2014 m. I turo diktanto tekstas

Giedra Radvilavičiūtė

Skrydis [R1a]

 

      Kai lėktuvas atplyšta [R1] nuo tako, užplūsta [R1] dvilypis [R2] jausmas [R3]. Knieti žvilgterti [R4, R5] į debesis iš Dievo [R6] pusės, bet kartu imu ilgėtis paliktųjų [R7] namuose [R8] ir aplink. Dingteli [R4R5], kad Lietuvoje [R8, R9] esu visa, o svetur būna [R1b] tik mano dalys: gestai, žingsniai [R4, R10], žodžiai [R10]. Juos svetima kalba tariu stingstančiu [R4] liežuviu. Pro apskritą [R11] langelį [R11, R12] matau kandies dydžio lėktuvą [R11], tolstantį [R11] kita kryptimi [R1a], turbūt [R13] ne [R14] į Austriją [R9, R11].

      Kai kitą [R11] dieną [R11] Vienos [R9] bibliotekoje [R8] pamačiau [R3] vyšnines [R15] vertėjo kelnes [R15] ir geltonąjį [R7] jo šalį [R11], besivelkantį [R11] prieky [R16] traukiamo lagamino, pilno išverstų [R17] knygų [R17], supratau, kad kruopščiai [R18] planuotas literatūros vakaras neįvyks [R19, R20, R21]. Ir aš, ir visą [R11] laiką [R11] tylįs [R22] kitas rašytojas nedrįsom [R21, R23] skaityti savo kūrinių [R17] vokiškai [R26]. Nuogąstavom [R24] be pagrindo. Juk net hegzametru [R25] apie būrus rašęs [R22] Donelaitis [R9] yra prabilęs [R22] vokiškai, čekiškai, ispaniškai, net armėniškai [R26]. Vis dėlto [R27] neįsivaizduoju [R19R21], kaip, pavyzdžiui [R28], reikėtų [R29] išversti žemaitiškai nuo vaikystės pažįstamą [R11R24] sakinį [R11]: „Ratas ant ašies braškėdamas sukosi sunkiai [R18].“ Vertėjas, suvokdamas [R4] mūsų [R17] išgąstį [R4R11R24], metė aukštyn [R30] eurą [R3R11]. Jei iškristų [R29] skaičius, turėčiau [R3] išdrįsti [R4R23] skaityti aš, o jei pasirodytų [R29] ženklas, tai pradėtų [R29] rašytojas. Švystelėta [R5] iki lubų [R17] moneta žemyn [R30] nenukrito [R21]. Metėm antrąją [R7], bet nesugrįžo [R21, R23] ir toji. Tada, spragteldamas [R4] pats [R31], vertėjo lagaminas prasižiojo ir iš jo stryktelėjo [R5] dvylika ilgaausių [R17, R32] triušių [R17] užsagstytomis [R4R33]  raudono aksomo liemenėmis. Didžiausias [R10R18] iš jų [R17], matyt, lagamino lyderis, net neišvyniojęs [R21, R22] popierėlio [R12], triauškė [R3] šokoladinį [R11] mocartą [R11R34]. Sumišęs [R22] vertėjas netikėtai ryžtingai [R4, R23a] užtraukė [R4] ariją [R11] iš Vagnerio [R9] operos „Dievų žūtis“ [R35, R36]. Žiūrovai pakilo, plojimais pritardami, tačiau mes trys žinojom, kad po tokio cirko austrai mūsų [R17] čia nebekvies [R21a].

      Skrisdama [R4] lėktuvu atgal mąsčiau [R23R28], ko man trūksta [R1], kad pasijusčiau [R28, R3] kalėdiškai [R26] laiminga. Aišku, kad savo žemės ir ne mažiau [R14a, R18] stulbinamų [R17] jos stebuklų [R17]. Sąnariai [R37, R10], Austrijoj [R9, R38] virtę [R22] šokoladiniais [R10], Vilniuje [R8R9] vėl pasidaro iš molio. Baisiausias [R10, R18] peršalimo [R39] ligas čia galima išsigydyti [R33] čiobreliais [R10], liepžiedžiais [R10R32] ir avietėm. Daugybė žmonių [R17] be atlygio [R1]  kasmet [R13] čia sėda rašyti diktanto, neišsigąsta [R21R24R33] ilgųjų [R7] balsių [R17] terorizmo, įvardžiuotinių [R17R19] būdvardžių [R17] spąstų [R17R24] ir kablelių [R12R17] liūties [R36]. O Kaune [R8R9] yra baseinas, kurį [R11] galingais yriais [R1a] vis [R27] pamatuoja greičiausia [R10, R18] planetos plaukikė. Argi ne keista [R40]? Juk pasirinkdama [R4] didžiųjų [R7] šalių [R17] vandenis, iki gyvenimo pabaigos šokoladinio mocarto [R34] ji galėtų [R29] atsikąsti [R24] kasdien [R13].

_____________________

  RAŠYBOS PAAIŠKINIMAI

      [R1] Ilgieji balsiai veiksmažodžių šaknyse rašomi taip, kaip tariami: atplyšti, atplyšta, atplyšo; užplūsti, užplūsta, užplūdo; trūkti, trūksta, trūko, dar atlygti, atlygsta, atlygo – diktante atlygis, atlygio. (Žr.: „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (toliau – LKRS), § 1, p. 12.)

      [R1a] Balsiai i ir y kaitaliojasi tos pačios šaknies veiksmažodžiuose ir galūninės darybos veiksmažodiniuose daiktavardžiuose: veiksmažodžių šaknyje i, o daiktavardžių – y (§ 2 (4), p. 13), diktante – skrydis (: skristi, skrenda, skrido), nors dažniausiai tokio tipo daiktavardžiai šaknyje turi tokią pat balsę kaip pamatinė veiksmažodžio forma, diktante – kryptimi (kryptis: krypti, krypsta, krypo), yriais (yris: irti, iria, yrė „irkluoti“, p. 14).

      [R1b] Balsiai u ir ū kaitaliojasi to paties žodžio formų šaknyse, diktante – būna (būti, būna, buvo) (§ 2 (1), p. 12).

      [R2] Dūrinis dvilypis (dv-i-lyp-is) archajiškas, antroji šaknis lyp– siejama su veiksmažodžiu (su)lipti, (su)lipa, (su)lipo. Pagrindinė reikšmė „iš dviejų sulipęs, suaugęs“, diktante vartojamas reikšme „dvejopas“.

      [R3] Dvibalsio eu lietuviškų žodžių šaknyse nebūna – po minkštojo priebalsio rašoma iau arba po joto (kuris visada minkštas) au. Dvibalsis au po minkštųjų priebalsių supriešakėja ir tariamas kaip eu, bet rašoma iau (žr. LKRS, § 29, p. 26; § 39, p. 30), diktante: a) po visada minkšto priebalsio jjausmas; b) veiksmažodžių galūnėse – pamač-iau (būt. k. l. vns. 1 asm.), turėč-iau (tariam. nuos. vns. 1 asm.); c) veiksmažodžio šaknyje po minkštųjų priebalsių – triauškė. Tarptautiniuose žodžiuose pasitaiko ir dvibalsis eu (nelietuviškos kilmės), diktante – euras (dar plg. Europa, tarapeutas, reumatas; žr. LKRS, § 6, p. 16).

      [R4] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai), žr. LKRS, § 18 (a, b), p. 20:

      žvilgterti – g suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. žvelgė);

      dingtelig suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. dingotis);

      žingsniaig suduslėjo prieš duslųjį s ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. žengė);

      stingstančiug suduslėjo prieš dusliuosius st ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. stingo);

      suvokdamask suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip g, bet rašoma k (plg. suvokė);

      išgąstįš suskardėjo prieš skardųjį g, tariamas kaip ž, bet rašoma š (priešdėlis -);

      išdrįsti – šsuskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip ž, bet rašoma š (priešdėlis -);

      spragteldamasg suduslėjo prieš dusliųjį t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. spragėti, spragėsiai, spragus);

      užsagstytomisg suduslėjo prieš dusliuosius st ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. užsegė, segė);

      ryžtingaiž suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip š, bet rašoma ž (plg. pasiryžo);

      užtraukė ž suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip š, bet rašoma ž (priešdėlis -);

      skrisdamas suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z, bet rašoma s (skris-ti + -dama);

      pasirinkdamak suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip g, bet rašoma k (pasirink-ti + -dama).

      [R5] Su ištiktuku žvilgt siejami veiksmažodžiai žvilgterti, žvilgterėti ir žvilgtelti, žvilgtelėti variantiški, diktante su priesaga –terti žvilgterti, žvilgteri (žvilgteria), žvilgterėjo („trumpai pažvelgti, pažiūrėti“), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, matyt, dažnesnis žvilgtelėti, žvilgtelėja, žvilgtelėjo (dar plg. žvelgti, žvelgia, žvelgė). 
      Diktante su priesaga –tel(ė)ti pavartoti veiksmažodžiai dingteli (: dingt, plg. dingtelėti, dingtelėja, dingtelėjo; dingti, dingsta, dingo), stryktelėjo (: strykt) ir dalyvis švystelėta (< švystelėjo : švyst, dar plg. šveisti, šveičia, šveitė reikšme „smarkiai mesti, sviesti, trenkti“).
      Su priesagomis -telėti, -telti, -terėti, -terti iš ištiktukų ar veiksmažodžių išvesti  veiksmažodžiai reiškia momentinį arba mažybinį veiksmą ar būseną. Dzūkams ir kai kuriems vidurio aukštaičiams būdingesnė priesaga -ter(ė)ti, rytų aukštaičiams – -telėti, žemaičiams – -tel(ė)ti, -terėti, vakarų aukštaičiams – –tel(ė)ti. (Žr.: „Lietuvių kalbos gramatika. T. 2“, Vilnius, 1971, p. 259–260.)

      [R6] Žodis Dievas „aukščiausioji visagalė esybė, visatos kūrėjas ir valdovas“ (vienaskaitinis daiktav.) rašomas didžiąja raide. (Reikšme „viena iš aukščiausiųjų esybių, turinčių galios žmogui ar gamtai“ rašomas mažąja raide – dievas, dgs. dievai.) Žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Taigi, rašytina didžiąja raide, tačiau parašymas mažąja raide nelaikytinas klaida.

      [R7] Įvardžiuotinių būdvardžių vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės balsės (LKRS, § 24 (3), p. 23), diktante: vns. gal. – geltonąjį, antrąją, dgs. kilm. – paliktųjų, ilgųjų, didžiųjų.

      [R8] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26): namuose, Lietuvoje, bibliotekoje (žodžio viduryje gali būti tariama terpiant jotą [biblijoteka], tačiau jotas nerašomas), Vilniuje, Kaune.

      [R9] Tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąja raide: geografiniai vardai – Lietuvoje, Austriją, Austrijoj, Vienos, Vilniuje, Kaune (LKRS, § 154, p. 63); asmenų vardai – Donelaitis, Vagnerio (LKRS, § 145, p. 60).

      [R10] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma ia (nors tariama e), kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje-ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – žingsn-iai (žingsnis), žodž-iai (žodis), sąnariai (sąnarys), šokoladiniais (šokoladinis), čiobreliais (čiobrelis), liepžiedžiais (liepžiedis); baisiaus-ias, didžiausias, greičiaus-ia.

      [R11] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23): apskritą, langelį, lėktuvą, tolstantį, Austriją, kitą, dieną, šalį, besivelkantį, visą, laiką, pažįstamą, sakinį, išgąstį, eurą, šokoladinį, mocartą, ariją, kurį.

      [R12] Priesagoje –elis rašoma balsė e (LKRS, § 37, p. 29), darybos pamatas tokiu atveju – dviskiemenis daiktavardis, diktante – langelį (: lan-gas), kablelių (kablelis: kab-lys); kai darybos pamatas daugiaskiemenis, sudaroma su priesaga –ėlis, diktante – popierėlio (popierėlis : po-pie-rius).

      [R13] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37), diktante – turbūt (turi būti), kasmet (kas metai), kasdien (kas dieną).

      [R14] Neigiamoji dalelytė ne rašoma skyrium nuo kitų žodžių, kai sakinyje reiškia priešpriešą ar šiaip neigia sakomąjį dalyką. Su prielinksniais, jungtukais, įvardžiais, skaitvardžiais (taip pat daugeliu prieveiksmių ir dalelyčių) neiginys ne paprastai tik priešpriešos ar neigimo reikšme ir tevartojamas (LKRS, § 70, p. 42), diktante su prielinksniu – ne į [Austriją].

      [R14a] Nuo aukštesniojo laipsnio prieveiksmių, kuriais pasakomas prieštaraujamasis lyginimas, neiginys ne dažniausiai rašomas skyrium („Lietuvių kalbos žinynas“, Kaunas, 1998, p. 328), kai gretinamosios priešpriešos nėra – rašoma kartu (LKRS, § 75, p. 43). Diktante – ne mažiau [stulbinamų] arba nemažiau [stulbinamų], – vartojama su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiu, bet lyginimas sakinyje neišreikštas.

      [R15] Linksniuojamų žodžių galūnėse rašoma e, kai jų vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkų galūnėse yra ė (LKRS, § 28, p. 25), diktante – dgs. galininko formos: vyšnines (plg. vyšnin-ės), kelnes (plg. keln-ės).

      [R16] Sutrumpėjusioje daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje rašoma y (LKRS, § 25 (3), p. 24), diktante – prieky (priek-yje).

      [R17] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra –(i)ų (LKRS, § 24, p. 23): išverstų, knygų, kūrinių (: kūrė), mūsų, ilgaausių, triušių, , lubų, stulbinamų, stebuklų (stebuklas < steb– + –uklas; šio žodžio rašyba yra įvairavusi – stebuklas ir stebūklas, plg. pabūklas, bet nusistovėjo su trumpąja u, žr. DŽ), žmonių, balsių, įvardžiuotinių, būdvardžių (: būdas + vardas), spąstų, kablelių, šalių.

      [R18] Įsidėmėtinos rašybos priesagos, diktante – prieveiksmiai su priesaga -iai (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, Vilnius, 1997, § 1111, p. 411) – kruopščiai, sunkiai; aukščiausiojo laipsnio priesagos –iausias, -iausia baisiausias, didžiausias, greičiausia; aukštesniojo laipsnio prieveiksmis su priesaga –iau(ne) mažiau (LKRS, § 39, p. 30).

      [R19] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante – neįvyks (ne-į-vyks), neįsivaizduoju (ne-į-si-vaizduoju), įvardžiuotinių (į-vardžiuotinių).

      [R20] Dviskiemeniai veiksmažodžiai (išskyrus veiksmažodžio bendratis, kurios baigiasi –yti, -(i)ūti) būsimojo laiko trečiojo asmens formoje išlaiko bendraties balsį (LKRS, § 5, p. 15), diktante – neįvyks(plg. vykti > vyks).

      [R21] Jeigu sakinyje nėra priešpriešinio gretinimo, neiginys ne rašomas kartu su visomis veiksmažodžių formomis (žr. LKRS, § 73, p. 43), diktante: a) veiksmažodžiai – neįvyks, nedrįsom, neįsivaizduoju, nenukrito, nesugrįžo, neišsigąsta; b) dalyvis – neišvyniojęs (< neišvyniojo).

      [R21a] Neiginys nebe rašomas kartu su veiksmažodžiais, su kuriais ir ne rašomas kartu (LKRS, § 103, p. 49): nebekvies (plg. nekvies).

      [R22] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyr. giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23): vns. – tyl-įs (< tyli; plg. tylus, tyla), raš-ęs, prabil-ęs, neišvynioj-ęs (< neišvyniojo; plg. vynioti, vyti), sumiš-ęs (< sumišo), dgs. – virt-ę.

      [R23] Žodžio šaknyje prieš s, ž rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (LKRS, § 9 (3), p. 17): nedrįsom, išdrįsti (plg. drąsa); nesugrįžo (plg. grąžinti); mąsčiau (plg. mįslė).

      [R23a] Įsidėmėtina, kad žodžiai su šaknimi ryž– neturi nosinės, diktante – ryžtingai (dar plg.: ryžtis, ryžtasi, ryžosi; pasiryžti, pasiryžta, pasiryžo; ryžtas; LKRS, § 9 (3) pastaba, p. 18)

      [R24] Veiksmažodžių šaknyse (taip ir išvestinėse jų formose) prieš s rašoma nosinė raidė, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę, į, ų kaitaliojasi su an, en, in, un (LKRS, § 9, p. 17), diktante – pažįstamą (plg. pažinti, pažįsta, pažino), neišsigąsta (neišsigąsti, neišsigando), atsikąsti (atsikanda, atsikando).

      Iš tokių veiksmažodžių išvestų priesaginių veiksmažodžių ir daiktavardžių šaknyse prieš s rašoma nosinė raidė, diktante – nuogąstavom (plg. nusigąsti, nusigąsta, nusigando), išgąstį (išgąstis: išsigando); spąstų (spen).

      [R25] Tarptautinis žodis hegzametras (gr. hexametron < hex – šeši + metron – matas), juo vadinamas antikinės eilėdaros metras; naujųjų laikų eilėdaroje hegzametro eilutę sudaro 6 kirčiuoti skiemenys (pirmasis eilutės skiemuo visada kirčiuotas), tarp kurių būna po 1 arba 2 nekirčiuotus (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 314). Kristijono Donelaičio eilutė iš hegzametru sukurtos poemos „Metai“: „Ratas ant ašies brašdams sukasi sunkiai…“

      [R26] Lietuvių kalboje tiek tautovardžiai, tiek iš jų padaryti būdvardžiai rašomi iš mažųjų raidžių: vokiškai (vokiečiai), čekiškai (čekai), ispaniškai (ispanai), armėniškai (armėnai). Tikriniais žodžiais laikomi ir rašomi didžiąja raide valstybių pavadinimai (Vokietija, Čekija, Ispanija, Armėnija), taip pat svarbiausių švenčių pavadinimai, pvz., Kalėdos (žr. LKRS, 154, p. 63; § 166 (e), p. 70), o išvestiniai bendriniai žodžiai rašomi mažąja raide, diktante – prieveiksmis kalėdiškai.

      [R27] Dalelytė vis, sudarydama su kitais žodžiais samplaikas, visada rašoma atskirai nuo tų žodžių (LKRS, § 65, p. 40) diktante – vis dėlto, toliau – vis pamatuoja.

      [R28] Dėl asimiliacijos pakitę šaknies galo pučiamieji priebalsiai s, z prieš č ir priebalsis z prieš rašomi morfologiškai – jų rašyba nustatoma iš tų žodžių, kurie rašomi fonetiškai (t. y. pagal tarimą; LKRS, § 18 (b), p. 21): pavyzdžiui (plg. pavyzdys), mąsčiau (plg. stė), pasijusčiau (plg. pasijusti).

      [R29] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiojo asmens forma rašoma su nosine (LKRS, § 24, p. 23): reikėtų, iškristų, pasirodytų (< pasirody-ti), pradėtų, galėtų.

      [R30] Prieveiksmiai su priesaga yn (žr. LKRS, § 40, p. 31): aukštyn, žemyn.

      [R31] Rašoma pats, nors šaknies galo t ir galūninio s samplaika tariama kaip c (LKRS, § 17, p. 20), plg. kitas formas: paties, patį.

      [R32] Sudurtinių žodžių dėmenų sandūroje rašomi visi susidūrę balsiai ar priebalsiai nepaisant jų tarimo (LKRS, § 48, p. 35): ilgaausių (ilgaausis < ilga + ausis), liepžiedžiais (liepžiedis < liep-os + žiedas, sandūroje p suskardėjęs tariamas kaip b, bet rašoma p).

      [R33] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27):  užsagstytomis (– + sagstyti; tariama usagstytomis), išsigydyti (– + –si– + gydyti; tariama isigydyti), neišsigąsta (ne– + -si- + gąsti; tariama neisigąsta).

      [R34] Galimi trys rašybos variantai:

  • <…> triauškė šokoladinį mocartą
    (čia mocartas vartojamas reikšme „toks saldainis“, iš tikrinių kategorijos į bendrinių perėję žodžiai rašomi mažąja raide, plg.: fordas, amperas, lovelasas; žr.: LKRS, § 146, p. 61; dar žr. Konsultacijų banke);
  • <…> triauškė šokoladinį „Mocartą“
    (išskyrimas kabutėmis ir didžiąja raide rodo, kad vartojamas simbolinis saldainio pavadinimas „Mocartas“, plg. saldainiai „Kregždutė“);
  • <…> triauškė šokoladinį „mocartą“
    (tokia rašyba tarsi tarpinė žodžiui pakeliui nuo simbolinio link bendrinių kategorijos, rašantysis kabutėmis tarsi pabrėžia, kad tai ne tas tikras Mocartas).   

      [R35] Meno kūrinių simboliniai pavadinimai rašomi didžiąja raide ir išskiriami kabutėmis (LKRS, § 167, p. 70), diktante – „Dievų žūtis“.

      [R36] Veiksmažodiniai daiktavardžiai su priesaga –tis turi bendraties šaknies balsį (LKRS, § 3, p. 15), diktante – žūtis (: žūti), liūtis (: lyti, dar kokybinė šaknies balsių kaita).

      [R37] Priešdėlis – prieš balsę n (LKRS, § 34, p. 27) – są-nariai (sąnarys).

      [R38] Priebalsė j rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų gale (LKRS, § 21, p. 22): Austrij-oj (Austrij-oje).

      [R39] Daiktavardžio peršalimas darybinis pamatas – veiksmažodžio būtojo k. laiko forma peršalo (su nosine rašomos tik esamojo laiko formos šąlu, šąli, šąla…, žr. LKRS, § 10, p. 18).

      [R40] Pabrėžiamoji dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais, diktante – argi (dar plg.: irgi, dargi, negi, taigi), žr. LKRS, § 67, p. 40–41. Neiginys nerašomas skyrium nuo kitų žodžių, kai jis įeina į dalelyčių samplaikas, reiškiančias teigiamą prielaidą (LKRS, § 71, p. 42), diktante – argi ne. Klausiamoji dalelytė, be to, sukuria priešpriešos santykį, todėl ne diktante rašoma skyrium ir nuo bevardės giminės būdvardžio: Argi ne keista?

 

Giedra Radvilavičiūtė

Skrydis [Sa]

 

      Kai lėktuvas atplyšta nuo tako, [S1] užplūsta dvilypis jausmas. Knieti žvilgterti į debesis iš Dievo pusės, [S2] bet kartu imu ilgėtis paliktųjų namuose ir aplink. Dingteli, [S1] kad Lietuvoje esu visa, [S2] o svetur būna tik mano dalys:(–) [S3] gestai, [S4] žingsniai, [S4] žodžiai. Juos svetima kalba tariu stingstančiu liežuviu. Pro apskritą langelį matau kandies dydžio lėktuvą, [S5] tolstantį kita kryptimi,(– / ,– ) [S6] turbūt ne į Austriją.

      Kai kitą dieną Vienos bibliotekoje pamačiau vyšnines vertėjo kelnes ir geltonąjį jo šalį, [S5] besivelkantį prieky traukiamo lagamino, [S5] pilno išverstų knygų, [S1] supratau, [S1] kad kruopščiai planuotas literatūros vakaras neįvyks. Ir aš, [S7] ir visą laiką tylįs kitas rašytojas [S8] nedrįsom skaityti savo kūrinių vokiškai. Nuogąstavom be pagrindo. Juk net hegzametru apie būrus rašęs [S9] Donelaitis yra prabilęs vokiškai, [S4] čekiškai, [S4] ispaniškai, [S4] net armėniškai. Vis dėlto neįsivaizduoju, [S1] kaip, pavyzdžiui, [S10] reikėtų išversti žemaitiškai nuo vaikystės pažįstamą sakinį(:) [S11] „Ratas ant ašies braškėdamas sukosi sunkiai.“ [S12] Vertėjas(,) suvokdamas mūsų išgąstį(,) [S13] metė aukštyn eurą. Jei iškristų skaičius,(–) [S1a] turėčiau išdrįsti skaityti aš, o(,) [S14] jei pasirodytų ženklas,(–) [S1a] tai pradėtų rašytojas. Švystelėta iki lubų(,) [S15] moneta žemyn nenukrito. Metėm antrąją, [S2] bet nesugrįžo ir toji. Tada(,) spragteldamas pats(,) [S13] vertėjo lagaminas prasižiojo(,) [S16] ir iš jo stryktelėjo dvylika ilgaausių triušių [S17] užsagstytomis raudono aksomo liemenėmis. Didžiausias iš jų,(–) matyt, [S10] lagamino lyderis,(–) [S18] net neišvyniojęs popierėlio(,) [S13] triauškė šokoladinį mocartą*. Sumišęs vertėjas netikėtai ryžtingai užtraukė ariją iš Vagnerio operos „Dievų žūtis“. Žiūrovai pakilo(,) [S13] plojimais pritardami, [S2] tačiau mes trys žinojom, [S1] kad po tokio cirko austrai mūsų čia nebekvies.

      Skrisdama lėktuvu atgal(,) [S13] mąsčiau, [S1] ko man trūksta, [S1] kad pasijusčiau kalėdiškai laiminga.(?)[S19] Aišku, [S1] kad savo žemės ir ne mažiau stulbinamų jos stebuklų. Sąnariai, Austrijoj virtę šokoladiniais, [S5] Vilniuje vėl pasidaro iš molio. Baisiausias peršalimo ligas čia galima išsigydyti čiobreliais, [S4] liepžiedžiais [S4a] ir avietėm. Daugybė žmonių be atlygio kasmet čia sėda rašyti diktanto,(–) [S4b] neišsigąsta ilgųjų balsių terorizmo, [S4] įvardžiuotinių būdvardžių spąstų [S4a] ir kablelių liūties. O Kaune yra baseinas, [S1] kurį galingais yriais vis pamatuoja greičiausia planetos plaukikė. Argi ne keista? [S20] Juk(,) pasirinkdama didžiųjų šalių vandenis(,) [S13a] iki gyvenimo pabaigos šokoladinio mocarto* ji galėtų atsikąsti kasdien.

____________________

      Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

      *Nelaikytina klaida tikslesnis citatos žodis – braškėdams.

      **Nelaikytina klaida tikslesnis citatos žodis – sukasi.

      *** Galimi trys rašybos variantai:

  • <…> triauškė šokoladinį mocartą
  • <…> triauškė šokoladinį „Mocartą“
  • <…> triauškė šokoladinį „mocartą“


SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI 

      [SA] Antraštiniai pavadinimai, vartojami be teksto, kabutėmis neskiriami. Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), Žin., 2006, Nr. 107-4084) 11.1 punkto pastaboje taip pat pasakyta, kad „po antraštinių sakinių taškas nerašomas“.

      [S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais.
      [S1a] Sakinyje Jei iškristų skaičius, turėčiau išdrįsti skaityti aš, o jei pasirodytų ženklas, tai pradėtų rašytojas dėl pasikartojimo (jei…, [tai]) ir kartu tam tikro priežasties pasekmės santykio, galimas šalutinio ir pagrindinio dėmens atskyrimas brūkšniu: Jei iškristų skaičius – turėčiau išdrįsti skaityti aš, o jei pasirodytų ženklas – tai pradėtų rašytojas (plg.: Iškristų skaičius – turėčiau išdrįsti skaityti aš, pasirodytų ženklas – pradėtų rašytojas).

      [S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, yra atskiriami kableliu.

      [S3] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 4.2 punktą po apibendrinamojo žodžio (šiuo atveju dalys) prieš kelias aiškinamąsias sakinio dalis (gestai, žingsniai, žodžiai) dedamas dvitaškis arba brūkšnys.

      [S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys (vienarūšiai veiksniai – gestai, žingsniai, žodžiai; vienarūšės būdo aplinkybės – vokiškai, čekiškai, ispaniškai, armėniškai; vienarūšiaipapildiniai – čiobreliais, liepžiedžiais; terorizmo, spąstų) be jungtukų atskiriamos kableliais.

      [S4a] Nekartojamuoju sujungiamuoju jungtuku ir sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos (vienarūšiai papildiniai – liepžiedžiais ir avietėm; … spąstų irliūties), žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punkto pastabą.

      [S4b] Kableliu skiriami tariniai sėda, neišsigąsta. Kita vertus,po žodžių sėda rašyti diktanto einančią dalį sakinio neišsigąsta … terorizmo, … spąstų ir … liūties galima suprasti kaip aiškinimą, todėl po žodžio diktantas gali būti padėtas brūkšnys .

      [S5] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais. Diktante išskiriami šie išplėstiniai derinamieji pažyminiai: tolstantį kita kryptimi (po lėktuvą); besivelkantį prieky traukiamo lagamino (po šalį);  pilno išverstų knygų (po lagamino);  Austrijoj virtę šokoladiniais (po sąnariai).

      [S6] Vietos aplinkybė turbūt ne į Austriją gali būti atskirta keliais būdais, pirmiausia – kableliu, antra – brūkšniu (išplėstiniame pažyminyje brūkšniu atskirta aiškinamoji aplinkybė neįprasta, bet dėl priduriamojo atspalvio įmanoma):

  • … matau … lėktuvą, tolstantį kita kryptimi, turbūt ne į Austriją.
  • … matau … lėktuvą, tolstantį kita kryptimi – turbūt ne į Austriją.

      (Jei po kryptimi nepadėjote nei kablelio, nei brūkšnio, griežtai žiūrint, taisyklių nepažeidėte, tačiau teksto nepajutote – ženklo nebuvimas čia nenatūralus.)

      Dar vienas įmanomas ir gana natūralus interpretacijos ir skyrimo variantas – nepilnojo sudėtinio sakinio dėmens (turbūt ne į Austriją [šis lėktuvas skrenda]) atkyrimas kableliu brūkšniu:

  • … matau … lėktuvą, tolstantį kita kryptimi, – turbūt ne į Austriją.

      [S7] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys (vienarūšiai veiksniai aš, rašytojas), sujungtos kartojamaisiais jungtukais ir … ir, yra atskiriamos kableliais.

      [S8] Tarp veiksnių (, rašytojas) ir tarinio (nedrįsom skaityti) skyrybos ženklai nededami.

      [S9] Prieš pažymimąjį žodį Donelaitis einantis derinamasis pažyminys hegzametru apie būrus rašęs neskiriamas (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto pirmą pastabą).

      [S10] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinys (pavyzdžiui, matyt) išskiriamas kableliais (rečiau – brūkšniais).

      [S11] Kai citatą sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai, po įvadinių žodžių dedamas dvitaškis, o citata paprastai rašoma toje pačioje eilutėje (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 13.1.1 punktą). Kita vertus, diktante įvadinių žodžių nėra, todėl dvitaškio galima nedėti (nepadėjus dvitaškio taškas sakinio gale dedamas po kabučių).

      [S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 13.1 punktą citatos išskiriamos kabutėmis, pagal 11.2 punktą sakinio galo ženklai citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes. (Jei prieš citatą nedėjote dvitaškio, taškas sakinio gale turi būti dedamas po kabučių.)

      [S13] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 4 punktą išplėstos dalyvinės, pusdalyvinės ar padalyvinės aplinkybės (pusdalyvinės aplinkybės – suvokdamas mūsų išgąstį, spragteldamas pats, plojimais pritardami, skrisdama lėktuvu atgal; dalyvinė aplinkybė – net neišvyniojęs popierėlio) gali būti išskirtos kableliais. Neišskyrimas nelaikomas klaida.

      [S13a] Dalelytė juk gali šlietis ir prie aplinkybės (pasirinkdama… vandenis), ir prie likusios sakinio dalies, todėl galimi trys aplinkybės pasirinkdama didžiųjų šalių vandenis skyrimo variantai:

  • Juk pasirinkdama didžiųjų šalių vandenis iki gyvenimo pabaigos… (aplinkybė neskiriama);
  • Juk, pasirinkdama didžiųjų šalių vandenis, iki gyvenimo pabaigos… (aplinkybė išskiriama);
  • Juk pasirinkdama didžiųjų šalių vandenis, iki gyvenimo pabaigos… (aplinkybė išskiriama kartu su dalelyte juk).

      [S14] Pagal Provalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą privalu išskirti šalutinį dėmenį jei pasirodytų ženklas, kableliais tarp šalutinio dėmens jungtuko (jei) ir prieš jį einančio sujungiamojo jungtuko (o) gali būti rašomas nebent norint parodyti šalutinio dėmens savarankiškumą (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą), bet kablelis privalomas prieš jungiamųjų žodžių samplaiką o jei (po dėmens turėčiau išdrįsti skaityti aš), dėl o ši samplaika šiek tiek supriešina dėmenis.

      [S15] Aplinkybinį atspalvį turintis išplėstas derinamasis dalyvinis pažyminys švystelėta iki lubų, einantis prieš pažymimąjį žodį moneta gali būti skiriamas norint pabrėžti pažyminio prasminį ir intonacinį savarankiškumą (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą).

      [S16] Sujungiamojo sakinio dėmenys (lagaminas prasižiojo; stryktelėjo ilgaausių triušių), sujungti nekartojamuoju jungtuku (ir), gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą.

      [S17] Neskiriamas po pažymimojo žodžio dvylika triušių einantis nederinamasis pažyminys, išreikštas įnagininku užsagstytomis raudono aksomo liemenėmis (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punkto antrą pastabą).

      [S18] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.3 punktą po pažymimojo žodžio (didžiausias iš jų) einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo žodžio (šiuo atveju – lagamino lyderis) yra išskiriamas kableliais. Dar galėtų būti išskirtas brūkšniais (kartu su modalinu įterpiniu): Didžiausias iš jų – matyt, lagamino lyderis – net neišvyniojęs popierėlio <…>

      [S19] Atsižvelgiant į sakinio intonaciją, sakinio gale gali būti dedamas arba taškas, arba klaustukas (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių 11 punktą). Klaustukas rašomas po sudėtinio sakinio, jeigu jo visi dėmenys arba bent vienas dėmuo, paprastai paskutinis, pasakomas klausiamąja intonacija.

      [S20] Po sakinio, ištariamo klausiamąja intonacija, rašomas klaustukas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *