Danielius Naborovskis

GYVENIMO TRUMPUMAS

 

Minutė po minutės, šitaip eina laikas.

Tėvus turėjai, štai jau gimė tavo vaikas.

Jei šiandien dar esi čia, jau rytoj nebūsi –

Numiręs šalto kapo duobėje supūsi.

Gyvenimas žmogaus – tai vėjas, blyksnis, dūmas

Dukart nebūna saulės vis toks pat šviesumas.

Vis sukasi ir sukas laiko greitas ratas,

Nei pagailėti nieko, nei palaukt nepratęs.

Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:

Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Vienam galbūt lopšys jau mirčiai guolį kloja,

Kitam tik gimus kapas motiną atstoja.

 

APIE TĄ PATĮ

 

Diena vis veja dieną ir tenai palieka.

Iš kur atgal sugrįžti nebegali niekas.

Tik nuostolius vien neša valandos ir dienos

Šitam, kuris išeina su diena kiekviena.

Būtis maitina mūsų valandas greitąsias.

Ką jos pagrobia sykį, to nebesurasi.

Užmigus reikia naktį amžiną miegoti.

Todėl ir tu, žmogeli, privalai žinoti:

Dukart gyvena, kas dar gyvas rengias mirti.

Ir du kartus numiršta, kas mirties negirdi.

                                            Iš lenkų kalbos vertė Eugenija Ulčinaitė

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *