2015 m. II turo diktanto tekstas

Sigitas Parulskis

Diena ne veltui [R1]

 

Čežėdamas sąvaromis [R2] ir sklendėmis liftas švelniai [R3] dunkstelėja [R8] pirmajame [R4] aukšte [R5]. Po skelbimų [R6] lenta kabo dėžutė su užrašu „Naudotas baterijas mesti čia“. Įtaisytas paslenkamas dangtelis [R7]: uždaromas čekštelėja [R8] tarsi mažytė giljotina [R9] su miniatiūriniais [R10] ašmenimis, nukertančiais [R11] paskutines [R12] nakties gijas [R11].

Kieme [R5] užsimerkiu [R13], įkvepiu [R14] kiek leidžia [R8] jėgos, kol pakrūtiny [R15] pajuntu vėsų [R16], dilgantį [R16] sunkumą [R16]. Naktimis dar šalena [R17], vėsa pulsuoja [R8], tarsi pavargęs [R18] paukštis vėsčiotų [R7, R19] sparnais. Bet šaltis jau traukiasi [R8], glęžta [R20a]. Šuo įsiręžęs [R21] velka pirmyn ir pasveikina apatines [R12] kanadinės cūgos [R22] šakeles [R12].

Išsiklaipiusiomis šaligatvių [R6] plytelėmis, pro mieguistus sapnų [R6] bastionus [R10], – apirusius [R14] blokinius daugiabučius [R23], – sliūkiname [R28] prie upės.

Sankryžoje [R5] kaip prieš orkestro repeticiją [R16]: iš pradžių [R6] muzikantai nedrąsiai [R3, R21] derina instrumentus, bet, vos užsižiebus [R13] geltonai šviesai, visi pratrūksta [R28] įvairiausiais [R24] garsais ir bildantis, dulkantis, riaumojantis [R25] srautas trūkteli [R26] iš vietos, palikdamas bjaurasties [R27] debesį [R16].

Judėjimas aplėsta [R28], sulaukiame [R8] žalios, nusigauname kitapus [R29] kelio, o čia jau ir paupys. Vos prasikalę [R18] žolės daigeliai [R11] nusagstyti [R7] baltais taškeliais [R11], lyg būtų [R19] apšašę [R18, R20b]. Paskui šunį [R16] nudryksta [R28] tamsi brydė [R30]. Matau, kad pakrantėje [R5] žvejys [R31] kažką [R7] įnirtingai traukia [R8] iš vandens. Pagal tai, kiek išlinkęs [R18] meškerykotis [R23] ir kaip įsispyręs [R14R18] žūklys [R31, R32], galima spėti, kad būsiąs [R11R14R18] mažiausiai [R3R24] lydys [R28R31] ar net šapalas. Pakrantė apėjusi pernykščiais [R11] žolynais [R33], vyriškis kone šešialinkas [R23] iriasi [R8R14] brūzgynais [R28R33], atlikdamas [R7] keisčiausius [R7R24] įtūpstus [R32]. Įsistebeilijęs [R18, R34] į sūkuriuojantį [R16R28] vandenį [R16], brukasi pro aštrias [R11] kiečių [R6] ietis [R35], žargsto [R7] per senas, apipelijusias [R11R34] alksnių [R6] šakas, brązgina [R36] meškerės ritę [R16]. Trūnėsiais [R11R28] virtę [R18] rąstigaliai [R11R23, R37] trupa vos paliesti. Tokiam šabakštyne [R5R33] gali skaudžiai [R3] drybtelėti [R7R26] ir užsigauti [R13] sėdimąją [R16, R38]. Šalia stabteli [R7, R39] dar keletas žioplių [R6], klausia: „Kas ten?“ Kažkuris [R7] pajuokauja [R8]: „NATO [R45] pratybos!“

Greitai pasigirsta nuogąstavimų [R6R37]: „Nutrūks [R40]! Išsprūs [R40]! Neišlaikys [R33]!“ Deja, pranašystės pasitvirtina, tai yra kai laimikis išnyra [R14], pamatom ne žuvį [R16], tik apmūsojusį [R16R28], gliaumėtą [R16R25] radijo [R41] aparato korpusą [R16], matyt, nepernelyg [R42] giliai [R3] glūdėjusį [R16R28] dumble [R5].

Šuo, suradęs [R18] perrėžtą [R13R16] plastikinį [R16] butelį [R16], bando išrakti į vidų [R16] įspręstą [R16R43] skudurą [R16]. Aišku, tikisi ko nors kąstelėti [R43]. Kas jau kas, o labradoras [R44] nepraleis galimybės užėsti. Iškrapštęs [R18] skudurą [R16] strykčioja [R26] aplėpausis pirmyn atgal po pievą [R16], nė vienas rytas neapsieina be jo džiaugsmingų [R6R7R25] blaškymųsi [R6] įsikandus kokį [R16] nors šlamštą [R16]. Šiaip ar taip – diena ne veltui [R1].

_______________________

 RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

      [R1] Prieveiksmiai, turintys priesagą -(i)ui, su neiginiu ne rašomi skyrium (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992; toliau – LKRS, § 93, p. 46), diktante – ne veltui.

      [R2] Prieš priebalsę v rašomas priešdėlis – (LKRS, § 34, p. 27), diktante – sąvaromis.

      [R3] Prieveiksmiai rašomi su priesaga -iai (LKRS, § 39, p. 30), diktante: švelniai, nedrąsiai, mažiausiai, skaudžiai, giliai.

      [R4] Įvardžiuotinių skaitvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos vietininko galūnėje nosinė nerašoma (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, § 728, p. 251; § 560, 186), diktante – pirmajame.

      [R5] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vietininko gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: aukšte, kieme, sankryžoje, pakrantėje, šabakštyne, dumble.

      [R6] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24, p. 23), diktante: skelbimų, šaligatvių, sapnų, pradžių, kiečių, alksnių, žioplių, nuogąstavimų, džiaugsmingų, blaškymų(si).

      [R7] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai; pučiamieji priebalsiai s, z prieš č), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20). Diktante: dangtelis (plg. dengti, dengia, dengė), vėsčiotų (plg. vėsti, vėsta, vėso), nusagstyti (plg. segti, sega, segė), kažką (plg. kažin ką), atlikdamas (plg. atliko), keisčiausius (plg. keistas), žargsto (plg. žergti, žergia, žergė), drybtelėti (plg. dribti, drimba, dribo), stabteli (plg. stabdyti, stabdo, stabdė), kažkuris (plg. kažin kuris), džiaugsmingų (plg. džiaugtis, džiaugiasi, džiaugėsi).

      [R8] Asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma (i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante: dunkstelėja, čekštelėja, leidžia, pulsuoja, traukia(si), sulaukiame, iria(si), pajuokauja.

      [R9] Tarptautinis žodis giljotina (pranc. guillotine) „įrenginys mirties bausmei vykdyti nukertant nuteistajam galvą sunkiu keturkampiu peiliu, kurio ašmenys krinta iš viršaus ant nuteistojo kaklo“ tariamas ir rašomas su jotu (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 295).

      [R10] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių viena yra i, nors priebalsis j tariamas (LKRS, § 23, p. 22), diktante: miniatiūriniais, bastionus.

      [R11] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje (LKRS; § 28, p. 25), diktante: nukertančiais, gijas, daigeliai, taškeliais, būsiąs, pernykščiais, aštrias, apipelijusias, trūnėsiais, rąstigaliai.

      [R12] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e, kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante: paskutines (plg. vns. vard. paskutinė, dgs. vard. paskutinės); apatines (plg. vns. vard. apatinė, dgs. vard. apatinės), šakeles (plg. šakelė, šakelės).

      [R13] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas ir ar tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27): užsimerkiu (priešdėlis -, tariama usimerkiu); užsižiebus (tariama usižiebus); užsigauti (tariama usigauti); perrėžtą (tariama perėštą, priešdėlis per-: per + rėžti, perrėžia, perrėžė).

      [R14] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12), išvestiniai žodžiai rašomi kaip tos formos, iš kurių jie padaryti:

  • įkvėpti, įkvepia, įkvėpė, diktante – įkvepiu;
  • (ap)irti, (ap)yra, (ap)iro, diktante – apirusius (būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir  pamatinė forma apiro, rašomas su i);
  • (į)(si)spirti, (į)(si)spiria, (į)(si)spyrė, diktante – įsispyręs (būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma įsispyrė, rašomas su y);
  • būti, yra (būva, būna, esti), buvo, diktante – būsiąs (pamatinė forma – būti);
  • irti(s), iria(si), yrė(si), diktante – iriasi;
  • (iš)nirti, (iš)nyra, (iš)niro, diktante – išnyra.

      [R15] Sutrumpėjusioje daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24), diktante – pakrūtiny (pakrūtinyje).

      [R16] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23), diktante: vėsų, dilgantį, sunkumą, repeticiją, debesį, šunį, sūkuriuojantį, vandenį, ritę, sėdimąją, žuvį, apmūsojusį, gliaumėtą, korpusą, glūdėjusį, perrėžtą, plastikinį, butelį, vidų, įspręstą, skudurą, pievą, kokį, šlamštą.

      [R17] Veiksmažodis šalenti, šalena, šaleno rašomas be nosinės (diktante – esamojo laiko forma šalena), nors pamatinio veiksmažodžio šalti esamajame laike nosinė rašoma (šąla) (LKRS, § 10 (2), p. 18).

      [R18] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: pavargęs, prasikalę, apšašę, išlinkęs, įsispyręs, būsiąs, įsistebeilijęs, virtę, suradęs, iškrapštęs.

      [R19] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 4, p. 23), diktante – vėsčiotų, būtų.

      [R20a] Veiksmažodžio gležti esamojo laiko formos šaknyje rašoma nosinė (LKRS, § 10 (2), p. 18) – glęžta (bet gležti, gležo).

      [R20b] Dalyvio forma apšašę rašoma be nosinės kaip ir pamatinė būtojo kartinio laiko veiksmažodžio forma apšašo (LKRS, § 10 (2), p. 18). Nosinė balsė rašoma tik esamojo laiko ir iš jo padarytų veiksmažodžio formų šaknyje – šąšta, šąštantis, šąštanti.

      [R21] Žodžio šaknyje prieš s, ž rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 17), diktante – įsiręžęs (plg.: ręžtis, rąžytis); nedrąsiai (plg.: drąsa, drįsti).

      [R22] Kanadinė cūga – pušinių šeimos dekoratyvinis, medieninis, vaistinis augalas (lot. Tsuga canadensis), paplitęs Šiaurės Amerikoje. Iš jo gaunamas eterinis aliejus. (Žr.: LRTB, http://terminai.vlkk.lt; „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 148.) 

      [R23] Sudurtinių žodžių dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū. Jungiamosios balsės e nėra (LKRS, § 51, p. 36). Diktante: daugiabučius, meškerykotis, šešialinkas, rąstigaliai.

      [R24] Aukščiausiojo laipsnio priesaga -iausias, -iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – įvairiausiais, mažiausiai, keisčiausius.

      [R25] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyje nebūna, rašoma iau (LKRS, § 6, p. 16), diktante – riaumojantis, gliaumėtą, džiaugsmingų.

      [R26] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi bendrašakniuose ištiktukuose ir iš jų išvestuose veiksmažodžiuose, žyminčiuose silpnesnį ir stipresnį veiksmą (žodžiais su ilgaisiais balsiais nusakomas intensyvesnis veiksmas) (LKRS, § 2 (3), p. 13), plg.:

  • trukt, truktelėti „kiek patraukti“ ir trūkt, trūktelėti „stipriai patraukti“, diktante – trūkteli
  • dribt, dribtelti, dribtelėti „nukristi, pargriūti, leptelėti“ ir drybt, drybtelti, drybtelėti „smarkiau nupulti, nudribti“, diktante – drybtelėti;
  • strikt, striktelėti, strikčioti „pamažu ar mažais šuoliais šokinėti“ ir strykt, stryktelėti, strykčioti „smarkiai ar dideliais šuoliais šokinėti“, diktante – strykčioja.

      [R27] Priebalsė j pagal tarimą rašoma lietuviškų žodžių šaknyje po priebalsio b (LKRS, § 21, p. 22), diktante – bjaurasties (dar plg.: bjaurus, bjaurėtis, bjaurybė).

      [R28] Ilgieji balsiai žodžių šaknyse rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: sliūkiname, pratrūksta, aplėsta (: lėsti, lėsta, lėto „darytis lėtesniam“, žr. DŽe), nudryksta, lydys, brūzgynais, sūkuriuojantį, trūnėsiais, apmūsojusį (< apmūsojo : mūsoti, mūsoja, mūsojo „trauktis mūsais“ : mūsai „pelėsių plėvelė“, žr. DŽe), glūdėjusį.

      [R29] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – kitapus (kitoje pusėje).

      [R30] Trumpieji ir ilgieji balsiai i, ū, e ir y, ū, ė kaitaliojasi tos pačios šaknies veiksmažodžiuose ir veiksmažodiniuose galūninės darybos daiktavardžiuose (LKRS, § 2 (4), p. 13), diktante – brydė (: bristi). 

      [R31] I linksniuotės daiktavardžių kirčiuotoje vardininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (1), p. 24), diktante –  žvejys, žūklys, lydys.

      [R32] Veiksmažodiniai daiktavardžiai, kurių priesagos prasideda priebalse, turi bendraties šaknies balsį (LKRS, § 3, p. 15), diktante – įtūpstus (: įtūpti, įtupia, įtūpė), žūklys (plg. žūti, žūsta, žuvo „žuvauti“).

      [R33] Priesagos -ynas (daiktavardžio), -yti (veiksmažodžio bendraties) rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30, 31), diktante: žolynais, brūzgynais, šabakštyne;  neišlaikys (< neišlaikyti).

      [R34] Priesagos -ija, -ijo rašomos su i (LKRS, § 41, p. 31), būtojo kartinio laiko dalyvio priesaga taip pat rašoma su i. Diktante – įsistebeilijęs (< įsistebeilijo); apipelijusias (< apipelijo).

      [R35] Priebalsė j iš tradicijos nerašoma prieš ie lietuviškų žodžių šaknies pradžioje, nors tariamas pridėtinis priebalsis j (LKRS, § 22, p. 22), diktante – ietis.

      [R36] Balsės ą, ę, į žodžių šaknyje rašomos ir tada, kai ilgųjų balsių kilimo iš dvigarsių an, en, in negalima susekti iš dabartinės kalbos garsų kaitos (LKRS, § 10 (1), p. 18), diktante – brązgina (brązginti, brązgina, brązgino „balzginti, barškinti, tarškinti“). Veiksmažodį brązginti galima sieti su kitais bendrašakniais žodžiais, šaknyje turinčiais nosines, pvz.: bręsti, brendžia, bren „griežti, čirkšti“, bręslė (bręzlė) „toks paukštis, griežlė“; brįzgėti, brįzga, brįzgėjo „terškėti“, brįzginti, brįzgina, brįzgino „birgzti, zvimbti“ (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“, http://www.lkz.lt/startas.htm).

      [R37] Iš veiksmažodžių, kurių pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un, išvestų daiktavardžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė (LKRS, § 9 (2), p. 17), diktante: rąstigaliai (plg. ręsti, renčia, ren); nuogąstavimų (plg. nusigąsti, nusigąsta, nusigando).

      [R38] Įvardžiuotinių dalyvių moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante – sėdimąją (sėdimoji „sėdynė, užpakalis“).

      [R39] Yra paralelių šaknų su panašios artikuliacijos, bet nevienodo skardumo priebalsiais (LKRS, § 14, p. 19): stiebtis – stieptis, krebždėti – krepštelėti, stabtelėti – staptelėti. Diktante – stabteli (stabtelėti „trumpam sustoti“).

      [R40] Dviskiemeniai veiksmažodžiai (išskyrus tuos, kurių bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti) būsimojo laiko trečiojo asmens formoje išlaiko bendraties balsį (LKRS, § 5, p. 15), diktante: nutrūks (< nutrūkti); išsprūs (< išsprūsti).

      [R41] Nelietuviškos kilmės žodžių pabaigoje prieš lietuviškas galūnes rašoma priebalsė j (LKRS, § 45, p. 34): radijas „aparatas radijo bangomis perduodamai informacijai priimti“, todėl rašoma radijo aparatas (diktante vartojamas kilmininkas – radijo aparato). Sąvokos, susijusios su radiacija (ne su radiju), žymimos sudurtiniais žodžiais su dėmeniu radio-, pvz., radioaktyvus, radioterapija (LKRS, § 122 b, p. 54).

      [R42] Prieveiksmis nepernelyg rašomas vienu žodžiu (LKRS, § 69, 95, p. 41, 46).

      [R43] Veiksmažodžių šaknyse prieš s rašoma nosinė balsė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9 (1), p. 17), diktante: įspręstą (: įspręsti, įsprendžia, įspren), kąstelėti (plg. kąsti, kanda, kando).

      [R44] Naminių gyvulių ir paukščių veislių pavadinimai rašomi mažąja raide (LKRS, § 159, p. 65), diktante – labradoras. Labradorai (pagal Labradoro pusiasalio pavadinimą) – juodo ar gelsvo trumpo plauko medžioklinių šunų, traukiančių pašautus paukščius iš vandens, veislė (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 470). 

      [R45] Nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašomos taip kaip originalo kalboje, diktante – NATO (angl. North Atlantic Treaty Organization, liet. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija; plačiau apie santrumpų rašybą ir tarimą žr. Nutarimai. Rašyba. Santrumpos).

VLKK.lt

 

Sigitas Parulskis

Diena ne veltui

 

     Čežėdamas sąvaromis ir sklendėmis(,) [S1] liftas švelniai dunkstelėja pirmajame aukšte. Po skelbimų lenta kabo dėžutė su užrašu* „Naudotas baterijas mesti čia“. Įtaisytas paslenkamas dangtelis: (–/,) ( ) [S2] uždaromas čekštelėja [S3] tarsi mažytė giljotina su miniatiūriniais ašmenimis, [S4] nukertančiais paskutines nakties gijas.

     Kieme užsimerkiu, [S5a] įkvepiu(,) [S6] kiek leidžia jėgos, [S7] kol pakrūtiny pajuntu vėsų, ( ) [S5b] dilgantį sunkumą. Naktimis dar šalena, (–) [S8] vėsa pulsuoja, [S7a] tarsi pavargęs paukštis vėsčiotų sparnais. Bet šaltis jau traukiasi, [S5a] glęžta. Šuo įsiręžęs velka pirmyn ir pasveikina apatines kanadinės cūgos šakeles.

     Išsiklaipiusiomis šaligatvių plytelėmis, ( ) [S5c] pro mieguistus sapnų bastionus – (,) [S9] apirusius blokinius daugiabučius(,) [S9] sliūkiname prie upės.

     Sankryžoje (–) [S10] kaip prieš orkestro repeticiją: (–) [S11] iš pradžių muzikantai nedrąsiai derina instrumentus, [S12] bet(,) [S1] vos užsižiebus geltonai šviesai(,) [S1] visi pratrūksta įvairiausiais garsais(,) [S13] ir bildantis, [S5b] dulkantis, [S5b] riaumojantis srautas trūkteli iš vietos(,) [S1] palikdamas bjaurasties debesį.

     Judėjimas aplėsta, [S8] sulaukiame žalios, [S5a] nusigauname kitapus kelio, [S12] o čia (–) jau ir paupys. Vos prasikalę žolės daigeliai (–) [S10] (,) nusagstyti baltais taškeliais, [S7a] lyg būtų apšašę. Paskui šunį nudryksta tamsi brydė. Matau, [S7] kad pakrantėje žvejys kažką įnirtingai traukia iš vandens. Pagal tai, [S7] kiek išlinkęs meškerykotis [S14] ir kaip įsispyręs žūklys, galima spėti, [S7] kad būsiąs mažiausiai lydys ar net šapalas. Pakrantė apėjusi pernykščiais žolynais, (–) [S8] vyriškis kone šešialinkas iriasi brūzgynais(,) [S1] atlikdamas keisčiausius įtūpstus. Įsistebeilijęs į sūkuriuojantį vandenį(,) [S1] brukasi pro aštrias kiečių ietis, [S5a] žargsto per senas(,) [S5b] apipelijusias alksnių šakas, [S5a] brązgina meškerės ritę. Trūnėsiais virtę rąstigaliai trupa vos paliesti. Tokiam šabakštyne gali skaudžiai drybtelėti ir užsigauti sėdimąją. Šalia stabteli dar keletas žioplių, [S5a] klausia**: [S21] „Kas ten?“ Kažkuris pajuokauja: [S21] „NATO pratybos!“

     Greitai pasigirsta nuogąstavimų***: [S21] „Nutrūks! Išsprūs! Neišlaikys!“ Deja, (–) [S15] pranašystės pasitvirtina, [S16] tai yra (,) [S16a] kai laimikis išnyra, pamatom ne žuvį, (–) [S17] tik apmūsojusį, [S5b] gliaumėtą radijo aparato korpusą, [S4] matyt, (–) [S15] nepernelyg giliai glūdėjusį dumble.

     Šuo(,) suradęs perrėžtą plastikinį butelį(,) [S1] bando išrakti į vidų įspręstą skudurą. Aišku, (–) [S15] tikisi ko nors kąstelėti. Kas jau kas, [S18] o labradoras nepraleis galimybės užėsti. Iškrapštęs skudurą(,) [S1] strykčioja aplėpausis pirmyn(,) [S19] atgal po pievą, (– / 🙂 [S8] nė vienas rytas neapsieina be jo džiaugsmingų blaškymųsi [S20] įsikandus kokį nors šlamštą. Šiaip ar taip – (,) [S15] diena (–) [S10] ne veltui.
____________________

      Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.


SKYRYBOS PAAIŠKINIMAI

      [S1] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės gali būti išskiriamos kableliais, jei norima paryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, neišskyrimas nelaikomas klaida. Diktante: Čežėdamas sąvaromis ir sklendėmis [dunkstelėja]; vos užsižiebus geltonai šviesai [pratrūksta]; [trūkteli] palikdamas bjaurasties debesį; [iriasi] atlikdamas keisčiausius įtūpstus; įsistebeilijęs į sūkuriuojantį vandenį [brukasi]; suradęs perrėžtą plastikinį butelį [bando išrakti]; iškrapštęs skudurą [strykčioja].

      [S2] Autoriaus skyryba rodo, kad sakinį Įtaisytas paslenkamas dangtelis: uždaromas čekštelėja tarsi mažytė giljotina su miniatiūriniais ašmenimis, nukertančiais paskutines nakties gijas galime suprasti kaip sudėtinį bejungtukį, kur pirmąjį dėmenį Įtaisytas paslenkamas dangtelis aiškina paskesnis [jis] uždaromas čekštelėja… Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant aiškinimą, rašomas dvitaškis arba brūkšnys. (Pastaba: jei po dangtelis nebūtų intonacinės pauzės, sakinį būtų įmanoma interpretuoti kaip vientisinį, kur veiksnys paslenkamas dangtelis (pažyminys įtaisytas), tarinys čekštelėja, laiko aplinkybė uždaromas ir būdo tarsi giljotina…)

      [S3] Lyginamasis posakis tarsi mažytė giljotina neskiriamas, nes šalutinio dėmens nesudaro (sakinyje eina būdo aplinkybe: čekštelėja tarsi mažytė giljotina).

      [S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante: [ašmenimis,] nukertančiais paskutines nakties gijas; [korpusą,] matyt, nepernelyg giliai glūdėjusį dumble (dar žr. S15).

      [S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais, diktante:

      a) tariniai: užsimerkiu, įkvepiu; traukiasi, glęžta; sulaukiame, nusigauname; brukasi, žargsto, brązgina; stabteli, klausia;

      b) pažyminiai: vėsų, dilgantį [sunkumą]; senas, apipelijusias alksnių šakas (pastaba: kablelis gali būti nededamas, jei pažyminiai suprantami kaip nevienarūšiai – nurodantys ne vieno pagrindo požymius, žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą); bildantis, dulkantis, riaumojantis [srautas]; apmūsojusį, gliaumėtą [korpusą];

      c) aplinkybės – vietos (kelio) aplinkybės [sliūkiname] … plytelėmis, pro … bastionus (pastaba: dėl skirtingos raiškos ir nesant išvardijamosios intonacijos šios aplinkybės galėtų būti interpretuojamos kaip ne vieno pagrindo, tada kablelio nebuvimas klaida nelaikomas).

      [S6] Sustabarėję šalutinio dėmens sandarą turintys dėmenys, jungiami jungiamaisiais žodžiais kaip, kiek, kur, kada, ko, ką, semantiškai bei intonaciškai glaudžiai suaugę su pagrindiniu dėmeniu, kableliais paprastai neskiriami (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992, p. 215, § 222). Diktante – kiek leidžia jėgos. Dažnai juos galima pakeisti vienu žodžiu ar junginiu (plg. įkvepiu stipriai, įkvepiu iš visų jėgų). Kita vertus, kablelis po tarinio įkvepiu prieš kiek leidžia jėgos, kaip įprastą šalutinį dėmenį, nelaikytinas klaida. Dar žr. S7.

      [S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais.

      [S7a] Diktante yra ir lyginamųjų dėmenų: tarsi pavargęs paukštis vėsčiotų sparnais; lyg būtų apšašę. (Pastaba: junginį nusagstyti baltais taškeliais traktuojant kaip pažyminį po pažymimojo žodžio daigeliai, lyg būtų apšašę – lyginamuoju būdu išreikštas sakinio tarinys, plg.: Vos prasikalę žolės daigeliai lyg būtų apšašę.)

      [S8] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant išvardijimą, gretinimą, rašomas kablelis. Diktante:

  • Naktimis dar šalena, (–) vėsa pulsuoja… (pastaba: vietoj kablelio galimas brūkšnys, jei intonacinė pauzė didesnė ir paskesnis dėmuo suprantamas kaip aiškinimas, žr. S11);
  • Judėjimas aplėsta, sulaukiame žalios…;
  • Pakrantė apėjusi…, (–) vyriškis kone šešialinkas iriasi… (pastaba: vietoj kablelio galimas brūkšnys, jei intonacinė pauzė didesnė ir dėmenų santykis suprantamas kaip sąlygos);
  • … strykčioja aplėpausis pirmyn atgal po pievą, (– / 🙂 nė vienas rytas neapsieina be jo džiaugsmingų blaškymųsi… (pastaba: vietoj kablelio galimas brūkšnys, jei paskesnis dėmuo suprantamas kaip apibendrinimas, ar dvitaškis, jei dėmenų santykis suprantamas kaip priežasties ir pasekmės).

      [S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio (bastionus) einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio (apirusius blokinius daugiabučius) yra išskiriamas kableliais. Jei norima pabrėžti aiškinimą, gali būti išskiriama brūkšniais (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.9 punktą).

      [S10] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą. Plg.: Sankryžoje [triukšmas] kaip prieš orkestro repeticiją arba Sankryžoje [yra] kaip prieš orkestro repeticiją; Vos prasikalę žolės daigeliai [buvo] nusagstyti baltais taškeliais…; Diena [buvo] ne veltui ar Diena [praėjo] ne veltui.

      [S11] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp dviejų bejungtukių dėmenų, reiškiant aiškinimą, rašomas dvitaškis (taip pasirinkta autoriaus) arba brūkšnys. Diktante: Sankryžoje kaip prieš orkestro repeticiją: (–) iš pradžių muzikantai nedrąsiai derina instrumentus

      [S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, tik (tiktai) ir pan., yra atskiriami kableliu. Diktante: , bet … prattrūksta; …, o čia jau ir paupys

      [S13] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą. Diktante: … visi pratrūksta…(,) ir … srautas trūkteli

      [S14] Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti nekartojamaisiais sujungiamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei, neatskiriami (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punkto pastabą). Diktante: kiek išlinkęs meškerykotis ir kaip įsispyręs žūklys.

      [S15] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais). Diktante: deja, matyt, aišku, šiaip ar taip. (Pastaba: brūkšnys, kaip galimas ženklas, teikiamas tik po matyt, nes įterpinys su išplėstu derinamuoju pažyminiu nepernelyg giliai glūdėjusį dumble sudaro vientisą prasminį vienetą, taigi ženklas prieš matyt labiau traktuojamas kaip ženklas prieš pažyminį.)

      [S16] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 9.1a punktą sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti paremiamaisiais jungtukais tai, užtai, tad, todėl, dėl to ir kt., yra atskiriami kableliu (rečiau kabliataškiu). Diktante: … pranašystės pasitvirtina, tai yra … pamatom ne žuvį...

      [S16a] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą tarp šalutinio dėmens jungtuko ar kito jungiamojo žodžio (diktante – kai) ir prieš jį einančio sujungiamojo jungtuko ar jungiamojo žodžio (diktante – tai yra) gali būti rašomas kablelis, norint parodyti šalutinio dėmens savarankiškumą. Diktante: … pranašystės, tai yra (,) kai laimikis išnyra

      [S17] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.2 punktą vienarūšės sakinio dalys be jungtukų, susijusios priešinimo santykiais, atskiriamos brūkšniais arba kableliais. Diktante: … pamatom ne žuvį, (–) tik … radijo aparato korpusą

      [S18] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3a punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtuku o, bet, tačiau, tik(tai), yra atskiriamos kableliais, diktante – veiksniai: Kas jau kas, o labradoras

      [S19] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.1 punktą greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai neskiriami, jei laikomi samplaikomis (pirmyn atgal), arba skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys.

      [S20] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto padalyvine žodžių grupe išreikštas nederinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio, neskiriamas. Diktante – [be blaškymųsi] įsikandus kokį nors šlamštą.

      [S21] Po įvadinių autoriaus žodžių prieš tiesioginę kalbą rašomas dvitaškis, tiesioginė kalba pradedama didžiąja raide ir išskiriama kabutėmis arba brūkšniais. Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos ar citatos pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes. Sakinio galo ženklas priklauso nuo prasmės ir intonacijos. (Žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 11–12 punktus.) 
      
* Citatos išskiriamos kabutėmis (ar kitokiu grafiniu būdu, žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 13 punktą). Nesant įvadinių žodžių dvitaškis paprastai nerašomas (po įvadinių žodžių – būtinas). Šiame tekste galimas, nors ne pagrindinis skyrimo variantas: … kabo dėžutė su užrašu: „Naudotas baterijas mesti čia.“

      ** Tiesioginė kalba skiriama brūkšniais arba kabutėmis (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 12 punktą). Dialogas paprastai skiriamas brūkšniais, tačiau šiuo atveju jis perpasakojamas. Perpasakojamai kalbai skirti vartojamos kabutės. Todėl skyrimo variantas brūkšniais nėra pagrindinis: … klausia:
      – Kas ten?
      Kažkuris pajuokauja:
      – NATO pratybos!
      Greitai pasigirsta nuogąstavimų:
      – Nutrūks!
      – Išsprūs!
      – Neišlaikys!

      Skiriant kabutėmis ir norint pabrėžtinai parodyti, kad šūksniai skirtingų veikėjų galimas dar pora skyrimo variantų: Greitai pasigirsta nuogąstavimų: „Nutrūks!“(,) „Išsprūs!“(,) „Neišlaikys!“(.)

      *** Galimas rašybos ir skyrybos variantas: Greitai pasigirsta nuogąstavimų: nutrūks, išsprūs, neišlaikys!

VLKK.lt

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *