Sigitas Geda. Jotvingių žemė

Parvažiavau namo gegužės mėnesį,

Ir aiškiai buvo galima matyti

Boružės, gulinčios po akmenėliais,

O prie upelių landžiojo karvytės.

 

Kvepėjo alksnių luobu. Žmonės

Sodino bulves. Lyg kokia dvasia

Vaikai, arkliai ir traktoriai, ir kovarniai

Pleveno prie pat žemės, vagose.

 

Ten buvo vandenys. Mėnulio pusė.

Koplytstulpiai ir peršviestas genys.

Žalių šakų erdvėj skrajojo pušys.

Raudonas kaimas. Baltas gyvulys.

 

Ir visos šito krašto dienos –

Kaip jotvingiai ant didelių kalnų.

Gulėdamas tarp moterų ir diemedžių,

Klausiausi – šventas Jurgis vandenų.

 

Subėgę mano seserys ir broliai

Dar pasakyt norėjo man kažką.

Aš juos paglosčiau šviečiančia ranka.

Jau ūžė žalias ąžuolo altorius.

1967

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *