Sigitas Geda. Septyneilis apie nebyliąją prapultį

Dabar jau mūsų neišgelbės nieks

tu baltas ciklamenas prapulties

bučiuoki kaukolę ir nebijok mirties

dabar jau meilė ar mirtis žydės

balta šviesa ji mėlynos nakties

spindėjimas ir žiedas prapulties

mylėk mane ir nebijok mirties

Dabar jau mūsų neišgelbės nieks

ar baltas ciklamenas man žydės

sušvito kaukolė ir nebėra mirties

neilgas kelias žydinčios nakties

pamėlo gilių kryžius prapulties

dabar dangus jau temsta nežydės

nėra gyvybės ir nebus mirties

Dabar jau mūsų neišgelbės nieks

nieks nepareina iš anos nakties

mums gaudžia baltos jūros prapulties

mums jūros ciklamenai o mes nieks

mums kiaukutai ir kaulai tos nakties

dabar dangus ir pragaras žydės

nėra nebus jau meilės nei mirties

Dabar jau mūsų neišgelbės nieks

imk kaukolę atgyjančios nakties

dangaus ieškojai žiedo prapulties

ar laimės troškai nieks čia nežydės

tik vienas baltas žodis iš mirties

nebus jau niekur nieko tik žydės

ilgi stiebai melsvėjančios nakties

1971

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *