiagų).

bloznas n. svet. – menkas, jaunas; pienburnis, varvalas: Auga toks bloznas (= menkas) medelis. Tu dar per bloznas (= jaunas) tokių kalbų klausytis. Nereikėjo su bloznu (= pienburniu, varvalu) prasidėti.

blūdas n. svet. – 1. pamišimas, pasiutimas, siutas; kvailiojimas: Praeis tas blūdas (= pamišimas, pasiutimas, kvailiojimas), ir vėl bus gerai;

2. sapalius, paistena: Nereikėjo to blūdo (= sapaliaus, paistenos) klausyti.

blūdyti n. svet. – kliedėti, klaidžioti, sapalioti, paistyti, pamišusiam, pasiutusiam būti, eiti iš proto: Ar jau blūdiji (= Ar pasiutęs, pamišęs esi, ar eini iš proto)?! Ką čia niekus blūdiji (= kliedi, sapalioji, paistai)? Po miškus blūdija (= klaidžioja).

bonka, bonkė n. svet. – l. butelis; 2. (gydomoji) taurė.

bormašinė, bormašinka spec. – gręžtuvas, gręžiamoji (mašina).

boti n. svet. – žiūrėti, paisyti. Žr. neboti.

braižinys – geriau brėžinys.

branzalietas, braslietas n. svet. – apyrankė.

bravoras n. svet. – (alaus, naminės degtinės) darykla.

brazilietis – geriau brazilas. Žr. -ietis.

briauna – nevart. r. „ypatybė, požymis, aspektas“, kalbant apie abstrakčius daiktus ir reiškinius: Čia aiškinamos sudėtingų loginių sąvokų briaunos (= ypatybės, požymiai). Ši problema mums pasirodo netikėta briauna (= netikėtu aspektu). Tam juk reikia pažinti visas profesijos briaunas (= visus ypatumus, tiesiog – pažinti profesiją).

Vart.: Puodo, lentos, stalo briauna (aštrus kraštas). Peilio briauna (atvirkščioji pusė). Dalgio briauna (virkščia). Duonos briauna (žiaunė). Krosnies briauna (karnizas).

brigadyrius, brigadierius n. svet. – brigadininkas.

brylius n. svet. – (skrybėlės) graižas, atbraila, kraštas.

britvonas n. svet. – keptuvas, troškintuvas.

brokas svet. – nevart. r. „yda, trūkumas, defektas“: Tas arklys su broku (= yda). Man pinigų tat ne brokas (= trūkumas).

Vart. spec. brokas (niekalas): Dar per daug gamybinio broko.

brokyti hibr. – peikti, niekinti, atmesti: Ji pabrokijo (= paniekino) tokius šokėjus (Jai per prasti tokie šokėjai). Stenkis, kad tavo darbo niekas nepabrokytų (= neatmestų, nepapeiktų).

Vart. spec. brokuoti (ir brokuotojas): Šiemet buvo mažiau išbrokuota produkcijos. Turintys pašalinių priemaišų miltai išbrokuojami.

bublikai n. svet. – didieji riestainiai.

būdas – geriau nevart: 1. kur gali būti priemonės įnagininkas: Visus linus seniau nuraudavome rankiniu būdu (= rankomis);

2. kai galima tą patį pasakyti vienu veiksmažodžiu: Piktžolės pašalinamos rovimo būdu (= Piktžolės išraunamos, išravimos).

Vart.: To žmogaus geras būdas. Šis uždavinys gali būti sprendžiamas trimis būdais. Toks jau to kalbėjimo būdas (Tokia jau jo kalbėsena); galvojimo būdas || galvosena, rašymo būdas || rašysena, tarimo būdas || tarsena ir kt.

budintis dktv. – geriau budėtojas.

buinus n. svet. – 1. sodrus, vešlus, tarpus; 2. riebus.

bujoti n. svet. – tarpti, gražiai augti, keroti, vešėti, klestėti: O ten tik piktžolės bujoja (= tarpsta, keroja, veši). Auga ir bujoja (= klesti) mūsų kultūra.

būk (tai) n. vert. – esą, girdi, kad, lyg, tartum, neva: Sklido kalbos, būk (= girdi, esą, kad, lyg, tartum) jis pats turėjęs kilnotis iš vietos į vietą. Kalbėjo žmonės, būk (= kad, tartum, lyg) jis ten kitą susiradęs ir į tėviškę grįžti neketinąs. 

bukas:

bukas pyktis n. vert. – apmaudas: Tačiau dabar ir tas bukas pyktis (= apmaudas) buvo jau gerokai atvėsęs;

bukas žvilgsnis – kai kur geriau bereikšmis, beprasmiškas, abejingas žvilgsnis: Jis visą vakarą išsėdėjo, įrėmęs buką (= abejingą, bereikšmį, beprasmišką) žvilgsnį kažkur į pakluonių medžius.

Vart.: Trikampio kampai gali būti smailūs, statūs ir buki. Jis bukas bet kokiems mokslams.

bukietas svet. – geriau puokštė.

būklėje – nevart. būsenai reikšti vietininko forma: rado girtoje būklėje (= girtą). Ligonis yra sunkioje būklėje (= Ligonio būklė sunki). Daugelis senamiesčio pastatų yra avarinėje būklėje (= yra avariniai, daugelio pastatų būklė avarinė). Žr. vietininkas.

buksva spec., n. svet. – įvorė.

buljonas || sultinys, (daržovių) nuoviras.

bulka, bulkutė n. svet. – banda, bandelė, pyragas.

buterbrodas || sumuštinis, sviestainis.

buvoti – geriau lankytis, būti: Buvojant (= Lankantis, būnant) Alma-Atoje, ne kartą teko klausytis Herberto Henkės eilėraščių. Tais metais ji pabuvojo (= apsilankė, lankėsi) Latvijoje ir Estijoje.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *