2013 m. II turo diktanto tekstas

DIKTANTAS

      Renata Šerelytė

GYVASIS KULTŪROS VANDUO
 

      Iš Vėlinių [R1, R2] liepsnelių [R2], iš gurgždančio viduržiemio [R12] sniego, iš molžemio [R12] ir šiurkščių [R2] žvyrynų [R2, R26] prabyla mano Tėvynė*. Senąja [R3] upių [R2] kalba ji išgieda [R4] melodingus vandens dvibalsius, nuo kurių [R2] nustėrsta ir apsąla [R5] širdis. Mano Tėvynė (–) mažutė ir nepastebima, savo šaknimis prigludusi prie versmingo gyvybės [R26] vandens kaip tęvas [R6] (,) gležnas medelis.

      Kultūra [R26] (–) mūsų [R2] gyvasis vanduo. Tai, kas auga, kas kyla iš proto ir jausmo gelmės, įsirašo [R7] į giliąją [R8, R17], o ne į paviršutiniškąją [R8] atmintį [R9]. Tai, kas mus ne tik augina, bet ir brandina, kas dilgteli [R10] giliai [R11] širdyje [R25] kaip gyjanti širdperša [R12] ir neišglęžta [R4R5, R10] (,) sunkmečiui užėjus.

      Ak(,) kaip mes trokštame gyventi geriau, kaip pagarbiai [R11] tariame [R13] žodį [R9] „ekonomika“! (.) Bet ar ji yra esminis(,) mus vienijantis [R13R14] veiksnys, mūsų [R2]  santarvės pagrindas, daugiabalsė [R15] mūsų [R2] tautos* sutartinė?(.) Juk gali atsitikti taip, kad liksime bestovį [R16] ir betylį [R16],(–) bebūgštaują [R10R16](,) susidūrę [R16] su pakilusia [R17] ekonomika ir smukusia [R17] kultūra. Ir jokios naujausios technologijos ir prevencinės programos neišgelbės [R4 ]mūsų nuo neraštingumo ir dvasinio skurdo, piktdžiugiškai [R12] įsivyraujančio [R7] mūsų gyvenime.

      Tiesą [R9] pasakius,(–) jau įpratome [R7], kad politikai(,) žvelgdami į valstybės [R26] strategiją [R9](,) pirmenybę [R9R26] teikia [R13] ekonomikai(,) pamiršdami [R10], kad kultūra ne tik ugdo, bet ir uždirba pinigus. Tačiau ar nevertėtų [R18] nuogąstauti [R19], kad mes,(– /  ) piliečiai [R17],(– / ) patys imame ignoruoti savo giliąją [R8] atmintį [R9], kuriančią [R9] mūsų tapatybę [R9R26]. Tegu toji kultūra,(–) pasak pažangos skelbėjų [R2],(–) yra archajinė [R20], chtoniška [R27], tačiau būtent ji(,) besiskleisdama [R10] šiuolaikiniame [R17R25] pasaulyje [R25] moderniomis formomis(,) gali suteikti mums visavertiškumo jausmą [R9]. O politikai svariai [R11] prie to prisidėtų [R18], jei kultūrą [R9] vertintų [R18]kaip neabejotiną [R9] valstybinės politikos gairę [R9].

      Ir(,) galbūt [R21](,) tada ateitų [R18] palaimingas laikas, kai mums nebereikėtų [R18] kurti dirbtinių [R2] šalies įvaizdžių [R2R7, R22] ir paskui dėl jų [R2] raudonuoti prieš visą [R9] pasaulį [R9]. Juk mūsų Tėvynė* (–) ne įvaizdžių [R2R7R22] šalis. Ji žydi kaip pasaulio medis(,) savo šaknimis, kamienu ir lapija jungdama visas laiko formas. Ji priglobs [R10] kiekvieną [R9](,) parlėkusį [R9] atsigerti gyvybės vandens (–) (, / , –)ir kai pūgos sius, ir kai pavasaris skleisis, ir kai rudenio lapai išteš [R4, R23]. Tai tu, mano Tėvyne*, žėri balandžio sniege [R25] ir šnari rugio želmeny [R24]. Tu(,) švelnioji lakštingala, giedi man senąja [R3] upių [R2] kalba, kurioje [R25] sutardami ataidi daugybė [R26] įvairių [R2R7] balsų [R2].

      ____________________

      Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

      * Kai kurie tekste sureikšminami bendriniai žodžiai (tėvynė, tauta) stilistiniais sumetimais gali būti rašomi didžiąja raide (Tėvynė, Tauta). Tokiais atvejais klaida nelaikomas nei vienas, nei kitas variantas.

          _________________________

 

RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

      [R1] Švenčių pavadinimai pagal 1997 m. birželio 19 d. Kalbos komisijos nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, Nr. 63-1490) 2.6.5 punktą rašomi didžiąja raide, taigi Vėlinės, Vėlinių (dar žr.: „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (toliau LKRS), Vilnius, 1992, § 166 e, p. 69).

      [R2] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra –(i)ų (LKRS, § 24, p. 23): Vėlinių, liepsnelių, šiurkščių, žvyrynų, upių, kurių, mūsų, skelbėjų, dirbtinių, įvaizdžių, jų, upių, įvairių, balsų.

      [R3] Įvardžiuotinių būdvardžių mot. giminės vns. įnagininko priešpaskutiniame skiemenyje rašoma nosinė balsė (LKRS, § 24, p. 23) – senąja (vard. senoji).

      [R4] Priešdėlis – visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27): išgieda, neišglęžta, neišgelbės (suskardėja prieš skardųjį g ir tariamas kaip ž, bet rašoma š), išteš.

      [R5] Nosinės balsės ą, ę rašomos kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko formų šaknyse (LKRS, § 10, p. 18): apsąla, neišglęžta.

      [R6] Kai kurių vardažodžių šaknyse rašoma nosinė balsė ę (LKRS, § 10, p. 18) – tęvas (istor. buv. en > ę). Tai įsidėmėtinos rašybos žodis, kaip gęšė „pilkasis garnys“, kęsas „kemsas“, lęšis „toks augalas, jo sėkla; gaubtas stiklas“.

      [R7] Priešdėlisį (LKRS, § 35, p. 28): įsirašo, įsivyraujančio (: vyrauti, vyrauja, vyravo), įpratome, įvaizdžių (: vaizdas), įvairių.

      [R8] Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse rašomos nosinės raidės (LKRS, § 24, p. 23): paviršutiniškąją, giliąją.

      [R9] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24, p. 23): atmintį, žodį, tiesą, strategiją, pirmenybę, kuriančią, tapatybę, jausmą, kultūrą, neabejotiną, gairę, visą, pasaulį, kiekvieną, parlėkusį.

      [R10] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai) (LKRS § 18a, p. 20):

  • dilgteli – g suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. dilgėjo);
  • neišglęžta – ž suduslėjo prieš duslųjį t ir tariamas kaip š, bet rašoma ž (plg. gležo);
  • bebūgštaują – g suduslėjo prieš duslųjį š ir tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. būgo);
  • amiršdami – š suskardėjo prieš skardųjį d ir tariamas kaip ž, bet rašoma š (plg. pamiršo);
  • besiskleisdama – s suskardėjo prieš skardųjį d ir tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. skleisti);
  • priglobs – b suduslėjo prieš duslųjį s ir tariamas kaip p, bet rašoma b (plg. priglobė).

      [R11] Prieveiksmiai daromi su priesaga -(i)ai (žr. „Lietuvių kalbos gramatiką“ (toliau LKG), Vilnius, 1997, § 1111, p. 411): giliai, svariai, pagarbiai.

      [R12] Sudurtiniai žodžiai, kurių dėmenys lengvai suvokiami, rašomi morfologiškai (LKRS, § 48, p. 35): viduržiemis (vidur žiemos), molžemis (molis + žemė), širdperša (širdį peršti), piktdžiugiškai (piktas džiaugsmas).

      [R13] Asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma -(i)a (LKRS, § 29, p. 26): tariame, teikia; atitinkama ir išvestinių veiksmažodinių formų rašyba, plg.: vienija > vienijantis.

      [R14] Esamojo laiko dalyvis daromas iš esamojo laiko veiksmažodžio formos ir šaknyje išlaiko tos formos balsę (LKG, § 958, p. 355) – vienijantis (vienyti, vienija, vienijo).

      [R15] Sudurtinių žodžių jungiamasis balsis ia(LKRS, § 51, p. 36) – daugiabalsė.

      [R16] Visų laikų veikiam. rūšies vyr. giminės daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23): bestovį, betylį, bebūgštaują, susidūrę. (Išskyrus ilgąsias formas su baigmeniu –antis, dgs. –antys.)

      [R17] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kainė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje –ė (LKRS, § 28, p. 25): gilją, pakilusia, smukusia, piliečiai, šiuolaikiniame.

      [R18] Veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiojo asmens forma rašoma su nosine (LKRS, § 24, p. 23): nevertėtų, prisidėtų, vertintų, ateitų, nebereikėtų.

      [R19] Iš veiksmažodžio, kurio pagrindiniame kamiene ą kaitaliojasi su an, išvesto priesaginio veiksmažodžio šaknyje prieš s rašoma nosinė raidė (LKRS, § 9 2, p. 17) – nuogąstauti (plg. išsigando).

      [R20] Prieš lietuviškas priesagas j rašomas (LKRS, § 45, p. 34) – archajinė (liet. būdvardžio priesaga –inė, bet archaizmas).

      [R21] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS, § 58, p. 37) – galbūt (gali būti).

      [R22] Žodžių šaknies gale minkštieji priebalsiai t, d kaitaliojasi su č, dž to paties žodžio formose (LKRS, § 16 (a), p. 20) – įvaizdžių (įvaizdis).

      [R23] Veiksmažodžių būsimajame laike šaknies galo priebalsis ž (ištežti, ištęžta, ištežo), susiliejęs su formanto priebalsiu –s, išnyksta, o ž virsta š (ištež- + -s) (žr. LKRS, § 20, p. 22) – išteš.

      [R24] Balsė y rašoma daiktavardžių vienaskaitos vietininko galūnėje (žr. LKRS, § 25 (3), p. 24) – želmeny.

      [R25] Linksniuojamų žodžių vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26): širdyje, šiuolaikiniame pasaulyje, sniege, kurioje.

      [R26] Ilgųjų balsių rašyba šaknyje ir priesagoje: žvyrynas (žvyr-as, priesaga –ynas), gyvybė (gyv-as), valstybės, valstybinės, pirmenybę, tapatybę, daugybė (priesaga –ybė), kultūra (priesaga –ūra).

      [R27] Žodis chtoniškas, -a graikiškos kilmės, graik. chthonios „žemiškas“; siejamas su augalų vegetacijos ir žemės derlingumo, požeminio pasaulio, mirties, mirusiųjų, tamsos mitolog. dievybėmis (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“).

 

DIKTANTAS

      Renata Šerelytė  

GYVASIS KULTŪROS VANDUO

      Iš Vėlinių liepsnelių, [S1] iš gurgždančio viduržiemio sniego, [S1] iš molžemio ir šiurkščių žvyrynų prabyla mano Tėvynė*. Senąja upių kalba ji išgieda melodingus vandens dvibalsius, [S2] nuo kurių nustėrsta ir apsąla širdis. Mano Tėvynė (–) [S3] mažutė ir nepastebima, [S1] savo šaknimis prigludusi prie versmingo gyvybės vandens kaip tęvas(,) [S15] gležnas medelis.

      Kultūra (–) [S3] mūsų gyvasis vanduo. Tai, [S2] kas auga, [S1] kas kyla iš proto ir jausmo gelmės, įsirašo į giliąją, [S4] o ne į paviršutiniškąją atmintį. Tai, [S2] kas mus ne tik augina, [S4] bet ir brandina, [S2] kas dilgteli giliai širdyje [S5] kaip gyjanti širdperša ir neišglęžta(,) [S6] sunkmečiui užėjus.

      Ak(,) [S7] kaip mes trokštame gyventi geriau, [S1] kaip pagarbiai tariame žodį **„ekonomika“! (.) [S8] Bet ar ji yra esminis(,) [S9] mus vienijantis veiksnys, [S1] mūsų santarvės pagrindas, [S1] daugiabalsė mūsų tautos sutartinė?(.) [S10] Juk gali atsitikti taip, [S2] kad liksime bestovį ir betylį,(–) [S14] bebūgštaują(,) [S6] susidūrę su pakilusia ekonomika ir smukusia kultūra. Ir jokios naujausios technologijos [S11] ir prevencinės programos neišgelbės mūsų nuo neraštingumo ir dvasinio skurdo, [S12] piktdžiugiškai įsivyraujančio mūsų gyvenime.

      Tiesą pasakius,(–) [S13] jau įpratome, [S2] kad politikai(,) žvelgdami į valstybės strategiją(,) [S6] pirmenybę teikia ekonomikai(,) [S6] pamiršdami, [S2] kad kultūra ne tik ugdo, [S4] bet ir uždirba pinigus. Tačiau ar nevertėtų nuogąstauti, kad mes,(– /  ) piliečiai,(– / ) [S16] patys imame ignoruoti savo giliąją atmintį, [S12] kuriančią mūsų tapatybę. Tegu toji kultūra,(–) pasak pažangos skelbėjų,(–) [S13] yra archajinė, [S1] chtoniška, [S17] tačiau būtent ji(,) besiskleisdama šiuolaikiniame pasaulyje moderniomis formomis(,) [S6] gali suteikti mums visavertiškumo jausmą. O politikai svariai prie to prisidėtų, [S2] jei kultūrą vertintų [S5] kaip neabejotiną valstybinės politikos gairę.

      Ir(,) galbūt(,) [S18] tada ateitų palaimingas laikas, [S2] kai mums nebereikėtų kurti dirbtinių šalies įvaizdžių ir paskui dėl jų raudonuoti prieš visą pasaulį. Juk mūsų Tėvynė (–) [S3] ne įvaizdžių šalis. Ji žydi [S5] kaip pasaulio medis(,) [S6] savo šaknimis, [S1] kamienu ir lapija jungdama visas laiko formas. Ji priglobs kiekvieną(,) [S19] parlėkusį atsigerti gyvybės vandens (–) (, / , –)[S19] ir kai pūgos sius, [S20] ir kai pavasaris skleisis, [S20] ir kai rudenio lapai išteš. Tai tu, mano Tėvyne, [S21] žėri balandžio sniege ir šnari rugio želmeny. Tu,(,) [S21] švelnioji lakštingala, [S20] giedi man senąja upių kalba, [S2] kurioje sutardami ataidi daugybė įvairių balsų.

      ____________________

      Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

      ** Žodį ekonomika išskirti privalu. Autorė išskyrė kabutėmis, taip pat galima išskirti šriftu – pakreipti, paryškinti, pavingiuoti ar pan.


SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

      [S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), Žin., 2006, Nr. 107-4084) 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų atskiriamos kableliais. Taip pat privalomai kableliu skiriami vienarūšiai šalutiniai sakinio dėmesnys.

      [S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 8.1 punktą šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais. 

      [S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 9 punktą vietoj praleistos tarinio jungties gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą.

      [S4] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos pavieniais jungtukais o, bet yra atskiriamos kableliais (…į giliąją, o ne į paviršutiniškąją atmintį; ne tik augina, bet ir brandina;ne tik ugdo, bet ir uždirba pinigus).

      [S5] Lyginamasis posakis neskiriamas, kai nesudaro dėmens (dilgteli kaip gyjanti širdperša;kultūrą vertintų kaip neabejotiną valstybinės politikos gairę;ji žydi kaip pasaulio medis – būdo aplinkybės).

      [S6] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą išplėsta padalyvinė aplinkybė sunkmečiui užėjus; dalyvinė aplinkybė susidūrę su pakilusia ekonomika ir smukusia kultūra; pusdalyvinės aplinkybės žvelgdami į valstybės strategiją; pamiršdami, kad kultūra ne tik ugdo, bet ir uždirba pinigus; besiskleisdama šiuolaikiniame pasaulyje moderniomis formomis;savo šaknimis, kamienu ir lapija jungdama visas laiko formas, gali būti išskiriamos kableliais. Klaida laikomas skyrimas iš vienos pusės.

      [S7] Jaustukai paprastai išskiriami, tačiau tai ne įterpiniai ir kai pasakomi be izoliuojamosios intonacijos, prisišlieję prie kitų žodžių, labiau susiję su sakiniu, gali būti neišskiriami. Todėl po ak kablelio nebuvimas klaida nelaikytinas.

      [S8] Atsižvelgiant į intonaciją, šio sakinio gale gali būti dedamas arba šauktukas, arba taškas.

      [S9] Pažyminiai esminis ir mus vienijantis gali būti vertinami ir kaip vienarūšiai (tada kablelis rašomas), ir kaip nevienarūšiai, ne vieno pagrindo ir intonaciškai neatskirti (tada kablelis nerašomas).

      [S10] Atsižvelgiant į intonaciją, sakinio gale gali būti dedamas arba klaustukas, arba taškas.

      [S11] Konstrukcijoje Ir jokios naujausios technologijos ir prevencinės programos neišgelbės… pirmasis ir yra dalelytė, antrasis ir – sujungiamasis jungtukas, jungiantis vienarūšes sakinio dalis. Taigi tai ne kartojamieji jungtukai, todėl kablelis nededamas.

      [S12] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 5.1 punktą išplėstinis derinamasis pažyminys (piktdžiugiškai įsivyraujančio mūsų gyvenime; kuriančią mūsų tapatybę) po pažymimojo žodžio (skurdo; atmintį) išskiriamas kableliais.

      [S13] Įterpinys (tiesą pasakius, pasak pažangos skelbėjų) išskiriamas kableliais (rečiau brūkšniais) pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą.

      [S14] Sakinio dalys bestovį ir betylį, bebūgštaują gali būti laikomos vienarūšėmis ir skiriamos kableliu. Prieš bebūgštaują gali būti dedamas ir brūkšnys, jei norima pabrėžti aiškinamąją paskirtį.

      [S15] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami kableliais kaip vienarūšiai (tęvas „laibas, plonas“, gležnas „minkštas, nestangrus“).

      [S16] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.8 punktą neišplėstas po pažymimojo žodžio (mes) einantis priedėlis (piliečiai) gali būti išskiriamas, jei norima parodyti jo aiškinamąją paskirtį ir intonacinį savarankiškumą (pagal 5.9 punktą priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio, gali būti išskiriamas brūkšniais norint pabrėžti aiškinimą), taigi galimi trys skyrimo būdai: …mes, piliečiai, patys... (taip autorės ir taip labiausiai tikėtina); mes piliečiai patys… arba mes – piliečiai – patys... (fakultatyvūs, mažiau tikėtini variantai).

      [S17] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 9.1 punktą sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti priešinamuoju jungtuku tačiau, skiriami kableliu.

      [S18] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantis žodis galbūt gali būti išskiriamas, jei norima jam suteikti įterptinį pobūdį. Sakinio pradžioje einanti dalelytė ir gali būti prisišliejusi prie modalumą rodančio žodžio ir nuo jo neatskiriama. Taigi galimas trejopas skyrimas: Ir galbūt tada…; Ir, galbūt, tada…; Ir galbūt, tada

      [S19] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.6 punktą po įvardžio kiekvieną pavartotas dalyvis su priklausomais žodžiais parlėkusį atsigerti gyvybės vandens gali būti išskiriamas, jei norima parodyti aiškinamąją jo paskirtį, arba neišskiriamas kaip vientisas pažyminys (… priglobs kiekvieną parlėkusį atsigerti gyvybės vandens).

      Autorė dalyvinę konstrukciją išskyrė: Ji priglobs kiekvieną, parlėkusį atsigerti gyvybės vandens ir kai… Brūkšnys atlieka dvejopą funkciją – ir žymi išskirtos konstrukcijos pabaigą (todėl galėtų būti kablelis, ne brūkšnys), ir dėmenų ribą prieš išskaičiuojamus laiko aplinkybės šalutinius dėmenis (ekspresijos ženklas). Taip pat ne klaida padėti kablelį ir brūkšnį (…kiekvieną, parlėkusį atsigerti gyvybės vandens, – ir kai…, ir kai…, ir kai…).

      [S20] Kableliais atskiriami kartojamaisiais jungtukais sujungti vienarūšiai šalutiniai dėmenys (ir kai pūgos sius, ir kai pavasaris skleisis, ir kai rudenio lapai išteš). 

      [S21] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais.

      [S22] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 8 punktą kreipinys gali būti išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiu tu, jūs, galinčiu eiti sakinio veiksniu, jei abu jie pasakomi vientisa intonacija. Taigi skyrimas Tu švelnioji lakštingala, giedi… formaliai nelaikytinas klaida.

 

Šaltiniai

http://www.vlkk.lt/lt.php

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *