2014 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis (testas)

TEKSTO SUVOKIMO IR LITERATŪROS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

 

      Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

1 tekstas

Bronius Radzevičius

ŠIĄNAKT BUS ŠALNA

(Ištrauka)

 

      1  Jeigu pilki perdebesiai virš miesto, pučia vėjas, o saulė blykstelėjusi pasislepia, ir juodas debesėlis prapliumpa lietum, o už keliolikos žingsnių šviečia saulė ir vaivorykštės lankas, – ar ne ruduo? Čia, mieste, jo nejauti. Tačiau tie, kurie dabar laukuose, kurie mato pašiurpusias karvių nugaras, kurie eina pro bulvių laukus, tie žino, kad jau ruduo. <…>

      2  Nejauku tarp balzgana šviesa nutviekstų sienų. Todėl jis ir blaškosi rudenėjančio miesto gatvėmis, tarsi vildamasis pabėgti. Kur tik užsuktų, atminty išplaukia vaizdas, gyvas kaip šiandien. Pavakarys. Nukastam bulvių lauke dar teberopinėjo motina, purvini keliai ir rankos.

      3  Netoliese stovi įkinkytas arklys. Šalia berniukas: iš rankos bulvėmis peni arklį <…>. Atvėpusios arklio lūpos paliečia mažą delną ir suspaudžia bulvę. <…>

      4  Berniukui patinka, kad arklys taip atsargiai paliečia ranką prusnomis[1], kad pažiūri į jį savo didelėm akim, prisimerkia ir kramto bulvę. Jam atrodo, kad jeigu kas jį panorėtų, matant šitam dideliam bėriui, nuskriausti, ir jis, žiūrėdamas arkliui į akis, suriktų, prašydamas pagalbos, arklys tikrai padėtų. <…>

      5  Prie vežėčių stovi tėvas ir riša maišą.

      – Šiąnakt bus šalna, – sako tėvas. Iš vagos pakyla motina. Arklys ir berniukas pasigręžia į tėvą.

      – Žemė šalta, – pritaria motina. – Bus šalna.

      Tėvas nežino, kad žemė šalta, jis apsiavęs dideliais batais. Tačiau vaikas basas ir jaučia, kad žemė šalta. Jis atsako:

      – Tikrai žemė šalta. <…>

      6  Vaikas paragina arklį ir vežimas pajuda. Tėvas su motina eina iš paskos, vaikas – greta vežimo. Lėtai šį vakarą sukasi ratai, lėtai žengia neraginamas arklys, niekas šį vakarą neskuba, nes šiąnakt bus šalna, ir jie greit pasieks savo pirkią.

      7  O dabar, po daugelio metų, kai diena vėl slenka vakarop, kai rudenėjanti diena jau baigiasi, jis nežino, ar bus šiąnakt šalna. Čia, mieste, nieko nesuprasi, ir jam neramu tarp pilkų sienų. Kai kojos remiasi į cementą, jis nežino, ar žemė šalta, jis nieko nežino. <…>

Bronius Radzevičius. Link Debesijos. Vilnius: Vaga, 1984.

      Klausimai:

      1.1. Nurodykite, kaip kūrinio veikėjas susijęs su pasakotoju. (1 taškas)

      1.2. Paaiškinkite, iš ko šis ryšys atpažįstamas. (1 taškas)

      2. Paaiškinkite, kokį žmogaus ryšį su gamta atskleidžia kaimo ir miesto priešprieša 1–2 pastraipose. (2 taškai)

      3.1. Įvardykite, koks gyvenimo būdas vaizduojamas 3–6 pastraipose. (1 taškas)

      3.2. Apibendrinkite, kokį poveikį žmogui daro 3–6 pastraipose vaizduojamas gyvenimo būdas. (1 taškas)

      4. Nurodykite, koks veiksmas dominuoja šiame tekste – vidinis ar išorinis. Atsakymą pagrįskite. (2 taškai)

Iš viso (maks. 8 taškai)

 

2 tekstas

Sigitas Parulskis

(Ištrauka)

 

      1. Kas pirmiausia iškyla mintyse, girdint žodį „vaikystė“?

      Paradoksas tas, kad nekuriant nieko neišeina prisiminti. <…> Bandai prisiminti kokias nors detales, pavyzdžiui, kaimynus, ir atsiranda kokios nors istorijos… Imi nebesuprasti, kur čia atsimeni. Ir pamatai, kad jau kuri, kad visa tai nėra tarsi koks daiktas, padėtas atmintyje. Nėra taip, kad paimtum iš atminties lentynos ir padėtum ant lapo: va taip buvo. Nė velnio. Ten tuščia. Kol neprasideda kūrybos procesas, kol tavęs nepagauna pasakojimo šišas, nieko nėra.

      2. O nostalgiją[2] vaikystei jauti?

      Ne, nejaučiu. Aš nežinau, ką reikia jausti savo gyvenimui, nes vaikystė irgi gyvenimo dalis. Turbūt žmonės turi ką nors jausti savo praėjusiam laikui. Kai tapatinamės su savo valstybe, jos istorija, tai ir yra asmeninė istorija – tavo gyvenime turėtų būti koks nors Žalgirio mūšis, Gediminas. Ir partizanai, gėdinga okupacija…

      3. Manoma, kad žmones galima skirstyti į du tipus: pirmieji savo gyvenimą įsivaizduoja kaip nuoseklų vientisą kelią, o antrieji jaučiasi susiję su esamuoju etapu.

      Aš gal labiau priklausyčiau antrajam tipui. Žinoma, vaikystės įspūdžiai ir potyriai bent kiek formuoja tave. Saint–Exupéry sakė: iš kurgi mes atėjom – iš savo vaikystės. Bet prisirišti bambagysle prie gimtųjų vietų manęs visiškai netraukia. Mane su ta vieta sieja tik motina.

Sigitas Parulskis. „Krauju kvepiantis sniegas“ // www.bernardinai.lt

      Klausimai:

      5. Nurodykite šio teksto žanrą. Atsakymą pagrįskite. (2 taškai)

      6. Įvertinkite, kaip dera pirmas klausimas ir atsakymas į jį. (1 taškas)

      7. Paaiškinkite, kokią prisiminimų galią pabrėžia S. Parulskis atsakydamas į pirmą klausimą. (1 taškas)

      8. Kuriam tikslui, kalbėdamas apie žmogaus praeitį, S. Parulskis ją sieja su prieštaringais valstybės istoriniais įvykiais? (2 taškai)

      9. Paaiškinkite metaforos prisirišti bambagysle perkeltinę reikšmę. (1 taškas)

Iš viso (maks. 7 taškai)

      Bendrasis klausimas (tekstų lyginimas):

      10.1. Įvardykite temą, kuri sieja abu tekstus. (1 taškas)

      10.2. Atskleiskite, kuo skiriasi autorių požiūris į kalbamą dalyką. (2 taškai)

Iš viso (maks. 3 taškai)

      Taškų suma už teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo užduotis (maks. 18 taškų)

 

KALBOS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

 

      1 užduotis. Raskite sakinyje išplėstinę pusdalyvinę aplinkybę, ją pabraukite, pakeiskite šalutiniu tikslo dėmeniu ir užrašykite visą sudėtinį prijungiamąjį sakinį. (2 taškai)

      Norėdamas paauglystėje bent kiek susipažinti su gyvenimo dėsniais turi ugdyti ne tik valią, bet ir įgūdį stebėti save, gebėjimą analizuoti savo patirtį.

 

      2 užduotis. Raskite ir pabraukite frazeologizmą, paaiškinkite jo prasmę. (2 taškai)

      Nieko nėra, kol neprasideda kūrybos procesas, kol tavęs nepagauna pasakojimo šišas.

 

      3 užduotis. Įrašykite nebaigtų žodžių dalis. (3 taškai)

      Kartais užbėg____ (pusdal., vyr. g., vns.) į priekį, bandei įspėti, kaip vienas ar kitas vaikystės išgyvenimas atsilieps herojų ateityje, kur slypi šaknys ir ištakos tų neretai sukrečiančių negandų, kurios ne vieną tavo bendrametį spėjo ištikti. Gal todėl kūrinių peizaž____ (dktv., vyr. g., dgs., vt.) ir erdvėse kartais vaikšto šaltuko šešėliai, gal iš čia ir neįprast____ (būdv., aukštesn. l., mot. g., vns. vard.) detalių ir vaizdų harmonija. Nes kada gi praeitis atsišaukia gars____ (priev., aukšč. l.), jeigu ne lemtingame posūky, ne kritiškame tarpsny? Pas ką gi nor____ (veiksm., tar. nuos., vns., 2 asm.) grįžti ištikus kok____ (įv., mot. g., vns., naud.) negandai ar netekčiai, jeigu ne pas žmones, kurie tave augino, kurie siejo su tavimi kokias nors savo viltis?

 

      4 užduotis. Įrašykite praleistas raides, skliaustuose esančius žodžius parašykite kartu arba skyrium. (4 taškai)

      Seniau šis kaimas vadinosi Užpelkiai.

      Tylus, vienodas atrodo užpelkiečių gyvenimas. Glaudžiasi jis prie gal___laukės akmenų, miškelių, skardžių, sta___čioja prie skaidrių kaip akis ežer___lių, upių, papievių. Gyvenimas – nel___ginant tūkstančius kartų mindžiotas laukas. Užpelkiečiai ne___sivaizduoja savęs kitaip: vis regi tų pačių trob___sių, kelių, miškų ir kalv___tų laukų fone.

      Jų s___monėje giliai įsirėžia menkiausios detalės, gestai. Vardai ir gyvenimai čia atsikartoja, atsišaukia iš g___džiausių tolumų kaip aidas.

      Kalba užpelkiečiai taip, lyg nuolat stebėt___si viskuo – (ne, tik) ______ įvykiais, bet ir kitais, savimi, ypač laiku, kuris pralekia (be, mat) ______. Visur kasdien jie aptinka begal___ mažų pasikeitimų. Godžios ir smalsios ak___s vien jų (te, ieško) ______. Užtruksime čia ilgai. Reikės kiekvieną daiktą ir veidą atidžiai apžiūrėti, kitaip nieko mes čia nepamat___sime, nesuprasime. Daug kas čia m___slinga ir nesugaunama kaip saulės žaismas lap___se, daug kas čia išdy___s prieš mus lyg l___kuriuojantis vaikas, prisimerk___s nuo šviesos, ir nesuprasi – k___sdamas ar dži___gaudamas.

 

      5 užduotis. Kur reikia, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (4 taškai)

      Jeigu reikėtų papasakoti Broniaus Radzevičiaus novelių siužetus nurodyti kokius žmones jis vaizduoja kokius klausimus kelia būtų be galo sunku o gal ir neįmanoma. Norėdami nusakyti novelių turinį būtume priversti kartoti banaliausius dalykus arba daryti išvadą kad tose novelėse nieko ypatingo nėra ir kad jos viena į kitą labai panašios lyg dienoraščio puslapiai. Bet taip sakydami jaustume kad kažko vis dėlto neužčiuopiame kūrinių tekstas stipriai veikia. Veikia ne tuo ką galima išdėstyti literatūros terminais o tam tikra žmogiškumo atmosfera sklindančia iš jų.

      Autoriaus pasakotojo veikėjo kontaktas su aplinka atveria įvairiausias žmogaus būsenas džiaugsmą ir skausmą ekstazę ir liūdesį pažinimo palaimą ir nežinios kartėlį trumpiau tariant visą spektrą išgyvenimų. Jie tokie atviri kad nejučiomis įtraukia mus į savo magnetinį lauką padaro kuriam laikui tokius pat pastabius toliaregius viską suprantančius kaip ir pats pasakotojas. Įtraukia žinoma jeigu tie dalykai apie kuriuos autorius šneka bent kiek brangūs ir pažįstami mums.

      B. Radzevičiaus žmogus dvasios šilumą skleidžia ne todėl kad jaučia pareigą tai daryti kitaip elgtis jis nemoka ir negali. Žmogiškumas kaip vidinis poreikis matyt kilo iš pačios rašytojo prigimties.

 

      7 užduotis. Pabraukite skliausteliuose pateiktą taisyklingą variantą. (3 taškai)

      Masinį skonį galima tik ignoruoti, nes kovoti su juo – būkime (sąžiningais / sąžiningi) – nėra jokios prasmės. Jis atitinka pasiūlos–paklausos (logikai / logiką): juk šiais laikais, kai viskas prekė, parduotuvėje nesirinksi apipuvusio obuolio, kai šalia švyti rausvašonis… Tai kodėl turi būti kitaip su kultūra? Dar vienas dalykas: (kalbėdami / kalbant) apie kultūrą, iš apyvartos jau turėtume mesti opoziciją „rimtoji–nerimtoji“. (Kaip nebūtų / Kad ir kaip būtų) liūdna, vyksta siaubingas supanašėjimas, ir tai, kas vakar dar buvo nerimta, šiandien jau yra klasika – prisiminkime kad ir J. Mačiūną ar J. Meko kino mokyklą.

      (Vadinasi / Reiškia), rimtoji kultūra jau neįstengia pasipriešinti (prieš popkultūrą / popkultūrai), o tik stengiasi kaip nors prisitaikyti ir sugyventi su ja.

 

      Taškų suma už kalbos žinių taikymo užduotis (maks. 18 taškų)

 

      Kalbos žinių taikymo užduotims rengti naudota literatūra:

      Sigitas Parulskis. „Krauju kvepiantis sniegas“ // www.bernardinai.lt

      Nacionalinės premijos laureatą rašytoją Sigitą Parulskį kalbina Liudvikas Jakimavičius. „Nesimeldžiu vartojimui“ // Literatūra ir menas, 2005.

      Bronius Radzevičius. Du trys sentimentai ir… / Kūrybos studijos ir interpretacijos: Bronius Radzevičius. Vilnius: Baltos lankos, 2001.

      Albertas Zalatorius. Apie žmogiškumą Broniaus Radzevičiaus novelėse / Kūrybos studijos ir interpretacijos: Bronius Radzevičius. Vilnius: Baltos lankos, 2001.

      Bronius Radzevičius. „Priešaušrio vieškeliai“ // antologija.lt

 

      [1] Prusnos – snukis

      [2] Nostalgija – ilgesingas idealizuotos praeities prisiminimas; gailestis to, kas buvo.

atsakymai

 

 

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *