2019 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis (testas)

TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTYS

       Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

1 tekstas

Icchokas Meras

LYGIOSIOS TRUNKA AKIMIRKĄ

(Ištrauka)

      Mes grįžtame iš darbo.

      Širdis tuksi ir tuksi.

      Užvakar atėmė mano puokštę, vakar – taip pat. Nejaugi ir šiandien?

      Šiandien aš einu kolonos priešaky. Vyrai nori pabandyti, gal pasiseks man prasmukti. Jie spaudžia iš gatvės, net vartai trata. Jie nori įstumti mane į getą, nori, kad aš nueičiau sau su savo puokšte.

            Sargybinis rėkia. Šogeris irgi. Jis vėl prie vartų. Vyrai nepatenkinti. Jie nebespaudžia. Šiandien jie neša pasidalinę du vokiškus automatus, ir nežinia, kas dabar bus.

      – Na? – kreipiasi į mane Šogeris. – Tu, žinoma, dabar protingesnis. Jis kalba ir narsto mane iki paskutinės siūlės.

      – Penkiolika! – šūkteli jisai ir išmeta gėles už geto vartų. Bet manęs jis dar nepaleidžia.

      – Matai, – sako nusiminęs Šogeris. – Norėjau šiandien persimesti su tavim viena kita partija, o tu sugadinai visą reikalą. Negerai… Tu dabar negalėsi sėdėti, o stovint koks čia lošimas.

      – Ei, tu! – šaukia Šogeris bizūnų meistrui, ir jo balsas dar liūdnesnis. – Taikyk į kojas ir į nugarą, kad jis galėtų sėdėti. Pusę į kojas, pusę į nugarą. Ką? Nesidalina pusiau? Gerai, tebūnie keturiolika, ne penkiolika.

      – Negerai, labai negerai, – sako man Šogeris. – Kapablankai netekdavo šitaip, supranti… Bet įstatymas… Mes jo vergai.

***

      Aš gulu ant suoliuko. Šiandien istorija per daug ilga. Keturiolika.

      – Greičiau, greičiau, – prašau bizūnų meistrą. Jis atsiraito rankoves.

      Praeina visa kolona. Laimingai.

      Gal dar geriau, kad mane nutvėrė? Šogeris buvo užsiėmęs ir kitiems lengviau pasisekė prasmukti… Gal iš tikrųjų geriau? Juk iki šiol vyrai man nedavė nieko, net šovinio įnešti.

      …devyni, dešimt, vienuolika.

      – Greičiau, greičiau…

      Kolona jau gete, bet neišsivaikšto, laukia kažko.

      …trylika, keturiolika. Viskas.

      Jeigu pasistengi, visai nesunku atsikelti.

      Šogerio nebėra, sargybiniai anoje vartų pusėje, bizūnų meistras irgi nueina. Jam kas – atliko savo darbą ir ramus iki rytdienos. 

      O kolona, padrikusi, išsibarsčiusi, laukia. Aš einu, ir vyrai eina su manim. Sustoju, ir jie sustoja. Jie nusiveda mane toliau, už aukšto namo, ir apspinta iš visų pusių. Jie kažką traukia iš užančių, iš po marškinių. Traukia atsargiai, kaip drugelius, kad nesužeistų sparnų.

      Viskas mirga mano akyse. Aš pamatau pievą kaip žalią staltiesę su baltom dėmėm ir geltonais taškeliais.

      – Imk, – sako jie. – Imk greičiau. Tu manai, kad mes turime laiko čia stovėti su tavim?

      Jie duoda man gėles, ir aš renku jas į puokštę. Kiekvienas duoda tik po vieną gėlę, bet jos tokios gražios, gaivios ir nė kiek neaplamdytos. Mano puokštė didelė… Tokios niekada nebūčiau surinkęs. Niekada.

      Apsižvalgau, bet vyrų nebėra.

      Aš stoviu vienas su didele puokšte gėlių.

***

      Einu namo. Pamažu nusiprausiu, pašlakstau gėles. Apsivelku savo geruosius melsvuosius marškinius. Ir vėl tolyn, į kitą geto pakraštį, prie lygaus akmeninio slenksčio.

      Esteros veidas dar išblyškęs, baltas ir susilieja su ramunėmis.

      Mes einame į savo kiemą.

      Aš galiu sėdėti, todėl atsisėdu ant rąsto, o Estera užsirioglina ant savo medinės dėžės. Ji paskleidžia puokštę, ji – vidury, o aplinkui gėlės.

      – Tai ne aš, – sakau jai. – Tai visi, kurie dirba su manim. Kiekvienas atnešė po vieną ramunę, ir, matai, kiek daug gėlių?

      Ji tyli ir linguoja galvą. Kai ji linguoja, jos pelenų spalvos plaukai banguoja kaip upelio vanduo, kaip prinokusių javų laukas.

      Estera išsirenka pačią didžiausią ramunę, laiko rankose ir žiūri į mane. Kodėl ji taip ilgai žiūri ir neliečia ramunės lapelių?         

Icchokas Meras. Lygiosios trunka akimirką, Vilnius: Baltos lankos, 2006 

      Klausimai:

      1. Apibūdinkite Šogerį kaip žmogų. Argumentuokite remdamiesi jo poelgiais. (2 taškai)

      2. Kas berniukui padeda ištverti kankinimą? (1 taškas)

      3. Remdamiesi visu kūriniu paaiškinkite, kodėl pasakotojo ir Šogerio lošimas yra toks svarbus. (1 taškas)

2 tekstas

Justinas Marcinkevičius

NE MANO IŠRADIMAS MINTIS APIE GERUMĄ

(Ištrauka)

      Prieš kelis dešimtmečius išleistame eilėraščių rinkinyje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“ akcentavote gerumo svarbą. Ar šiandien pakartotumėte teiginį „Gerumas tas gyvenimas“?

      Tada kalbėjau apie gyvenimą kaip apie dvasios reiškimosi formą, kaip pastangas džiaugtis tuo, ką turime, ir džiaugsmą patiems liesti pasaulį savo mintimis, jausmais.

      Suprantu, kad ne mano išradimas tokia mintis apie gerumą. Daugelis žmonių, ypač kultūros, meno, mokslo atstovų, yra apie tai ne sykį įvairiomis progomis kalbėję. Anuomet tautai teko labai sunkus laikotarpis: karai, pokario kovos, visa tai ištrynė žmogaus gerumą, todėl jis labai netikėtai ėmė reikštis mano eilėraščiuose.

      Man atrodo, kad visiškai įmanoma pasakyti tokius žodžius ir šiandien, nors gyvenimas pilnas visokių gaivalų, bjaurasčių, smurto prieš žmogų, neteisybės. Ne iš gerumo visa tai kyla. Ir naivu būtų šiandien pasakyti: priglausk šitai, kas čia reiškiasi visokiais pavidalais, ir būsi švelniai paliestas… Vis dėlto apie gerumą reikia kalbėti, ir garsiai kalbėti, nes „exempla trahunt“ – pavyzdžiai traukia, kaip sakydavo senovės romėnai.

      Žmogus gimęs būti geras. Jei pažiūrėsime į visą gyvybės formų eigą priešistoriniame ir istoriniame pasaulyje, net tarp žvėrių yra gerumo. Tai žmogui tuo labiau privalu.

      Tik kažkodėl laikraščiai tvirtina, kad visa tai niekam neįdomu. Pasigendu mūsų žiniasklaidoje teigiamos medžiagos apie visą mūsų gyvenimėlį.

     Jūsų aprašytą gerumą išstūmė materija. Kodėl išsvajota ir taip sunkiai pasiekta laisvė daugumos buvo suvokta tik kaip galimybė siekti sau naudos?

     Gaila, kad pasigavome būtent tą materialinę laisvės pusę, kai manoma, kad galima pagriebti, atimti… Atrodytų, tas laikotarpis, kaip Baltijos kelias kadaise, buvo vos ne priešistoriniais laikais. Dabar atrodo, kad tos dvasios, tos vienybės, pasirengimo padėti kitam ten nė nebūta. Atrodo, visi išėjo į tą kelią ir apsižiūrėjo – čia ežeriukas, čia žemė nebloga, čia kokią trobą būtų galima pasistatyti.

      Ar įmanoma tai sustabdyti? O gal iškyla grėsmė tautos išlikimui?

      Tautos išlikimo problema priklausys nuo mūsų požiūrio, nuo mūsų elgesio, kantrybės puoselėti, tęsti ir plėtoti būtent tai, apie ką jūs ir kalbate – pagrindines nacionalines vertybes. Tačiau atsitinka taip, kad patys žmonės nuvertina visa tai, nes kažkodėl visai nekalbame apie moralinį laisvės turinį. Jaunuolis, užgultas televizijos ekranų, interneto, galvoja, kad čia ir yra to gyvenimo pagrindinės formos…

     Vienas žmogus sunkiai orientuojasi ir sunkiai grabaliojasi tose sutemose. Todėl reikia neišvengiamai apie tai kalbėti, o ne tik atsiduoti laiko lyg upės tėkmei ir plaukti ten, kur neša.  

Justinas Marcinkevičius. Ne mano išradimas mintis apie gerumą. www.ve.lt

      Klausimai:

      4. Koks šio teksto žanras? (1 taškas)

      5. Ką manote apie mintį, kad žiniasklaidoje turi būti daugiau „teigiamos medžiagos“? Savo nuomonę argumentuokite. (2 taškai)

      6. Ką reiškia frazė „atsiduoti laiko upės tėkmei“? (1 taškas)

      7. Parašykite rišlų argumentuotą atsakymą, kaip vertinate esmines abu tekstus siejančias vertybes. (3 taškai)

      8. Pasitikrinkite atsakymus. Vienas taškas skiriamas už kalbos taisyklingumą visuose teksto suvokimo užduoties atsakymuose. 

KALBOS PAŽINIMO IR VARTOJIMO UŽDUOTYS

      1 užduotis. Įrašykite praleistas raides, skliaustuose esančius žodžius parašykite kartu arba skyrium. (3 taškai) 

      Aplankykite Kuršių neriją, siaurą pus__salį tarp Kuršių __arių ir __altijos __ūros. Kuršių nerijos kraštovai__džiui išsaugoti įsteigtas Kuršių nerijos nac__onalinis parkas.

      Beveik per visą neriją driek__si smėlio kopų grand__nės. (Ne / veltui) _______________ Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo s__rašą. Nida garsėja Didži__ja ir Parnidžio kopomis, ank__čiau čia vasarodavusiu Nobelio premijos laur__tu, vokiečių rašytoju Tomu Manu. (Be / to) _______________, miestelyje galima aplankyti gyvenam__jame name įk__rtą Nidos žvejo etnografin__ sodybą, jos kieme išvysti dži__stančius žvejų tinklus. 

      Kelionė dviračiu po Kuršių neriją – tai __pač puiki proga aplankyti įdomiaus__s jos vietas. Smiltynę ir Nidą  jungiant__s 52 km ilgio dviračių takas t__siasi miškingomis vietovėmis, kuri__se n__ra didelių įkalnių, todėl šia trasa lengv__ važiuoti (net / gi) _______________ pradedanč__m dviratininkui. Informacijos apie netolies__ esančius lankytinus objektus galite rasti pakeliu__ įrengtuose informaciniuose stenduose. Iš Nidos pakrantėje įsik__rusio uosto galima persikelti į Nemuno deltą ir pamariu sugrįžti į Klaipėdą. 

      2 užduotis. Pagal nurodytus požymius apibūdinkite kalbos dalis, užpildydami tam paliktus langelius. (1,5 taško) 

      Jei keliausite pažintiniu taku toliau, prieisite ledynmečio suformuotas kalvas.

Žodis

Kalbos d. / veiksmaž. f.

Giminė

Skaičius

Linksnis

Nuosaka

Laikas

Asmuo

Laipsnis

toliau

 

 

 

 

 

 

 

 

prieisite

 

 

 

 

 

 

 

 

suformuotas

 

 

 

 

 

 

 

 

      3 užduotis. Sutartiniais ženklais pažymėkite pabrauktų žodžių reikšmines dalis. (1,5 taško)

      Ar nederėtų žiedinės ekonomikos nuleisti truputį arčiau žemės ir jos principą pritaikyti kasdieniame gyvenime, o ne tik didžiojoje šalies ekonomikoje?

      4 užduotis. Kur reikia, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (5 taškai) 

      Didžiuosius kino ekranus pasiekė režisieriaus Mariaus Markevičiaus filmo juosta „Tarp pilkų debesų“ vienas  laukiamiausių rudens filmų. Sukurti šį filmą pagal JAV gyvenančios lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys bestselerį kurio gerbėjai pasklidę plačiai po pasaulį užtruko daugiau nei  penkerius metus. Pasak filmo prodiuserio Žilvino Naujoko ši juosta yra bendras kelių šalių JAV Lietuvos Jungtinės Karalystės darbas. Filmo pasakojančio skausmingą 1941-ųjų metų lietuvių trėmimų istoriją režisierius teigė kad visa istorija jau buvo romane ir kuriant filmą tereikėjo ją suspausti iki poros valandų. Man buvo svarbu ne tik atskleisti skausmingą ir autentišką istoriją bet ir išlaikyti viltį bei meilę nes jos padeda išgyventi sakė jis. Filmo kūrėjai minėjo jog nuo kitų metų pradžios  šis darbas pasieks mažiausiai dešimt JAV miestų. Niujorke Čikagoje Los Andžele didelės lietuvių bendruomenės o daugybė žmonių vis dėlto nežino Lietuvos tremčių istorijos taigi režisieriui pasirodė svarbu paskleisti žinią kuo plačiau. Romano autorė R. Šepetys taip pat tikino esanti šokiruota nes tiek mažai žmonių žino Lietuvos istoriją ir apskritai apie komunistinio režimo aukas. Ji įsitikinusi kad istorijos suvokimas mums leidžia puoselėti tarpusavio supratimą padeda žmonėms šalims gyvuoti darniau.

      5 užduotis. Sintaksiškai išnagrinėkite sakinį sutartiniais ženklais pažymėdami sakinio dalis. (2 taškai) 

      Bėgdamas per lauką debesies šešėlis aplenkia krūmelius, o paskui krinta į duobę.

      6 užduotis. Pabraukite frazeologizmą ir paaiškinkite jo prasmę sakinyje. (0,5 taško)

Sakinys

Frazeologizmo prasmė

Puiku, kad senamiestyje eismas yra uždraustas, bet aplinkiniuose rajonuose nė su žiburiu nerasi elektromobilio ar jam skirtų įkrovimo stotelių.

 

      7 užduotis. Kairėje pateiktus žodžius pavartokite nurodyta forma. (2,5 taško)

(0) Lietuva – daikt., tikr., mot. g., vns. viet. l. 

(1) garsi – būdv., įvardž., mot. g., vns. gal. l.

(2) pirmas – skaitv., įvardž., vyr. g., dgs. naud. l.

(3) pasiekti – dalyv., veik. r., būt. k. l., mot. g., vns. gal. l.

(4) klausytis – pusdal., sangr., vyr. g., dgs. 

(5) aiškus – priev., aukšč. l.

Kai pirmąkart viešėdama (0) Lietuvoje Marija Gimbutienė skaitė savo (1) _______________ paskaitą, salė lūžo – vieniems rūpėjo būti (2) _______________, kitiems – bent išgirsti tiek daug (3) _______________ mokslo pasaulyje lietuvę. Net            ir                sausakimšoje salėje (4) _______________ žymios archeologės visi (5) _______________ girdėjo kiekvieną žodį.

 

Kalbos pažinimo ir vartojimo užduotims rengti naudota literatūra:

Rasa Baškienė. Atradusi laiko ženklus. Marija Gimbutienė. www.bernardinai.lt

Miglė Daugnoraitė. Pradžia visada esi tu. www.pasvaiste.lt

Gamta skelbia pavasarį ir kviečia keliauti. www.alkas.lt

Jurgita Jačėnaitė. Holivudiškai lietuviško „Tarp pilkų debesų“ kūrėjai: žmonės norės šį filmą pamatyti dėl  savo istorijos. www.bernardinai.lt  

Ką galima pamatyti Kuršių nerijoje? Neatrasti objektai. www.moteris.lt Bronius Radzevičius. Žolė po šerkšnu. Vilnius: Varpas, 1994

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *