Priebalsių asimiliacija (supanašėjimas)

      Asimiliacija – vieno garso supanašėjimas su kitu.

1. Tariant žodį, duslieji priebalsiai [p], [t], [k], [s], [š] prieš skardžiuosius [b], [d], [g], [z], [ž] suskardėja: apdaras tariame abdaras, atgarsis – adgarsis, sukdamas – sugdamas, kasdamas – kazdamas, išgirsti – ižgirsti ir pan.

2. Tariant žodį, skardieji priebalsiai [b], [d], [g], [z], [ž] prieš dusliuosius [p], [t], [k], [s], [š] suduslėja: dirbti tariame dirpti, medkirtys – metkirtys, sirgti – sirkti, zyzti – zysti, vežti – vešti ir pan.

3. Tariant žodį, priebalsis z prieš č virsta š: mokesčiai tariame mokeščiai, mesčiau – meščiau, pėsčias – pėščias ir pan.

4. Tariant žodį, priebalsis z prieš virsta ž: vabzdžiai tariame vabždžiai, pavyzdžiai – pavyždžiai ir pan.

5. Susidūrus priebalsiams [s], [š], [z], [ž] vyksta ypatinga asimiliacija: tariamas paskutinis priebalsis: užsienis – usienis, užšoko – usoko, pusšimtis – pušimtis, pusseserė – puseserė, užžiebė – užiebė.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *