2010 m. Lietuvos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros Vilniaus miesto olimpiados 11-12 klasių mokiniams užduotys

      1 užduotis. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.

 

Gintaras Grajauskas

Išsiveržti iš literatūros

 

      1. Keista, gal netgi šventvagiška: vis dažniau pajuntu kažkokią užslėptą neapykantą žodžiams „literatūra“, „literatas“. Iš esmės tai žodžiai – skydai, solidi priedanga apsukriai vidutinybei, pramokusiai puošniai taukšti niekus. Pramokusiai dailiojo rašymo ir keleto pačių primityviausių būdų, kaip primityviam skaitytojui sužadinti primityvias emocijas. Taip, jie irgi rašytojai – nenuneigsi, tačiau skaitai jų „dailyraštį“ ir jauti: nei jiems skauda, nei jiems niežti. Rašo tarsi dviračiu važiuotų – mina pedalus, ir tiek.

      2. Žinia, žodžiai čia niekuo dėti, tačiau kažin ar literatūra kaip įgudimas, kaip gebėjimas „gražiai parašyti“ turi kokią rimtesnę vertę. Kitas dalykas – autoriaus matymas, įžvalgų skvarba. Girti vien kalbos vaizdingumą – tas pats, kaip liaupsinti Hamleto dikciją. Stilius – tik priemonė, padedanti, o retsykiais gal kaip tik trukdanti susikalbėti. Kartais mikčius gali pasakyti daug daugiau, negu auksaburnis.

      3. Net įmantriausios metaforos yra (ar bent jau turėtų būti) anaiptol ne kalbos puošmenomis, o tiksliomis ir trumpomis santrumpomis, naujas erdves atveriančiais slaptažodžiais, atstojančiais daugybę puslapių bevaisio aprašinėjimo.

      4. Pabandykim įsivaizduoti ne literatūros, o muzikos kritiką, atsiverčiantį partitūrą ir puolantį žavėtis: kiek melizmų*! kokie foršlagai*!

      5. Literatūros santykis su realybe suteikia jai ypatingą statusą ir anaiptol nėra toks plokščiai paprastas, kaip buvo bandoma įteigti socializmo laikais – tikrovės atspindys, ir kalbos baigtos. Literatūroje susitinkame su transformuota, autorizuota tikrove, pačiais sėkmingiausiais atvejais pretenduojančia ir į tam tikrą universalumą.

      6. Štai čia derėtų stabtelti ir pasiaiškinti dėl sąvokų.

      7. Kalbėdami apie realybę, dažniausiai turime omenyje tą nedidelę jos teritorijos dalį, egzistuojančią konvencionaliai*. Sutarkime patogumo dėlei ją vadinti konvencine realybe – realybe, kurioje galioja socialiniai, ekonominiai, politiniai dėsningumai, kuria mes sutinkame tikėti, net neblogai žinodami jos sąlygiškumus. Tariamą konvencinės realybės objektyvumą nesunkiai galima demaskuoti, pervertus kelis tą pačią dieną išleistus skirtingų pakraipų laikraščius.

      8. Apibrėžus ir atrėžus šitą rezervatą, sąvoka „realizmas“ gali gerokai praplėsti valdas ir po savo vėliava maloniai pakviesti tiek klasicistus, tiek romantikus, tiek patį radikaliausią avangardą, išskyrus konvencinę realybę imituojančią literatūrą – kaip, sakykim, a. a. soc. realizmą ar tiesiog prastą literatūrą apskritai.

      9. Kurti savąjį pasaulį, užuot dekoravus konvencinę realybę, kuri vis tiek liks tik susitarimo vaisiumi: nei mano, nei visų, todėl joks eskapizmas* čia negresia. Išsiveržti iš literatūros kanonų bet kokia kaina; nes tai, kas nėra daugiau nei literatūra, yra apskritai ne literatūra. Tokia „neliteratūra“, kad ir profesionaliausiai parašyta, tegali turėti vieną vienintelį privalumą – būti lengvai perskaitoma, tačiau užvertus knygą net ir pačiam didžiausiam lit. hedonistui tenka liūdnai konstatuoti: nesotu. Panašių gaminių receptūrą savo „Rožės vardo“ postilėje ne be ironijos pateikia Umberto Eco: norėjot literatūros, norėjot bestselerio? Prašom, turėkit, o štai receptas – galite ir patys pasigaminti. Švenčių stalui. Šita žavi literatūros išdavystė (nepamirštant, žinoma, ir E. A. Poe preparuoto varno) kilsteli jį – bent jau mano akyse – į kitą lygmenį. Juoba kad „Fuko švytuoklėje“ galima aptikti ir konkretesnį, šiuo atveju jau visai ne ironišką moralą: konvencijų pagrindu galima sukonstruoti bet kokią tikrovę, ir pats neįtikinamiausias tokiu būdu sukurtas monstras bet kurią akimirką gali atgyti. Golemai gaminami ne vien iš molio.

      10. Beje, dar grįžtant prie „Rožės vardo“: iš anksto „užprogramuotus“ bestselerius rašo daug kas, tačiau – be postilės… Tam reikia drąsos, kurios negali sau leisti vien literatūra užsiimantys – ko gero, toks receptūros platinimas gali būti pražūtingas visai tolimesnei jų literatūrinei karjerai.

      11. Taigi išsiveržti iš literatūros – kad ir sąmoningai aplinkiniu nabokoviškuoju keliu. Apipilti skaitytoją nuo galvos iki kojų netikromis monetomis, kol tas galų gale pamirš, kas yra tie apskriti skridinėliai ir kam jie reikalingi. Įvaryti karaliaus Mido sindromą. Išmušinėti iš po kojų pagrindą, ir kartoti tai taip dažnai, kad skaitytojas suvoktų: išties, tai viso labo tik žaidimas, bet – ne literatūrinis, ar bent jau ne tik literatūrinis. Paskui gal suvoktų dar: tai pati liūdniausia knyga iš visų jo skaitytų. Na, gal po „Don Kichoto“.

      12. Don Kichotas – bene pirmasis, taręs konvencinei realybei „nenoriu“. Keliavęs po savo nuosavą tikrovę, o neišvengiamuose susidūrimuose su konvencine realybe išdrįsęs primetinėti jai savo taisykles ir tvarką, savo valia ir nuožiūra versdamas malūnus milžinais, smuklę – pilimi, įtraukdamas į savo pasaulį kiekvieną sutiktą, o į bandymus paprieštarauti reagavęs pavydėtinai kantriai ir išmintingai, kaip antai šiame dialoge:

      13. „– Pagalvokite, jūsų malonybe, ką šnekate, – tarė berniukas, – juk mano šeimininkas joks riteris ir nepriklauso jokiam riterių ordinui. Tai Kintanaro kaimo gyventojas Chuanas Aldudas turtingasai. Tas visai nesvarbu, – atšovė Don Kichotas, – ir Aldudai gali būti riteriai, ypač, kad mes visi esame savo darbų sūnūs.“

      14. Taigi ir Aldudai, be jokios abejonės, gali būti riteriais. Laikykime tai pasiūlymu.

      15. Tiesa, knygoje neretai suabejojama herojaus sveiku protu, tačiau iš tokių ir panašių citatų – jų išties nemažai – galima nujausti, jog ir pats Don Kichotas nėra beapeliaciškai įsitikinęs savojo pasaulio realumu – tiesiog jam tai ne taip ir svarbu. Paradoksalu, jog donkichotiškojo pasaulio realumu savo „gubernatorystės“ periodu šventai įtiki ne kas kitas, o didysis materialistas Sančas Pansa – sunkoka čia įžvelgti kokią „sveiko proto“ pergalę. Ką gi, pasigirti, jog adekvačiai suvokia aplinką, negali nei beprotis, nei Sokratas – tik Sokratas žino esąs Sokratas, o beprotis mano Sokratas esąs.

      16. Žinau, jog nesu Sokratas – todėl viliuosi nesąs ir visiškas beprotis. Raustu iš anksto dėl nerangių formuluočių ir priimtos terminijos nepaisymo. Turiu tik vieną pasiteisinimą: tai, ką rašiau, man tikrai svarbu; o tiems, kurie pageidautų dar didesnio atvirumo bei nuoširdumo, galiu konfidencialiai pasigirti: bičiuliai, regis, aš ką tik pats išradau dviratį.

 

      Pastaba. Autoriaus kalba ir skyryba netaisyta

 

      * melizmos [gr. melsima – gaida, melodija], melodinės figūros, vart. pagrindiniams melodijos garsams pagražinti

      * foršlagas [vok. Vorschlag < vor–prieš + Schlag – smūgis], vienos arba kelių natų melodinė puošmena, esanti prieš pagr. natą ir, atliekant melodiją, lyg susiliejanti su pagr. nata žymimu garsu.

      * eskapizmas [angl. escapism < escape – pabėgti, ištrūkti], lit. kritikos tendencija – sąmoningas aktualių visuomenės problemų vengimas, atitrūkimas nuo gyvenimo tikrovės.

      * konvencionalūs [lot. conventionalis – atitinkantis sutartį, sąlygą], sutartinis, sąlyginis, visuotinai priimtas, atitinkantis tradicijas.

 

      1. Kokią literatūrą kritikuoja autorius 1-3 pastraipose? Nurodykite bent tris skirtingus požymius ir pagrįskite remdamiesi raiška. (3 taškai)

      2. Kokia meninė priemonė pasakymas: „žodžiai – skydai, solidi priedanga apsukriai vidutinybei“? Įvardykite ir paaiškinkite prasmę. (2 taškai)

      3. Kaip autorius 3 pastraipoje apibrėžia metaforos sąvoką? Nurodykite visus požymius. (2 taškai)

      4. Kokią problemą atskleidžia literatūros ir muzikos kritikų palyginimas? (1 taškas)

      5. Suformuluokite 5-9 pastraipų temą. (1 taškas)

      6. Kokios problemos keliamos 5-9 pastraipose? (2 taškai)

      7. Kokia literatūros samprata išsakoma 9 pastraipoje? Paaiškinkite ir išrašykite iš teksto tiksliausius apibūdinimus? (2 taškai)

      8.1. Kuo netikėtas kūrinio pavadinimas? (2 taškai)

      8.2. Kokias konkretesnes reikšmes įgyja kūrinio pavadinimas, kartojamas tekste (pacituokite ir paaiškinkite). (2 taškai)

      9. Kurių literatūros epochų, krypčių kontekstais remiasi autorius 9-15 pastraipose? Įvardykite ir pateikite pavyzdžių iš teksto. (3 taškai)

      10.1. Koks autoriaus požiūris į Umberto Eco romaną „Rožės vardas“? (1 taškas)

      10.2. Kokiomis stilistinėmis priemonėmis šis požiūris išreiškiamas? Nurodykite ir pacituokite bent tris. (3 taškai)

      11. Remdamiesi tekstu ir savo patirtimi, apibrėžkite bestselerio sąvoką. (1 taškas)

      12. Remdamiesi tekstu paaiškinkite, ką reiškia Mido sindromas. (2 taškai)

      13. Remdamiesi kontekstu, paaiškinkite frazę: „Don Kichotas – bene pirmasis, taręs konvencinei realybei „nenoriu“. (2 taškai)

      14. Prisiminkite, ką vadiname postile, ir paaiškinkite, kokią prasmę ši sąvoka įgyja tekste:

1) „panašių gaminių receptūrą savo „Rožės vardo“ postilėje ne be ironijos pateikia Umberto Eco […]“ (1 taškas)

2) „bestselerius rašo daug kas, tačiau – be postilės…“ (1 taškas)

      15. Ką autorius ironizuoja 14 pastraipoje? (1 taškas)

      16. Kaip susijusios pirma ir paskutinė pastraipos

1) turinio požiūriu (2 taškai)

2) raiškos požiūriu (2 taškai)

      17. Su kokia teksto problema susietumėte frazę: „tik Sokratas žino esąs Sokratas, o beprotis mano Sokratas esąs“? (1 taškas)

      18. Suformuluokite pagrindinę teksto mintį. (2 taškai)

 

      2 užduotis. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.

 

      Jurga Ivanauskaitė

      Ar laikote populiariąją kultūrą absoliučiu blogiu, ar skirstote šiuolaikinės kultūros reiškinius į „aukštuosius“ ir „žemuosius“? Gal šios dvi sritys nūnai daro įtaką, o gal tai yra sandai, kurie niekuomet nesusisiekia?

 

      Tomas Venclova

      Šiuolaikinės kultūros ir bet kokios kultūros reiškiniai į „žemuosius“ ir „aukštuosius“ skirstosi savaime: vieni yra patrauklūs itin plačiai auditorijai, taigi pelningi (dažniausiai net labai), kiti domina tik siaurutę – kitaip sakant, pinigų jeigu ir duoda, tai nedaug, ir jų autoriai paprastai trokšta dotacijų. Nebent jiems padėtų, tarkime, Nobelio premija… Žemosios arba populiariosios kultūros absoliučiu blogiu nelaikau. Priešingai, manau, kad abi kultūros sferos visada sugyveno, tarp jų atsirandanti įtampa buvo vienas iš kultūrinio proceso variklių, o gana dažnai jos susipindavo ir susiliedavo viena su kita. Senesniais laikais „žemajai“ masinei kultūrai atstovavo tautosaka (kad ir ką sakytų Viktorija Daujotytė), dabar jai atstovauja, pavyzdžiui, rokas ir hiphopas: jie ir yra dabartinė tautosaka – raudos, sutartinės, šienapjūtės dainos perėjo į „aukštosios“, tik elitą dominančios, kultūros sritį.

      Bet tai teorija. Praktiškai (deja?) esu visai kurčias dabartinei masinei kultūrai, ypač muzikinei. Tiesa, mėgstu gerus detektyvus – tai literatūros ir kino sfera. Bet žmonės, kurie atskiria vieną šiuolaikinį dainininką ar dainininkų grupę nuo kito, juo labiau tie, kurie dėl jų grūdasi į koncertus ir alpsta, man yra nuolatinės nuostabos objektas. (Beje, tiek pat stebiuosi ir tais, kurie iš pirmo žvilgsnio atskiria automobilių markes – man į jas, atvirai sakant, nusispjaut, svarbu, kad automobilis nuvežtų, kur reikia, o ar jis madingas, brangus ir greitas, ar nelabai, neturi reikšmės). Visa tai man atrodo masinė psichozė, kurstoma grynai komerciniais sumetimais. Antra vertus, gal kaip tik aš šiuo atveju esu luošas, neįsiterpęs į savo meto kontekstą.

 

      1. Kuo remiantis, pasak Tomo Venclovos, buvo skiriami „aukštieji“ ir „žemieji“ stiliai? (2 taškai)

      2. Kuriai meno krypčiai būdingas skirstymas į „aukštuosius“ ir „žemuosius“ žanrus? (1 taškas)

      3. Remdamiesi patirtimi, nurodykite šios meno krypties klestėjimo laikotarpį. (1 taškas)

      4. Nurodykite tris šios meno krypties būdingiausius bruožus. (3 taškai)

      5. Nurodykite bent du jums žinomus „aukštuosius“ literatūros žanrus. (2 taškai)

      6. Nurodykite bent du jums žinomus „žemuosius“ literatūros žanrus. (2 taškai)

      7. Ką žinote apie Nobelio literatūros premiją:

      7.1. Kam skiriama Nobelio literatūros premija? (1 taškas)

      7.2. Įvardykite lietuvių kilmės lenkų poetą, apdovanotą Nobelio literatūros premija. (1 taškas)

      7.3. Įvardykite dar bent tris rašytojus, apdovanotus Nobelio literatūros premija. (3 taškai)

      8. Kodėl tautosaka gali būti priskiriama „žemajai“ kultūrai? (1 taškas)

      9. Kodėl tautosaka gali būti priskiriama „aukštajai“ kultūrai? (1 taškas)

      10. Kuriai kultūrai – „aukštajai“ ar „žemajai“ – tautosaką linkusi priskirti Viktorija Daujotytė? Atsakykite remdamiesi tekstu. (1 taškas)

      11. Kaip T. Venclova vertina masinę kultūrą? (1 taškas)

      12. Kokiomis stilistinėmis priemonėmis T.Venclova siekia įtaigumo, atskleisdamas savo santykį su masine kultūra? (3 taškai)

      13. Kas norėta pasakyti apie kūrėjus žodžiais „jų autoriai paprastai trokšta dotacijų“? (1 taškas)

      14. „[…] rokas ir hiphopas: jie ir yra dabartinė tautosaka.“ Kodėl? (1 taškas)

      15. Suformuluokite teksto temą. (1 taškas)

      16. Nurodykite teksto žanrą. (1 taškas)

 

      3 užduotis. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimas.

 

      Aidas Marčėnas

      senasis ir naujasis testamentai

      akimirka – ir krūmas suliepsnos

      ir perbalęs piemuo ant žemės kris

      ir visos tautos žemėj sužinos

      kai vandenys kariuomenę praris

 

      ir ta ugnis dar šimtmečius valdys

      bet netgi dulkės jai nepavydės

      kai du kartus kieme pragys gaidys

      ir tris kartus uola atsižadės

 

      1. Raskite tekste biblinius motyvus ir paaiškinkite jų prasmę. (8 taškai)

      2. Nurodykite pavadinimą veikalo, kurį sudaro pavadinime minimi testamentai. (1 taškas)

 

      4 užduotis. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.

 

      Viktorija Daujotytė

 

      […] Per Miłoszą iki mūsų dienų atitekėjo […] LDK dvasia, išreikšta žinomąja formule: gente Lithuanus, natione Polonus. Bet šią formulę Miłoszas yra išskaidrinęs, nugludinęs aštrius kampus, pavertęs kultūrinio-poetinio pasaulėvaizdžio ašim.

 

      1. Paaiškinkite žodžius gente Lithuanus, natione Polonus. (2 taškai)

      2. Kokiam kitam jūsų žinomam rašytojui taikomas šis apibūdinimas? (1 taškas)

 

      5 užduotis. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.

 

      Judita Vaičiūnaitė

      Kreta

      I

 

      Visa ryjantis laikas – tie Krono nasrai,

bet juose neprasmegsi,

      o užgimęs pravirksi gilybėj olos,

 tavo tolimas verksmas

      įsilieja į vieversio giesmę,

į žalią platanų šlamėjimą

      švento kalno ola,

ten dvi nimfos palinksta prie verkiančio Dzeuso,

      ten auksinė sudūzgusių bičių migla,

ten jos suskrenda saulėj,

      šventos bitės iš saulėto kalno šlaitų,

jų medus visagalis,

      visagalis laukinis jų vaškas,

nors sparnas Ikarui palūžo,

      bet naujagimis krykščia

prie mergiškų nimfos krūtų, išmaitino

      Amaltėja, ožka –

Kretos saulės kaitroj per išdegintus akmenis

      vėl atbėgi, regiu tavo mėlyną dangų

ir trykštantį pieną

      Amaltėja, kalnų karalaite,

auksinis gausybės rage,

      spindulingas pirmykšti žvaigždyne,

saldus tas tešmuo mano lūpoms.

 

      1. Suraskite kūrinyje Antikos kultūros motyvus, paaiškinkite jų prasmę. (6 taškai)

      2. Nurodykite Antikos kultūros laikotarpį. (1 taškas)

 

      6 užduotis. Perskaitykite tekstą ir atsakykite i klausimus.

 

      Ein saulelė aplinkui dangų,

      Oi kupolą, kupolėli,

      Aplinkui dangų mėnulio kelti,

      Oi kupola, kupolėli […]

 

      1.1. Nurodykite teksto žanrą. (1 taškas)

      1.2. Nurodykite teksto tipą. (1 taškas)

      1.3. Argumentuokite. (1 taškas)

      2. Kas tekstą sieja su žemiau pateikiamu tautodailės pavyzdžiu? Atsakykite argumentuotai. (2 taškai)

Tautodailė

      7 užduotis. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.

 

      Lietuvninkai mes esam gimę,

      Lietuvninkai mes turim būt,

      Tą garbę gavom užgimime,

      Tą ir neturim leist pražūt.

 

      1. Kas šio kūrinio autorius? (1 taškas)

       2. Koks šio teksto žanras? (1 taškas)

      3. Ką reiškia autoriaus vartojama forma „lietuvninkai“? (1 taškas)

      4. Kaip laikui bėgant šiame kūrinyje vartota forma „lietuvninkai“ kito ir kokią reikšmę įgavo? (2 taškai)

 

      8 užduotis. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.

 

      Viktorija Daujotytė

 

      […] Kiekvienai kultūrai, jos likimui labai svarbus yra pirminis gramatikų ir žodynų etapas. Kalbos gramatika yra autorefleksija, kalba aprašoma kalba, siekianti suvokti, duoti ženklinančius vardus struktūrai ir jos dalims arba funkcijoms. Gramatikas yra tas, kuris jau turi kalbos kaip struktūros patirtį. Neįmanoma pradėti rašyti, skaityti, versti, neįsisąmoninant gramatikos. M. Mažvydas sukuria (arba pateikia) pirmuosius lietuvių kalbos gramatinius terminus. Pirmas parašo terminą žodis. Parašytas žodis yra ir žodžio savivoka. Parašytas žodis ir įeina į kitą semiosferos erdvę. Nuo Mažvydo iki D. Kleino […] – daugiau kaip šimtas metų […]

 

      1. Kada ir kokiame leidinyje M. Mažvydas „sukuria (arba pateikia) pirmuosius lietuvių kalbos gramatinius terminus“? (2 taškai)

      2. Kokį leidinį turi galvoje autorė minėdama D. Kleiną? (1 taškas)

      3.1. Kas yra pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius? (1 taškas)

      3.2. Kokių kalbų žodynas tai buvo? (1 taškas)

 

      9 užduotis. Perskaitykite tekstus ir atsakykite i klausimus.

 

      1 tekstas

 

      Miškas verkia didžiagirių:

      Baisūs kirviai jas išskynė;

      Verkia Lietuva didvyrių:

      Jų neprikelia tėvynė.

 

      1. Nurodykite kūrinio (3 taškai)

      1.1. autorių _________________________________

      1.2. rūšį ____________________________________

      1.3. žanrą __________________________________

 

      2 tekstas

 

      Švęsti Lietuvos miškai nejautę nuogalio:

      Rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio.

      Žili buvę kaip seniai, samanom apaugę,

      Stipri buvę ir stambūs, kaip vyrai suaugę,

      Ė viežlybi ir gražūs kaip mūsų jaunimas.

 

      2. Nurodykite kūrinio (3 taškai)

      2.1. autorių ________________________________

      2.2. žanrą _________________________________

      2.3. pavadinimą ____________________________

 

      3 tekstas

 

      Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių senovės girias, kokias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be jokių tarpkrūmių vienu liūknu it jūra niūksojo; nesgi šios dienos girių ir pievų vietoje angis girios trakšojo, o tarp jų jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo. Neišžengiami pušynai, eglynai, beržynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais suaugę niūksojo ir visi vienų viena giria buvo, upėmis tiktai ir upeliais išvagota […].

 

      3. Nurodykite kūrinio (3 taškai)

      3.1. autorių ___________________________________

      3.2. rūšį ______________________________________

      3.3. pavadinimą _______________________________

 

      4. Kuriai literatūros epochai priklauso pateikti tekstai? (1 taškas)

      5. Nurodykite bent 3 šios epochos literatūrai būdingus bruožus. (3 taškai)

 

      10 užduotis. Poeto Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas Mažvydas sako: „Jei kuo ir šviečiam, tai gerais darbais.“ Pamąstykite, kaip suprantate šiuos žodžius, ir, remdamiesi kultūrine patirtimi, parašykite esė pastraipą.

 

      11 užduotis. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (20 taškų)

 

      Tikra meilė visada yra reikli. Tad gimtąją kalbą mylėti reiškia pirmiausia žiūrėti kad ji skleistųsi visa savo esme jai būdingu skambėjimu žodžių sandara ir kaityba žodžių junginiais ir prasmėmis kad jos negožtų svetimybės netaisyklingumai griaunantys patį jos branduolį. Atsakomybė už gimtosios kalbos likimą labai asmeniška ji gula ant kiekvieno tautos nario pečių.

      Tautoms kurios turėjo palankesnį istorinį likimą jos gausesnės jų geopolitinė padėtis yra saugesnė negresia gimtosios kalbos praradimas. Jis gresia negausioms tautoms gyvenančioms agresyvių tautų apsuptyje. Ramesnio likimo tautoms gimtoji kalba stipri ir galinga yra duotybė. Ją vaikas gauna šeimoje namų aplinkoje mokykloje gatvėje visur gyvena jo gimtoji kalba tarmėmis slengu sutaurintais ir ištobulintais bendrinės kalbos pavidalais. O mūsą kalbos kūnas deja paliegęs ir žaizdotas.

      Labai svarbu kad kalba būtų gryna taisyklinga gyva bet svarbu kad ji būtų tiesi t. y. kad išreikštų žmogaus mintis jausmus ketinimus o ne slėptų juos kad ji būtų susikalbėjimo priemonė o ne siena iškylanti tarp žmonių.

      <…> Žodis gali klaidinti ne tik iškreipta prasme jis gali būti tuščias nieko nereiškiantis pridengiantis abejingumo ir niekybės dykumą. Tokie būna iškilmingi didūs žodžiai kurie tariami be vidinio ryšio su kalbančiojo išgyvenimu mintimi. Palaiminta tyla kuri Nuo tuščiažiedžių žodžių gina šis poeto atodūsis paliečia svarbią kalbančio žmogaus situaciją jo pareigą pasverti žodžius rūpintis kad jie nebūtų tuščiažiedžiai ir kad už jų būtų tikros mintys sava patirtis ir savi jausmai.

      Žmogus įsišaknijęs savo gimtojoje kalboje bet aplinkui plyti kitų kalbų pasauliai nuo kurių negalime būti užsisklendę juk šiandien ko gero kiekvienam aišku kad svetimų kalbų mokėjimas praplečia bendravimo mokymosi galimybes. Jis reikalingas ir tam kad geriau suprastume savo gimtąją kalbą. Gražiai apie tai jau kalbėjo J. G. Herderis XVIII a. vokiečių filosofas Kitų kalbų aš mokausi ne tam kad savąją pamirščiau svetimas tautas lankau ne tam kad savo įpročių išsižadėčiau svetimos šalies pilietybę priimu ne tam kad savosios netekčiau juk tada prarasčiau daugiau negu laimėčiau aš tik keliauju per svetimus sodus kad kalbai savo mąstysenos sužadėtinei parneščiau gėlių stebiu svetimus papročius kad juos paaukočiau savo tėvynės genijui…

(Pagal V. Zaborskaitę)

 

      12 užduotis. Įrašykite praleistas raides, skliaustuose esančius žodžius parašykite drauge arba skyrium. (20 taškų)

 

      Julei buvo aštuoniolik__ metų. Pavasarį ji baigė vidurinę mokyklą ir buvo (iš, vis)____________    nusiv__lusi. (Šiaip, jau)____________ pati ji vargiai būtų apib__dinusi savo nepasitenkinimą, tačiau visa   atrodė (iš, tiesų)____________ bjauru: baigiam__j__ egzaminų įtampa, išleistuvės… Atostogos (ir, gi)__________ neatnešė dži__g__sio. Poj__tis, kad jos bėga ir (tuojau, pat)____________ bai__sis, kėlė nerim__stį, bau__štūs, klaus__mi tėvų žvilgsniai erzino, bet kokią profesiją i__irinkti, mergina nežinojo ir ją g__sdino mintis, kad reikės apsispr__sti.

      Pro langą matėsi aps__manojęs r__stinis šulinys, prie kurio niekas (ne, be, stovėjo)_______________.  Motina (kaži, kur)____________ pradingo, o tėvas g__rino per kiemą sunkiai vil__damas kojas. Kur eina tėvas, (ko, gi)_________ g__žčioja žiūrėdamas į š__šėlį – prie kojų prilipusią apyjuod__ prarają? Jis sustojo ir gr__žtelėjo į trobą, paskui nusisuko, paėmė negal__stą dalgį sur__d__jusiais ašmenimis ir (be, mat)___________ nunešė už tvarto, į ši__kšlyną, kur t__sojo nugyventi daiktai.

      Motina k__ria ugnį – laikas kviesti piet__. Malkos nenorom k__renosi tokioj  kaitroj. Moteris p__stelėjo į pak__rą, jos sul__sęs veidas apsinešė pelenais, o virtuvė 1__g pusės pritvino dūmų.

      Julė pasijuto (per, daug)___________ viena ir panaši į tėvą. Merginą slėgė tas panašumas, kuris ją darė artim__ tai aplinkai, kuri jai sen__i buvo atgr__si. Per tr__s metus, kol mokėsi mieste, tėvai tapo praeitim, įsitvirtino jos s__monėje nekintamu pavidalu. Anie tėvai buvo jos, o šitų gyvenimas dukter__i atrodė  beprasmis, betikslis, kuriam nei nuop__lis, nei džiugus atsitiktinumas nebesuteiks__s grožio ir pasig__rėjimo. „Negaliu pak__sti, – rašė draugei. – (Per, ne, lyg)____________ daug ramybės, apsn__dimo. Pasidariau negail__stinga. Norėt__si paimti lazdą ir sukiršinti tą bičių av__lį. Traukia vaikai ir pamiš__liai.“

(Pagal Z. Čepaitę)

 

      13 užduotis. Pasirinkite vienintelį teisingą atsakymą, jį žyminčią raidę įrašykite pateiktoje lentelėje. (4 taškai)

 

      1. Kurioje eilutėje visi žodžiai rašomi su nosinėmis raidėmis ą, ę, į, ų?

 

A M(ą, a)žta, nuš(ą, a)šėlis, s(ą, a)nariai, išg(ą, a)stis, tamsi(ą, a)sias.

B Tr(ą, a)šus, K(ą, a)stytis, l(ę, e)šis, gr(ą, a)so, sugr(į, y)žtuvės.

C M(ą, a)stas, gl(ę, e)žta, r(į, y)žosi, ž(ą, a)slai, bes(ą, a)lygiškas.

D Išt(į, y)sėlis, saulėgr(ą, a)ža, v(ą, a)šelis, (į y)sčios, kit(ą, a)met.

E R(ą, a)žienos, kr(ę, e)šulys, g(ę, e)sina, l(ą, a)steliena, paž(į y)stamas.

 

      2. Kurioje eilutėje visi žodžiai rašomi su j, ij, ji?

 

A Mak__ažas, galer__a, patr__otas, fortep__onas, hero__zmas.

B Variac__a, mil__onas, olimp__ada, gen__alus, p__destalas.

C Akvar__umas, valer__onas, archa__ka, kar__eristas, jubil__atas.

D Archa__nis, pac__enats, var__antas, __eva, p__esė.

E Mil__ardas, __ieznas, Jul__onas, rad__as, nusisp__ovė.

 

      3. Kurioje eilutėje visi žodžiai rašomi su ū?

 

A D__ris, s__puokiės, dži__vo, kraujopl__dis, g__žynės.

B Nuosm__kis, saj__dis, gri__vėsiai, d__sauti, k__lvirsčias.

C. Nugri__s, gl__dėti, li__desys, išr__gos, d__sulys.

D D__mtraukis, keng__ra, gyv__lys, k__rena, li__dyti.

E  Kalnag__bris, s__pynės, sudži__s, virš__galvis, steb__klas.

 

      4. Kurioje iš šių eilučių visur rašomos didžiosios raidės?

 

A (L, l)ietuvos (R, r)espublikos (K, k)onstitucija, (A, a)ušros (V, v)artai, (K, k)uršių (M, m)arios.

B (L, l)ietuvių (K, k)albos (K, k)omisija, (S, s)eimas, (V, v)ilniaus (U, u)niversitetas.

C (N, n)aujoji (V, v)ilnia, (E, e)uropos (T, t)aryba, (L, l)ietuvos (N, nepriklausomybės (A, a)ktas.

D (Š, š)iaulių (U, u)niversiteto (D, d)ailės (F, f)akultetas, (G, g)rįžulo (R, r)atai.

E (A, a)ntrasis (P, p)asaulinis (K, k)aras, (S, s)antuokų (R, r)ūmai, (K, k)alėdos.

 

Pratimo Nr.

1

2

3

4

Atsakymas

 

 

 

 

 

      14 užduotis. Kurie iš pateiktų sakinių yra taisyklingi? Teisingus atsakymus (jų gali būti keli) žyminčias raides Įrašykite lentelėje. (10 taškų)

 

      1.   A Kaip nekeista, niekaip negaliu prisiminti, kur padėjau segtuvą.

B Kad ir keista, vienok neprisimenu, kur padėjau aplanką su dokumentais.

C Keista, bet neprisimenu, kur padėjau papkę.

D Nors ir keista, neprisimenu, kur padėjau segtuvą.

E Keista, tačiau negaliu prisiminti, kur padėjau aplanką.

 

      2.   A Po trejų dienų gausime kontrolinio darbo rezultatus.

B Po tam tikro laiko gausime egzaminų rezultatus.

C Po keleto dienų gausime kontrolinio darbo rezultatus.

D Neužilgo gausime kontrolinio darbo rezultatus.

E Po nekurio laiko gausime kontrolinio darbo rezultatus.

 

      3.   A Nors ir mokausi, bet visiškai nenusimanau matematikoje.

B Kaip nesimokau, vis tiek nemoku matematikos.

C Nors ir mokausi, bet esu negabus kalboms.

D Kad ir mokausi, bet aš neišmanau literatūros.

E Mokytis mokausi, bet vis tiek nenusimanau apie literatūrą.

 

      4.   A Jis nusikalto dėl pinigų.

B Trokšdamas pinigų, jis ryžosi vogti.

C Kad gauti pinigą, jis ryžosi vogti.

D Idant praturtėtų jis ryžosi vogti.

E Vardan pinigų jis ryžosi nusikaltimui.

 

      5.  A Tai padeda jam išlikti teisingam ir objektyviam.                                                        

B Jis laiko save teisingu žmogumi.

C Tai padeda jam išlikti teisingu ir objektyviu.

D Lietuvių kalba tapo valstybine.

E XX a. lietuvių kalba net du kartus paskelbta valstybine.

 

Pratimo Nr.

1

2

3

4

5

Atsakymai

 

 

 

 

 

 

      15 užduotis. Kalbos faktų lyginimas (loginio mąstymo užduotis). (12 taškų)

 

  • Kaip žinote, lietuvių ir latvių kalbos yra giminiškos. Kai kurie žodžiai ir jų formos yra labai panašūs, bet nemažai ir skirtumų. Atidžiai išnagrinėkite pateikiamą žodžių sąrašą, atkreipkite dėmesį į fonetinius ir morfologinius skirtumus.

Lietuvių kalba

Latvių kalba

antras

otrs

kirpti

cirpt

gyventi

dzīvot

žirgas, žirgui

zirgs, zirgam

brolis

brālis

jaunas, jaunesnis

jauns, jaunāks

tu metei

tu meti

žemė, žemę

zeme, zemi

  • atsižvelgdami į pastebėtus skirtumus, įrašykite šių lietuviškų žodžių latviškus atitikmenis ir trumpai paaiškinkite, kodėl tie atitikmenys turėtų tokie būti.

Lietuvių kalba

Latvių kalba

Paaiškinimas

gyvesnis

 

 

mokyti

 

 

tu nešei

 

 

žiedui

 

 

lankas

 

 

gervę

 

 

      16 užduotis. Perskaitykite tekstus ir atsakykite į klausimus. (18 taškų)

 

      1. Leidykla Alma litera išleido

Vincas Mykolaitis-Putinas

KRIZĖ

      Romane „Krizė“ (1937) atsispindi žmonių nuotaikos, siekiai ir gyvenimo būdas to meto Lietuvoje. Kaip jį veikė pasaulyje siaučianti ilgiausia ir sunkiausia ekonominė krizė?

      Romano fabulą V. Mykolaičiui-Putinui padiktavo konkretūs jo gyvenimo įvykiai, pažintis su savo dvarą praskolinusiu bičiuliu.

      Kartu dedamas I. Kostkevičiutės straipsnis „Krizė Putino kūrybos ir lietuviškojo romano kontekste“ ir išsamūs komentarai.

 

      1. Nurodykite teksto žanrą. (1 taškas)

      2. Pateikite du argumentus. (2 taškai)

 

      2. Daiva Šabasevičienė. Naujosios dramos akcija lietuvių Madagaskaras, arba Veidu į jūrą

 

      Mažojo teatro „Madagaskaras“, kaip ir C. Graužinio „Arabiška naktis“, išlipo iš eskizo rėmų ir šiandien šiuos kūrinius galima laikyti išbaigtais spektakliais. <…> „Madagaskare“ viskas tvėrėsi kaip „Dieviškojoje komedijoje“. Viskas sykiu. Netikėtas dramaturgo proveržis, netikėtas režisieriaus lengvumas, netikėtai sudėtingi ir kartu išlaisvėję aktorių darbai. Nežinia, ar teatras apskritai turi galimybę ilgam sustabdyti tokį gyvą spektaklį. Kaip padaryti, kad spektaklis neapaugtų išmąstyto teatro štampais, pasitikėjimu savimi? Šį spektaklį formuoja mikrosekundiniai atradimai, kada kiekvienas blakstienos krustelėjimas yra toks organiškas, kad žodžiai-sakiniai tampa lyg aktorių pramanais.

      <…> Šio spektaklio ir vaizdai, ir prasmės pilni autoironijos, juntamas sveikas žvilgsnis į viską. Netrukdo ir tai, kad Helė iš pradžių atrodo kaip iš „Moterų dainų“ atėjęs J. Statkevičiaus modelis. Manau, tai nėra vien laikmečio sutapimai, tai yra neakivaizdi replika stilingiausiu laikomam lietuvių dizaineriui. Arba Oskaras (Milašius), paverstas J. Statkevičiaus prototipu. O aktorius Ramūnas Cicėnas, suvaidinęs Kazį Pokštą – gyvas Cezaris Graužinis. Aibė kažkokių keisčiausių paralelių čia tik padeda kurtis juokingai atpažįstamam ir netikėtai atrandamam gyvenimui. Visur veikia kontekstas.

 

      1. Koks šio teksto žanras? (1 taškas)

      2. Pateikite bent du argumentus. (2 taškai)

 

      3. Antanas Maceina

         1945.IV.1. Velykos

 

      Nepaprastai liūdnos ir nykios Velykos. Turbūt liūdniausios mano gyvenime. Esu vienas: be tėvynės, be artimųjų, be savo šeimos, be tų mažų meilių berniukų, kurie kaip katinukai glausdavosi Velykų rytą prie manęs… <…> Antros Velykos, kada aš esu vienas.

      <…> Visa tai jau praeityje. Iš tikro laikas yra būtinas gyvenimo elementas. Ačiū Tau, Viešpatie, kad viskas praeina. Mes dažnai liūdime, kad laikas slenka ir neša praeitin visus mūsų džiaugsmus, visas viltis, lūkesčius, mūsų mylimuosius ir mūsų darbus. Tai liūdna. Tačiau mes pamirštame, kad jis neša sykiu ir mūsų kančią ir mus ištikusius smūgius, ir mūsų nelaimes. Jis neša visą žemės gyvenimą.

 

      1. Kokio žanro šis tekstas? (1 taškas)

      2. Kokio funkcinio stiliaus yra 1, 2 ir 3 tekstai? (1 taškas)

      3. Argumentuokite remdamiesi turiniu ir raiška. (2 taškai)

 

      4. l. G. Gudaitė. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose

 

      Herojaus gimimas mituose dažnai identifikuojamas su šviesa. Daugelyje šaltinių žmogaus sąmoningumas irgi siejamas su šviesa. Iš čia kyla tiesioginės herojaus sąsajos su Ego. Interpretuojant simbolinę herojaus gimimo prasmę pasakose ir ją siejant su Ego vystymusi, bendriausia yra tai, kad sąmoningumo gimimas yra dieviško prado atvėrimas žmoguje. Žinojimas, gebėjimas kurti, vidinė šviesa, žvelgiant iš archetipų pozicijos arba gamtos kontekste, – tai stebuklas ir išskirtinis dalykas, kaip ir nepaprasto herojaus gimimas. Šis išskirtinumas įpareigoja, gyvenimą daro sudėtingą. Dieviškojo prado atvėrimas savyje atveria sudėtingus santykius su šiuo ir su antgamtiniu pasauliu. Šiuo atžvilgiu žmogaus sąmoningumas yra ne tik jo šviesa, bet kančia ir skausmas. Šitai plėtojama didžiausiose herojaus mitų dalyse.

      Kitas svarbus epizodas – herojaus išėjimas į pasaulį. Herojus tampa keliautoju, ieškotoju, kovotoju. Mituose vaizduojamas jo gyvenimas kupinas išbandymų, kliūčių ir mirtinų pavojų, kurie stebina gausumu ir sunkumu. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Heraklio žygdarbiai, Odisėjo klajonės.

 

      4.2. S. B. Breathnach. Paprasta pilnatvė

 

      Tvarkai sujauktą drabužinę, iš lėto perrinkdama rūbus, svarstydama, ką pasilikti, o ką atiduoti kitiems. Ji šalia. Štai ant virtuvės stalo lyg ant altoriaus sukrauni žemės vaisius, ruošdamasi kepti gervuogių pyragą taip, lyg atliktum palaiminimo apeigas, be žodžių maldaudama palaimos visiems, kurie taps tavo meilės aukos dalyviais. Ji vėl šalia. <…> Hestija, garbioji namų dvasia. Galime nežinoti jos vardo, bet jeigu jaučiame malonumą atlikdami kasdienius namų žygius, vadinasi, ji mumyse. <…> Klasikinėje graikų mitologijoje ji buvo viena iš dvylikos Olimpo dievybių. Tačiau ji mažiausiai žinoma, apie ją nėra legendų, nors pats Dzeusas išskyrė ją iš kitų tarpo, pasodinęs dangaus namų centre.

 

      Palyginkite tekstus:

      1. Nurodykite bent du tekstų panašumus (turinio ir žanro požiūriu). (2 taškai)

      2. Koks pirmo ir koks antro teksto funkcinis stilius? (2 taškai)

      3. Argumentuokite remdamiesi turiniu. (2 taškai)

      4. Palyginkite tekstų kalbinę raišką, nurodykite bent du skirtumus. (2 taškai)

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *