Priebalsių rašymas

     Priebalsių supanašėjimas (asimiliacija)

     Priebalsių rašyba, kaip ir balsių, labai glaudžiai susijusi su tartimi. Rašančiajam daugiausia problemų kyla dėl asimiliacijos ir j rašymo. Didžiausias klaidų šaltinis – teiginys, kad lietuvių kalboje visais atvejais rašoma taip kaip tariama. Šį teiginį daugelis vaikų išgirsta pradinėse klasėse, kai jų protas pats imliausias. Dar priduriama: lietuvių kalba – ne anglų. Toks mokymo metodas labai ydingas. Netaisoma ir netaisyklinga vaikų tartis.

     Kai asimiliacijoje dalyvauja dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių poros, dažniausiai tariama taisyklingai, pvz.: degtukas, varžtas, stabtelėti, žingsnis, srėbk, klysdavo, lipdyti, lyžtelėti. Bet žodžius anksčiau, pėsčias, vabzdžiai, pavyzdžiai linkstama tarti taip, kaip jie parašyti – su s, z, o ne su š, ž. Abu pučiamieji priebalsiai ypač blogai ištariami priešdėlių iš-, už– sandūrose su kitomis morfemomis – šaknimi, sangrąžos dalelyte – prasidedančiomis priebalsiais s, š, z, ž. Du panašūs priebalsiai tariami turėtų susilieti: išsišoko, išspaudė, užžėlė, užzyzė. Tačiau daugelis kalbos vartotojų nenori tarti kai kurių žodžių taip, kaip reikalauja tarties normos, pvz., išsidraikė, užsisvajojo. Jiems tai labai neįprasta. Pastaruosiuose žodžiuose vietoj reikalaujamo s dažniausiai tariamas tarpinis garsas tarp s ir š. Matyt, dėl šitokio pučiamųjų priebalsių samplaikų tarimo vis dažniau žodžiuose painiojami priešdėliai į– ir -, einantys prieš sangrąžos dalelę: įsiminė, įsibėgėjo, įsismagino, išsišakojo, išsiplėtė, išsipasakojo. Pasitaiko veiksmažodžių, galinčių turėti abu šiuos priešdėlius, plg.: įsiprašėišsiprašė, įsisukoišsisuko. Jeigu minėtų priešdėlių opozicija šnekamojoje kalboje nėra ryški, žodžius turėtų padėti skirti prasmė, kurios taip dažnai nepaisoma. Priešdėlis – paprastai rodo veiksmo kryptį į išorę, o į– -veiksmo kryptį į vidų: įšokoiššoko. Padeda ir kontekstas:

     O tu įsibėgėk ir šok man gerklėn. Neprižiūrimi medžiai išsišokėjo, išsiraizgė. Įsiprašysi ir tu vidun. Tik motinai ji išdrįso išsipasakoti.

     Iš kitų rašybai aktualesnių asimiliacijos atvejų vertėtų išskirti liepiamosios nuosakos antrąjį asmenį: nenugrimzti, nezyzk, nuvežk, palaužk, sugrįžk ir kt. panašios garsinės struktūros formas. Darybos pamatas – bendratis – čia nedaug gali padėti, nes jai pačiai būdinga asimiliacija (plg. nenugrimzti, nezyzti, nuvežti, palaužti, sugrįžti). Tiesa, rašant bendratį klystama mažiau negu liepiamąją nuosaką. Nustatyti autentišką abiejų formų priebalsį padeda būtasis kartinis laikas. Panašių problemų kelia ir tariamoji nuosaka: nenugrimztų, nezyztų, nuvežtų, palaužtų, sugrįžtų.

     Rašant įvairias veiksmažodžio drumsti formas, gali klaidinti giminiški vardažodžiai drumzlės, drumzlinas.

     Norėtųsi atkreipti dėmesį ir į rašybos variantus, turinčius skirtingo skardumo priebalsius: kniūbsčiaskniūpsčias, stabtelėtistaptelėti, švogžtišvokšti ir t. t. Dažniausiai tai garsažodinės prigimties žodžiai.

 

     Priebalsio j rašymas tarptautiniuose žodžiuose

     Pagal tarties reikalavimus priebalsis j daugelyje tarptautinių žodžių tariamas, bet nerašomas. Kaip ir asimiliacijos atveju, skiriasi šių žodžių tartis ir rašyba: antikvariatas, čempionas, meridianas, pianinas, pacientas, patriotas, variantas. Tačiau ne šie ar kiti panašūs žodžiai kelia daugiausia problemų. Čia užtenka suvokti, kad ij tiktai tariama, bet nerašoma naujuosiuose skoliniuose, išskyrus du atvejus: šią garsų samplaiką įprasta rašyti tarptautiniuose žodžiuose prieš lietuvišką priesagą, pvz.: archajiškas, varijuoti, diferencijavimas. Ji taip pat gana įprasta prieš tarptautinio žodžio galūnę: genijus, kolekcija, provincija, radijas.

     Tačiau moksleiviai, studentai kai kuriuose tarptautiniuose žodžiuose, pvz., briliantas, biliardas, batalionas taria ne ij, bet j. Ir ne tik taria, bet ir rašo. Žodžiuose batalionas ir buljonas daugelis neįžvelgia jokio tarties skirtumo – abiejuose tariamas j. Pasiremti šių žodžių kilme ar jų rašyba kitose kalbose taip pat neįmanoma, nes prancūzai rašo bataillon, bauillon, lenkai batalion, bulion, o rusai батальон, бульон. Problemos dėl j rašymo nekiltų suvienodinus šių žodžių rašybą.

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra nurodžiusi kai kuriuos tarptautinius žodžius rašyti ne taip, kaip jie pateikiami „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, pvz., šampinjonas, fjordas. O kalboje labai dažno žodžio makiažas nerasite ne tik šiame, bet ir daugelyje kitų žodynų.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *