Sigitas Geda. Arkliai siūbuoja žalią horizontą…

Arkliai siūbuoja žalią horizontą,

Stačiom galvom iš žemės lenda vyturiai,

Išsiskėtė beržai

Ir laukia žalio žaibo –

Senoji šiaurė.

Molio Lietuva.

Dangus sapnuodamas kažką jau žada.

Nedalomai įaugo į peizažą

Du medžiai. Ežeras. Ir motinos galva.

Aukšti kalnai. Visur ledynų žymės.

Kai, būdavo, susprogsta žalios žievės,

Atšilus, po pagoniškos maldos,

Į pelkę žmonės vijo mamutus.

Nuo ežerų parjoja surūstėjęs

Kaip Dovydas per jūrų žolę – tėvas,

Šakom aprietus šviesų erdvės plotą,

Vėl kriaušė žydi, šobliom apkapota.

Tėvynės, Motinos

Ir žemės jausmas.

Didžiulis, kosminis

Žibuoklės džiaugsmas.

Tebus šviesu,

Tebus labai šviesu –

Žibuoklė auga lig už debesų.

1964

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *