2015 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis (testas)

TEKSTO SUVOKIMO IR LITERATŪROS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS


      Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

1 tekstas

Žemaitė

MARTI

(Ištrauka)

 

      Katrė vienmarškinė, po plaukų1, basa prie stalo kočiojo drabužius; įpykusi, įniršusi plyšo raudoniu, truputį vėjo supūsta, o daugiau iš apmaudo; juodos jos akys spindėjo piktumu, tarytum kibirkštis pažers į šalis, o su kočėlais smarkiai švaistės.

      Tėvas stovėjo asloje, netoli durų, motina prie židinio. Jonas išsitiesęs kniūpsčias pas krosnį2 ant suoliuko; trumpa jam vietos, todėl kojas ligi kelių pastatęs aukštyn pagal sieną; galva antrame gale, nusikišusi ilgiau suoliuko; truputį burną pakėlęs, pypkę žinda.

      Katrė drebančiu, bet skambančiu balsu aiškiai prorėksmais barės:

      – Nė jokių ištaigų neprašau!.. Nepratusi kiauliškai ir nenoriu… Prie mano tėvelių šunys ir kiaulės geriau ėda… Grietinė antai – vienos kirmėlės, laikei apsižergusi!.. Kas tą kastinį3 gali ėsti?.. Mėsa kaip šikšna4 – nė pyrago šmotelio5 nėra atgavėti6! Ar tai ne gėda ir patiems?.. Įmanytumėte savo draugą atsisukę suėsti!.. Ubagai7 geriau pasitaiso Velykoms neko jūs.

      Motina, turbūt jau pritrūkusi žodžių, tą patį čirkšdama, rankomis mojuodama, atkartojo:

      – Pataikūnė, pataikūnė! tinginė! pajuodėlė!..

      Tėvas vėl švarkšdamas kriokė:

      – Mauči8, tuoj gauni į dantis! Kaip aš liepsiu, taip turi būti.

      Jonas nusispjaudydamas drūtai9 pritarė:

      – Taigi taigi kaipgis! Laidykit gerkles… Kas čia jūsų bijo?

      Katrė, skubėdama kočioti, taip smarkiai daužė į stalą, net langų stiklai virpėjo, ir vis nesustodama šaukė:

      – Bene mane iš kokio kiaulininko parvedėt?!.. Ar aš jums siūliaus? Aš darbo nebijau, o jūsų liežuvio nė tiek!.. Man valia dirbti, valia nedirbti; savo šimtais išpirkau gyvenimą, o dabar per jūsų šykštumą kąsnio neturiu… gėda kam ir sakytis. Per kiaurą žiemą kaip kokia vergė viena dirbu, visus gyvulius veiziu10, o jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate… Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs!

Žemaitė. Rytų giedra. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.

      Klausimai:
      1.1. Kokia Katrės būsena pirmoje ištraukos pastraipoje? (1 taškas)

      1.2. Kokiomis meninės raiškos priemonėmis ši būsena atskleidžiama? Nurodykite dvi skirtingas priemones ir pateikite po pavyzdį. (2 taškai)

      priemonė _______________ pavyzdys ________________________________________

      priemonė _______________ pavyzdys ________________________________________

      2. Įvardykite dvi kilusio konflikto priežastis. (2 taškai)

      3. Suformuluokite ištraukos problemą. (1 taškas)

      4. Palyginkite ištraukos veikėjus:

      4.1. Kuo panašūs Vingių Jono ir tėvo charakteriai? (1 taškas)

      4.2. Kuo panaši Katrės ir senosios Vingienės padėtis šeimoje? (1 taškas)

      5. Paaiškinkite žodžių tik dantis ant manęs pakabinti temokate perkeltinę reikšmę tekste. (1 taškas)

 

2 tekstas

Juozas Aputis

GYSLOČIO PARADOKSAS

(Ištrauka)

 

      Kai tyčia ar netyčia perbėgame Žemaitės kūrybos puslapiais, pajuntame kaži kokį keistą jausmą. Toji kūryba, rodos, mus sukrečia realybės reljefais, žodžio vaizdingumu, labai gyva gamta. Žemaitės fenomenas slepia ir dar vieną momentą: jos kūryboje uždaryta išskirtinė energija, atsiradusi iš labai tikro, gal iš tikrųjų vienintelio asmenybės pasireiškimo varianto: iš tikrovės žodžiais sukurti savąją, žemaitiškąją. Dar vienas dalykas, iki pat šių dienų tebelydintis Žemaitės fenomeną, yra jos, paprastos kaimo moters, susivokimas ir užsispyrimas savyje slypinčią energiją suvaryti tik į kūrybą, tik į rašymą. Tai ne atsitiktiniai rašymai, tai pašaukimas, Aukščiausiojo nuoroda, tai ilgesys, galimas dalykas, susijęs su moters širdimi, linkusia į stiprią meilę.
      Tokia kūryba gali kalbėti, pirmą žvilgsnį metus, apie smulkiausią realybę ir kasdienybę, o iš tikrųjų jau yra ne taip: prieš mūsų akis veriasi s u k u r t a s i s pasaulis. Dėl to jis turi jau ir kokios magiškos galios, jis žadina ir mūsų kūrybiškumą, pasitikėjimą…

      Betgi kuo čia dėtas straipsnio pavadinimo gyslotis? Ogi šit kuo: grįždamas iš Ventės rago, mūsų nedidelis pulkelis stabtelėjo paplentėj už Kauno prie pakelės suolelio atsipūsti. Ir štai tas paradoksas: prie suolelio, švarutėlėj plastmasinėj kiauradugnėj šiukšlių dėžėj, į viršų stiebėsi gražus gyslotis, o šalia tos dėžės, dailiai į maišelį supakuotos, buvo padėtos šiukšlės – tvarkingai, ne bet kaip numestos! Tas, kuriam reikėjo šiukšlinti, pakluso gysločio energijai, jo užmačiai, ir visas šitas vaizdeliukas – supakuotos šiukšlės ir gyslotis, žvaliai besiveržiantis iš dėžės į viršų, – buvo iš tikrovės, iš realybės sukurtas kūrinys. O jo kūrėjas – įprastiniam, kasdieniniam gyvenimui pasipriešinęs gyslotis… Vertas Žemaitės rankų.

Pagal Juozą Aputį. Maži atsakymai į didelius klausimus. Vilnius: Alma littera, 2006.

      Klausimai:
      6.1. Kokius Žemaitės kūrybos bruožus akcentuoja J. Aputis? Nurodykite bent du. (2 taškai)

      6.2. Remdamiesi literatūros žiniomis, įvardykite, kokiai literatūros srovei priskiriama Žemaitės kūryba. (1 taškas)
      7. Kokia kūrybos paskirtis išryškinama tekste? (1 taškas)

      8. Paaiškinkite paralelę tarp gysločio ir Žemaitės kūrybos. (2 taškai)

      Bendrieji klausimai (tekstų lyginimas):

      9. Parašykite, kas sieja ir kas skiria abu tekstus:

      9.1. Tekstus sieja tema ___________________________________________________. (1 taškas)

      9.2. Tekstus skiria funkcinis stilius: pirmojo teksto ___________________________, antrojo teksto __________________________. (2 taškai)

 

KALBOS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

 

      1 užduotis. Raskite sakinyje išplėstinį dalyvinį pažyminį, jį pabraukite, pakeiskite šalutiniu pažyminio dėmeniu ir užrašykite visą sakinį. (2 taškai)

      Parke topoliai paskleidė salstelėjusį kvapą, vakarais pripildantį ir Julijos kambarį, kuteno nosį, primindami pavasario siautulį.

 

      2 užduotis. Raskite ir pabraukite frazeologizmą, paaiškinkite jo prasmę.

      Katrei šiurpas perėjo per kailį, kai pamatė, kokius draugininkus įgijo. (2 taškai)

 

      3 užduotis. Įrašykite nebaigtų žodžių dalis. (3 taškai)

      Tautosakininkas Liudvikas Rėza, vienas pirm_____ (skaitv., vyr. g., dgs., kilm. l., įvardž.) taip plačiai apibūdin______ (dal., veik. r., būt. kart. l., vns., vard. l.) lietuvių dainas, gėrėjosi jų natūralumu, nevarž_____ (dal., neveik. r., esam. l., vyr. g., vns., įnag. l.) paprastumu. Ir mes, grožė______ (pusdal., sangr., vyr. g., dgs.) liaudies kūryba, savaime prabylame apie jos meniškumą, dainuoj______ (dal., neveik. r., es. l., įvardž., mot. g., vns., naud. l.) tautosakai būdingą poezijos ir muzikos jungtį. Savitas ir liaudies kūrybos tautiškumas, pasižymįs Lietuvos etnografinių sričių kultūr______ (būdv., mot. g., vns., įnag. l.) įvairove.
 

      4 užduotis. Įrašykite praleistas raides, skliaustuose esančius žodžius parašykite kartu arba skyrium. (4 taškai)
      Atėjo ruduo, išt__so vakarai. Julija smagiai juos leido si__vėjų kambar__. Už lango pliaupia lietus, dr__skosi vėjas, o čia šilta, šviečia pūsto stiklo lempa, m__sindama jaunimą lyg drugius naktį. Ir girgždina laukujes duris, susirenka, ūturiuoja. Linksma visiems. Į tas linksm__s__s vakaron__s atklys (ne, vienas)________________. Atslinks ir eigulys Laurynas Žymantas.

      Aukštas, pailgaveidis garbanius atsisės kertėje prie stalo ir (tuoj, pat)_______________ s__mojingai ims girtis, ką nupyl__s. Tai smagiai pajuokins. Ir atrodė jis (kaži, koks)_____________ padraika, dar tokia figūra: ilganosis, perdži__vęs kaip šakalys. Bet buvo lauk__mas – geras liežuvis, mok__s iš nieko (kaip, mat)______________ sureg__ti pasaką, darė savo. O tos istorijos buvo tokios graudžios, kad Julija tik prik__s lūpą ir graud__lys užpl__s širdį. Tie pasakojimai žadins gail__stį kenčianč___j__m, o (už, vis)__________ labiau pačiam pasakotojui. Negana gyvenimas kartus, (dar, gi)_________ ir širdies tuštuma sl__gia.


      5 užduotis. Kur reikia, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (4 taškai)

      Žemaitė vis dažniau ima plunksną į rankas ir rašo vakarais ir naktimis kai šeimyna jau nueina ilsėtis ir kai namuose tylu. Poviliukas jai padovanojo lempą didelę baltu gaubtu palinkėdamas kad kaimynės raštai taip sušvistų Lietuvos padangėje kaip tas žibintas jos kamarėlėje. Ir dabar nors Žemaitei svyra rankos apsunkusios nuo dienos darbų ir merkiasi nuo rašto mirgėjimo nuvargusios akys ji pakelia žvilgsnį į žiburį primenantį Višinskio žodžius ir vėl palinksta prie stalo. Be abejo Povilas išvedė Žymantienę iš nuošalių Ušnėnų į literatūrą kai dar būdamas gimnazistas atveždavo kaimynei slaptų lietuviškų laikraščių ir kai aiškino jų idėjas pasakojo kad devynioliktasis amžius tai Europos tautų atgimimo ir kovos laikotarpis ir kad joms priklauso ir lietuviai atgimstanti tauta. Dabar lietuvius deja dar engia carizmas uždraudęs lietuvišką spaudą bei lietuvių kalbą todėl kiekvienas kuris valdo plunksną privalo rašyti ir tie raštai turi išjudinti lietuvių valstiečius šviesesniam gyvenimui. Viename vaizdelyje apie valstiečių sūnų studentą prieš tėvų valią ir per didžiausią vargą besiveržiantį į mokslą siekiantį tarnauti savo kraštui Žemaitė rašė Iš kur semiatės kantrybės jūs nelaimingi ūkininkų vaikai Iš kur gaunate reikalingos jums tvirtybės Ji pati troško prisidėti prie jų darbų nes suprato kad eidama paskui tuos žmones matyt galėtų neberegėti nieko nei pilkos kasdienybės nei begalinio neišprusimo ir nugyventų prasmingesnį gyvenimą.

 

      6 užduotis. Pabraukite skliausteliuose pateiktą taisyklingą variantą. (3 taškai)

      Žemaitė rašė (neprisiverčiant / neprisiversdama), be iš anksto numatytos idėjos – rašė taip, kaip yra gyvenime. Ant pečių užsimetusi skarą, įsispyrusi į veltinius, rašė pieštuku, (regis / matomai), ne taip grubo pirštai. Vis taisinėjo pieštuku, įrašė atskiras detales. (Neužilgo / Netrukus) pasigedo gero kritiko patarimo. Kovo pradžioj susilankstė nertinį ir skarą, tarp jų įspraudė savo rašymų ir išvažiavo pas J. Jablonskį, kad (parodytų / parodyti) kalbos žinovui. Kalbėdamasi su Jablonskiu pasijuto ir pati (tikresne / tikresnė), tarsi iš šalies, kito akimis žvelgė į savo kūrinius. Tiesa, iš esmės nieko neperdirbinėjo, tik paryškino veikėjų piešinį, sustodama, paieškodama tinkamesnio (išsireiškimo / pasakymo).

 

      Kalbos žinių taikymo užduotims rengti naudota literatūra:
      J. Jasaitis. Žemaitė. Kaunas: Šviesa, 1972.
      A. Sprindis. Žemaitė. Vilnius: Vaga, 1986.
      Žemaitė. Rytų giedra. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.

 

      po plaukų (tarm.) – vienplaukė, be skarelės

      pas krosnį – prie krosnies

      kastinys – žemaičių sviestas iš suplaktos, pašildytos grietinės

      šikšna – oda, naudojama pakinktams, kasdienei avalynei siūti

      šmotelis (ntk.) – gabalėlis

      atgavėti – baigti pasninkauti

      ubagas (ntk.) – elgeta

      mauči (ntk.) – ša

      drūtai – tvirtai

      veiziu – žiūriu, prižiūriu

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *