Fonetinio nagrinėjimo tvarka

foneti1

      Žodžiu

Skaitome [br'ė́š't'i]

brė́žti – du skiemenys (brėž-ti): ilgasis ir trumpasis;

kirčiuotas pirmasis skiemuo brė́ž, žymima dešininiu kirčio ženklu, nes priegaidė tvirtapradė;

žodį sudaro 6 garsai, kuriuos atitinka 6 raidės:

b – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide b;

r skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide r;

ė – ilgasis balsis, žymimas raide ė;

š – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide ž (brėžti – brėžė);

t – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide t;

i trumpasis balsis, žymimas raide i.

 

Raštu

brė́žti – 2 skiem. (brė́ž-ti), 6 g., 6 r.;

b'/b – sk. prieb., m.;

r'/r – sk. prieb., m.;

ė/ė ilg. b.;

š'/ž – d. prieb., m. (brėžia);

t'/t – d. prieb., m.;

i/i – tr. b.

Rašome ž, nes brėžia, brėžė.

Fonetiškai nagrinėjame garsus, o ne raides (raides aptariame tik nagrinėdami rašybą).

Minkštumo ženklas nelaikomas garsu ir jis nenagrinėjamas (jis tiktai suminkština prieš einantį priebalsį: šių [š'ū]).

Fonetikos atžvilgiu nėra nosinių balsių (yra tik jų ženklai – nosinės raidės!).

Suduslėjusius priebalsius laikome dusliaisiais, o suskardėjusius – skardžiaisiais: dirbti [d'irp't'i], nešdavo [n'eždavo].

Netariami garsai nenagrinėjami: užsuko [usuko], iššoko [išoko], užžėlė [už'ėl'ė].

Dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai neskaidomi: jaunuoliai [jaunuol'ei], laimingam [laim'ingam].

Nelietuviškos kilmės žodžiuose esti ir dvibalsių oi (boikotas), ou (klounas), eu (Europa), kuriuos tariame, girdime ir rašome.

Lietuviškuose žodžiuose kartais irgi tariame ir girdime eu, bet niekuomet nerašome: jau (jeu), sakiau (sak'eu), džiaugsmas (dž'euksmas).

Gali pasitaikyti neįprastų mišriųjų dvigarsių: gėlėms, žvyrduobė, kol, sūrmaišis, tortas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *