Skiemuo

     Kalbos sraute garsai tariami ne po vieną, o tam tikrais junginiais, vadinamais skiemenimis. Skiemuo – vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindą sudaro balsis, dvibalsis ar mišrusis dvigarsis. Kiek žodyje yra balsių ir dvibalsių arba mišriųjų dvigarsių, tiek jame yra skiemenų. Taigi lietuvių kalbos skiemens centrą (pagrindą) sudaro balsiai, dvibalsiai ir dvigarsiai. Priebalsiai patys vieni negali sudaryti skiemens. Jie į skiemenį įeina tik prisišliedami prie balsio: a-kis, na-mas, duo-na, lau-kas, kal-nas.

Pagal skiemenų skaičių žodžiai skirstomi į vienskiemenius (po, jis, ten), dviskiemenius (ne-šė, ve-dė, bro-lis, kė-dė), daugiaskiemenius, sudarytus iš trijų, keturių, penkių ar daugiau skiemenų (pa-sa-kė, pa-si-siū-lė, ap-si-džiaug-da-vo, pa-si-va-ži-nė-da-mas).

Pagal skiemens pagrindą sudarančius garsus skiriami ilgieji ir trumpieji skiemenys. Ilgieji skiemenys yra tie, kurių pagrindą sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai: ą-žuo-las, so-das, snie-gas, kal-nas, Vil-nius. Trumpųjų skiemenų pagrindą sudaro trumpieji balsiai: aš, tu, ge-ri, ta-da.

Skiemenys esti kirčiuoti ir nekirčiuoti. Pvz., žodyje traukinys kirčiuotas yra žodžio galo skiemuo, o kiti skiemenys nekirčiuoti (trau-ki-nys).

Pagal skiemens gale esančio garso kokybę skiemenys skirstomi į artviruosius ir uždaruosius. Atvirieji skiemenys baigiasi balsiu arba dvibalsiu, o uždarieji – priebalsiu.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *