2017 m. II turo diktanto tekstas

2017 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo
DIKTANTAS

   Donatas Petrošius

Ir laimingai


    Atsimenu, [S1] tarsi būtų nutikę ką tik: (–) [S2] gludindamas nesudėtingą triuką(,) [S3] nesėkmingai nusprūdau nuo dviračio išdžiūvusiame [S4] priešgaisriniame rezervuare(,) [S5] ant senos(,) [S6] iškorėjusios guminės plokštės, [S1] kurią(,) [S3] išlupę iš bėgimo tako stadione(,) [S3] andai atvilko savo eibėmis pagarsėję rupūžgalviai – (,) [S7] tie patys, [S1] kuriuos kasmet palieka pataisų.
     Nieko neskaudėjo, (–) [S8] tik ranką.
   – Poodinė kraujosruva ar(,) [S9] blogiausiu atveju(,) lūžęs žastikaulis, – [S10] konstatavo Kęstutis. Jis nešiojo kontaktinius lęšius, [S11] taigi(,) [S12] juo netikėti negalėjau.
    Pataikiau [S13] kada nudribti: (–) [S2] juk šiandien man lygiai dvylika metų [S14] vienuolika mėnesių [S14] trys šimtai šešiasdešimt keturios dienos. Rytoj (–) [S15] tryliktasis, (–) [S16] jubiliejinis, (–) gimtadienis.
     Diena, [S17] atrodžiusi tokia šviesi, [S17] sparčiai geso, (–) [S2] nuotaika bjuro. Man buvo pasakyta kuo mažiau švytruoti sužeistąja ranka(,) [S18] ir mes patraukėme dulkėtuoju aplinkkeliu į miestelio aikštę. Bene rasim išeitį.
   Kiek pamindžikavę tuščioje apytamsėje plynėje(,) [S3] prisiminėme, [S1] kad Geležinio Vilko gatvėje gyvena Kęstučio pusseserė Adelė. Ji turėjo strazdanotą nosį ir svarbią ypatybę – (:) [S2] buvo veterinaro dukra.
    Pirminė apžiūra įvyko po obelim(,) [S3] pasišviečiant žibintuvėliu. Adelė teigė negalinti nieko garantuoti, [S11] bet jai pasirodė, [S1] kad pavojus gyvybei negresia. Paguodė, [S1] kad (,) [S12] galbūt (,) [S12] pavyks išvengti ir amputacijos, [S19] ir gipso. Galiausiai ištrynė žastą tepalu, [S1] kurį, anot jos, [S20] tėvas naudoja mįslingiems atvejams.
    Trobon įslinkau skersas, [S21] išmiegojau kaip rąstigalis (–) (,) [S5] ant vieno šono.
   Mano gimimo diena, (– / ) [S21] liepos šeštoji, (– / ) [S21] išaušo saulėta. Karščius ištvėriau prie tvenkinių(,) [S3] iki kaklo paniręs vėsiame šaltiniuotame vandenyje (–) (, / ) [S3, S5] vis patikrindamas, [S1] ar ranka netinsta.
    Pavakariop atėjo Kęstutis. Kai nusibodo žaisti kompiuteriu, [S1] prisiminėme Adelę, [S21] mano ranką, [S21] pagalvojome, [S1] kad neprošal būtų tęsti reabilitaciją. Prigriebėme pyrago, [S21] keturis greipfrutus. Limonadą buvome išgėrę, [S11] bet šaldytuve radau butelį sirupo.
    Aikštės pakrašty(,) [S5] ant suoliukų(,) [S5] pastebėjom išrikiuotus instrumentus: (–) [S22] klarnetus, [S21] obojus, [S21] tūbas [S23] ir kitus trimitus. Orkestrantai [S23] ir išsičiustiję piliečiai kiek nuošaliau [S24] suplukę ginčijosi – (: / ,) [S1] reikia dūdų ar ne?
     Ne, [S25] mes dūdų nelietėme. Tik šliukštelėjome į kiekvieną po šlakelį sirupo.
    Pasprukti nepavyko – (: / ,) [S2] istorijos mokytojas užverbavo giedoti „Tautišką giesmę“. Su visais pasaulio lietuviais. Dūdų orkestras(,) [S3] užuot grojęs(,) [S3] saldžiai čepsėjo. Gūžčiojom(,) [S26] tarsi niekuo dėti.
    Vėliau(,) [S3] belaukiant Adelės sode(,) [S3] Kęstutis aiškino, [S27] esą(,) [S12] neteisinga, [S1] kad karaliaus Mindaugo karūnavimą švenčiame, [S19] o karaliaus Kęstučio (–) [S28] ne. Sakė(,) [S20, S29] palauk, [S2, S29] tapsiu istoriku, (–) [S21, S29] viską įrodysiu.
   Tą vakarą man dar nerūpėjo, [S1] kuris karalius svarbesnis(,) – [S30] laukiau, [S1] kada ateis Adelė ir pasakys, [S1] kad mes gyvensim ilgai.
___________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti (ir atvirkščiai, kai kurie sakiniai autorės baigiami daugtaškiu, bet klaida galima nelaikyti ir taško).

SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

2017[S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais. Diktante šalutiniai dėmenys prie pagrindinių jungiami jungtukais kad, ar ir jungiamaisiais žodžiais kai, kada, kuris, -i. Sakinyje Atsimenu, tarsi būtų nutikę ką tik… šalutinį dėmenį prie pagrindinio jungia lyginamoji dalelytė tarsi. Prieš šalutinį dėmenį reikia dūdų ar ne dėl inversijos ir aiškinamojo santykio galimas brūkšnys ar dvitaškis, pradedant nuo jungtuko natūraliai būtų rašomas kablelis (plg.: … ginčijosi, ar reikia dūdų, ar ne).

[S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu, brūkšniu ar dvitaškiu.

Reiškiant aiškinimą, priežastį, pasekmę rašomas dvitaškis arba brūkšnys. Diktante: Atsimenu…: … nesėkmingai nusprūdau nuo dviračio išdžiūvusiame priešgaisriniame rezervuare… ; Pataikiau kada nudribti: juk šiandien man lygiai dvylika metų vienuolika mėnesių trys šimtai šešiasdešimt keturios dienos; Ji turėjo strazdanotą nosį ir svarbią ypatybę buvo veterinaro dukra; Pasprukti nepavyko istorijos mokytojas užverbavo giedoti „Tautišką giesmę“ [šiuo atveju kablelis vietoj brūkšnio ar dvitaškio galimas pabrėžiant ne aiškinamąjį, o gretinamąjį santykį].

Reiškiant išvardijimą, gretinimą tarp dėmenų paprastai rašomas kablelis. Diktante: Diena <…> sparčiai geso, (–) nuotaika bjuro [vietoj kablelio gali būti rašomas brūkšnys, jei antrasis dėmuo suprantamas kaip pasekmė: diena geso, taigi (todėl) nuotaika bjuro]; … palauk, tapsiu… [dar žr. S29].

[S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, neišskyrimas nelaikomas klaida. Diktante:

  •  dalyvinės aplinkybės: išlupę iš bėgimo tako stadione, kiek pamindžikavę tuščioje apytamsėje plynėje, iki kaklo paniręs vėsiame šaltiniuotame vandenyje;
  • pusdalyvinės aplinkybės: gludindamas nesudėtingą triuką, vis patikrindamas, ar…;
  • padalyvinės aplinkybės: pasišviečiant žibintuvėliu, belaukiant Adelės sode, užuot grojęs [jungtuku užuot jungiama nuolaidos-priešpriešos santykį žyminti konstrukcija yra vartojama nurodant kokį nors atmetamą ar nuneigiamą reiškinį ar faktą, žr. „Lietuvių kalbos gramatika. T.3“, Vilnius, 1976, p. 698, § 1063].

[S4] Nevienarūšės sakinio dalys neskiriamos (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punkto 1 pastabą), diktante: išdžiūvusiame priešgaisriniame rezervuare [pažyminiu išdžiūvusiame apibūdinamas visas pastovusis junginys priešgaisrinis rezervuaras, taigi išdžiūvęs ir priešgaisrinis čia nėra vienarūšiai pažyminiai ir kablelis tarp jų nerašomas];

[S5] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienavardės sakinio dalys be jungiamųjų žodžių gali būti išskirtos kableliais (arba brūkšniais), jei suprantamos kaip aiškinamosios. Diktante:

  • [nusprūdau] priešgaisriniame rezervuare ant senos iškorėjusios guminės plokštės – autorius neskiria skirtingo pagrindo aplinkybių (viena nusako erdvę, kur tai nutiko, kita vietą, plokštumą), bet kablelis būtų ne klaida, interpretuojant, kad antroji tikslina pirmąją;
  •  [išmiegojau] kaip rąstigalis – ant vieno šono – pagal autoriaus sumanymą antroji aplinkybė paaiškina, patikslina pirmąją, todėl atskirta brūkšniu, žinoma, galima skirti ir kableliu; nerašant jokio ženklo susidarytų vientisa lyginamoji aplinkybė kaip rąstigalis ant vieno šono, bet diktoriaus intonacija tokio skyrimo šiuo atveju nepalaiko; 
  • [ištvėriau] iki kaklo paniręs vėsiame šaltiniuotame vandenyje – vis patikrindamas, ar … – autoriaus pasirinktas brūkšnys žymi, kad antroji aplinkybė priduriama, norint paaiškinti pirmąją, tam pačiam tikslui tinka ir kablelis, tačiau ženklų gali ir nebūti, nes tai ne vieno pagrindo aplinkybės;
  • Aikštės pakrašty, ant suoliukų, [pastebėjom]… – šiuo atveju autorius išskyrė aplinkybę ant suoliukų kaip aiškinamąją (kur aikštės pakraštyje?), tačiau ne klaida jas laikyti ne aiškinamosiomis, o skirtingo pagrindo aplinkybėmis ir neišskirti. (Aplinkybės nevienarūšės, todėl atskirti būtų klaida.) 

[S6] Pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami kableliais kaip vienarūšiai (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą), kablelis tarp senos ir iškorėjusios [guminės plokštės] gali būti nelaikomas klaida.

[S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio yra išskiriamas kableliais, pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą, norint pabrėžti aiškinimą, priedėlis gali būti išskirtas brūkšniais, o norint parodyti tapatumą – atskirtas brūkšniu. Diktante: [rupūžgalviai] tie patys, kuriuos kasmet palieka pataisų (tie patys išplėstas šalutiniu dėmeniu); Mano gimimo diena, liepos šeštoji, [išaušo…]. Šiuo antruoju atveju priedėliu laikomas junginys liepos šeštoji, tačiau priedėliu galėtų būti laikomas ir junginys mano gimimo diena, tokiu atveju išskirti nieko nereikėtų (priedėlis prieš pažymimąjį žodį neskiriamas, žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punkto pastabą).

[S8] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą vienarūšės sakinio dalys be jungtukų, susijusios priešinimo santykiais, atskiriamos brūkšniais arba kableliais, taigi ženklas gali būti pasirenkamas: Nieko neskaudėjo, tik ranką. Nieko neskaudėjo – tik ranką.

[S9] Pasakymai kokiu atveju dažniausiai neišskiriami, nes eina paprastomis aplinkybėmis. Tačiau pavartojami išskiriamai priartėja prie įterpinių (plg. priešingu atveju ir priešingai). Greičiausiai tai tarpinė sritis tarp aplinkybės, įterpinio priklausomai nuo raiškos. Taigi, blogiausiu atveju sakinyje Poodinė kraujosruva ar(,) blogiausiu atveju(,) lūžęs žastikaulis gali būti arba neišskirtas, arba išskirtas.

[S10] Autorius šį tiesioginės kalbos sakinį atskyrė nauja eilute. Tokiu atveju po tiesioginės kalbos einantys autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide; tiesioginė kalba nuo autoriaus žodžių skiriama brūkšniais, šie rašomi po kitų sakiniui reikalingų ženklų (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 12.6 punktą). Tačiau dialogo nėra, jis tik numanomas, todėl galbūt natūraliau būtų tiesioginę kalbą išskirti kabutėmis (tokiu atveju veikėjo kalbos pabaigą žymi kabutės, po to kablelis ir brūkšnys prieš autoriaus žodžius, žr. 12.7 punktą): „Poodinė kraujosruva ar, blogiausiu atveju, lūžęs žandikaulis“, – konstatavo Kęstutis. Tolesnis sakinys įvertina Kęstučio konstatavimą ir pagal prasmę natūraliai pratęsia tiesioginę kalbą ir autoriaus žodžius, todėl rašomas toje pačioje eilutėje (po brūkšniais skiriamos tiesioginės kalbos įprasčiau būtų rašyti naujoje eilutėje).

[S11] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti paremiamaisiais ir priešinamaisiais jungtukais, jungiamaisiais žodžiais, yra atskiriami kableliu (rečiau kabliataškiu). Diktante: Jis nešiojo kontaktinius lęšius, taigi juo netikėti negalėjau. [paremiamuoju jungiamuoju žodžiu eina taigi, plg. todėl]; Adelė teigė negalinti nieko garantuoti, bet jai pasirodė…; Limonadą buvome išgėrę, bet šaldytuve radau butelį sirupo.

[S12] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantys žodžiai ar junginiai gali būti išskiriami, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Diktante: taigi, galbūt, esą [dar žr. S27].

[S13] Sakinys Pataikiau kada nudribti vientisinis: čia pataikiau nudribti – suvestinis tarinys, kada – ne jungiamasis žodis, čia jis laiko turėjimo momento reikšmės prieveiksmis (plg.: Pataikiau tokiu laiku nudribti). Taigi kablelio tokiame sakinyje nereikia.

[S14] Vientisinis momento, laiko, erdvės, svorio ir pan. kiekio nusakymas atitinkamais matų vienetais rašomas neskiriant (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punkto 2 pastabą), diktante – dvylika metų vienuolika mėnesių trys šimtai šešiasdešimt keturios dienos (plg., skaičiais tai būtų 12 m. 11 mėn. 364 d.).

[S15] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante: Rytoj – tryliktasis, jubiliejinis, gimtadienis, plg. Rytoj [bus] tryliktasis, jubiliejinis, gimtadienis.

[S16] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą vienavardė sakinio dalis arba a) išskiriama, jeigu suprantama kaip aiškinamoji, arba b) atskiriama jeigu suprantama kaip vienarūšė. Diktante: a) tryliktasis, jubiliejinis, gimtadienis – antrasis pažyminys išskiriamas kaip aiškinamasis (taip išskirta autoriaus ir pagal prasmę taip natūraliau); b) tryliktasis, jubiliejinis gimtadienis – pažyminiai atskiriami kaip vienarūšiai. (Be skyrybos ženklų išeitų neprasmingas junginys tryliktasis jubiliejinis gimtadienis – tryliktasis jubiliejus negali būti.)

[S17] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [Diena,] atrodžiusi tokia šviesi, …

[S18] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante: Man buvo pasakyta kuo mažiau švytruoti sužeistąja ranka(,) ir mes patraukėme dulkėtuoju aplinkkeliu į miestelio aikštę.

[S19] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ir jungiamaisiais žodžiais, yra atskiriamos kableliais. Diktante –vienarūšės sakinio dalys:
a) sujungtos kartojamaisiais jungtukais – [išvengti] ir amputacijos, ir gipso;
b) pavieniu priešinamuoju jungtuku – Mindaugo karūnavimą švenčiame, o karaliaus Kęstučio – ne[švenčiame].

[S20] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais). Diktante: anot jos, sakė [dar žr. S29].

[S21] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante:

  •  vienarūšiai tariniai: įslinkau, išmiegojau; prisiminėme, pagalvojome; tapsiu, įrodysiu [dar žr. S29];
  • papildiniai: [prisiminėme] Adelę, ranką; [prigriebėme] pyrago, keturis greipfrutus; klarnetus, obojus, tūbas;

[S22] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 4.2 punktą kelios aiškinamosios sakinio dalys, neturinčios jungiamojo žodžio ir einančios po apibendrinamojo žodžio, yra išskiriamos dvitaškiu ir kableliu (ar brūkšniu) arba brūkšniais. Diktante po apibendrinamojo žodžio instrumentus dvitaškis (galimas ir brūkšnys): …instrumentus: klarnetus, obojus, tūbas ir kitus trimitus.

[S23] Nekartojamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos (žr. Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punkto pastabą). Diktante: tūbas ir trimitus; orkestrantai ir … piliečiai; nosį ir … ypatybę; ateis … ir pasakys.

[S24] Aplinkybės kiek nuošaliau ir suplukę [ginčijosi] yra skirtingos – vietos ir būdo, todėl neskiriamos. Būdo aplinkybė suplukę, nors ir dalyvinė, bet neišplėsta, taigi neskiriama.

[S25] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.2 punktą sudėtinio bejungtukio sakinio dėmens atitikmeniu einantys teigimo, neigimo, sutikimo ir kitų panašių reikšmių žodžiai (taip, ne, gerai, nieko, kaip, ką ir pan.) atskiriami kableliu. Diktante: Ne, mes dūdų nelietėme.

[S26] Sakinyje Gūžčiojom tarsi niekuo dėti palyginimas tarsi niekuo dėti yra paprastoji būdo aplinkybė (niekuo dėti = nekalti), taigi kablelio nereikia. Kablelis nelaikomas klaida, nes galima numanyti praleistą būtume, tada kableliu būtų skiriamas šalutinis dėmuo: Gūžčiojom, tarsi [būtume] niekuo dėti

[S27] Sakinys Kęstutis aiškino, esą neteisinga... yra sudėtinis. Modalinis žodis esą paprastai vartojamas netiesioginei kalbai žymėti, tačiau šiuo atveju atlieka ir jungiamąją paskirtį, panašiai kaip abejojimą, netikrumą žyminčios dalelytės neva, tartum, tarsi vartojamos šalutiniams dėmenims prijungti (plg.: Liekorius pasakė, neva nemirs ligonis iš tos ligos, eLKŽ; Po šių žodžių pajutau, tartum mane kas būtų karštu aliejumi apipylęs, LKG, t. 3, p. 688)

[S28] Brūkšnys prieš ne vartojamas pabrėžiant supriešinimą (švenčiamenešvenčiame), taigi kaip ekspresijos ženklas, todėl galima ir neskirti, plg.: … karaliaus Mindaugo karūnavimą švenčiame, o karaliaus Kęstučio ne.

[S29] Šio sakinio skyrybos variantų palyginti daug:
Sakė, palauk, tapsiu istoriku – viską įrodysiu. [Šiuo atveju brūkšniu tarp tarinių tapsiu ir įrodysiu būtų žymimas ne veiksmų eiliškumas, o sąlygos santykis, plg.: Kai (Jei) tapsiu istoriku, įrodysiu.]
Sakė, palauk – (:) tapsiu istoriku, viską įrodysiu. [Šiuo atveju brūkšniu arba dvitaškiu tarp dėmenų palauk ir tapsiu, įrodysiu būtų žymimas ne gretinimo, o paremiamasis santykis.]
Sakė: Palauk, tapsiu istoriku, viską įrodysiu. [Šiuo atveju sakė būtų laikomas ne įterpiniu, bet tariniu – įvedančiu į tiesioginę kalbą autoriaus žodžiu. Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba po įvadinių žodžių rašoma toje pačioje eilutėje, tiesioginės kalbos sakinio pabaigos ženklas (jis kartu yra ir viso sakinio pabaigos ženklas) rašomas prieš uždaromąsias kabutes (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 11.2, 12.4 punktus).]

[S30] Brūkšniu skiriami du savarankiški dėmenys: Tą vakarą man dar nerūpėjo... ir laukiau… Brūkšnys tarp dėmenų paryškina neatitikimo santykį, priešpriešai reikšti pakaktų ir kablelio: Tą vakarą man dar nerūpėjo, kuris karalius svarbesnis, laukiau, kada ateis Adelė ir pasakys, kad mes gyvensim ilgai (žr. S2).
Prieš brūkšnį gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio dėmens pabaigą: Tą vakarą man dar nerūpėjo, kuris karalius svarbesnis(,) – laukiau… Šis kablelis pasirenkamasis, nes brūkšnys tarp savarankiškų dėmenų kartu žymi ir šalutinio dėmens pabaigą.
Jei po brūkšnio būtų pratęstas tas pats pagrindinis dėmuo, o brūkšnys būtų reikalingas tarp sakinio dalių, prieš brūkšnį dar reikėtų kablelio kaip šalutinio dėmens ribos ženklo (plg.: Nesitikėjau, kad ranka nustos skaudėti, – laukiau, kada ateis Adelė).

                                                                                                                                                                                      VLKK inf.

2017 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo

DIKTANTAS

    Donatas Petrošius

Ir laimingai


   Atsimenu [R1], tarsi būtų [R2, R7] nutikę [R3] ką tik [R4]: gludindamas nesudėtingą triuką [R5], nesėkmingai [R6, R7] nusprūdau nuo dviračio išdžiūvusiame [R8, R9, R10, R11] priešgaisriniame [R9, R10, R11] rezervuare [R11] ant senos iškorėjusios [R12] guminės plokštės, kurią [R5, R10], išlupę [R3] iš bėgimo tako stadione [R11, R13], andai [R14] atvilko savo eibėmis pagarsėję [R3] rupūžgalviai [R10, R16] – tie patys, kuriuos kasmet [R17] palieka pataisų [R18].
     Nieko neskaudėjo [R19], tik ranką [R5].
  – Poodinė [R20] kraujosruva [R21] ar, blogiausiu [R22] atveju, lūžęs [R3] žastikaulis [R15, R16], – konstatavo Kęstutis [R23, R24]. Jis nešiojo kontaktinius lęšius [R25], taigi [R26] juo netikėti [R19] negalėjau [R19].
     Pataikiau kada nudribti [R9]: juk šiandien [R17] man lygiai [R27] dvylika [R28] metų [R18] vienuolika [R28] mėnesių [R18] trys šimtai šešiasdešimt [R16] keturios dienos. Rytoj [R29] – tryliktasis, jubiliejinis, gimtadienis [R16].
   Diena, atrodžiusi tokia [R10] šviesi, sparčiai [R27] geso [R30], nuotaika bjuro [R31]. Man buvo pasakyta kuo mažiau [R22] švytruoti [R7] sužeistąja [R32] ranka, ir mes patraukėme [R33] dulkėtuoju aplinkkeliu [R34] į miestelio aikštę [R5]. Bene [R35] rasim išeitį [R5].
    Kiek pamindžikavę [R3, R36] tuščioje [R11] apytamsėje [R11] plynėje [R11], prisiminėme [R33], kad Geležinio Vilko gatvėje [R11, R37] gyvena [R7] Kęstučio [R23, R24] pusseserė [R34] Adelė [R23]. Ji turėjo strazdanotą nosį [R5] ir svarbią [R10] ypatybę [R5R7, R38] – buvo veterinaro dukra.
   Pirminė apžiūra [R9] įvyko [R39] po obelim, pasišviečiant [R40] žibintuvėliu [R42]. Adelė [R23] teigė negalinti [R6] nieko garantuoti, bet jai [R10] pasirodė, kad pavojus gyvybei [R38] negresia [R19, R41, R43]. Paguodė, kad galbūt [R17] pavyks išvengti [R9] ir amputacijos, ir gipso. Galiausiai [R22] ištrynė žastą [R5, R15] tepalu, kurį [R5], anot jos, tėvas naudoja mįslingiems [R44] atvejams.
   Trobon įslinkau [R39] skersas, išmiegojau kaip rąstigalis [R16, R45] – ant vieno šono.
   Mano gimimo diena, liepos šeštoji, išaušo saulėta. Karščius ištvėriau prie tvenkinių [R18], iki kaklo paniręs [R3] vėsiame [R10, R11] šaltiniuotame vandenyje [R11] – vis patikrindamas, ar ranka netinsta [R19].
    Pavakariop [R46] atėjo Kęstutis [R23, R24]. Kai nusibodo žaisti kompiuteriu, prisiminėme [R33] Adelę [R5, R23, R38], mano ranką [R5], pagalvojome [R33], kad neprošal [R17] būtų [R2] tęsti [R44] reabilitaciją [R5, R47]. Prigriebėme [R33] pyrago, keturis greipfrutus [R48]. Limonadą [R5] buvome išgėrę [R3], bet šaldytuve [R11] radau butelį [R5] sirupo [R7].
  Aikštės pakrašty [R49], ant suoliukų [R18], pastebėjom išrikiuotus [R7] instrumentus: klarnetus, obojus, tūbas [R7] ir kitus trimitus. Orkestrantai ir išsičiustiję [R1, R3] piliečiai [R10] kiek nuošaliau [R22] suplukę [R3] ginčijosi – reikia [R41] dūdų [R7R18] ar ne?
    Ne, mes dūdų [R7R18] nelietėme [R19, R33]. Tik šliukštelėjome [R33, R50] į kiekvieną [R5] po šlakelį [R5] sirupo [R7].
    Pasprukti nepavyko [R19] – istorijos mokytojas užverbavo giedoti „Tautišką giesmę“ [R5, R51]. Su visais pasaulio lietuviais [R10]. Dūdų [R7R18] orkestras, užuot grojęs [R3], saldžiai [R27] čepsėjo [R52]. Gūžčiojom [R9] tarsi niekuo dėti.
    Vėliau, belaukiant [R40] Adelės [R23] sode [R11], Kęstutis [R23, R24] aiškino, esą [R3R53] neteisinga, kad karaliaus Mindaugo [R23] karūnavimą [R5] švenčiame [R41], o karaliaus Kęstučio [R23, R24] – ne. Sakė – palauk, tapsiu istoriku, viską [R5] įrodysiu [R39].
   Tą vakarą [R5] man dar nerūpėjo [R19], kuris karalius svarbesnis – laukiau [R41], kada ateis Adelė [R23] ir pasakys, kad mes gyvensim [R7] ilgai.

RAŠYBOS  PAAIŠKINIMAI 

[R1] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai, nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 33, p. 27), diktante:
atsimenu (at- + si + menu),
išsičiustiję (iš- + si + čiustiję).

[R2] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – būtų.

[R3] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: nutikę, išlupę, pagarsėję, lūžęs, pamindžikavę, paniręs, išgėrę, išsičiustiję, suplukę, grojęs, esą.

[R4] Pabrėžiamoji dalelytė tik visada rašoma atskirai nuo žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS, § 68, p. 41), diktante – ką tik.

[R5] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23), diktante: nesudėtingą triuką, (triukas „vikrus, efektingas, netikėtas veiksmas; prk. vikri išdaiga, apgaulė“, žr.  „Lietuvių kalbos žodyną“, http://www.lkz.lt; toliau – LKŽ), kur, ranką, aikštę, išeitį, strazdanotą nosį, svarbypatybę, žastą, kurį, Adelę, ranką, reabilitaciją, limonadą, butelį, kiekvieną, šlakelį, „Tautišką giesmę“, karūnavimą, viską, tą vakarą.

[R6] Kai neiginys ne su žodžiu sudaro priešingos reikšmės žodį (dažniausiai su būdvardiškais žodžiais ir veiksmažodžiais), su tuo žodžiu jis rašomas kartu (LKRS, § 72, p. 43), diktante: nesėkmingai, negalinti.

[R7] Balsiai žodžių šaknyse ir nekaitomuose žodžiuose rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: būtų (< būti), nesėkmingai, švytruoti („švytuoti, švysčioti; mosuoti“), gyvena, gyvensim (: gyvas, -a), ypatybę (ypat-, plg. ypatus, -i „skirtingas, nepaprastas, ypatingas“, ypatis „ypatingumas, savotiškumas" ir priesaga –ybė), sirupo, išrikiuotus, dūdų (dūda „pučiamasis vamzdinis instrumentas“), tūbas (tūba „žemiausio tono pučiamasis instrumentas“) (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, http://lkiis.lki.lt/dabartinis; toliau – DLKŽ).

[R8] Būtojo kartinio laiko dalyvių formos daromos iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formų ir išlaiko šaknies balsių ilgumą (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“ (toliau – DLKG), Vilnius, 1997, § 960, p. 357). Diktante – išdžiūvusiame (< išdžvo).

[R9] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante:
išdžiūvusiame (priešdėlis iš-),
priešgaisriniame (priešdėlis prieš-),
nudribti (plg. dribo),
apžiūra (priešdėlis ap-),
išvengti (plg. vengė),
gūžčiojom (plg. gūžėsi).

[R10] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje (LKRS, § 28, p. 25). Diktante: išdžiūvusiame priešgaisriniame, kur, rupūžgalviai, tokia, svarb, jai, vėsiame, piliečiai, lietuviais.

[R11] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: išdžiūvusiame priešgaisriniame rezervuare, stadione, tuščioje apytamsėje plynėje, gatvėje, vėsiame šaltiniuotame vandenyje, šaldytuve, sode.

[R12] Veiksmažodžiai korėti ir koryti, sudaryti iš daiktavardžio korys su priesagomis –ėti ir –yti, vartojami ta pačia reikšme „darytis kaip koriui“ (žr. DLKŽ), dar plg.: anglyti ir anglėti „virsti anglimi“; juodyti ir juodėti „darytis juodam“; kiauryti ir kiaurėti „darytis kiauram“ ir pan.).  Diktante moteriškosios giminės būtojo kartinio laiko dalyvio vns. kilm. forma – iškorėjusios (< iškorėjo). 

[R13] Tarptautinis žodis stadionas rašomas be j, nors tariant balsius i ir o paprastai terpiamas jotas (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (toliau – TŽŽ), Vilnius, 2013, p. 770). Diktante vns. vietininko forma – stadione.

[R14] Prieveiksmis andai vartojamas reikšme „anądien, anąsyk“ (žr. DLKŽ).

[R15] Daiktavardžių žastas, žastikaulis šaknyje nosinė nerašoma (žr. DLKŽ). Diktante – žastikaulis, žastą.

[R16] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū (LKRS, § 51, p. 36), diktante: žastikaulis (žast(o) kaulas), šešiasdešimt (šešios dešimtys), gimtadienis (gimta diena), rąstigalis (rąsto galas).
Kai kurie sudurtiniai žodžiai sudaromi be jungiamųjų balsių (DLKG, § 483, p. 453), diktante – rupūžgalviai (su rupūžės galva).

[R17] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi kartu (LKRS, § 58, p. 37), diktante: kasmet (< kas metai), šiandien (< šią dieną), galbūt (< gali būti), neprošal (< ne pro šalį).

[R18] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: pataisų, metų, mėnes, tvenkin, suoliukų, dūdų.

[R19] Kai sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (LKRS, § 73, p. 43), diktante: neskaudėjo, netikėti negalėjau, negresia, netinsta, nelietėme, nepavyko, nerūpėjo.

[R20] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies balsės rašomos abi (LKRS, § 32, p. 27), diktante – poodinė (po + od(a)inė).

[R21] Sudurtinių žodžių veiksmažodinio antrojo dėmens šaknies balsė dažniausiai sutampa su atitinkamo veiksmažodžio visų ar kai kurių pagrindinių formų šaknies balsėmis (LKRS, § 55, p. 36), diktante: kraujosruva (plg. srūti, srūva, sruvo).

[R22] Su ia rašomos aukštesniojo laipsnio priesaga -iau ir aukščiausiojo laipsnio priesagos -iausias, -ia, -iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante: blogiausiu, mažiau, galiausiai, nuošaliau.

[R23] Žmonių vardai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 145, p. 60), diktante: Kęstutis (Kęstučio), Adelė (Adelę, Adelės), Mindaugo.  Pareigų, titulų pavadinimai lietuvių kalboje paprastai rašomi mažąja raide (žr. Kalbos konsutacijų banke), diktante – karalius.

[R24] Vardas Kęstutis siejamas su veiksmažodžiu kęsti + priesaga –utis (žr. K. Kuzavinio, B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyną“, Vilnius, 2007, p. 194, 196). Veiksmažodžio kęsti šaknyje rašoma nosinė balsė, nes pagrindinėse formose ę kaitaliojasi su en: kęsti, kenčia, kentė (LKRS, § 9 (1), p. 17).

[R25] Daiktavardis lęšis – įsidėmėtinos rašybos žodis, kaip ir žąsis, ąžuolas ar ąsotis. Nosinė raidė šaknyje rašoma ir vediniuose, plg.: lęšiukas, lęšienė (LKRS, § 10 (1), p. 18). Diktante – daugiskaitos galininko forma lęšius.

[R26] Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais (LKRS, § 67, p. 40), diktante – taigi.

[R27] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -iai (LKRS, § 39, p. 30), diktante: lygiai, sparčiai, saldžiai.

[R28] Kiekinių skaitvardžių nuo vienuolikos iki devyniolikos galininke nosinės balsės nerašomos (DLKG, § 722, p. 248), diktante – dvylika (metų) vienuolika (mėnesių).

[R29] Priebalsė j rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų gale (LKRS, § 21, p. 22), diktante – prieveiksmis rytoj (: rytojus, rytojuje).

[R30] Nosinė ę rašoma tik veiksmažodžio gesti esamojo laiko šaknyje (gęstu, gęsti, gęsta…) (LKRS, § 10 (2), p. 18). Diktante pavartota būtojo kartinio laiko forma geso.

[R31] Veiksmažodžio bjurti, bjūra, bjuro šaknyje po b jotas tariamas ir rašomas (LKRS, § 21, p. 22), diktante – būtojo kartinio laiko forma bjuro.

[R32] Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininko galūnėje, priešpaskutiniame skiemenyje, rašoma nosinė raidė (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – sužeistąja.

[R33] Visų laikų ir nuosakų veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo asmens formų gale rašoma e (LKRS, § 29, p. 26). Diktante: patraukėme, prisiminėme, pagalvojome, prigriebėme, nelietėme, šliukštelėjome.

[R34] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai. Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai, nors iš dviejų susidūrusių priebalsių tariama viena (LKRS, § 48, p. 35). Diktante – aplinkkeliu (aplinkiniu keliu); pusseserė (pusiau sesuo; pusė sesers).

[R35] Dalelytė bene „gal, negi, lyg“ rašoma vienu žodžiu (LKRS, § 96, p. 47). Dviem žodžiais rašoma kita reikšme vartojama dviejų dalelyčių samplaika be ne „ar (tik) ne“. 

[R36] Diktante pavartota priešdėlinio veiksmažodžio pamindžikuoti, pamindžikuoja, pamindžikavo „nenustovėti vietoje, trypinėti“ (žr. DLKŽ) dalyvinė forma – pamindžikavę (būtojo kartinio laiko dgs. vard.). Vartosenoje pasitaiko ir kitoks, pietų aukštaičiams būdingas, variantas mindžiukuoti, mindžiukuoja, mindžiukavo (žr. LKŽ). 

[R37] Gatvės vardo tikrinės dalies visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja, o gimininis žodis (gatvės tipo nuoroda) – mažąja raide. Diktante – Geležinio Vilko gatvėje. Žr. 2004-12-02 VLKK rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

[R38] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma –e (ę), kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnėse yra (LKRS; § 28, p. 25). Diktante: ypatybę (nes ypatybė, ypatybės), gyvybei (nes gyvybė, gyvybės), Adelę (nes Adelė, Adelės).

[R39] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: įvyko, įslinkau, įrodysiu

[R40] Padalyvio priesaga -iant- rašoma su -ia (LKRS, § 39, p. 30). Diktante: pasišviečiant, belaukiant.

[R41] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma (i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante – negresia, reikia, švenčiame, laukiau.

[R42] Daiktavardžių priesaga -ėlis rašoma su ė (LKRS, § 38, p. 29), diktante – žibintuvėliu.

[R43] Nosinės balsės ą, ę paprastai nerašomos, kai tos pačios šaknies žodžiuose balsiai a, e kaitaliojasi su ė, pvz., gresia, grasinti, graso, nes grėsti, grėsmė (LKRS, § 10 (1 pastaba), p. 19). Diktante – negresia.

[R44] Žodžių šaknyje prieš s rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 17). Diktante: mįslingiems (plg. mąslus, mąstyti, mįslė); tęsti (plg. tąsa, tįsti).

[R45] Iš veiksmažodžių, kurių šaknyse ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un, išvestų daiktavardžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė (LKRS, § 9 (2), p. 17). Diktante – rąstigalis (nes ręsti, renčia).

[R46] Diktante pavartota sena suprieveiksmėjusi aliatyvo (einamojo pašalio vietininko) forma pavakariop. Aliatyvas rodo, kas prie ko, ko link artėja, juda. Forma pavakariop turi laiko reikšmę „į pavaka“ (kamiengalis minkštas), dar plg. vakarop „į vaka“ (kamiengalis kietas), žr. DLKŽ

[R47] Žodyje reabilitacija tariama ir rašoma e ir a. Reabilitacija [lot. rehabilitatio „atgavimas“] – med. priemonių, padedančių atgauti sveikatą ir darbingumą, kompleksas (TŽŽ, p. 692). Diktante vns. galininko forma – reabilitaciją.

[R48] Greipfrutas [angl. grape-fruit < grape „vynuogė“ + fruit „vaisius“] – greipfrutinio citrinmedžio (Citrus paradisi) vaisius (TŽŽ, p. 306). Diktante – dgs. galininko forma greipfrutus.

[R49] Sutrumpėjusioje daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24). Diktante – pakrašty (pakraštyje).

[R50] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi bendrašakniuose iš ištiktukų išvestuose veiksmažodžiuose, žyminčiuose stipresnį ir silpnesnį veiksmą (LKRS, § 2 (3), p. 13). Diktante – šliukštelėjome (šliukštelėti „truputį užlieti, palieti“, plg. šliūkštelėti „gerokai užlieti, palieti“; dar plg.: blikstelėti ir blykstelėti, truktelėti ir trūktelėti, žr. DLKŽ).

[R51] Vinco Kudirkos kūrinio pavadinimas „Tautiška giesmė“ įprastai rašomas su kabutėmis kaip antraštinis (diktante – galininko forma „Tautišką giesmę“). Kadadngi himnas ir giesmė sinonimai (himnas „iškilminga giesmė“, žr. DLKŽ), pavadinimas tiesioginės reikšmės ir ne klaida jį būtų rašyti didžiąja raide be kabučių, plg. kitus tiesioginės reikšmės muzikos kūrinių pavadinimus: Šeštoji simfonija, Oginskio polonezas, Fausto kavantina (LKRS, § 167, p. 70).

[R52] Veiksmažodžio čepsėti šaknyje tariama ir rašoma e (žr. DLKŽ). Diktante – čepsėjo.

[R53] Modalinis žodis esą (esam. laiko veikiam. dalyvio dgs. vardininko forma) rašomas su nosine galūnėje, vartojamas netiesioginei kalbai žymėti (žr. DLKŽ).

 (Atanaujinta 2017-04-11)

 VLKK inf.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *