2017 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis (testas)

TEKSTO SUVOKIMO IR LITERATŪROS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

                                             

Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

1 tekstas

Antuanas de Sent-Egziuperi

MAŽASIS PRINCAS

    (Ištrauka)

      Lėtai ištraukiau kibirą ir pastačiau ant šulinio krašto. Mano ausyse tebeskambėjo girgždančio skridinio* giesmė, kibire raibuliavo vanduo, jo paviršiuje žaidė saulės zuikučiai. 

      – Noriu gurkštelėti šito vandens, – tarė mažasis princas. – Leisk man atsigerti…

      Ir tada aš supratau, ko jis ieškojo!

      Pakėliau kibirą jam prie lūpų. Jis atsigėrė užsimerkęs. Tai buvo panašu į šventės vaišes. Šis vanduo buvo ne tik gėrimas. Jis radosi iš ilgos kelionės po žvaigždėm, iš skridinio giesmės, iš mano rankų pastangų. Jis buvo atgaiva širdžiai, tarsi dovana. Kai buvau mažas berniukas, taip man švytėdavo Kalėdų dovanos: Kalėdų eglutės šviesa, vidurnakčio mišių muzika, švelnūs šypsantys veidai.

      – Tavo planetoje, – tarė mažasis princas, – viename sode žmonės augina penkis tūkstančius rožių… ir neranda, ko ieško…

      – Neranda, – atsakiau.

      – O juk tai, ko jie ieško, būtų galima rasti vienoje rožėje ar gurkšnyje vandens…

      – Žinoma, – atsakiau.

      Mažasis princas pridūrė:

      – Bet akys aklos. Reikia ieškoti širdimi. 

* skridinys –  sukamas ratas (vandeniui iškelti)

 Antoine de Saint-Exupery. Mažasis princas. Vilnius: Alma littera, 2011.

Klausimai:

1. Kuriuo asmeniu pasakojama? (1 taškas)

2. Išrašykite retorinę figūrą, kuria išreiškiamas atradimo džiaugsmas, ir ją įvardykite. (2 taškai)

      Citata: ……………………………………………………………………..

      Retorinė figūra: …………………………………………………………

3.1. Išrašykite du skirtingus žodžių junginius, kuriuose kalbama apie muziką. (2 taškai)

3.2. Kokia nuotaika sukuriama šiais žodžių junginiais? (1 taškas)

4. Paaiškinkite, kodėl pasakotojo patiriama būsena siejama su šv. Kalėdomis. (1 taškas)

5. Ką mažasis princas pasako apie žmones, kai supriešina daug ir vieną rožę? (1 taškai)

2 tekstas

 Regimantas Tamošaitis

MAŽUTĖLIAI IR KUPRANUGARIAI

(Ištrauka)

      1 Kūryba yra gyvybinės energijos išraiška. Kūrybinė energija – tai, kas gaunama iš prigimties. Kai tos energijos nėra, individas neturi jėgų įsitvirtinti pasaulyje pagal savo prigimtį, kaip pats norėtų, ir yra priverstas prisitaikyti prie esamos tvarkos mokydamasis gyventi pagal taisykles, imituodamas socialinės veiklos modelius ir kartodamas tipiškas elgsenas. Taip atsiranda pavyzdingų piliečių, kurių laikyseną grindžia ne sąmoningi principai, bet paprasčiausias paklusnumas. Jie turi pavydėtiną savybę prisitaikyti prie bet kokios tvarkos. 

      2 Tokie asmenys neturi jėgų būti laisvi ir savarankiški, jie bijo laisvės ir nori, kad jiems kas nors vadovautų. Antai universitete tokius baugius vargšelius atpažįstu iš karto, jie vis klausinėja: o kiek mums reikia perskaityti? kiek balų už tai gausime? gal nieko negausime, tai kam mums tada visa tai skaityti?.. Taip ir norisi tokiems atrėžti: gal jums ir sutuoktinius gyvenime kas nors turės surasti? Kažkada pats studijuodamas skaitydavau kad ir privalomą literatūrą tik todėl, kad pats norėjau. Man tai buvo įdomu. Jokia jėga nebūtų privertusi skaityti to, kas manęs nedomino. 

      3 Bet dabar daugelis studentų tiesiog uoliai mokosi ir tiki, kad visa tai, kas jiems duodama skaityti, yra tikra ir reikalinga. Jie tai daro ne iš piktos valios – valios jie apskritai neturi – jie tiesiog yra silpni. Žinoma, ne visi, kalbu apie vyraujančias tendencijas. Reikia mokytis būti sąmoningam, stipriam, reikia mokėti priimti sprendimus. Šiame pasaulyje žmogui niekas nesuteiks saugumo garantijų, kokių nors instrukcijų, kaip elgtis visose gyvenimo situacijose. Visuomet atsiras problemų, kurias asmuo privalės spręsti pats, visiškai savarankiškai ir kūrybingai, kur niekas kitas jam negalės padėti. Nes išmoktos elgsenos kai kuriose situacijose pasirodys esančios neveiksmingos, kartais net pražūtingos. 

      4 Seniau studentai tarsi turėdavo daugiau sveiko proto, buvo aiškesnės nuovokos. Jie lyg savaime suprasdavo, ko ir kiek reikia mokytis, kartais nebijodavo nukrypti nuo mokymosi standartų. Jie arba mokydavosi per mažai, arba mokydavosi per daug, bet visi savaip, individualiai. Dabar visi labiau taikosi prie nustatytų standartų, nesvarstydami jų vertės ir negalvodami apie savo interesus. Tai savotiška asmens užmaršties būsena ir įsikalinimo sistemoje situacija.

      5 Kai žmogus nužmogintas, kai jis paklūstantis ir nekūrybingas, jis negali ne tik pats kurti – jis apskritai neatpažįsta kūrybos kaip vertybės. Tuo mažutėliai panašūs į šio pasaulio kupranugarius, į didžiuosius: ir vieni, ir kiti nesuvokia nedaiktiškų vertybių, ir vieni, ir kiti nemąstydami įsirašo į funkcionuojančią sistemą, tik vieni kukliai įsirašo apačioje, kiti arogantiškai įsitvirtina viršūnėse ir ten jaučiasi kaip dievai.                                                                                                          

                                                                                                          „Metai“, 2014, nr. 2

Klausimai:

6. Kas nutinka žmogui, jei jam trūksta kūrybinės energijos? (1 pastraipa) (1 taškas)

7.1. Autorius lygina studentus praeityje ir dabar. Remdamiesi 3–4 pastraipomis apibūdinkite: (2 taškai)

      praeityje studentai …………………………………………………………

      dabar studentai ……………………………………………………………..

7.2. Kokią savybę, gretindamas studentus dabar ir praeityje, autorius pabrėžia kaip vertybę? (3–4 pastraipos) (1 taškas)

7.3. Kodėl, autoriaus nuomone, ši savybė yra svarbi? (1 taškas)

8. Kas sieja mažutėlius ir kupranugarius? (5 pastraipa) (1 taškas)

Bendrieji klausimai (tekstų lyginimas):

9. Baigdami sakinius, paaiškinkite, kas sieja ir kas skiria šiuos du tekstus. 

9.1. Tekstus sieja problema. (1 taškas)

9.2. Palyginkite, kas yra mažumas pirmame tekste ir ką jis reiškia antrame tekste: (1 taškas)

1. …………………………………………………………

2. …………………………………………………………

KALBOS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

      1 užduotis. Raskite sakinyje išplėstinį pažyminį, jį pabraukite, pakeiskite šalutiniu pažyminio dėmeniu ir užrašykite visą sakinį. (2 taškai)

      Skleidžianti šilumą ir šviesą ugnis sukuria jaukią erdvę, žmogiškąjį kosmosą – jame daiktai darosi atpažįstami, savi, o tamsos pasaulis pasitraukia tolyn.

      2 užduotis. Raskite ir pabraukite frazeologizmą, paaiškinkite jo prasmę pateiktame sakinyje. (2 taškai)

      Norėčiau parašyti realistinių apsakymų, galbūt kokį rimtą ar pusiau rimtą romaną, bet tam reikėtų išeiti iš darbų, iš namų, gal šiek tiek ir iš proto. 

      3 užduotis. Įrašykite nebaigtų žodžių dalis. (2 taškai)

      Gera knyga aš visada noriu dalytis su kitais. Kai gėriu dalij_____ (veiksm., sangr., ties. n., es. l., vns., 2 a.), jis padvigubėja. Geros knygos tam ir yra, kad jomis būtų dalij_____ (dal., sangr., neveik. r., es. l., bev. g.). Kur kas sudėtingiau kalbėti apie kitų dalykų skolinim_____ (daikt., sangr., vyr. g., vns., gal. l.), kuris dažnai atskleidžia žmogišk_____ (būdv., įvardž., mot. g., dgs., gal. l.) dramas.

      4 užduotis. Pabraukite skliausteliuose pateiktą taisyklingą variantą. (2 taškai)

      Gera ta knyga, kurią (skaitydamas / skaitant) atrandi save, kuri padeda gyventi, keičia pasaulio matymą (ir / ir tuo pačiu) praturtina emocijomis, priartina žmones. Gera knyga ir išlaisvina, jei žmonės pernelyg įkyrūs, ji leidžia būti (savarankišku / savarankiškam). Elektroninės knygos – tiesiog dublikatai, naudingi bei patogūs informaciniams tikslams, kad ką nors greitai (susirasti / susirastum). 

      5 užduotis. Įrašykite praleistas raides, skliaustuose esančius žodžius parašykite kartu arba skyrium. (5 taškai)

      Ilgainiu__ ėmiau analizuoti savo būs__nas, nuolat__nį nepasitenkin__mą. Pastebėjau, kad esu tarytum apsimet__lis ir tai mane veda į tušt__mą. (Iš / pradžių) …………………… rašiau tarsi sau ir tik (ne / greit) ……………………. išdr__sau spau__dinti, __sivaizduodamas, kad rašau kelet__i keistuolių, kurie galėt__ suprasti mano poži__rį. Tokių žmonių grupė egzistavo, todėl (ne / veltui) ………………… jaučiausi tur__s bendraminčių, tačiau nemaniau, jog tai vienodai vert__nga visai skaitanči__jai visuomenei.  Visi šie tekstai parašyti žaidž__nt archetipais. Mano apsiskaitymas leidžia žinoti, kas tai yra, o (po / to) ………………… aš atrandu juos kaip tikras, veik__nčias jėgas, kaip s__monės struktūrą.

      Labai padėjo žmonės, kurie a__iliepdavo teigiamai. Padėjo ir tie, kurie (per / ne / lyg) ……………… dr__stiškai kritikavo, __pač dėl daugžodž__vimo, nes mano tekstai toli gražu nebuvo s__kmingi. Sudarydamas knygą turėjau daug ab__jonių. Vertinant profes__onalesniu žvilgsniu, reikėjo daug ką pe__ašyti. Tai įkv__pė r__žtis pok__čiams, kaip tik tada pag__rėjo mano rašymas, nes ank__čiau jame sl__pėjo (ne / mažai) ……………………… apgav__stės.

      Mintys apie k__rybos paslaptį mane atvedė prie __žvalgos, kad k__rti yra tas pats, kas k__renti ugnį. Ugnis sud__gina šlakus. Gal (ne / atsitiktinai) ………………………… čia tas žodžių s__skambis?                 

      6 užduotis. Kur reikia, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (5 taškai)

      Literatūra padeda būti laimingesniems o laimė žmogiškas santykis kalbėjo literatūrologas rašytojas Vilniaus universiteto docentas Regimantas Tamošaitis mokslo populiarinimo festivalyje Erdvėlaivis Žemė. Docento nuomone ne vienas žmogus sparčiai plėtojantis technologijoms svarsto kam iš viso reikalinga grožinė literatūra ir kodėl vis dar skaitome knygas. Kai nežinome atsakymo į klausimą ar kai jo negali pateikti artimieji ar pažįstami kreipiamės į žmonijos patirtį išsaugotą knygose ir jomis praturtiname gyvenimą.

      Pasirodo net pačioje seniausioje literatūroje galime rasti save o kuo daugiau savęs randame tuo matyt knyga mums artimesnė. Lietuvių autorių pavyzdžiui Vinco Krėvės Jono Biliūno skaitymas išlaisvina sąmonę padeda susiformuoti pasaulėžiūrą.

      Regimantas Tamošaitis universiteto dėstytojas primena kad norint suvokti literatūrą reikia ir psichologijos ir filosofijos nes nors knyga konkretus pasakojimas po juo slypi daugybė skirtingų klodų. Poetas Henrikas Radauskas viename savo eilėraščių rašė O aš turiu dainuot senas Numirusių žmonių dainas. 

      Lietuvių literatūra išplečia mūsų sąmonę per ją įgyjame savo istoriją galime apmąstyti kokiai tradicijai priklausome ir tik gerai žinodami savo palikimą atskiriame bei suprantame tai kas geriausia kitų šalių kultūroje. Jis pasakojo jog kartais tenka padirbėti kol moksleivius ir studentus įtikina kad lietuvių literatūra vertinga nenusileidžianti Vakarų literatūrai. Anot dėstytojo vaizduotė santykiai su žmonėmis menas visi šie dalykai reikalingi ne tik filologams bet ir tiksliųjų mokslų atstovams.

 

Kalbos žinių taikymo užduotims rengti naudota literatūra:

Gintarė Adomaitytė, Vytautas V. Landsbergis, Renata Šerelytė. Požiūriai. // tekstai.lt

Regimantas Tamošaitis. Be grožinės literatūros žmogus yra truputį autistas. // lzinios.lt 

Regimantas Tamošaitis. Pasaulis yra didesnis už mus. // tekstai.lt R. Tamošaitis trepsi šokį, kurį vadina individualia egzistencija. // lrytas.lt Teksto analizė mokykloje. Vilnius: Alma littera, 1998.  

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *