2013 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis (testas)

TEKSTO SUVOKIMO IR LITERATŪROS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

                                           

      Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

1 tekstas

Kostas Ostrauskas

VAIŽGANTAS

(Ištrauka)

      DZIDORIUS ARTOJAS

 

      Ateina Vaižgantas nešinas kėde.

      1 Išdygęs laisvas, augau laisvas. Man buvo nepakenčiami bet kurie pančiai, ne tik išnykusi baudžiava.

      Pastato kėdę.

      2 Ir tapau savosios, lietuviškos visuomenės tarnas; ne, dar daugiau – jos vergas, dėl jos metų metais nebematęs, kaip skaisti saulutė šviečia ir džiugina. Kur tik kas man liepė eiti, ėjau, neatsiklausdamas, kas jį įgaliojo man liepti; bet tik visuomenės labui. Ėjau, dirbau be atodairos. Liepė būti kunigu, kad galėčiau likti savo krašte, esu, nesiskundžiu ir nusikunigavęs nesijaučiu. Liepė būti žurnalistu, buvau. Liepė būti politikos veikėju, diplomatu, revoliucionierium, vos ne anarchistu (buvau kviestas vieno tilto sprogdinti), buvau. Liepė „profesoriauti“, profesoriavau. Jei būtų liepę važiuoti pas anglų karalių, turbūt būčiau važiavęs savo gėdai.

      3 Tikėkite manim, ne iš ambicijos aš visur kišuos ar duoduos kišamas, bet kad toks jau būdas: negaliu nebūti ten, kur žmonės ką bendra dirba.

      Peržvelgia visus.

      4 Vyručiai, argi jūs nežinote, kas aš esu? Taigi atkartoju: esu ultraliberalas, ultraprogresistas, ultrademokratas, ultrataučius, ultratinginys, ultraarogantas, ultraindividualistas – visai nepataisomas…

      5 Aš tai ne iš tuštybių prisipažįstu, ne dėl atsisakymo Tėvynei tarnauti, bet dėl palengvinimo savo sąžinės: dirbsiu, ką sugebėsiu, kaip išmanysiu.

      6 Į kokią dūdą reiks pūsti? Bet aš ir žinodamas nepapūsiu taip, kaip man liepta.

      Atsisėda.

      K. Ostrauskas. Čičinskas ir kiti: dramos ir mikrodramos. Vilnius: Baltos lankos, 2002.

 

      1. Remdamiesi remarkomis, įvardykite kūrinio ištraukos veikėją. (1 taškas)

_________________________________________________________________________________________________

      2. Paaiškinkite, kuo prieštaringa veikėjo situacija, atskleidžiama 1-2 pastraipose. (2 taškai)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

      3. Teksto veikėjo nuostata visuomenės atžvilgiu sąmoninga ir ilgalaikė.

      3.1. Įvardykite tą nuostatą. (1 taškas)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

      3.2. Įvardykite sintaksinę kalbinės raiškos priemonę, kuria ši nuostata išreiškiama. (1 taškas)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

      4.1. Ženklu X pažymėkite, koks teksto tipas vyrauja šioje ištraukoje.

          A   Pasakojimas 

          B   Samprotavimas

          C   Aprašymas 

      4.2. Atsakymą argumentuokite. (2 taškai)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

      5. Remdamiesi visu tekstu, paaiškinkite, kas veikėjui yra laisvė. Nurodykite du aspektus. (2 taškai)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

     

2 tekstas

      Kaunas, 1926 m. balandžio 7 d.

Mano Meile!

      1 Per pat Velykas išsiųstuosius Tavo gaidžio kiaušinius aš gavau kaip tik šiandien vakare, kai vištos kiaušinius jau pabaigėm. Vis dėlto ačiū už gražų atminimą per tas brangias šventeles.

      2 Klausi, kodėl aš neberašau. O ką gi berašysi, kai niekas nepadeda. Rašai rašai žmogus, o tau tik šiek tiek šnipšteli, daugiau nieko. Kai parašai geriem žmonėm – katram laikraščiui ar šiaip jau mylimam asmeniui, tai tau honorarą užmoka ar bent žodžiais pamalonina. O kai parašai giminėm, tai tik pinigų paprašo, daugiau nieko. Ir mano santykiai su Tavim <…> tik oficialūs, reikalui ištikus. Mylimų mergaičių aš nebeturiu, mat pasenau. Jūs, patys artimieji, man savo širdžių neparodot, tai ir man nėra kam senatvėj pasiguosti.

      3 Belieka vieni išoriniai dalykai – apie orą, apie pilvą ir kitus galus, paliekant širdį ir visą dūšią ilgesio vanagams lesti. Apie tai ir rašysiu.

      4 Oras pas mus tebėra šaltas. Vos aną pirmadienį Nemuno ledai baigė išeit pro Veliuoną. <…> O mano pilvas tai, ačiū Dievui, vis didesnis auga. Vasarą buvo tik 77 kilogramai, po Palangos rados 80 kilogramų, o, išpasninkavus šią šventą gavėnią, jau – 82 kilogramai. Taip ir vargstu vargelį: nei susiriest, nei išsitiest; vaikščiot reikia pilvą atkišus, anot Kazio Rimkioko, – smailu pilvu; o batus nusiauti ir visiškai sunku. Dievui ant garbės su tokia sveikata. Kad nors badas užeitų ar tiek daug neuždirbčiau, tai ėst nebe tiek ėsčiau. O tavo gi pilvas koks? Gal vis toks kiauras, nieko nesulaiko?

 

Tavo dėdė Smailiapilvis

 

Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998.

 

      6. Atidžiai perskaitykite pirmą laiško pastraipą.

      6.1. Įvardykite, už ką rašantysis dėkoja adresatui. (1 taškas)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

      6.2. Paaiškinkite, kokia užuomina išryškėja pirmame sakinyje. (1 taškas)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

      7. Dėl kurios priežasties rašantysis vengia rašyti laiškus giminaičiams? Atsakymą pagrįskite remdamiesi 2-3 pastraipomis. (2 taškai)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

      8. Paskutinėje laiško pastraipoje išryškėja būdo bruožas, svarbus rašančiojo asmenybei suvokti.

      8.1. Įvardykite šį būdo bruožą. (1 taškas)

_________________________________________________________________________________________________

      8.2. Paaiškinkite, kodėl jis geriausiai atskleidžia rašančiojo asmenybės brandą. (1 taškas)

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

 

      Bendrasis klausimas (tekstų lyginimas):

 

      9. Baigdami sakinius, paaiškinkite, kas sieja ir kas skiria šiuos du tekstus:

      9.1. Tekstus sieja kalbėjimo būdas: abiem tekstams būdinga ………………. (1 taškas)

      9.2. Tekstus skiria to paties asmens skirtingos gyvenimo sritys: pirmajame dominuoja …………….. sritis, o antrajame – ……………. sritis. (1 taškai)

 

KALBOS ŽINIŲ TAIKYMO UŽDUOTYS

 

      1 užduotis. Raskite sakinyje išplėstinį dalyvinį pažyminį, jį pabraukite, pakeiskite šalutiniu pažyminio dėmeniu ir užrašykite visą sudėtinį prijungiamąjį sakinį. (2 taškai)

      Iš Vaižgantą gerai pažinojusių žmonių užuominų matyti, kad ne visuomet lengva jam buvo „sūnaus palaidūno“ ir „visuomenės nuotaikų barometro“ kaukė.

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

 

      2 užduotis. Raskite ir pabraukite frazeologizmą, paaiškinkite jo prasmę. (2 taškai)  

      Man rodos, realusis melas žalingesnis už poetiškąjį. Matai, kokią progą davei liežuviams paleisti.

_________________________________________________________________________________________________

_________________________________________________________________________________________________

 

      3 užduotis. Įrašykite nebaigtų žodžių dalis. (3 taškai)

      Vaižgantas mums paliko daug___ (priev., aukštesn. l.), negu galėjo. Šviesiausia asmenybė. Jam galima pastatyti paminklą, kad iš tolo matyt___ (veiksm., sangr., tar. n., 3 asm.), kokiam reikia būti kiekvienam mūsų tautiečiui. Jis prie visų pats prieidavo ir prašnekindavo, su juo kalbėdamas jaut___ (veiksm., sangr., tiesiog. n., būt. k. l., vns., 2 asm.) kaip artimas, kaip tautietis. Sunku rasti kitą žmogų, taip mėg___ (dalyv., veik. r., būt. k. l., vyr. g., vns., gal.) darbą, veiklą. Taip ir gyveno kažkur toli, laikin___ (būdv., įvardž., mot. g., vns., kilm.) sostinės užkampyje, didelis ir giedras žmogus.

      Nejaugi, be Vaižganto, neliko nieko švent___ (būdv., nelyg. l., bev. g.)?

 

      4 užduotis. Įrašykite praleistas raides, skliaustuose esančius žodžius parašykite kartu arba skyrium. (4 taškai)

      Aleksiukas buvo iš didelio b__rio vaikų, kuriam vadovavo Didysis Juzas, o Aleksiukas tenkinosi antr__j__ vieta. Atmena jis save smulkų išt__sėlį, įdegusį net pilvą, kiek jo buvo matyti iš po baltų drob__nių marškinėlių. Ir kepurę, jo galvai pirktą, d__vėjo.

      Jis š__kštus nebuvo. Daug ko tėvai jam neg__nė. Duodavo tad Aleksiukas draugams dovanų, kad jį gerbt__. Jei reikėjo gal__nėtis, visados mokėjo atsikalbėti, kad dėl tokių štai prieža__čių to daryti tikrai negal__s. Ir skubėdavo pridurti, kad (ne, kartą) __________ jau rodė savo gal__.

      Gudrumo Aleksiukui netr__ko. Jei Didysis Juzas sakėsi paž__stantis visus lizdus, tai Aleksiukas žinojo visus padavimus apie kiekvieną ap__linkės kalnelį ar krūmą, o ko nežinojo, tą pats suk__rė.

      Aleksiukas ir jo draugai (vis, gi) __________ buvo vaikai teisingi. Jei svetimų obuolių (šiek, tiek) __________ ir pasiraškė, tai ne vogdami, nes visi savo sodus turėjo. Tik kam obuoliai dr__sta per tvorą į svetimą pusę nusvirti? Į patį sodą vaikai niekados n__jo.

 

      5 užduotis. Kur reikia, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (4 taškai)

      Aš  rodos  jau  esu  Tau  rašęs  kad  būsi  pusžmogis.  Taip  bus  jei  Tu  gimusi   ankštame  žmonių  skruzdėlyne  Paryžiuje  nepakeisi  požiūrio.

      Mieste  žmonės  gyvena  kaip  pelės  sulindusios  į  urvus.  Miega  ilgai  kol  koks   skambalas  pažadina.  Tada  bėga  į  kitą  urvą  dirbti.  O  džiaugsmų  duoda  vėl  kurio dirbtinai  apšviestas  urvelis.

      Kokie  miestelėno  džiaugsmai?  Gatvė  ir  pats  sau.  Štai  pasipuošia  mergelė  aguona  raudonoji  ir  mano  kad  visi  turi  ja  džiaugtis.  Žiūrėti  vien  į  save  tai  lygu  dievaičiui  atsisėdo  įsižiūrėjo  į  savo  bambą  ir  galvoja  o  matyti  kad  jam  niekas  nerūpi.

      Ne  Eglute!  Patys  sau  mes  ne  džiaugsmas.  Save  praturtinti  iš  savęs neįmanoma  tai  būtų  pilstymas  vandens  tame  pačiame  šulinyje.  Turto  ieškoma  šalia   savęs  jis  susinešamas  į  save.

      Didžiausias  žmogaus  turtas  tai  gamta  mūsų  pasaulis.  Reikia  kaimo  kad  jis   užpildytų  miesto  tuštybę  kaimo  kuris  parodo  mums  kaip  bet  kuris  gyvis  atsiranda   ką  veikia  ir  kaip  pasišalina.

 

      6 užduotis. Pabraukite skliausteliuose pateiktą taisyklingą variantą.

      Juozas Tumas-Vaižgantas su ypač dideliu entuziazmu darbavosi universitete. Skaitė niekada neskaitytą paskaitų kursą, rašė, spausdino knygas. Tai padėjo jam tapti (profesionalesniu / profesionalesniam). Į auditoriją Vaižgantas įlėkdavo nešdamas po pažastimi didelį portfelį, prikimštą (knygomis / knygų). (Skaitant / skaitydamas) paskaitą, Vaižgantas laikė pakėlęs prieš save (abiejų / abejų) rankų tris pirštus – lyg turėtų žiupsnelyje (kokį / kokį tai) gležną daiktą. Jo vaizdingi žodžiai lengvai tekėjo, balsas buvo aiškus. Ir aš klausiau jo paskaitų, išlaikiau (bendrojo / bendro) kurso lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus. (3 taškai)

 

Kalbos taikymo užduotys parengtos pagal J. Aistį, A. Nyką-Niliūną, J. Šukį, J. Tumą-Vaižgantą.

Kalbos taikymo užduotims rengti naudota literatūra:

Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998.

Vaižgantas. Pragiedruliai. Vilnius: Vaga, 1969.

Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.

 


      Dzidorius – liet. trumpinys iš Izidorius.

      Ultra – viršijęs saiką, peržengęs ribas.

      Progresistas – labai progresyvus.

      Taučius – tautininkas.

      Arogantas – išdidus, pasipūtęs.

      Vaižganto laiškas jo sesers Severijos Tumaitės-Mėginienės dukteriai Barborai.

      Dūšia – siela, jausmai.

      Pasninkauti – susilaikyti nuo kai kurių valgių (mėsos, pieno) ar apskritai nuo ko nors.

      Gavėnia – pasninko laikas, septynios pasninko savaitės prieš Velykas.

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *