Priebalsiai

     Garsas, kurio tarimo pagrindą sudaro ne balsas, o įvairaus pobūdžio triukšmai, vadinasi priebalsis. Priebalsiai yra tokie garsai, kuriuos tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių. Lietuvių kalbos priebalsiams žymėti vartojamos šios raidės (priebalsės): b, c, ch, č, d, dz, dž, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r, s, š, t, v, z, ž. Fonetine transkripcija priebalsiai užrašomi taip: [b], [b’], [c], [c’], [x], [x’}, [č], [č’], [d], [d’], [dz], [dz’], [dž], [dž’], [f], [f’], [g], [g’}, [h], [h’], [j’], [k], [k’], [l], [l’], [m], [m’], [n], [n’], [p}, [p’], [r], [r’], [s], [s’], [š], [š’], [t], [t’], [v}, [v’], [z], [z’], [ž], [ž’].

1. Priebalsiai apibūdinami pagal balso stygų įtempimą, pagal tai, kaip oro srovė skverbiasi pro kalbos padargų sudaromas kliūtis ir kurioje vietoje ta kliūtis susidaro.

2. Pagal balso stygų įtempimą priebalsiai skirstomi į skardžiuosius ir dusliuosius. Tariant skardžiuosius priebalsius, balso stygos įtemptos ir virpa kaip ir tariant balsius. Skardieji priebalsiai: [b], [b’], [d], [d’}, [g], [g’], [z], [z’], [ž], [ž’}, [h], [h’], [dz], [dz’], [dž], [dž’]. Priebalsiai [v], [v’], [j’], [m], [m’], [n], [n’], [l], [l’], [r], [r’] vadinasi balsingieji, pusbalsiai, nes juos tariant svarbiausias vaidmuo tenka balsui, triukšmas yra silpnas. Šie priebalsiai turi ir balsių, ir priebalsių ypatybių.

Tariant dusliuosius priebalsius, balso stygos neįtempiamos ir oras pro praskleistas balso stygas eina laisvai, jų nevirpindamas. Duslieji priebalsiai: [p], [p’], [t], [t’], [k], [k’], [f], [f’], [s], [s’], [š], [š’], [x], [x’], [c], [c’], [č], [č’].

Duslieji priebalsiai turi skardžiuosius atitikmenis ir su jais sudaro poras: [p] – [b], [p’] – [b’], [t] – [d], [t’] – [d’], [k] – [g], [k’] – [g’], [s] – [z], [s'] – [z’], [š] – [ž], [š’] – [ž’], [x] – [h], [x’] – [h'], [c] – [dz], [c’] – [dz’], [č] – [dž], [č’] – [dž’]. Balsingieji priebalsiai [j’], [l], [m], [n], [r], [v] porų neturi. Su priebalsiais [v], [v’] priebalsiai [f], [f’] tikrųjų porų irgi nesudaro.

3. Priebalsis [f] yra naujas lietuvių kalbos garsas, atėjęs su tarptautiniais žodžiais: fortepijonas, filmas.

4. Priebalsiai sudaro poras ir pagal kietumą ir minkštumą. Visi lietuvių kalbos priebalsiai gali būti kieti arba minkšti. Tiktai priebalsis j visuomet yra minkštas. Jis neturi kietosios poros: J'onas, j'oj'a, j'uk, j'is, namelyj'e.

Bendrinės lietuvių kalbos priebalsiai visada esti minkšti prieš priešakinės eilės balsius i, į, y, e, ę, ė. Rašte tada priebalsių minkštumas nežymimas. Rašant fonetine transkripcija, priebalsio minkštumas žymimas minkštumo ženkleliu ', pvz.: l'ėl'ė, k'itas, g'yn'ėj'as. Prieš užpakalinės eilės balsius a, ą, u, ų, ū, o priebalsiai gali būti ir kieti, ir minkšti (lūpa – liūtas; nešu – nešiu). Rašte priebalsių minkštumas žymimas raide i. Tada ši raidė nežymi garso, o yra tik minkštumo ženklas (pvz., žodyje žiogas yra 5 garsai, bet 6 raidės; čia i yra minkštumo ženklas).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *