2016 m. II turo diktanto tekstas

Mindaugas Nastaravičius

Parytys [R1]

 

       „Atsimerk [R2] mano akimis“, – skambtelėja [R3, R4] vos ne vos [R5] į kambario duris, kuriose [R6] nėra jokio skambučio, išnyra [R7] yrančiame [R6, R7, R8] ryto slėpiny [R9], neturinčiame [R6, R8] jokių durų [R10], suvirpa ties laikančiąja [R11] siena, nesančia [R8, R12] šiame [R6] kambary [R9].
     Nejaugi tuos žodžius, vos girdimus, bet vis tiek [
R13] geliančius [R8] paryčio [R1] tylai, sudėliojo jis pats, jau kelintądien [R14] bandantis nepaklysti tarp vis labiau [R15] myštančios [R7] sapno ir nubudimo ribos. Negi [R16] šį sakinį [R17], trumpą [R17], aptrupėjusį [R17], gluminantį [R17], sugebėjo ištarti ką tik [R18] į kambarį [R17] įšliaužęs [R19, R20] tripirštis tinginys – jo augintinis, plaukuotas žinduolis iš Pietų [R10] Amerikos [R21] džiunglių [R10], dažniausiai [R22] tūnantis medžiuose [R6], ilgais nagais kabindamasis už šakų [R10] ir stiebo, šlamščiantis [R8] žievę [R17], lapus. Čia [R23], mūsų [R10] platumose [R6], jis prisitaikęs [R19] prie obuolių [R10], morkų [R10], burokų [R10], tada miegantis ir miegantis, kartais žnektelėjantis [R8, R24] ant žemės, bet atkuntantis tik tuomet [R14], kai panyžta [R3, R7] kailis – plika akimi neįžiūrimos [R20] gyvybės namai. Bet namai – namai. Net ir kailyje [R6], net – aukštyn [R25] kojomis.
     Kad ir kaip spyriotųsi [
R26], bet tasai „atsimerk [R2] mano akimis“ privertė jį [R17] išsibudinti [R2] ir bent jau apsidairyti prietemoje [R6]. Pabūgę [R19] menkučio šuoro, nuo stalo sliūgtelėjo [R3, R24, R27] praėjusios paros užrašai – atminties lašai praeities dykumoje [R6], po kurią [R17] anąnakt [R14] žirgliojo kupinas ryžto [R3, R28], nebijodamas griuvinėti, be baimės, kad viskas perniek [R29].
      Ne, jokių pokyčių [
R10]: ta pati trūnijanti [R7, R8], bet vis dar [R13] tinkama spinta, tas pats, atrodo, juodalksnio [R30] stalas, tie patys kartkartėmis susiūbuojantys [R8] keisčiausių [R3, R10, R22] pasaulio gyvių [R10] paveikslai, tas pats pasišiaušęs [R19], įmigęs [R19, R20], nagais į kojūgalį [R17, R31] įsitvėręs [R19, R20] tripirštis.
      „Atsimerk [
R2] mano akimis“, – darkart [R14], tik kiek garsiau [R15] suplevena šitoj tirštumoj [R32]. Bet jis tebetyso [R33] sujauktame guolyje [R6], vieną akimirką [R17] panerdamas sapno gelmėj [R32], o kitą [R17] jau, žiūrėk, išnirdamas čia [R23], savajame [R6, R34] kambaryje [R6], būdamas tikras, kad jau nebeužsnūs [R2, R35], tačiau kaipmat [R14] nugrimztantis [R3] atgal.
     Ten, beribėje glūdumoje [
R6], įžiūrime [R20] visa [R36], kas buvo, visa [R36], kas galėtų [R26] būti, ir visa [R36], ko niekada nebus. Ten nustembame, tylime, išsigąstame [R2, R37], susitinkame, išduodame [R3]. Ten, irdamiesi [R7] paryčio [R1] rūku, mums atsimerkia [R2, R4] visi mūsų [R10] žmonės ir žvėrys, net tripirštis tinginys, be reikalo niekada nepraplėšiantis [R8] akių [R10], kaip ir tie paveikslų [R10] keistuoliai [R38], čia [R23] jau niekuo nebestebinantys.
     „Atsimerk [
R2] mano akimis“, – ir vėl suzvimbia [R4] virš galvos. Todėl jis apgraibomis [R3] išlipa iš lovos ir žengteli [R3] pirmyn [R25] – į kambario gilumą [R17], į kitą dieną [R17], į visa [R36], kas laukia [R4] atsimerkus [R2].
     Grindimis nurieda prakąstas [
R37] burokas.

 

RAŠYBOS  PAAIŠKINIMAI

      [R1] Balsės žodžių šaknyje rašomos taip, kaip tariamos (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992 (toliau – LKRS), § 1, p. 12), diktante – parytys, paryčio (plg. rytas).

      [R2] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi, tas pat pasakytina ir apie priešdėlio ir sangrąžos dalelytės -si- sandūros balsius (LKRS, § 33, p. 27). Diktante: atsimerk, atsimerkia, atsimerkus (at + si+ merk(ia)(us), išsibudinti ( + si + budinti), nebeužsnūs (ne + be + + snūs), išsigąstame ( + si + gąstame).

      [R3] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji priebalsiai s, z prieš č), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante: skambtelėja (plg. skambėti, skamba, skambėjo), panyžta (plg. panižo), sliūgtelėjo (plg. sliūgo), ryžto (plg. ryžosi), keisčiausių (plg. keistas), nugrimztantis (plg. nugrimzdo), išduodame (priešdėlis iš-), apgraibomis (priešdėlis ap-), žengteli (plg. žengė).

      [R4] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, esančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma -(i)a (LKRS; § 29, p. 26): skambtelėja, atsimerkia, suzvimbia, laukia.

      [R5] Dalelytė ne, pavartota tarp dviejų vienodų prieveiksmių ir sudaranti su jais samplaikinį prieveiksmį, rašoma skyrium nuo tų žodžių, tarp samplaikos dėmenų brūkšnelis nerašomas (LKRS, § 98, p. 47), diktante – vos ne vos.

      [R6] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: kuriose, yrančiame, neturinčiame, medžiuose, šiame, platumose, kailyje, prietemoje, dykumoje, sujauktame guolyje, savajame kambaryje, beribėje glūdumoje.

      [R7] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12), išvestiniai žodžiai rašomi kaip tos formos, iš kurių jie padaryti:
            (iš)nirti, (iš)nyra, (iš)niro, diktante – išnyra;
            mišti, myšta, mišo, diktante – myštančios (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma myšta, rašomas su y);
            irti, ỹra, iro, diktante – ỹrančiame (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma ỹra, rašomas su y; y čia ne priešdėlis);
             (pa)nižti, (pa)nyžta, (pa)nižo, diktante – panyžta;
            trūnyti, trūnija, trūnijo, diktante – trūnijanti (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma trūnija, rašomas su i);
            irti(s), iria(si), yrė(si), diktane – irdamiesi (pusdalyvis, kaip ir pamatinė forma irtis, rašomas su i).

      [R8] Priesaga -iant- rašoma su -ia (po ja); po šaknies galo priebalsio č taip pat rašoma -ia (LKRS, § 39, p. 30). Diktante: yrančiame, neturinčiame, nesančia, geliančius, šlamščiantis, žnektelėjantis, trūnijanti, susiūbuojantys, nepraplėšiantis.

      [R9] Sutrumpėjusioje daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24). Diktante – slėpiny (slėpinyje), kambary (kambaryje).

      [R10] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: jokių, durų, Pietų, džiunglių, šakų, mūsų, obuolių, morkų, burokų, pokyčių, gyvių, keisčiausių, akių, paveikslų.

      [R11] Įvardžiuotinių dalyvių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininko priešpaskutiniame skiemenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24 (3), p. 23). Diktante – laikančiąja.

      [R12] Tam tikrais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė (LKRS, § 32 p. 27), diktante – nesančia (< ne + esančia).

      [R13] Dalelytė vis, su kitais žodžiais sudarydama samplaikines dalelytes ir jungtukus, visada rašoma atskirai nuo tų žodžių (LKRS, § 65, p. 40), diktante – vis tiek, vis dar.

      [R14] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37). Diktante: kelintądien (<kelintą dieną), tuomet (<tuo metu), anąnakt (<aną naktį), darkart (<dar kartą), kaipmat (<kaip matai) .

      [R15] Aukštesniojo laipsnio priesasga -iau (LKRS, § 39, p. 30), diktante – labiau, garsiau.

      [R16] Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiai (LKRS, § 67, p. 40), diktante – negi.

      [R17] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23), diktante: šį, sakinį, trumpą, aptrupėjusį, gluminantį, kambarį, žievę, , kurią, kojūgalį, vieną akimirką, kitą, gilumą, kitą dieną.

      [R18] Pabrėžiamoji dalelytė tik visada rašoma atskirai po tų žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS, § 68, p. 41), diktante – ką tik.

      [R19] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: įšliaužęs, prisitaikęs, pabūgę, pasišiaušęs, įmigęs, įsitvėręs.

      [R20] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: įšliaužęs, neįžiūrimos, įmigęs, įsitvėręs, įžiūrime.

      [R21] Abu žemyno pavadinimą sudarantys žodžiai rašomi didžiąja raide (LKRS, § 154, p. 63), diktante – Pietų Amerikos.

      [R22] Aukščiausiojo laipsnio priesaga -iausias, -iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – dažniausiai, keisčiausių.

      [R23] Kai kurių nekaitomų prieveiksmių gale rašoma -ia (LKRS, § 30 (2b), p. 26), diktante – čia.

      [R24] Yra paralelių šaknų su panašios artikuliacijos, bet nevienodo skardumo priebalsiais (LKRS, § 14, p. 19): stiebtis – stieptis, stabtelėti – staptelėti, žnektelėti – žnegtelėti, sliūgtelėti – sliūkterėti. Diktante: žnektelėjantis (žnektelėti – „su garsu nukristi“); sliūgtelėjo (sliūgtelėti – „nusprūsti, nuslysti, nukristi“).

      [R25] Priesaga -yn rašoma su y (LKRS, § 40, p. 30), diktante – aukštyn, pirmyn.

      [R26] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 4, p. 23), diktante: spyriotųsi, galėtų.

      [R27] Balsiai u ir ū kaitaliojasi bendrašakniuose ištiktukuose ir iš jų išvestuose veiksmažodžiuose, žyminčiuose stipresnį ir silpnesnį veiksmą (LKRS, § 2 (3), p. 13): sliūgtelėti, sliūkterėti, sliukterėti, sliuktelėti, diktante – sliūgtelėjo.

      [R28] Žodžiai su šaknimi ryžt- neturi nosinės balsės (LKRS, § 9 (pastaba), p. 23): ryžtis, pasiryžti, ryžtingas; diktante – ryžtas.

      [R29] Prielinksniai rašomi kartu su sutrumpėjusiomis linksnių formomis (LKRS, § 116, p. 52), diktante – perniek (per nieką).

      [R30] Sudurtinių žodžių pirmojo dėmens galo priebalsiai t, d rašomi taip, kaip girdimi (LKRS, § 50, p. 36), diktante – juodalksnio.

      [R31] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū (LKRS, § 51, p. 36), diktante – kojūgalį.

      [R32] Priebalsė j rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų gale (LKRS, § 21, p. 22), diktante: šitoj tirštumoj, gelmėj.

      [R33] Veiksmažodis tįsoti gali būti rašomas dvejaip, tiek su į (nosine), tiek su y (ilgąja), nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida: tįsoti, tįso, tįsojo arba tysoti, tyso, tysojo (plačiau žr. Konsultacijų banko įrašą http://www.vlkk.lt/konsultacijos/10711-tisoti-tiso-tisojo-tisojimas-tysojimas. Diktante – tebetyso.

      [R34] Įvardžiuotinių įvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos vietininko galūnėje nosinė nerašoma (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997 (toliau – DLKG), § 806, p. 281). Diktante – savajame.

      [R35] Veiksmažodžių būsimojo laiko trečio asmens formoje (išskyrus tuos atvejus, kai dviskiemenė veiksmažodžio bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti) išlaikomas bendraties balsis. Diktante – nebeužsnūs (nes bendratis snūsti).

      [R36] Bevardės giminės formos gali atlikti kai kurių daiktavardžio ar įvardžio linksnių (vardininko, galininko, kartais kilmininko, įnagininko) funkciją. Galininko reikšme vartojamos bevardės giminės formos rašomos be nosinės (DLKG, § 527, p. 168). Diktante – visa (įžiūrime ką? visa, kas buvo, visa, kas galėtų būti, ir visa, ko niekada nebus).

      [R37] Veiksmažodžių šaknyse prieš s rašoma nosinė balsė, kai pagrindiniuose kamienuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un. Diktante: išsigąstame (išsigąsti, išsigąsta, išsigando); prakąstas (kąsti, kanda, kando).

      [R38] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje (LKRS; § 28, p. 25). Diktante: keistuoliai.

VLKK inf.

 

Mindaugas Nastaravičius

Parytys

 

     „Atsimerk mano akimis“, – [S1] skambtelėja vos ne vos į kambario duris, [S2] kuriose nėra jokio skambučio, [S3] išnyra yrančiame ryto slėpiny, [S4] neturinčiame jokių durų, [S3] suvirpa ties laikančiąja siena, [S4] nesančia šiame kambary.
     Nejaugi tuos žodžius, (–) [S5] vos girdimus, [S6] bet vis tiek geliančius paryčio tylai, (–) [S5] sudėliojo jis pats, [S4] jau kelintądien bandantis nepaklysti tarp vis labiau myštančios nubudimo ir sapno ribos. Negi šį sakinį, (–) [S5] trumpą, [S3] aptrupėjusį, [S3] gluminantį, (–) [S5] sugebėjo ištarti ką tik į kambarį įšliaužęs tripirštis tinginys – (,) [S7] jo augintinis, (–) [S3, S7] plaukuotas žinduolis iš Pietų Amerikos džiunglių, [S4] dažniausiai tūnantis medžiuose(,) [S8, S3] ilgais nagais kabindamasis už šakų ir stiebo(,) [S8] šlamščiantis žievę, [S3] lapus. Čia, (–) [S9] mūsų platumose, (–) [S9] jis (–) [S10] prisitaikęs prie obuolių, [S3] morkų, [S3] burokų, [S3] tada miegantis ir miegantis, [S3] kartais žnektelėjantis ant žemės, [S6] bet atkuntantis tik tuomet, [S2] kai panyžta kailis – (,) [S7] plika akimi neįžiūrimos gyvybės namai. Bet namai – [S10] namai. Net ir kailyje, [S3] net (–) [S11] aukštyn kojomis.
     Kad ir kaip spyriotųsi, [
S2] bet tasai „atsimerk mano akimis“ [S12] privertė jį išsibudinti ir bent jau apsidairyti prietemoje. Pabūgę menkučio šuoro(,) [S8] nuo stalo sliūgtelėjo praėjusios paros užrašai – (,) [S7] atminties lašai praeities dykumoje, [S2] po kurią anąnakt žirgliojo kupinas ryžto, [S3] nebijodamas griuvinėti, [S3] be baimės, [S2] kad viskas perniek.
     Ne, [
S13] jokių pokyčių: (–) [S14] ta pati trūnijanti, [S6] bet vis dar tinkama spinta, [S15] tas pats, [S16] atrodo, juodalksnio stalas, [S15] tie patys(,) [S17] kartkartėmis susiūbuojantys(,) keisčiausių pasaulio gyvių paveikslai, [S15] tas pats (,) [S17] pasišiaušęs, [S3] įmigęs, [S3] nagais į kojūgalį įsitvėręs(,) tripirštis.
     „Atsimerk mano akimis“, – [
S1] darkart, [S6] tik kiek garsiau suplevena šitoj tirštumoj. Bet jis tebetyso sujauktame guolyje(,) [S8] vieną akimirką panerdamas sapno gelmėj, [S6] o kitą jau, [S16] žiūrėk, išnirdamas čia(,) (–) [S9] savajame kambaryje(,) (–)būdamas tikras, [S2] kad jau nebeužsnūs, [S6] tačiau kaipmat nugrimztantis atgal.
     Ten,
(–) [S9] beribėje glūdumoje, (–) įžiūrime visa, [S2] kas buvo, [S3] visa, [S2] kas galėtų būti, ir visa, [S2] ko niekada nebus. Ten nustembame, [S3] tylime, [S3] išsigąstame, [S3] susitinkame, [S3] išduodame. Ten(,) [S8] irdamiesi paryčio rūku(,) [S8] mums atsimerkia visi mūsų žmonės ir žvėrys, [S18] net tripirštis tinginys, [S4] be reikalo niekada nepraplėšiantis akių, [S19] kaip ir tie paveikslų keistuoliai, [S4] čia jau niekuo nebestebinantys.
     „Atsimerk mano akimis“, – [
S1] ir vėl suzvimbia virš galvos. Todėl jis apgraibomis išlipa iš lovos ir žengteli pirmyn (–) (,) [S9] į kambario gilumą, į kitą dieną, (–) [S20] į visa, kas laukia atsimerkus.
    Grindimis nurieda prakąstas burokas.
             ___________________

     Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti (ir atvirkščiai, kai kurie sakiniai autorės baigiami daugtaškiu, bet klaida galima nelaikyti ir taško).

 

SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

      [S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) 12.7 punktą, kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius ir yra skiriama kabutėmis, jos galo ženklai (šauktukas, klaustukas, daugtaškis) rašomi prieš uždaromąsias kabutes, o kablelis – po kabučių; autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide (žr. taisyklių 12.6 punktą). Šio sakinio pradėjimas nauja eilute ir brūkšniu laikytinas skyrybos klaida – dialogo nėra, pašnekovo nėra, taigi nėra pagrindo ir tiesioginę kalbą skirti brūkšniu.

      [S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais.

      [S3] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante:
            a)
tariniai: skambtelėja, išnyra, suvirpa; [yra] prisitaikęs, miegantis, … žnektelėjantis; nustembame, tylime, išsigąstame, susitinkame, išduodame;
            b)
pažyminiai: trumpą, aptrupėjusį, gluminantį; tūnantis, šlamščiantis; pasišiaušęs, įmigęs, nagais į kojūgalį įsitvėręs;
            c)
priedėliai: augintinis, žinduolis;
            d)
papildiniai: žievę, lapus; obuolių, morkų, burokų; [įžiūrime] visa…, visa…;
            e)
aplinkybės: net ir kailyje, net (ir) aukštyn kojomis (galima vertinti kaip pasikartojimą, o pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 c punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos kartojamaisiais jungtukais ir…ir, yra atskiriamos kableliais); kupinas ryžto, nebijodamas griuvinėti, be baimės…

      [S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante:
            [
slėpiny,] neturinčiame jokių durų; [siena,] nesančia šiame kambary.
            [
jis pats,] jau kelintądien bandantis nepaklysti tarp vis labiau myštančios nubudimo ir sapno ribos.
            [
žinduolis,] dažniausiai tūnantis medžiuose, šlamščiantis žievę, lapus;
            [
tinginys,] be reikalo niekada nepraplėšiantis akių;
            [
keistuoliai,] čia jau niekuo nebestebinantys.

      [S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.2. punktą du ar daugiau neišplėstų ir (ar) išplėstų derinamųjų ar nederinamųjų pažyminių, einančių kartu su derinamaisiais, po pažymimojo žodžio yra išskiriami kableliais (arba brūkšniais). Diktante:
            [
žodžius], vos girdimus, … geliančius...;
            [
sakinį], trumpą, aptrupėjusį, gluminantį.

      [S6] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 a punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais o, bet, tačiau, tik(tai), yra atskiriamos kableliais, diktante:
            a)
tariniai: vos girdimus, bet vis tiek geliančius…; žnektelėjantis…, bet atkuntantis;
            b)
pažyminiai: trūnijanti, bet vis dar tinkama [spinta];
            c)
aplinkybės: darkart, tik kiek garsiau [suplevena]; vieną akimirką panerdamas, o kitą… išnirdamas.

      [S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio yra išskiriamas kableliais; pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą, norint pabrėžti aiškinimą, priedėlis gali būti išskirtas brūkšniais, o norint parodyti tapatumą – atskirtas brūkšniu. Diktante:
            tripirštis tinginys – jo augintinis, plaukuotas žinduolis… / tripirštis tinginys, jo augintinis – plaukuotas žinduolis… / tripirštis tinginys, jo augintinis, plaukuotas žinduolis…;
            kailis – plika akimi neįžiūrimos gyvybės namai /
kailis, plika akimi neįžiūrimos gyvybės namai;
            užrašai – atminties lašai / užrašai, atminties lašai.

      [S8] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, neišskyrimas nelaikomas klaida. Diktante:
            ilgais nagais kabindamasis už šakų ir stiebo [Pastaba. Kai kuriais atvejais aplinkybė gali šlietis prie vieno arba prie kito iš vienarūšių tarinių (natūralesnis antrasis variantas), plg.: 1) žinduolis… tūnantis medžiuose ilgais nagais kabindamasis už šakų ir stiebo, šlamščiantis žievę, lapus; 2) žinduolis… tūnantis medžiuose, ilgais nagais kabindamasis už šakų ir stiebo šlamščiantis žievę, lapus];
            Pabūgę menkučio šuoro [sliūgtelėjo užrašai];
            [
tebetyso] vieną akimirką panerdamas sapno gelmėj, išnirdamas…, būdamas tikras…;
            irdamiesi paryčio rūku [atsimerkia].

      [S9] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą aiškinamosios sakinio dalys gali būti išskirtos kableliais (arba brūkšniais). Diktante:
            Čia, mūsų platumose, … / Čia mūsų platumose … / Čia – mūsų platumose – …;
            …
čia, savajame kambaryje, … / … čia savajame kambaryje … / … čia – savajame kambaryje – …;
            Ten, beribėje glūdumoje, … / Ten beribėje glūdumoje … / Ten – beribėje glūdumoje –…
            pirmyn – į kambario gilumą, į kitą dieną / pirmyn, į kambario gilumą, į kitą dieną / pirmyn į kambario gilumą, į kitą dieną

      [S10] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante: … jis [yra] prisitaikęs, miegantis…;
namai [yra] namai.

      [S11] Sakinyje Net ir kailyje, net – aukštyn kojomis brūkšnys autoriaus pavartotas kaip ekspresijos ženklas, be to, galima numanyti praleistą kartojamąjį jungtuką ir.

      [S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 13.3 punktą citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį, skiriama kabutėmis ir rašoma toje pačioje eilutėje pradedant mažąja raide. Diktante: … tasai „atsimerk mano akimis“ privertė jį išsibudinti

      [S13] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.2 punktą sudėtinio bejungtukio sakinio dėmens atitikmeniu einantys teigimo, neigimo, sutikimo ir kitų panašių reikšmių žodžiai (taip, ne, gerai, nieko, kaip, ką ir pan.) atskiriami kableliu. Diktante: Ne, jokių pokyčių

      [S14] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą, reiškiant aiškinimą, sudėtinių bejungtukių dėmenys paprastai atskiriami dvitaškiu arba brūkšniu. Diktante: …jokių pokyčių: (–) ta pati trūnijanti, bet vis dar tinkama spinta, tas pats, atrodo, juodalksnio stalas, tie patys kartkartėmis susiūbuojantys keisčiausių pasaulio gyvių paveikslai, tas pats

      [S15] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą sudėtinių bejungtukių dėmenys, reiškiant išvardijimą, gretinimą, atskiriami kableliu, diktante: …ta pati … dar tinkama spinta, tas pats… juodalksnio stalas, tie patys … pasaulio gyvių paveikslai, tas pats pasišiaušęs, įmigęs, nagais į kojūgalį įsitvėręs tripirštis.

      [S16] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais). Diktante: atrodo, žiūrėk.

      [S17] Pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, neskiriami, tarp jų derinamieji pažyminiai, kurių pirmasis yra įvardis, plg. diktante: tie patys kartkartėmis susiūbuojantys… [paveikslai] ir tas pats pasišiaušęs, įmigęs, nagais į kojūgalį įsitvėręs [tripirštis] (žr. LKRS, § 30, p. 144; Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 p.). Kita vertus, pažyminiai „kartkartėmis susiūbuojantys“ ir „pasišiaušęs, įmigęs, nagais į kojūgalį įsitvėręs“ gali būti suprasti kaip patikslinantys įvardžius „tie patys“, „tas pats“, todėl juos galima išskirti kableliais (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.2 p.).

      [S18] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą vienavardė sakinio dalis išskiriama, jeigu suprantama kaip papildymas, arba atskiriama, jeigu suprantama kaip vienarūšė. Diktante: [atsimerkia visi mūsų žmonės ir žvėrys,] net tripirštis tinginys

      [S19] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 4.1 punktą aiškinamoji sakinio dalis su jungiamaisiais žodžiais ypač, kaip ir, būtent, tai yra ir pan., yra išskiriama kableliais. Diktante: … atsimerkia visi mūsų žmonės ir žvėrys…, kaip ir tie paveikslų keistuoliai, čia jau niekuo nebestebinantys.

      [S20] Iš autoriaus skyrybos sprendžiant po brūkšnio vardijamos vienarūšės aplinkybės: … žengteli pirmyn – į kambario gilumą, į kitą dieną, į visa, kas laukia atsimerkus. Galima suprasti ir kitaip: … žengteli pirmyn į kambario gilumą, į kitą dieną – į visa, kas laukia atsimerkus. Tada prieš apibendrinamąjį žodį (į visa) po vienarūšių sakinio dalių būtų rašomas brūkšnys (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 4.3 p.).
       
VLKK inf.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *