A. Marčėnas. Maxima. Second Hand. Radausko nužudymas

      Maxima

      Second Hand

      Radausko nužudymas

 

      Maxima

 

      metų pradžios išpardavimas,

      tarytum lesalo vištoms pabėrus –

      pulkelis raibų moterų prie vežimaičių

 

      su nupigintais skudurėliais – valdyk,

      sakau, valdyk savo žemuosius

      instinktus – nejaugi norėtum

 

      atrodyti apsirėdžiusi taip, kaip ir jos

      arba jų giminaičiai – modifikuotu

      goduliu akyse, papilkėjusia

 

      veido oda, drapanomis – be dvasios

      pamušalo, lengvai išverčiamomis

      pažiūromis, euroeilėraščiais, vienodais

 

      vokiškai ar lietuviškai, geriau,

      sakau, second hand‘as – tai tai,

      ko jiems nebereikia – tasai

 

      Gianfranco Cornelio švarkelis,

      gulantis kaip tik tau, o ir man –

      Celanas arba Rilkė, Poundas

 

      Ir Eliotas, prašmatnus Hölderlino

      kliedėjimas, giliau pasiknisus – tikiu,

      atrastume ką nors iš Versace‘s

 

      Giotto arba Botticellio,

      atrastume Dante‘s pragaro priešangį

      Anykščių šilelyje – Baranausko

 

     Second Hand

 

      negi dabar čia pradėsiu nuo sėjamo lino

      negi tuoj imsiu ir vaižganto kančią išbūsiu

      negi auginsiu avis karšiu vilną ar medvilnę rinksiu

      kas pasakykite megzti ar austi dar moka

 

      net jei ir audinį kokį turėčiau

      rietimą angliškos vilnos prieš karą senelio taupytą

      net jei ir kinišką šilką kuris ir už liepsną lengvesnis

      net jei ir ką čia kalbu iš liepsnos vien tik smalkės

 

      ką gi jokių juk nėra galimybių pačiam pasisiūti

      talentų tai jau tikrai neturiu už naujus sumokėti

      tais kuriuos pirkotės brangiai ar gavot už nieką

      jūsų dėvėtais drabužiais dangstau savo sielą

 

      savo virpančią sielą tiesiog man jos būna taip gaila

      dangstau ją o ji drabužėlių nešiotų nenori

      nenori ir baigta verkšlendama spardos ir daužos

      drabužiai ant popieriaus gulas o ji toliau virpa

 

      Radausko nužudymas

      V. Kavoliui

 

      viešnia blondinė įžengė į salę

      sesuo šaltoji laimėj ir varge

      parklupus prieš šmaikštaujantį karalių

      jam sukuždėjo bėkime drauge

 

      iš šito baliaus lėkšto ir neverto

      tų pastangų mes būsime kartu

      akacijos putos skambės išgertos

      sidabro taurės siunčiamos ratu

 

      ten arfom gros šviesusis Apolonas

      Neronas Romą tau padegs gražiai

      ir aukštins žvakę žydinčio kaštono

      su angelais giedodami gaidžiai

 

      karalius baigė grakštų anekdotą

      ir jam paplojo draugiška svita

      ir kaliniai kvatojosi už grotų

      ir verkė duona tinginiui skirta

 

      pro vyno taurę aušo rojaus dugnas

      fontaną smaugė vandenų jėga

      o jis šypsojos pergalingai liūdnas

      aukštam krėsle tapytame Degas

      _______________

      Gianfranco Comeli (skaityk: Džianfranko Komeli) – drabužių prekės ženklas.

      Celanas Paulis (1920-1970) – pasaulinio garso austrų poetas, vertėjas. Viena iš pagrindinių kūrybos temų – susvetimėjimas.

      R. M. Rilkė – poetas, prozininkas, skulptoriaus O. Rodeno sekretorius. Vienas žymiausių XX a. modernistų.

      Ezra Poundas (1885-1972) – amerikiečių poetas, eseistas, kritikas, vertėjas. Ne­vienareikšmiškai vertinamas dėl nacistinių pažiūrų.

      T. S. Eliotas (1888-1965) – vienas didžiausių XX a. poetų, apdovanotų Nobelio premija. Poezijoje daug literatūros ir filosofijos kontekstų.

      F. Hölderlin (skaityk: Hiolderlinas, 1770-1843) – vokiečių romantikas, kūręs ir poeziją, ir prozą.

      Versace – Italijos mados namai, kuriantys ir prekiaujantys prabangiais rūbais, kvepalais ir pan.

      Giotto di Bondone (skaityk: Džotas, 1267-1337) – viduramžių italų architektas, tapytojas ir skulptorius. Žymiausi kūriniai – freskos pagal šventųjų gyvenimo epi­zodus.

      S. Botticelli (skaityk: Botičelis, 1447-1510) – italų ankstyvojo renesanso laikų tapytojas; garsiausios drobės – „Pavasaris“, „Veneros gimimas“.

      Dante Alighieri (skaityk: Dantė, 1265-1321) – bene garsiausias viduramžių italų kilmės rašytojas, sukūręs trijų dalių eiliuotą kūrinį „Dieviškoji komedija“ („Pragaras“, „Skaistykla“, „Rojus“).

      Žodis „talentasturi kelias prasmes: pirma, reiškia gebėjimą ką nors pa­daryti už kitus geriau, antra, turi antikos laikų piniginio vieneto reikšmę.

      Edgar Degas (skaityk: Degã, 1834-1917) – prancūzų tapytojas impresionistas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *