2010 m. Lietuvos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros Vilniaus miesto olimpiados 9-10 klasių mokiniams užduotys

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS (26 taškai)

 

      Perskaitykite šį tekstą ir atlikite užduotis.

 

      Dingstantis ir duodantis dingstį

 

      1 Miestai yra blogio gėlės. Sąskambis su Š. Bodlero metafora neišvengiamas. Miestas yra nusikaltusio žmogaus kūrinys – Kaino kūrinys. Žemės atstumtojo kūrinys. Bet – kūrinys. Miestas nužudo žemę, amžinai ją įkalina. Kur įkalinta žemė, įkalintas ir žmogus, net jei jis pats to nejaučia.

      2 Vilnius – palyginti vėlyvas Šiaurės miestas. Bet ankstesnis negu kunigaikščio Gedimino sapnas. Gedimino sapnas yra žodis – mitas, siekiantis įprasminti, pateisinti jau pasirodžiusį blogio daigą. Šis miestas Neries ir Vilnios santakoje buvo neišvengiamas, jis turėjo būti įkurtas, nes tokia buvo Aukščiausiojo valia, perteikta kunigaikščio sapnu. Be šios sankcijos žmogus nebūtų ryžęsis pradėti savo veiklą pirmapradės gamtos karalijoje – Šventaragio slėnyje. Gamtos grožis – kalnų žiedas, slėnis, sutekantys vandenys – teikė šiai vietai ypatingumo, šventumo pojūtį. Čia turėjo būti uždegta Šventa ugnis. Kūrenama, saugoma. Apglobiama, apstatoma. Pirmoji gamtmeldžių šventovė ir šventovės. Dievnamiai – kaip sakė Vydūnas. Toks turėjo būti Vilniaus branduolys. (…) Vieta – ji svarbiausia. Ne statinys. Ir Vilnius – pirmiausia vieta, gamta, išmintinga pačios gamtos kūryba.

      3 (…) Vieta, kuri priėmė žmogaus pasodintą blogio sėklą ją augino – iki lapų, paskui iki didelio grožio žiedų – puikiųjų architektūros kūrinių.

      4 Senasis Vilnius – ir tas, kuris jau kelis kartus dingęs, ir tas, kuris dar tebestovi – buvo statomas klausantis gamtos balso. Tai liudija gatvelių įlinkiai, kiemai, stogų linijos, arkos. Netiesinti, nenukasti, geriau prisiglausti, aplenkti. Užtat senasis Vilnius turi augmeniško savaimingumo: namas „priaugęs“ prie namo, po didesniu statiniu (kaip po medžiu) dar telpa mažesnis, po juo – krūmas, gėlė. Molis, degtos plytos, rausvų čerpių stogai. Tokios pačios spalvos yra rudenio klevų raudonis. Kai jis pasirodo senojo Vilniaus universiteto kiemuose, prasideda paslaptinga grožio misterija…

***

      5 Miestas buvo statomas ir perstatomas. Įsižiūrint į senuosius statinių likimus atrodo, kad kuo toliau, tuo mažiau paisyta stiliaus… Griovimui nereikia stiliaus: Vilnių griovė savi ir svetimi. Iš piktos valios ir iš neišmanymo. Stiliaus, ar stilių, nykimas matyti ir Vilniaus likime (…).

      6 Nykimas nėra tik sugriuvimas arba sugriovimas. Galutinai sunyksta ir dingsta tik tai, kas sunyksta nedavęs dingsties kitam pasirodyti. Net ir tai, kas brutaliai sunaikinama, išlieka kitais būdais – koks stebuklingas Vilniaus miestas išnyra senoje tapyboje, graviūrose, nuotraukose. Kaip tiksliai pasakyta paskutinio Vilniaus žynio Vlado Drėmos – dingęs Vilnius. Bet šis dingęs Vilnius tebėra tas pats Vilnius.

      7 (…) Visa, kas yra dingę, yra buvę. Visa, kas yra, yra dingimui. Visa, kas yra buvę kūrybos galia, gali vėl iškilti, bet kuriuo būdu pasirodyti, suskambėti kaip ženklas, žodis, melodija, idėja.

      8 Dingęs gali būti dingstis.

      9 Dingstis būti. Dingstis kurti.

      10 Neapsakomai – iki širdies skaudėjimo – žydi tas, kas nyksta, sunyksta. Taip žydi ir griūvantis Vilnius. Žydėjimas yra grožio pasirodymas prieš jam sunykstant. Blogio gėlė – grožis, kuris kyla iš amžinos žmogaus kaltės gamtai, žemei. Dabar ši kaltė stiprėja ir nusikalstant Vilniui. Kai neparemiame griūvančio. Kai nepalaistome vystančio. Kai nesugebame gyventi pagal stilių, kurį diktuoja Vilnius, kilnus miestas, iškilęs iš prieš amžius pasėtos blogio sėklos.

1998-1999 m.

Pagal V. Daujotytę

      KLAUSIMAI

      1. Kokie dalykai priešinami pirmoje pastraipoje? (1 taškas)

      2. Kodėl mieste žmogus yra įkalintas? Atsakykite citata. (1 taškas)

      3. Atidžiai perskaitykite antrąją pastraipą. Su kokia nuomone apie Vilniaus įkūrimą diskutuoja autorė? (1 taškas)

      4. Kaip suprantate pasakymą „jau kelis kartus dingęs“ Vilnius? (1 taškas)

      5. Savais žodžiais paaiškinkite, kas tekste vadinama augmenišku savaimingumu. (2 taškai)

      6. Išrašykite ironijos pavyzdį iš penktos pastraipos. Kas ironizuojama? (2 taškai)

      7. Paaiškinkite savais žodžiais teksto autorės požiūrį, kad „galutinai sunyksta tik tai, kas sunyksta nedavęs dingsties kitam pasirodyti“. (2 taškai)

      8. Remdamiesi dešimta pastraipa, apibendrintai nusakykite žmogaus kaltę miestui. (2 taškai)

      9. Tekstas padalytas į dvi dalis. Paaiškinkite, kas jas sieja turinio ir raiškos požiūriu. (2 taškai)

      10. Išrašykite du pagoniškosios kultūros ženklus. (2 taškai)

      11. Kaip tekste siekiama įtaigumo? Nurodykite du būdus su pavyzdžiais. (2 taškai)

      12. Raskite tekste parašytus (pirmoje ir šeštoje pastraipoje), bet skyrybos ženklais (kabutėmis) nepažymėtus dviejų knygų pavadinimus.☺ (2 taškai)

      13. Paaiškinkite teksto pavadinimo prasmę.  (2 taškai)

      14. Remdamiesi jums žinomais kultūriniais kontekstais, aptarkite Kaino nuodėmės ir bausmės už ją prasmę. (2 taškai)

      15. Š. Bodleras blogio gėlėmis vadino kasdienybėje, net bjaurume esančias grožio ir prasmės užuominas. Remdamiesi visu straipsniu, susiekite šią metaforą su teksto prasme. (2 taškai)

 

II. KŪRYBINĖ UŽDUOTIS (6 taškai)

 

      Miniatiūra – meniniu stiliumi rašomas mažos apimties, maksimaliai glaustas literatūros kūrinys, kuriame kasdienybės detalė ar vaizdas įgyja apibendrinamąją prasmę. Miniatiūros žavesys – potekstė.

      Sukurkite miniatiūrą (60-100 žodžių) apie Miestą, kurios pirmasis sakinys turėtų būti ši J. Vaičiūnaitės eilėraščio eilutė: „(…) pereito šimtmečio langas atsiveria gatvei (…)“ Sugalvokite pavadinimą.

 

III. KALBOS UŽDUOTYS

 

      1. Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus žodžius parašykite kartu arba atskirai.  (10 taškų)

      Pilies sritį nuo miesto sk__ria Vilnios upė, bet ji per siaura, kad būtų kli__timi vėtros nešamai ugn__i. Nėra užtvaros, nėr kas sustabd__tų. D__mų volai ima riedėti jau per (Ž, ž)__emutinę pilį…

      Bet negali būti!.. Lietus! (O)(gi)_____ tai steb__klas!.. (Kad)(gi)______ p__la, dėkui  Dievui! Oo,  šn__ra,  tokia li__tis užg__sins gaisrą! Bent išliks, kas dar neužde__ta ir kas (lig)(šiol)________ nespėjo sude__ti…

      Trankėsi d__dis griausmas ir (ko)(ne)______ (iš)(vien)______ drebino viską.

      Lietus kliaukia, t__ška į žalius vartus. Nuo stogo šliok__čia vandens či__rkšlės. Dvelkia atgaiva…

      Daug kur dar smil__sta, rū__sta, garuoja. Užsr__vę d__mais ir __ku…

      Būtų sudegęs visas Vilnius, jeigu ne šis lietus. Nebūtų atskridęs ežeras gelbėtojas, perdži__vęs miestas būtų pašarvotas ant kalnelių, paden__tų pelenais, degės__is ir nuod__g__liais…

      Pervargę miestiečiai sli__kina atgal į savo gatves. Palinkę, susik__prinę 1__g belaisviai ar kaliniai. Didelė nelaimė (iš)(tikrųjų)______ sul__gina žmones, net luomus laikinai panaikina.

      Daug kur teberū__sta ir garuoja. Tik vis gri__vėsiai ir užverstos gatvės…

      Vaitoja, __bauja pargr__žusi šeima: neberado savo namų, (vien)(tik)_____ pamatai ir nuod__g__liai. Sudegė al__i daiktelis, kuriuos paliko (šį)(ryt)______.

      (Kai)(kur)______ dar rodosi d__mai iš gri__vėsių. Mindži__kuoja ir aj__juoja, taip greit pradingo čia viskas… Jauč__si kel__riais metais pasenę per (vieną)(dien)_______________.

Pagal J. Kralikauską

 

      2. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (10 taškų)

      Taip jau nutinka kad viduržiemį kartais nugriaudi perkūnija. Girdi kaip kerta žaibas ir jauti kaip suvirpa visas Vilnius. Be kelių vėjo atneštų užsilikusių lapų aplinkui nieko nėra ir tik pamanyk esi beveik vienas. Pajunti snaiges tirpstančias ant skruostų ir prisimerki. Mąstai. Tai ženklai tavęs šaukiasi Miestas. Sutrinku padvejoju. Paskui ūmai pasisuku į jį išgirstu Aš visą laiką buvau su tavim. Visą gyvenimą? Žinoma aš tikiu Miesto kuždesiu. Nėra kaip netikėti. Be Miesto nebūtų buvę tavęs vilnieti ir niekas būtų tavo gyvenimas.

      Ištiesiu delną ant jo tirpsta gyvenimas. Noriu prabilti. Stoviu prie lango žvelgiu pro jį. Matau stogų raizgalynę bekyšančias antenas dalykus įprastus Miestui. Kur stoviu kuriame rajone kuriame bute ar palėpėje nesakysiu. Netikėtai pastebiu kad langas prie kurio sustingau išdaužtas pro jį ir traukia žvarbuma ir drėgmė. Mano skruostai ledija šąla pirštai jais braukiu palangę. Todėl man lemta kalbėti ne rašyti. Kalbėk ir tavo širdis nurims kužda Miestas.

      Nelengva bus žmogui skaitysiančiam šias eilutes kalbėti. Vilnius įnoringas nekantrus kaip ir vilnietis. Jam neužtenka Miesto jis trokšta visos šalies.

      Meilė Vilniui nelengva ir stipresnė nei meilė Lietuvai. Ji ir didesnė ir aukštesnė už patį Miestą už Gedimino bokštą. Paklusk jai. (…)

      Ir lietuvių kalbai anot M. Daukšos bendram meilės ryšiui vienybės motinai pilietiškumo tėvui paklusti reikia. Martyno Mažvydo knygai prieš 460 metų išvydusiai pasaulį paklusti reikia. Tik ji buvo išleista kitoje sostinėje Karaliaučiuje bet jos vieta čia Mieste.

Pagal A. Juozaitį

 

      3.  Sukirčiuokite paryškintus žodžius. (10 taškų)

      Vilniečiui visi keliai atviri. Nori – važiuoji į Telšius (3) per Šiaulius, į Garliavą (4) per Kauną, nori – į Šalčininkus, į Širvintas (3a). O gal patinka Pabradė (3b)? Dar gali aplankyti Švenčionių (3) miestelį, o iš jo ir į Palūšę (1) nebetoli. Ar buvai Jurbarke, Kelmėje (2), Skuode (2) ar Preiloje (1)? Žiūjau ir su Lietuva (3a) susipažinom.

 

      4. Įrašykite praleistas žodžių dalis. (5 taškai)

      1. Esmė t___, kad olimpiadoje svarbu išlikti ramiam.

      2. Mūsų komandai įvarčio ne__skaitė. Ir vėl…

      3. Kiekvienoje klasėje kartais kyla įvair___ konflikt___.

      4. Bendraklasis gabus muzik___.

      5. Šioje klasėje yra dv___ durys ir tr__ langai. Tikrai?

      6. Savo mokykl___ atstovauju aš ir mano draugas.

      7. Pradž___ atliksiu olimpiados užduotis, paskui važiuosiu ilsėtis.

      8. Negimstame juk or___, kultūring___, tok___ tampame.

      9. Jei kalbė___ atvirai, aš labai noriu laimėti.

      10. Važiuo___ troleibusu būkite atidūs, privažiav___ reikiamą stotelę nepamirškite išlipti.

 

      5. Perskaitykite iš žodžių žaismo gimusį eilėraštį. Kurias kalbos dalis jame randate? Pabaikite pildyti lentelę. Nurodykite visas kalbos dalis ir kiekvieną jų iliustruokite 2 skirtingais pavyzdžiais iš eilėraščio. (4 taškai)

Kukučio niekų dainelė

Niekas nieko                              Niekas nieką                            Niekam nieką

niekam nieką                              niekuo niekam                         niekas niekuo

nė su niekuo –                            niekaip nieko –                        niekaip nieko –

niekada.                                     nė su kuo.                                 nei už ką.

Pagal M. Martinaitį

Kalbos dalis

Žodžiai

  Daiktavardis 

  Kukučio, niekų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

      6. Moki žodį – žinai kelią. Atsakykite į klausimus. (10 taškų)

      1) Bendrinėje lietuvių kalboje yra tik vienas vienskiemenis daiktavardis – šuo. O kiek lietuvių bendrinėje kalboje yra vienskiemenių skaitvardžių? Išvardykite.

      2) Žodžiai avis ir avietė yra bendrašakniai. Kas sieja šiuos daiktus?

      3) Iš pavardės pasakykite, kokiu verslu užsiėmė Mildažių ar Varkalių seneliai?

      Mildažiai – _____________________________

      Varkaliai – _____________________________

      4) Kas yra arklas?

      5) Ką reiškia žodis santėmis?

      6) Kaip lietuviškai vadinamas tetos vyras?

      7) Kokį skaičių reiškia kapa, tuzinas?

      Kapa ___________________________________

      Tuzinas _________________________________

      8) Ką reiškia frazeologizmas dėti į akį?

      9) Paaiškinkite posakį nuo Ainošiaus pas Keipošių?

 

IV. KULTŪROS ISTORIJA

      1. Užpildykite paliktas tuščias vietas, įrašydami tikrinius daiktavardžius, kurie atitiktų apibūdinimus. Į dešinę ir žemyn braukomi žodžiai gali jums pagelbėti. Išbraukyti žodžiai nebus tikrinami. (5 taškai)

K

L

M

I

C

K

E

V

I

Č

I

U

S

D

V

A

L

A

N

Č

I

U

S

K

A

T

A

I

I

B

Ž

E

M

A

I

T

Ė

S

E

U

L

R

E

G

E

D

I

M

I

N

O

N

K

K

O

P

A

S

U

K

L

Y

S

T

A

A

A

N

Y

J

U

K

N

A

I

T

Ė

R

N

S

I

R

V

Y

D

A

S

T

A

I

D

T

A

S

A

R

B

I

E

V

I

J

U

S

A

S

E

G

A

R

Y

T

A

S

P

E

R

S

B

A

S

A

N

A

V

I

Č

I

U

S

      1. GEDIMINO LAIŠKAI – seniausi žinomi Vilniuje parašyti tekstai.

      2. _______________ – pasaulinio garso baroko poetas, vadintas „sarmatų Horacijumi“, rašęs lotyniškai, mokęsis, o vėliau ir dėstęs Vilniaus universitete.

      3. ­­­­­________________ – Trijų kalbų žodyno (apie 1620 m.) autorius, apie 10 metų du kartus per dieną sakęs lietuviškus ir lenkiškus pamokslus Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje.

      4. ________________ – pirmasis Lietuvos istorijos lietuviškai autorius, 1814 m. pėsčias pasiekęs Vilnių.

      5. ________________ – garsus XIX a. lenkų poetas, studijavęs Vilniaus universitete. Poemą Ponas Tadas pradėjęs šiais žodžiais: Litwo, ojczyzno moja (Lietuva, tėvyne mano).

      6. ________________ – XIX a. vyskupas, lietuvių rašytojas ir visuomenės veikėjas. Vilniuje mokėsi kunigų seminarijoje (1824 -1828), Vilniaus katedroje įšventintas, dėstė Vilniaus dvasinėje akademijoje. Pradėjo blaivybės sąjūdį (1858 -1864).

      7. ________________ – Didžiojo Vilniaus seimo (1905) iniciatorius ir vienas pirmininkų, pirmojo lietuviško mėnraščio Aušra įkūrėjas.

      8. ________________ – poetas, vienas svarbiausių lietuvių tautinio atgimimo žadintojų. Nors Vilniuje lankėsi mažai, tačiau jo eilėraštis Vilnius (prieš aušrą) (1892) prisidėjo prie Vilniaus mito susiformavimo lietuvių sąmonėje. Rinkinio Pavasario balsai autorius.

      9. _______________ – rašytoja, kuriai Vilniuje, skvere prie Gedimino prospekto, pastatytas paminklas. Apsakymų ciklo Laimė nutekėjimo autorė.

      10. _______________ – prancūzų rašytojas, gimęs Vilniuje. Tikrasis rašytojo vardas Roman Kacew. Rašytojui atminti J. Basanavičiaus ir Mindaugo g. sankryžoje atidengtas paminklas, vaizduojantis epizodą iš autobiografinio veikalo Aušros pažadas.

      11. ________________ – prozininkė, dramaturge, eseistė, gyvenanti ir dirbanti Vilniuje, 2008 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

atsakymai

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *