Žodžiu
Skaitome [br'ė́š't'i]
brė́žti – du skiemenys (brėž-ti): ilgasis ir trumpasis;
kirčiuotas pirmasis skiemuo brė́ž, žymima dešininiu kirčio ženklu, nes priegaidė tvirtapradė;
žodį sudaro 6 garsai, kuriuos atitinka 6 raidės:
b – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide b;
r – skardusis priebalsis, minkštas, žymimas raide r;
ė – ilgasis balsis, žymimas raide ė;
š – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide ž (brėžti – brėžė);
t – duslusis priebalsis, minkštas, žymimas raide t;
i – trumpasis balsis, žymimas raide i.
brė́žti – 2 skiem. (brė́ž-ti), 6 g., 6 r.;
b'/b – sk. prieb., m.;
r'/r – sk. prieb., m.;
ė/ė – ilg. b.;
š'/ž – d. prieb., m. (brėžia);
t'/t – d. prieb., m.;
i/i – tr. b.
Rašome ž, nes brėžia, brėžė.
Fonetiškai nagrinėjame garsus, o ne raides (raides aptariame tik nagrinėdami rašybą).
Minkštumo ženklas nelaikomas garsu ir jis nenagrinėjamas (jis tiktai suminkština prieš einantį priebalsį: šių [š'ū]).
Fonetikos atžvilgiu nėra nosinių balsių (yra tik jų ženklai – nosinės raidės!).
Suduslėjusius priebalsius laikome dusliaisiais, o suskardėjusius – skardžiaisiais: dirbti [d'irp't'i], nešdavo [n'eždavo].
Netariami garsai nenagrinėjami: užsuko [usuko], iššoko [išoko], užžėlė [už'ėl'ė].
Dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai neskaidomi: jaunuoliai [jaunuol'ei], laimingam [laim'ingam].
Nelietuviškos kilmės žodžiuose esti ir dvibalsių oi (boikotas), ou (klounas), eu (Europa), kuriuos tariame, girdime ir rašome.
Lietuviškuose žodžiuose kartais irgi tariame ir girdime eu, bet niekuomet nerašome: jau (jeu), sakiau (sak'eu), džiaugsmas (dž'euksmas).
Gali pasitaikyti neįprastų mišriųjų dvigarsių: gėlėms, žvyrduobė, kol, sūrmaišis, tortas.