2016 m. I turo diktanto tekstas

Danutė Kalinauskaitė

Sugrįžimas [R1]

 

     Berniukas [R2] ir mergaitė, nučiuožę [R3] ant užpakalių [R4, R5, R6] nuo kalno, per melsvėjantį [R7] sniegą [R7] pasileido prie upės. Jie tik trumpam atsiguls [R4] ant ledo, šaltuko [R2] nusvilintas ausis priglaus paklausyti [R8], kas ten, gelmėje [R9] – žuvų [R6] ir laumių [R6] plaukų [R6] pasaulyje [R9]. Dar pabėgės [R10] už upės į mišką [R7], vasarą [R7] taip masinantį [R7] neįžengiamybe [R11, R12, R13]: džiunglės [R14], kuriose [R9], galąsdami [R5, R15] tomahaukus [R16], tyko [R10] indėnai, spęsdamos [R5, R15] spąstus [R15] raizgosi lianos [R17], o kur dar tankiausiai [R18] suaugę [R3] šaltekšniai [R19] ir ožekšniai [R19]… Tarp braškančių [R6] eglių [R6] jau ėmė temti, o jie sustirę [R3, R22], peralkę [R3]. Kurgi [R20] upė, į kurią pusę [R7, R13] namai? Į visas puses [R13] – kamienai, šabakštynai [R8], kranklių [R6] riksmas [R10]… Nusigalavę [R3], susiglaudę [R3], su prišalusiomis [R21] prie skruostų [R6] ašaromis jie sutūpė [R22] po egle [R13] pasitikti likimo – artėjančių [R6] vilkų akių [R6] žiburėlių [R6]. Staiga šakos prasiskleidė, apakino žibintuvėlių [R6] šviesa, o prišokęs [R3] šuo aplaižė veidus. „Stebuklas, kad mes juos radom“, – išgirdo [R4, R5] tamsoje [R9].
    Po daugelio metų [
R6] jie, vyras [R10] ir moteris, vaikščiojo tomis pačiomis vaikystės [R8] vietomis. Augdamas išaugi ne tik batus, drabužius ir knygas. Ir – dangų [R6], po kuriuo čiuožinėdavai, džiungles [R13, R14], kuriose [R9] pasiklysdavai [R5, R10]. Jų pačių [R6] vaikai, trys sūnūs [R10], jau klajoja kas kur, svetur, ir negrįžta [R1]. Vyriausiasis [R18] – Amerikoje [R9, R24], sako, norįs [R3] uždirbti [R4, R5] visus pasaulio pinigus, na, ne visus, tik tuos, už kuriuos nupirkęs [R3] motinai sabalų [R6] kailinius patiestų [R25] ant purvynės [R8], ir ji galėtų [R25] ją [R7] pereiti nesusitepdama [R5] batų [R6]… Jaunesnysis [R26] Azijoje [R9, R24] sėdi ant bambuko demblio, žvelgia į lotoso žiedą [R7], į mėnulį [R7], į vėją [R7] ir trokšta kaip tik [R10, R27] – nuo pinigų [R6] išgyti [R5, R8, R22]. Išsigydyti [R4, R8] ir nuo įsipareigojimų [R6, R12], prisirišimo [R10] prie tėvynės [R8], net [R10] savęs [R28]. Tai – absoliuti [R5] laisvė… Jų [R6] jauniausias [R18] sūnus [R10], laimei [R13], namuose [R9], bet jis dieną naktį [R7] skendi virtualybėje [R9, R11], jie beveik nesikalba, ir atrodo, kad jis net [R10] toliau [R18] už anuodu [R29], gyvenančius Rytuose [R9, R30] ir Vakaruose [R9, R30] – dviejose [R9, R31] to paties obuolio pusėse [R9]. Sakoma, Lietuva baigianti [R23] išsivaikščioti [R4]? Tėvai norėtų [R25], kad vaikai sugrįžtų [R1]. Taip pat [R27] ir tas, kuris namuose [R9], ypač [R32] tas, nes vieną dieną [R7] jis dings [R5] anapus [R33] ekrano, ir šiapus [R33] jiems liks tik [R10] jo batai ir akiniai [R19]. Žmonės taip išnyksta [R10]…
    Sugrįžimas…[
R1] Kas tai? Tai kaip ir prieš daugybę [R7, R11] metų [R6] saulėje [R9] dylą [R3] varvekliai [R19]. Danguje [R9] skylantis [R22] ir šukėmis pažyrantis [R22] milžiniškas vaiskaus stiklo indas šviesai per žiemą [R7] laikyti [R8]. Ir tas pavasarinis vasario pabaigos kvapas, rodos, jis toks kaip visur, ir vis dėlto [R34] šito čia nesupainiotum su jokiu kitur. Naminis.


 RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

      [R1] Žodžio šaknyje prieš s, š, ž rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992; toliau – LKRS, § 9 (3), p. 17), diktante: sugrįžimas, negrįžta, sugrįžtų (grįžti, grąža, gręžti).

      [R2] Priesaga -(i)ukas rašoma su trumpąja u (LKRS, § 42, p. 32), diktante berniukas, šaltuko.

      [R3] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: nučiuožę, suaugę, sustirę, peralkę, nusigalavę, susiglaudę, prišokęs, norįs, nupirkęs, dylą.

      [R4] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas ir ar tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27), diktante: užpakalių (priešdėlis už-, dar žr. R5), uždirbti (priešdėlis už-), atsiguls (priešdėlis at-, tariama aciguls), išgirdo (priešdėlis iš-, dar žr. R5), išgyti (priešdėlis iš-, dar žr. R5), išsigydyti (priešdėlis iš-, tariama isigydyti), išsivaikščioti (priešdėlis iš-, tariama isivaikščioti).

      [R5] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai), žr. LKRS, § 18 (a), p. 20. Diktante:

užpakaliųž suduslėjo prieš duslųjį s, tariamas kaip š, bet rašoma ž (priešdėlis už-);
galąsdamis suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. galąsti);
spęsdamoss suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. spęsti);
pasiklysdavais suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. pasiklysti);
išgirdoš suskardėjo prieš skardųjį g, tariamas kaip ž, bet rašoma š (priešdėlis iš-);
uždirbtib suduslėjo prieš duslųjį t, tariamas kaip p, bet rašoma b (plg. uždirbo);
nesusitepdamap suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip b, bet rašoma p (plg. tepė);
• i
šgytiš suskardėjo prieš skardųjį g, tariamas kaip ž, bet rašoma š (priešdėlis iš-);
absoliutib suduslėjo prieš duslųjį s, tariamas kaip p, bet rašoma b;
dingsg suduslėjo prieš duslųjį s, tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. dingo).

      [R6] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24 (1), p. 23), diktante: užpakalių, žuvų, laumių plaukų, braškančių eglių, kranklių, skruostų, artėjančių vilkų akių žiburėlių, žibintuvėlių, metų, dangų, jų pačių, sabalų, batų, pinigų, įsipareigojimų, metų.

      [R7] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (1), p. 23), diktante: melsvėjantį, sniegą, mišką, vasarą, masinantį, kurią, pusę,, žiedą, mėnulį, vėją, dieną naktį, vieną dieną, daugybę, žiemą.

      [R8] Priesagos -ynas, -ynė, -ystė (daiktavardžių), -yti (veiksmažodžio bendraties) rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30, 31), diktante: šabakštynai, purvynės, tėvynės; vaikystės; paklausyti, išgyti, išsigydyti, laikyti.

      [R9] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vietininko gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: gelmėje, pasaulyje, kuriose, tamsoje, Amerikoje, Azijoje, namuose, virtualybėje, Rytuose, Vakaruose, dviejose, pusėse, danguje, saulėje.

      [R10] Balsiai žodžių šaknyse ir nekaitomuose žodžiuose rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: pabėgės, tyko, riksmas, vyras, pasiklysdavai, sūnūs, tik, prisirišimo, net, sūnus, išnyksta.

      [R11] Daiktavardis neįžengiamybė yra priesagos –ybė (šioje priesagoje rašoma y, LKRS, § 40, p. 30) vedinys iš neveikiamojo esamojo laiko dalyvio neįžengiamas; daiktavardis virtualybė yra priesagos –ybė vedinys iš būdvardžio virtualus; daiktavardis daugybė yra priesagos –ybė vedinys iš prieveiksmio daug (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, 2006, p. 101–102).

      [R12] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: neįžengiamybe, įsipareigojimų.

      [R13] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e, ei, ę, kai jų vns. ir dgs. vardininkų galūnėse ė (LKRS, § 28, p. 28), diktante: neįžengiamybe (neįžengiamybė), pusę, puses (pusė), egle (eglė), džiungles (džiunglės), laimei (laimė).

      [R14] Tarptautinio žodžio džiunglės šaknies pagrindas kirčiuotas tvirtapradis dvigarsis un (rašoma trumpoji u), žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, 2013, p. 199; el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“.

      [R15] Nosinės balsės rašomos veiksmažodžių šaknyse prieš s, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę (į, ų) kaitaliojasi su an, en (in, un) (LKRS, § 9 (1), p. 17), diktante: galąsdami (galąsti, galanda, galando), spęsdamos (spęsti, spendžia, spendė). Nosinės taip pat rašomos iš šių veiksmažodžių išvestų daiktavardžių šaknyse (LKRS, § 9 (2), p. 17): spąstus (spęsti, spendžia, spendė).

      [R16] Tomahaukas – tarptautinis žodis (iš algonkinų kalbų – vienos iš Š. Amerikos indėnų kalbų šeimų), panaši šio žodžio forma ir kitose Europos kalbose (angl. tomahawk, vok. Tomahawk), žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (2013, p. 820), taip pat Terminų banką.

      [R17] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių viena yra i, nors priebalsis j tariamas (LKRS, § 23, p. 22), diktante – lianos.

      [R18] Su ia rašomos aukštesniojo laipsnio priesaga –iau ir aukščiausiojo laipsnio priesagos –iausias, –ia, –iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – tankiausiai, vyriausiasis, jauniausias; toliau.

      [R19] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma –(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje –ė (LKRS; § 28, p. 25), diktante: šaltekšniai, ožekšniai, akiniai, varvekliai.

      [R20] Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais (LKRS; § 67, p. 40–41), diktante – kurgi.

      [R21] Veikiamojo moteriškosios g. dalyvio prišalusios (diktante – prišalusiomis) darybinis pamatas – veiksmažodžio būtojo k. laiko forma prišalo (su nosine rašomos tik esamojo laiko formos šąlu, šąli, šąla…, žr. LKRS, § 10, p. 18)

      [R22] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12), išvestiniai žodžiai rašomi kaip tos formos, iš kurių jie padaryti:
            sutūpti, sutupia, sutūpė;
            išgyti, išgyja, išgijo;
            sustirti, sustyra, sustiro, diktante – sustirę (būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma sustiro, rašomas su i);
            skilti, skyla, skilo, diktante – skylantis (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma skyla, rašomas su y);
            pažirti, pažyra, pažiro, diktante – pažyrantis (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma pažyra, rašomas su y).

      [R23] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma –(i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante: klajoja, žvelgia; atitinkama ir išvestinių veiksmažodinių formų rašyba, plg.: baigia > baigianti, artėja > artėjantis (diktante – artėjančių).

      [R24] Žemynų (geografiniai) pavadinimai rašomi iš didžiųjų raidžių (LKRS, § 154, p. 63): diktante – Amerikoje, Azijoje.

      [R25] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – patiestų, galėtų, norėtų.

      [R26] Būdvardžio jaunas aukštesniojo laipsnio įvardžiuotinė forma jaunesnysis (trečia įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimo paradigma, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, 2006, p. 186).

      [R27] dalelytės tik, pat rašomos atskirai po žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS; § 68, p. 41), diktante – kaip tik, taip pat.

      [R28] Nosinės balsės rašomos asmeninių įvardžių , tu vienaskaitos kilmininko linksnyje (LKRS; § 24, p. 23), diktante – savęs.

      [R29] Vienu žodžiu rašomos įvardžių dviskaitos formos, sudarytos iš įvardinio dėmens ir skaitvardžio du, dvi (LKRS; § 60, p. 38), diktante – anuodu.

      [R30] Pasaulio šalių pavadinimai (rytai, vakarai) rašomi iš didžiųjų raidžių, kai vartojami regiono reikšme, sudaro regionų pavadinimus (LKRS; § 154, p. 63): diktante – Rytuose, Vakaruose.

      [R31] Skaitvardžio dvi daugiskaitos vietininko linksnis – dviejose (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, 2006, p. 247).

      [R32] Žodžio pradžioje rašoma balsė y, kai ji nėra priešdėlis, o priklauso žodžio šakniai (LKRS; § 35, p. 28), diktante – ypač.

      [R33] Žodžių junginiai ir samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS; § 58, p. 37), diktante – anapus, šiapus.

      [R34] Dalelytė vis, sudarydama su kitais žodžiais samplaikines dalelytes ir jungtukus, rašoma atskirai nuo tų žodžių (LKRS; § 65, p. 40), diktante – vis dėlto.

VLKK inf.

 

Danutė Kalinauskaitė

Sugrįžimas

 

     Berniukas ir mergaitė(,) [S1] nučiuožę ant užpakalių nuo kalno(,) [S1] per melsvėjantį sniegą pasileido prie upės. Jie tik trumpam atsiguls ant ledo, [S2] šaltuko nusvilintas ausis priglaus paklausyti, [S3] kas ten(,) [S4] gelmėje, (–) [S5] žuvų ir laumių plaukų pasaulyje. Dar pabėgės už upės į mišką, [S6] vasarą taip masinantį neįžengiamybe: (, – / –) [S7] džiunglės, [S3] kuriose(,) [S1] galąsdami tomahaukus(,) tyko indėnai, [S7] spęsdamos spąstus(,) raizgosi lianos, [S8] o kur dar tankiausiai suaugę šaltekšniai ir ožekšniai… (.) Tarp braškančių eglių jau ėmė temti, [S8] o jie (–) [S9] sustirę, [S2] peralkę. Kurgi upė, [S10] į kurią pusę namai? Į visas puses (–) [S9] kamienai, [S2] šabakštynai, [S2] kranklių riksmas… (.) Nusigalavę, [S2] susiglaudę, [S2] su prišalusiomis prie skruostų ašaromis, [S11] jie sutūpė po egle pasitikti likimo – (,) [S5] artėjančių vilkų akių žiburėlių. Staiga šakos prasiskleidė, [S7] apakino žibintuvėlių šviesa, [S8] o prišokęs šuo aplaižė veidus. „Stebuklas, [S3] kad mes juos radom“, – [S12] išgirdo tamsoje.
     Po daugelio metų jie,
(–) [S5] vyras ir moteris, (–)[S5] vaikščiojo tomis pačiomis vaikystės vietomis. Augdamas išaugi ne tik batus, [S2] drabužius ir knygas. Ir (–) [S13] dangų, [S3] po kuriuo čiuožinėdavai, [S2] džiungles, [S3] kuriose pasiklysdavai. Jų pačių vaikai, (–) [S5] trys sūnūs, (–)[S5] jau klajoja kas kur(,) [S4] svetur(,) [S4] ir negrįžta. Vyriausiasis (–) [S9] Amerikoje(,) [S14] sako(,) [S15] norįs uždirbti visus pasaulio pinigus, (–) [S16] na(,) [S17] ne visus, (–)[S18] tik tuos, [S3] už kuriuos nupirkęs motinai sabalų kailinius patiestų ant purvynės(,) [S19] ir ji galėtų ją pereiti(,) [S1] nesusitepdama batų… Jaunesnysis (–) [S9] Azijoje sėdi ant bambuko demblio, [S2] žvelgia į lotoso žiedą, [S2] į mėnulį, [S2] į vėją ir trokšta kaip tik (–) nuo pinigų išgyti. Išsigydyti ir nuo įsipareigojimų, [S2] prisirišimo prie tėvynės, [S2] net savęs. Tai (–) [S9] absoliuti laisvė… Jų jauniausias sūnus, [S15] laimei, [S15] namuose, [S8] bet jis dieną naktį skendi virtualybėje, (; / : / – / , –)[S7] jie beveik nesikalba(,) [S19] ir atrodo, [S3] kad jis net toliau už anuodu, [S6] gyvenančius Rytuose ir Vakaruose(,) [S5] dviejose to paties obuolio pusėse. Sakoma, [S15] Lietuva baigianti išsivaikščioti? Tėvai norėtų, [S3] kad vaikai sugrįžtų. Taip pat ir tas, [S3] kuris namuose, (, – / – )[S20] ypač tas, [S3] nes vieną dieną jis dings anapus ekrano(,) [S19] ir šiapus jiems liks tik jo batai ir akiniai. Žmonės taip išnyksta…
     Sugrįžimas… Kas tai? Tai
(–) [S9] (,) [S20] kaip ir prieš daugybę metų(,) [S20] saulėje dylą varvekliai. Danguje skylantis ir šukėmis pažyrantis milžiniškas vaiskaus stiklo indas šviesai per žiemą laikyti. Ir tas pavasarinis vasario pabaigos kvapas, (: / –) [S7, S15] rodos, [S15] jis (–) [S9] toks(,) kaip visur(,)(,)[S19] ir vis dėlto šito čia nesupainiotum su jokiu kitur. Naminis.

                                                         ___________________

      Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti (ir atvirkščiai, kai kurie sakiniai autorės baigiami daugtaškiu, bet klaida galima nelaikyti ir taško).

 

SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

      [S1] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, neišskyrimas nelaikomas klaida. Diktante: nučiuožę ant užpakalių nuo kalno [pasileido]; galąsdami tomahaukus [tyko indėnai], spęsdamos spąstus [raizgosi lianos]; [pereiti] nesusitepdama batų.

      [S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante:
            a)
tariniai: atsiguls, priglaus; [buvo] sustirę, peralkę; sėdi, žvelgia;
            b)
veiksniai: kamienai, šabakštynai, riksmas;
            c)
pažyminiai: nusigalavę, susiglaudę, su prišalusiomis prie skruostų ašaromis;
            d)
papildiniai: batus, drabužius; dangų, džiungles; į lotoso žiedą, į mėnulį, į vėją; nuo įsipareigojimų, prisirišimo prie tėvynės, net savęs.
      [
S3] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais.
      [
S4] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą aiškinamosios sakinio dalys gali būti išskirtos kableliais (arba brūkšniais). Diktante:
            a)
gelmėje (kartu su priedėliu žuvų ir laumių plaukų pasaulyje) gali patikslinti ten arba ten gali išplėsti paprastąją aplinkybę gelmėje, todėl galimi variantai:
            … ten,
gelmėje, žuvų ir laumių plaukų pasaulyje.
            … ten
gelmėje, žuvų ir laumių plaukų pasaulyje.
            b)
svetur gali patikslinti kur arba kur gali išplėsti paprastąją aplinkybę svetur, todėl galimi variantai:
            … [
klajoja kas] kur, svetur, ir negrįžta.
            … [
klajoja kas] kur svetur ir negrįžta.
            c)
toks sudaro kompleksinę sakinio dalį (tarinys [yra] toks kaip visur), bet kaip visur, kaip ir visur gali būti interpretuota ir kaip aiškinamoji sakinio dalis, todėl galimi variantai:
            … toks kaip visur, ir vis dėlto…
            … toks, kaip visur, ir vis dėlto…

      [S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio yra išskiriamas kableliais; pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą, norint pabrėžti aiškinimą, priedėlis gali būti išskirtas brūkšniais, o norint parodyti tapatumą – atskirtas brūkšniu. Diktante:
            a) pažymimasis žodis
gelmėje, priedėlis žuvų ir laumių plaukų pasaulyje;
            b) pažymimasis žodis
likimo, priedėlis artėjančių vilkų akių žiburėlių;
            c) pažymimasis žodis
jie, priedėlis vyras ir moteris;
            d) pažymimasis žodis
vaikai, priedėlis trys sūnūs;
            e) pažymimasis žodis
Rytuose ir Vakaruose, priedėlis dviejose to paties obuolio pusėse.
      [
S6] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [mišką,] vasarą taip masinantį neįžengiamybe; [anuodu,] gyvenančius Rytuose ir Vakaruose.
      [
S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą sudėtinių bejungtukių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškių, brūkšniu ar dvitaškiu.
      Reiškiant aiškinimą paprastai rašomas dvitaškis arba brūkšnys – autorės po žodžių
masinantį neįžengiamybe padėtas dvitaškis kaip tik ir rodo, kad toliau seka aiškinimas.
      Reiškiant išvardijimą, gretinimą paprastai rašomas kablelis (arba kabliataškis) – diktanto sakiniuose gretinama:
tyko indėnai, raizgosi lianos; vardijama: … šakos prasiskleidė, apakino žibintuvėlių šviesa; … jis dieną naktį skendi virtualybėje, jie beveik nesikalba… (tačiau tarp pirmesnės ir tolesnės sakinio dalių galima įžiūrėti ir priežasties, pasekmės santykius, todėl galimas dvitaškis, brūkšnys, net kablelis ir brūkšnys).
      Pabaigos sakinyje po žodžio
kvapas autorės padėtas kablelis (Ir tas pavasarinis vasario pabaigos kvapas…), tačiau pabaigą (rodos, jis toks kaip visur, ir vis dėlto šito čia nesupainiotum su jokiu kitur) galima suprasti ir kaip paaiškinimą, todėl klaida nelaikytinas dvitaškis ar brūkšnys.
      [
S8] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, tik (tiktai) ir pan., yra atskiriami kableliu.
      [
S9] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Diktante: … jie [buvo] sustirę, peralkę; Vyriausiasis [yra] Amerikoje; Jaunesnysis [yra] Azijoje; Tai [yra] absoliuti laisvė; Tai [yra] … dylą varvekliai; Jis [yra] toks
      [
S10] Vienarūšiai šalutiniai dėmenys be jungtukų, kaip ir vienarūšės sakinio dalys, atskiriami kableliais.
      [
S11] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.5 punktą du ar daugiau pažyminių prieš įvardžiu išreikštą pažymimąjį žodį yra išskiriami kableliais. Diktante trys pažyminiai nusigalavę, susiglaudę, su prišalusiomis prie skruostų ašaromis eina prieš įvardį jie.
      [
S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 12.7 punktą, kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius ir yra skiriama kabutėmis, jos galo ženklai (šauktukas, klaustukas, daugtaškis) rašomi prieš uždaromąsias kabutes, o kablelis – po kabučių; autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide (žr. taisyklių 12.6 punktą). Šio sakinio pradėjimas nauja eilute ir brūkšniu laikytinas skyrybos klaida – čia tik perpasakojama, kas išgirstama, pašnekovo nėra, taigi nėra pagrindo ir tiesioginę kalbą skirti brūkšniu.
      [
S13] Autorės brūkšnys neįprastoje vietoje, kaip ir sakinio pradžia jungtuku ir. Gretinami priešingi dalykai (buitiniai ir gamtiniai, apčiuopiami ir neapčiuopiami) atskiruose sakiniuose: batai, drabužiai, knygos ir dangus, džiunglės. Panašiai kitame sakinyje … trokšta kaip tik – nuo pinigų išgyti jaunesniojo noras išgyti nuo pinigų priešinamas su vyresniojo noru uždirbti visus pasaulio pinigus. Priešpriešos santykius pabrėžti brūkšniu – įprastas dalykas, be to, brūkšnys gali būti vartojamas netikėtumo įspūdžiui sustiprinti, pridūrimui.
      [
S14] Galimi variantai ir jų paaiškinimai (autorės pirmasis variantas su brūkšniu):
            a)
Vyriausiasis (–) Amerikoje, sako, norįs uždirbti visus pasaulio pinigus… (tariniai – yra ir perpasakojamosios kalbos – norįs, įterpinys – sako; brūkšnys paryškina tarinio praleidimą prieš aplinkybę Amerikoje);
            b)
Vyriausiasis (–) Amerikoje, sako norįs uždirbti visus pasaulio pinigus… (kablelis tarp vienarūšių tarinių – yra ir sako norįs; brūkšnys paryškina tarinio praleidimą prieš aplinkybę Amerikoje);
            c)
Vyriausiasis Amerikoje sako norįs uždirbti visus pasaulio pinigus… (tarinys – sako norįs).
      [
S15] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais). Diktante: sako (galima interpretuoti ir kaip tarinį, dar žr. S14); laimei; sakoma; rodos.
      [
S16] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.2. punktą du ar daugiau neišplėstų ir (ar) išplėstų derinamųjų ar nederinamųjų pažyminių, einančių kartu su derinamaisiais, po pažymimojo žodžio yra išskiriami kableliais (arba brūkšniais). Diktante: pažymimasis žodis – pinigus, pažyminiai – ne visus, tik tuos, už kuriuos…  Paskesnę dalį po žodžio „pinigus" galime suprasti kaip pridurtą paaiškinimą, todėl galimas ne tik kablelis, bet ir brūkšnys, ypač po ilgesnės intonacinės pauzės.

      [S17] Dalelytė na gali būti išskiriama arba ne pagal intonaciją ir savarankiškumą (kiek suaugusi su gretimu žodžiu, fraze), tradiciškai dažniau išskiriama.
      [
S18] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą vienarūšės sakinio dalys be jungtukų, susijusios priešinimo santykiais, atskiriamos brūkšniais arba kableliais, todėl galimi variantai: … ne visus, tik tuos… arba … ne visus – tik tuos
      [
S19] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante:
            V
yriausiasis … motinai sabalų kailinius patiestų ant purvynės(,) ir ji galėtų ją pereiti…
            … jie beveik nesikalba(,) ir atrodo, kad jis net toliau…
            … vieną dieną jis dings anapus ekrano(,) ir šiapus jiems liks tik jo batai ir akiniai.
            Ir tas pavasarinis vasario pabaigos kvapas, … jis toks kaip visur(,) ir vis dėlto šito čia nesupainiotum su jokiu kitur.
      [
S20] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 4.1 punktą aiškinamoji sakinio dalis su jungiamaisiais žodžiais ypač, kaip ir, būtent, tai yra ir pan., yra išskiriama kableliais. Diktante: … taip pat ir tas, kuris namuose, ypač tas… (pabrėžiant aiškinimą, pridūrimą galimas ir brūkšnys, šiuo atveju po dėmens ribą žyminčio kablelio arba kaip dvejopą funkciją atliekantis ženklas); kaip ir prieš daugybę metų (konstrukcijoms su jungiamaisiais žodžiais kaip ir būdingas gretinimas, šiuo atveju su dabartimi).

VLKK inf.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *