Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo turinys

Viešasis kalbėjimas

Užduoties

pobūdis

Viešoji kalba

Tematika

Konkrečią kalbėjimo temą mokinys renkasi mokytojo padeda­mas.

Bendra nuostata: temos turi būti aktualios, plečiančios mokinių akiratį – iš literatūros, kalbos, kultūros.

Tikrinami

gebėjimai

Tinkamai atrinkti informaciją, paaiškinti sąvokas.

Tikslingai naudotis informacija ir asmenine, kultūrine patirtimi. Pasirengti kalbėti pagal susida­rytą planą.

Kalbėti atsižvelgiant į konkrečią komunikacinę situaciją, kalbėji­mo tikslą ir adresatą.

Nuosekliai, laikantis teksto struktūros reikalavimų, reikšti savo mintis.

Argumentuotai atskleisti temą.

Reikšti savo nuomonę, ją pa­grįsti.

Reikšti mintis žodžiu taisyk­linga ir stilinga kalba: paisyti kalbos gramatikos ir leksikos normų, kalbėti tiksliai, aiškiai, glaustai, siekti įtaigumo.

Laikytis viešojo kalbėjimo etike­to taisyklių.

Minimalus gebėjimai

Naudotis informacija ir asme­nine patirtimi.

Pasirengti kalbėti pagal susi­darytą planą.

Kalbėti atsižvelgiant į kalbėji­mo tikslą ir adresatą.

Laikantis struktūros reikalavi­mų reikšti savo mintis. Suformuluoti teiginius, at­skleidžiančius temą / proble­mą.

Pateikti argumentų.

Reikšti savo nuomonę.

Vartoti tinkamą žodyną. Tai­syklingai tarti ir kirčiuoti, laikytis bendrinės kalbos gra­matikos ir leksikos normų.

Laikytis viešojo kalbėjimo etiketo taisyklių.

Užduočių

tipai

Atvirojo tipo užduotis

Teksto suvokimas ir literatūros žinių taikymas

Užduo­ties pobūdis

Pateikiami du tekstai (grožinės literatūros ir negrožinis kultūros tematika). Bendra tekstų apimtis 400-500 žodžių. Pateikiama 8-10 užduoties punktų (klausimų), apimančius esminius tekstų aspektus.

Tikrina­mi gebė­jimai

 

Minimalūs gebėjimai

Rasti nurodytą informaciją, apibendrinti, palyginti, sieti informaciją su savo patirtimi. Suformuluoti teksto temą, proble­mą ir pagrindinę mintį, nurodyti teksto (negrožinio) tikslą.

Vertinti skaitomo teksto turinį, raišką, kontekstą naudojantis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti savo nuomonę apie teks­te atskleidžiamas vertybes. Suprasti tekstus, kuriuose pras­mė kuriama nežodiniais būdais (iliustracijos, šriftai ir pan.), pa­aiškinti jų paskirtį.

Sieti tekstą su kultūriniu kon­tekstu. Nurodyti, kuriai kultūros epochai ar literatūros krypčiai priklauso tekstas (jei yra keletas požymių, leidžiančių aiškiai apie tai spręsti).

Suprasti grožinės literatūros kūri­nio pavaizduotąjį pasaulį:

– nusakyti veiksmo laiką ir erd­vę;

– skirti grožinio kūrinio pasako­toją ir veikėją, aptarti pasakotojo poziciją;

– apibūdinti veikėjus (išorę, vidaus savybes, idealus, išgyveni­mus ir jų kaitą) ir tekste akivaiz­džius jų kūrimo būdus;

– nusakyti kūrinio nuotaiką;

– aptarti lyrinio subjekto išgyve­nimą.

Paaiškinti, kaip kalbinės raiškos priemonių pasirinkimą, kompo­navimo ypatumus lemia auto­riaus tikslai, adresatas, situacija.

Atpažinti literatūros rūšį (epika, lyrika, drama) ir pagrįsti savo atsakymą (jei yra keletas požy­mių, leidžiančių aiškiai apie tai spręsti).

Daryti išvadas, rasti tekste argu­mentų joms pagrįsti.

Rasti nurodytą informaciją, sieti informaciją su savo patir­timi.

Perfrazuoti teksto mintis sa­vais žodžiais. Suformuluoti teksto temą ir pagrindinę mintį.

Išsakyti savo nuomonę apie teksto turinį, tekste aiškiai nusakytas teigiamas vertybes.

Suprasti tekstus, kuriuose prasmė kuriama nežodiniais būdais (iliustracijos, šriftai ir pan.).

Suprasti grožinės literatūros kūrinio pavaizduotąjį pasaulį:

– nusakyti veiksmo laiką ir erdvę;

– skirti grožinio kūrinio pasa­kotoją ir veikėją;

– apibūdinti veikėjus (išorę, vidaus savybes, idealus, išgy­venimus ir jų kaitą);

– nusakyti kūrinio (ypač ly­rinio) nuotaiką, reiškiamus jausmus.

Užduo­čių tipai

Pusiau atvirojo tipo užduotys:

– užbaigti sakinius;

– užpildyti (ar baigti pildyti) lentelę, schemą.

Atvirojo tipo užduotys:

– suformuluoti atsakymus į klausimus;

– atlikti nurodytas užduotis (surasti citatas, žodžius tekste, pateik­ti pavyzdžių ir pan.).

Kalbos žinių taikymas

Užduoties

pobūdis

Pateikiami užduoties punktai, susiję su teksto suvokimo ir litera­tūros žinių taikymo sando (dalies) tekstais arba kitais rišliais tekstais.

Tikrina­mi gebė­jimai

 

Minimalūs gebėjimai

Parinkti tinkamas kalbos prie­mones įvairioms reikšmėms per­teikti.

Perteikti norimą informaciją įvairiomis kalbos priemonėmis (linksniais, linksniais su prielinksniais, dalyvinėmis, padalyvinėmis ir pusdalyvinėmis konstrukcijomis, prieveiksmiais, šalutiniais saki­niais, leksinėmis priemonėmis).

Paaiškinti perkeltinės reikšmės žodžių ir žodžių junginių reikš­mes tekste.

Taikyti žodžių darybos ir kaitybos žinias taisyklingai rašant.

Taikyti sintaksės žinias, naudojant skyrybos ženklus.

Laikytis kalbos kultūros normų.

Paprastomis kalbos priemo­nėmis perteikti norimą infor­maciją.

Taikyti elementarias gramati­kos žinias rašant.

Taikyti elementarias sintaksės žinias, naudojant skyrybos ženklus.

Laikytis kalbos kultūros nor­mų.

Užduo­čių tipai

Uždarojo ir pusiau atvirojo tipo užduotys: rasti ir pažymėti, įrašy­ti, pasirinkti; užbaigti sakinius, atlikti užduotį pagal modelį pan.

Atvirojo tipo užduotys: suformuluoti atsakymus į klausimus; at­likti nurodytas užduotis (surasti citatas, žodžius tekste, pateikti pavyzdžių ir pan.).

Rašymas

Užduoties

pobūdis

Pateikiamos 3 alternatyvios teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Mokinys renkasi vieną iš jų ir kuria tekstą.

Vienos užduoties įvestis – grožinės literatūros ar kultūros teks­tas. Po tekstu pateikiami keli orientaciniai klausimai, padedantys suvokti turinį, idėją. Mokinys suformuluoja temą ir kuria tekstą, atskleisdamas savo požiūrį, remdamasis įvestimi, asmenine, kul­tūrine patirtimi.

Kitose dviejose rašymo užduotyse kaip įvestis nurodyta konkreti komunikacinė situacija, susijusi su literatūrinėmis ir sociokultū­rinėmis temomis, gali būti pateikta ir kita medžiaga (pvz., žemė­lapis, schema, tam tikri duomenys ar kt.). Mokinys kuria tekstą, atskleisdamas savo požiūrį, remdamasis įvestimi, asmenine, kul­tūrine patirtimi.

Kuriamo

teksto apimtis

250-350 žodžių (1–1,5 A4 formato puslapio).

Kuriamų

tekstų skaičius

Vienas tekstas.

Galimi kuriamų tekstų tipai ir žanrai

Tipai: samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas) / samprotavi­mas su pasakojimo ir / ar aprašymo elementais.

Žanrai: rašinys, laiškas, straipsnis.

Tikrina­mi gebė­jimai

 

Minimalūs gebėjimai

Nuosekliai plėtoti pagrindinę min­tį, vertinti.

Tinkamai argumentuo­ti remiantis įvestimi, asmenine, kultūrine patirtimi.

Nuosekliai, aiškiai dėstyti mintis raštu.

Paisyti teksto struktūros, nuo­seklumo, pastraipos vientisumo, bendrųjų stiliaus reikalavimų.

Atsižvelgti į rašymo tikslą, adre­satą ir situaciją.

Tikslingai komponuoti tekstą. Tinkamai parinkti kalbinės raiš­kos priemones.

Taisyklingai rašyti laikantis rašy­bos, skyrybos, žodžių ir grama­tinių formų vartojimo, sakinių sudarymo ir siejimo normų.

Nuosekliai, aiškiai dėstyti mintis raštu.

Išsakyti savo nuomonę.

Paisyti teksto struktūros, nuo­seklumo, bendrųjų stiliaus reikalavimų.

Atsižvelgti į rašymo tikslą, adresatą ir situaciją.

Rašyti laikantis rašybos, sky­rybos, žodžių ir gramatinių formų vartojimo, sakinių suda­rymo ir siejimo normų (daro­ma klaidų, bet tekstas suprantamas be didesnių pastangų).

Užduo­ties tipas

Atvirojo tipo užduotis – parašyti tekstą pagal įvestį.

 

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *